Legislator Case Law & Legislation
331f8b25-6891-4a06-98cd-39cb475d0244 AI generated

331f8b25-6891-4a06-98cd-39cb475d0244 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 331f8b25-6891-4a06-98cd-39cb475d0244
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei Nordea Banko Finland PLC, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nustatė: IeÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2008 m. gegužės 14 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimÄ , įformintÄ 2011 m. rugsėjo 29 d. praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ Nr. 11548, neteisėtu ir įpareigoti atsakovÄ Nordea Bank Finland Plc, veikiantį per Lietuvos skyrių, vykdyti 2008 m. gegužės 14 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

331f8b25-6891-4a06-98cd-39cb475d0244 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Po derybų 2010 m. birželio 9 d. tarp banko bei kredito gavėjų buvo pasiraÅ¡yta skolos perkėlimo sutartis, pagal kuriÄ bankas atsisakė kreditoriaus reikalavimo E. G. atžvilgiu, iÅ¡saugodamas teisę reikalauti įvykdyti visÄ prievolę pagal kredito sutartį ieÅ¡kovo J. K. . Bankas papildomu susitarimu atidėjo J. K. kredito įmokų mokėjimÄ daugiau nei vieneriems metams. Nuo 2011 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovas nemokėjo bankui palÅ«kanų, o nuo 2011 m. birželio 15 d., t. y. iÅ¡ karto po kredito įmokų grÄ Å¾inimo atidėjimo, taikyto 2010 m. birželio 9 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieÅ¡kovas nemokėjo nei kredito įmokų, nei palÅ«kanų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-4115-608/13Proceso Nr. 2-03-3-06054-2012-8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2013 m. balandžio 5 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Editai BeniuÅ¡ienei ir Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. K. , ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Evelinai DavidavičiÅ«tei, atsakovo atstovei advokatei Editai BartulevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

K. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei Nordea Banko Finland PLC, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nustatė: IeÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2008 m. gegužės 14 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimÄ , įformintÄ 2011 m. rugsėjo 29 d. praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ Nr. 11548, neteisėtu ir įpareigoti atsakovÄ Nordea Bank Finland Plc, veikiantį per Lietuvos skyrių, vykdyti 2008 m. gegužės 14 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o teismÄ pratęsti kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų ieÅ¡kovo J. K. periodinių įmokų ir kitų sumų mokėjimo terminus laikotarpiui, kurio pradžia skaičiuotina nuo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos 2011 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 iki rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovui negaunant pakankamai pajamų, jis neturėjo galimybės sumokėti įmokų atsakovui pagal minėtÄ kreditavimo sutartį, dėl ko susidarė bendras 2157,64 Å veicarijos frankų įsiskolinimas. 2011 m. rugsėjo pabaigoje ieÅ¡kovui pavyko surinkti reikiamÄ sumÄ Ä¯siskolinimui padengti 6000,00 Lt, tačiau ieÅ¡kovo pažįstamas A.

K. paprašė ieÅ¡kovo paskolinti Å¡iÄ sumÄ iki 2011 m. rugsėjo 26 d. ir įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti iki nurodytos datos sumokėdamas jÄ ieÅ¡kovo vardu atsakovui, dengiant įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ kreditavimo sutarties. IeÅ¡kovas pasitikėjo A. K. , kadangi jis ne kartÄ prieÅ¡ tai pagal analogiÅ¡kus susitarimus yra sumokėjęs ieÅ¡kovo vardu, dengiant įsiskolinimÄ pagal kreditavimo sutartį, atsakovui Å¡ios aplinkybės žinomos. Tinkamam aukščiau nurodytų įsipareigojimų vykdymui, A.

K. iÅ¡davė ieÅ¡kovui paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį minėtai sumai, kuriuo įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011 m. rugsėjo 26 d. IeÅ¡kovas buvo tikras, kad iki nurodytos datos A. K. sumokėjo atsakovui 6000,00 Lt už ieÅ¡kovÄ , kas bÅ«tų padengęs ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ pagal kreditavimo sutartį, tačiau 2012 m. sausio mėn. viduryje su ieÅ¡kovu susisiekė antstolė Brigita Palavinskienė ir įteikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 6271/2011, kuria nuspręsta areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ â€“ butÄ .

IÅ¡ Å¡ios teismo nutarties ieÅ¡kovas suprato, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 29 d. praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ Nr. 11548 yra nutraukęs kreditavimo sutartį nuo 2011 m. spalio 14 d. IÅ¡aiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas bandė derėtis su atsakovu dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo ir jos tolimesnio vykdymo, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lė pasiraÅ¡yti naujÄ sutartį su gerokai padidinta palÅ«kanų marža bei kitomis ieÅ¡kovui gerokai nepalankesnėmis sÄ lygomis. Kaip matyti iÅ¡ praneÅ¡imo turinio, atsakovas kreditavimo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 13.1 punktu, kuriame numatyta, kad atsakovas turi teisę, įspėjęs prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, jeigu ieÅ¡kovas negrÄ Å¾ina atsakovui vienos kredito įmokos ir/ar priskaičiuotų palÅ«kanų ir neiÅ¡taiso pažeidimo per 10 kalendorinių dienų bei po nutraukimo reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , palÅ«kanas bei sumokėti kitas sumas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ bÅ«sto kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir kad kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (LR CK 6.188 str. 7 d.).

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis minėta teismine praktika, laiko, kad atsakovo ieÅ¡kovu pateiktas praneÅ¡imas apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ toje apimtyje, kad kreditavimo sutarties us ieÅ¡kovu nutraukta remiantis sutarties 13.1 punktu, kuris laikytinas negaliojančiu ab initiio, laikytinas negaliojančiu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, kurios faktinės aplinkybės ieÅ¡kovo nuomone iÅ¡ esmės sutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad sutarties pažeidimas, kuomet septynis mėnesius skolininkas nemokėjo bankui palÅ«kanų, o taip pat ir beveik tris mėnesius, kuomet sutartis buvo nutraukta, ir grÄ Å¾intino kredito dalių, nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad negalima išvada, jog atsakovas dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti; pagal sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui; laikinas prievolės nevykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutarties bus įvykdyta ateityje; ieškovas dėl sutarties nutraukimo patirtų didelių ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinės žalos, nes kredito sutarties tikslas buvo panaudotas vieninteliam šeimos gyvenamajam būstui įsigyti.

IeÅ¡kovas laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutartis buvo sudaryta net 40 metų terminui, taip pat į tai, kad kreditas ir palÅ«kanos buvo mokami nedidelėmis įmokomis kiekvienÄ mėnesį, negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovas dėl laikino pažeidimo pobÅ«džio iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti. Nagrinėjamu atveju kreditas pagal kreditavimo sutartį iki jos nutraukimo ieÅ¡kovo atsakovui buvo nemokėtas tik 4 mėnesius, Å¡is įsiskolinimas tesudaro tik 1 proc. nuo bendros kredito sumos, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ esmės suvaržantis atsakovo asmeninius interesus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad ir iki kreditavimo sutarties nutraukimo jis vėluodavo grÄ Å¾inti kredito įmokas bei sumokėti palÅ«kanas, tačiau atsakovas to nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, nes ieÅ¡kovas visÄ laikÄ sumokėdavo susidariusį įsiskolinimÄ bei delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . IeÅ¡kovas laiko, kad dėl sutarties nutraukimo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas patirs žalos, nes už kreditÄ buvo įsigytas bÅ«stas, kurio kaina jo įsigijimo metu ženkliai virÅ¡ijo dabartinę turto vertę, todėl atsakovui pradėjus priverstinę iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ iÅ¡ minėto buto, visa kredito suma nebus atgauta.

IeÅ¡kovas nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas kredito sutarties nutraukimÄ pripažins neteisėtu, ieÅ¡kovas neturės galimybės iÅ¡ karto sumokėti visÄ kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įsiskolinimo sumÄ , susikaupusiÄ per sutarties nutraukimo laikotarpį, todėl laiko, jog bÅ«tina pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, pratęsiant kredito sutarties galiojimÄ .Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad iÅ¡ pradžių kreditas pagal kreditavimo sutartį buvo suteiktas dviem kredito gavėjams ieÅ¡kovui ir E. G. , tačiau nuo 2009 m. spalio 15 d. kredito gavėjai vėlavo vykdyti mokėjimo prievoles pagal kredito sutartį.

Po derybų 2010 m. birželio 9 d. tarp banko bei kredito gavėjų buvo pasiraÅ¡yta skolos perkėlimo sutartis, pagal kuriÄ bankas atsisakė kreditoriaus reikalavimo E. G. atžvilgiu, iÅ¡saugodamas teisę reikalauti įvykdyti visÄ prievolę pagal kredito sutartį ieÅ¡kovo J. K. . Bankas papildomu susitarimu atidėjo J. K. kredito įmokų mokėjimÄ daugiau nei vieneriems metams. Nuo 2011 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovas nemokėjo bankui palÅ«kanų, o nuo 2011 m. birželio 15 d., t. y. iÅ¡ karto po kredito įmokų grÄ Å¾inimo atidėjimo, taikyto 2010 m. birželio 9 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieÅ¡kovas nemokėjo nei kredito įmokų, nei palÅ«kanų.

Mokėjimo prievolių pažeidimas sistemingai tęsėsi keturis mėnesius iÅ¡ eilės, ieÅ¡kovas nereagavo į banko raginimus mokėti skolÄ per papildomai nustatytus terminus, todėl bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punktu, nuo 2011 m. spalio 14 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å iuo metu bankas turi teisę vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Atsakovas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas pradėjo ginčyti kredito sutarties nutraukimÄ tik tuomet, kai buvo užbaigta hipotekos byla ir įsiteisėjo sprendimai, turintys prejudicinę galiÄ .

Atsakovas taip pat nurodo, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui nebuvo taikyta kredito sutarties 3.1 punkte numatyta sÄ lyga dėl kredito sutarties nutraukimo pagrindų, ieÅ¡kovas prievolės nevykdė ilgÄ laikÄ , ne kartÄ buvo raginamas paÅ¡alinti pažeidimus, tačiau terminai ir toliau buvo sistemingai pažeidinėjami, pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti per žymiai ilgesnį, nei įstatymo nustatytas 30 dienų terminÄ . Kredito sutartis buvo pažeidinėjama jau nuo 2009 metų, ir tik todėl, kad bankas geranoriÅ¡kai sutiko sudaryti papildomÄ susitarimÄ ir atidėti ieÅ¡kovui kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , sutartis nebuvo nutraukta dar 2009 metais.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis atsakovas laiko, kad bankas ieÅ¡kovo atžvilgiu kredito sutartyje numatytÄ sÄ lygÄ dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų taikė akivaizdžiai palankiau negu numato įstatymas. IeÅ¡kovo elgesys tiek viso kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek ir po kredito sutarties nutraukimo patvirtina, kad ieÅ¡kovas sistemingai nesilaikė mokėjimų grafiko, nesiekė tinkamai vykdyti kredito sutarties ir tai reiÅ¡kia sistemingÄ mokėjimo prievolių pažeidimÄ . IeÅ¡kovas taip pat nesiekė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, iÅ¡spręsti susidariusios situacijos, neįvykdė prievolės per papildomai nustatytÄ terminÄ , o skola vis didėjo.

Nukentėjusioji Å¡alis negali bÅ«ti įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai sutartį pažeidusi Å¡alis nepaÅ¡alina pažeidimų per papildomai nustatytÄ terminÄ ir iÅ¡ jos veiksmų akivaizdu, kad sutartis nebus vykdoma tinkamai.IeÅ¡kinys atmetamas.IeÅ¡kovas J. K. ir E. G. 2008 m. gegužės 14 d. sudarė su atsakovu Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiu per Lietuvos skyrių, bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas suteikė kredito gavėjams 121640,00 eurų kreditÄ , o kredito gavėjai įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ pagal nustatytÄ grafikÄ mokėdami kiekvieno mėnesio 15 dienÄ kredito grÄ Å¾inimo įmokas bei palÅ«kanas (b.l. 12-24).

Kredito paskirtis – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimas. Minėto kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui kredito gavėjai banko naudai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Tos pačios Å¡alys 2008 m. birželio 19 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė kredito valiutÄ iÅ¡ eurų į Å veicarijos frankus bei palÅ«kanas (b.l. 25-26). Atsakovas kaip bankas ir ieÅ¡kovas bei kita kredito gavėja E. G. 2010 m. birželio 9 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. 10/06/004, kuria bankas atsisakė reikalavimo teisių pagal minėtÄ kreditavimo sutartį kredito gavėjos E. G. atžvilgiu, o E. G. kaip kredito gavėjos prievolės buvo perkeltos vienam J.

K. (b.l. 27-28). Bankas ir J. K. 2010 m. birželio 9 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr(duomenys neskelbtini), kuriame abi Å¡alys pripažino, jog mokėjimo prievolės pagal kredito sutartį kredito gavėjų yra tinkamai nevykdomos nuo 2009 m. spalio 15 d., taip pat Å¡iuo susitarimu buvo pakeistas kredito sutarties specialiosios dalies 2.11 punktas ir numatyta, kad J. K. iki 2011 m. birželio 15 d. yra taikomas kredito įmokų grÄ Å¾inimo atidėjimas, metinei palÅ«kanų normai grÄ Å¾inimo atidėjimas netaikomas.

IeÅ¡kovas nuo 2011 m. gegužės 15 d. nemokėjo bankui palÅ«kanų už naudojimÄ si kreditu, o iÅ¡ karto po kredito įmokų mokėjimo termino atidėjimo pabaigos nuo 2011 m. birželio 15 d. nemokėjo nei kredito grÄ Å¾inimo įmokų, nei palÅ«kanų, minėtų prievolių visiÅ¡kas nevykdymas tęsėsi keturis mėnesius iÅ¡ eilės. Bankas 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. liepos 14 d., 2011 m. rugpjūčio 31 d. praneÅ¡imais nustatė ieÅ¡kovui papildomÄ prievolės įvykdymo terminÄ (b.l. 85-87), tačiau ir per papildomai nustatytus terminus, prievolė nebuvo net iÅ¡ dalies įvykdyta.

Atsakovas 2011 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 11548 nuo 2011 m. spalio 14 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį (b.l.

31) ir kreipėsi į hipotekos įstaigÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. IÅ¡ atsakovo 2011 m. rugsėjo 29 d. praneÅ¡imo Nr. 11548 turinio matyti, kad kreditavimo sutartis nutraukta vadovaujantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, numatančiu banko kaip kredito davėjo teisę nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai kreditavimo sutartį, įspėjus prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų, jeigu kredito gavėjas negrÄ Å¾ina atsakovui vienos kredito įmokos ir/ar priskaičiuotų palÅ«kanų ir neiÅ¡taiso pažeidimo per 10 kalendorinių dienų bei po nutraukimo reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , palÅ«kanas bei sumokėti kitas sumas.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog tokia kredito sutarties sÄ lyga, kuri numato ilgalaikės sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisę, skolininkui negrÄ Å¾inus laiku bent vienos kredito įmokos, yra nesÄ Å¾ininga ir pažeidžia kredito gavėjo kaip vartotojo teises, todėl negalioja ab initio. Tokį sutarties aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012. Tačiau minėtoje nutartyje teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto, todėl visais atvejais, vertinant kredito sutarties, kaip vartojimo sutarties, nutraukimo teisėtumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju bankas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojÄ sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iÅ¡ esmės ir ar sutartis gali bÅ«ti laikoma nutraukta. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovas kredito grÄ Å¾inimo terminus pažeidinėjo sistemingai nuo 2009 metų.

Nors susidaręs įsiskolinimas bankui bÅ«davo grÄ Å¾inamas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog grÄ Å¾inamas įsiskolinimas bÅ«davo susidaręs tik už du mėnesius, taip pat kredito sutartį vykdant ne vienam, o dviem kredito gavėjams – ieÅ¡kovui ir E. G. . Kredito sutartis nutraukta po skolos perkėlimo vienam iÅ¡ kredito gavėjų – J. K. . Pažymėtina, jog vien banko atsisakymas kredito sutarties vykdymo vieno kredito gavėjo atžvilgiu didina sutarties neįvykdymo rizikÄ .

Tačiau nepaisant to, bankas nagrinėjamu atveju suteikė papildomas kredito sutarties vykdymo lengvatas ieÅ¡kovui, sudarydamas papildomÄ susitarimÄ , numatantį kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimo atidėjimÄ ieÅ¡kovui daugiau nei metams. Pažymėtina, jog kredito grÄ Å¾inimo įmokos ieÅ¡kovo nebuvo mokamos iÅ¡ karto po kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo termino pasibaigimo, o palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditu pradėtos nemokėti dar anksčiau. IeÅ¡kovas nei po banko įspėjimų, nei po praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo nesikreipė į bankÄ dėl susidariusios situacijos iÅ¡sprendimo, nebendradarbiavo su kredito davėju.

IÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių nurodytų aplinkybių matyti, kad kredito sutartyje nurodytu adresu su ieÅ¡kovu nebuvo galimybių susisiekti. Teismas laiko, jog paminėtų aplinkybių visuma leido atsakovui kaip kredito gavėjui pagrįstai abejoti, jog kredito sutartis bus vykdoma ateityje, o ieÅ¡kovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis Å¡iuo momentu leidžia jam toliau vykdyti kredito sutartį. Sprendžiant sutarties nutraukimo teisėtumo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovo naudojamas bÅ«sto kreditas nėra apdraustas, taigi atsakovas kaip kredito įstaiga neturi papildomų garantijų nuostolių dėl kredito sutarties nevykdymo atlyginimui užtikrinti.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo nurodytos kredito sutarties pažeidimo priežastys nepateisina sutarties nevykdymo ir patvirtina, jog ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis. IeÅ¡kovas, bÅ«damas praleidęs kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo terminÄ daugiau nei keturis mėnesius, esant galimybei padengti susidariusį įsiskolinimÄ , nesikreipdamas į bankÄ dėl prievolių įvykdymo termino pratęsimo ar atidėjimo, turimas pinigines lėšas naudojo ne susidariusiam įsiskolinimui padengti, o skolino trečiajam asmeniui.

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina tyčinį prievolės nevykdymÄ , yra nepateisinami ir negali sÄ lygoti jam papildomų lengvatų suteikimo bÅ«tinybės. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas nevykdė ar netinkamai vykdė kredito sutartyje numatytas prievoles dėl svarbių priežasčių, t. y. nepateikta įrodymų apie kredito sutarties netinkamo vykdymo priežastis.IeÅ¡kovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, nurodytos faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios Å¡ios civilinės bylos aplinkybėms, nes minėtoje civilinėje byloje buvo konstatuotas kredito gavėjų aktyvumas, siekiant iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl pavėluoto kredito įmokų grÄ Å¾inimo, taip pat kreditas buvo apdraustas, skolininkams nebuvo suteiktos tokios lengvatos kaip kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimo atidėjimas, kredito sutartis buvo nutraukta nesilaikant kredito sutartyje nustatytos nutraukimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kredito sutartis ieÅ¡kovo nebuvo vykdoma tinkamai nuo 2009 metų. Taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad kreditas ieÅ¡kovui suteiktas maksimaliam keturiasdeÅ¡imties metų laikotarpiui, o ieÅ¡kovas nurodo, jog nepratęsus sutarties, jis negalės tinkamai jos vykdyti. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje kredito gavėjai ginčijo sutarties nutraukimÄ iÅ¡ karto, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tik po to, kai buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, kreipdamasis į teismÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių tolimesnio kredito sutarties vykdymo galimybes, taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sutartis nevykdoma buvo tyčia, o ne dėl neatsargumo.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo įvykdytas kredito sutarties pažeidimas vertinamas kaip esminis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Dėl kredito sutarties nutraukimo tvarkos ir kredito davėjo praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo skolininkui tvarkos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas registruotu laiÅ¡ku kredito sutartyje nurodytu ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresu ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ (b.l. 92).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. numato sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti. IeÅ¡kovo vengimas priimti jam adresuotÄ paÅ¡to siuntÄ , taip pat neinformavimas kredito davėjo apie dokumentų įteikimo vietos adreso pasikeitimÄ laikytinas nesÄ Å¾iningu elgesiu kitos sutarties Å¡alies atžvilgiu, todėl neigiamos tokio elgesio pasekmės - tai, kad ieÅ¡kovas laiku nesusipažino su atsakovo pateikta informacija apie sutarties nutraukimÄ , tenka ieÅ¡kovui.Dėl atsakovo praÅ¡ymo nutraukti bylÄ , esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai kitoje byloje dėl to paties dalyko, tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu.

Atsakovas tokia nutartimi laiko hipotekos teisėjo nutartį, kuria buvo nukreiptas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas į įkeistÄ turtÄ (b.l. 38-39), tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio dalykas nėra tapatus. Minėta byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, kuriame negalimas prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. Aplinkybė, jog priimant hipotekos teisėjo nutartį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į hipotekÄ Ä¯keistÄ turtÄ , taip pat nagrinėjant kredito gavėjo atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos hipotekos teisėjo nutarties buvo pasisakyta dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, nesudaro pagrindo laikyti abi Å¡ias bylas tapačiomis.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti. Pagal atsakovo pateiktus atsiskaitymo dokumentus minėtos iÅ¡laidos sudaro 7129,32 Lt, tačiau tokios iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose “Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio” numatytÄ maksimalų Å¡ių iÅ¡laidų dydį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo suteiktos Å¡ios advokato teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas ir atstovavimas parengiamajame posėdyje, kuris užtruko 16 minučių, taip pat teismo posėdyje, kurio trukmė – 1,5 val. Taigi pagal minėtas rekomendacijas maksimalios priteistinos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas sudaro 3300,0 Lt, tačiau teismas laiko, kad priteisti maksimalaus dydžio minėtų iÅ¡laidų nėra pagrindo, nes byla yra vidutiniÅ¡kai sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, byla nėra ypatingai gausi įrodymais, byloje atstovavusio advokato buveinė yra tame pačiame mieste, kuriame buvo nagrinėjama byla, nagrinėjant bylÄ nebuvo reikalingos specialios žinios.

Todėl šios išlaidos mažinamos iki 2500,00 Lt. Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas nusprendė:              Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo J.

K. atsakovo akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ naudai 2500,00 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. valstybės naudai 21,25 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ litÄ , dvideÅ¡imt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidųSprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiÄ jį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                    Lidija Valentukonytė