331f102a-b2b7-4c77-a777-01a08e3e1dff · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4926-901/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02546-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.1; 2.3.4.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 9 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant J. K., vertėjaujant D. O. K., dalyvaujant ieÅ¡kovei O. J. ir jos atstovui advokatui R. S., atsakovui G. B., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

J. ieÅ¡kinį atsakovui G. B. taip pat pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vaiko pavardės pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius (toliau - Klaipėdos m. CMS), institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau - VTAS). Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu atsakovui G.

B. prašo pakeisti jos ir atsakovo sūnaus K. I. pavardę iš „I“ į „J“, atsakovo priešieškinį prašo atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei būnant susituokus su S. I. 2015 m. rugpjūčio 24 d. gimė sūnus K. I., kuriam suteikta tuometinio ieškovės sutuoktinio pavardė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1482-323/2015 nutraukta jų santuoka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13959-512/2016 nusprendė pripažinti, kad S. I. nėra biologinis vaiko K. I. tėvas, taip pat Å¡iuo sprendimu teismas nustatė, kad K. I. tėvas yra G. B.. IeÅ¡kovė atsakovui teikė praÅ¡ymÄ dėl sutikimo pateikimo dėl sÅ«naus pavardės pakeitimo iÅ¡ „I į „J“, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. IeÅ¡kovė Klaipėdos m. CMS pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ pakeisti vaiko K. I. pavardę iÅ¡ „I“ į „J“.

Å i institucija pateikė iÅ¡vadÄ dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo, kuria nusprendė O. J. praÅ¡ymo dėl vaiko pavardės pakeitimo netenkinti, kadangi ieÅ¡kovė prie pateikto praÅ¡ymo nepridėjo atsakovo sutikimo dėl vaiko pavardės pakeitimo. IeÅ¡kovė pažymi, kad jos sÅ«nus K. I. nei su ieÅ¡kovės buvusiu vyru S. I. nei su biologiniu vaiko tėvu G. B. artimų santykių nepalaiko. Teigia, kad K. I. ir G. B. emocinis ryÅ¡ys niekada nesiejo, jis visiÅ¡kai nesirÅ«pino ir nesirÅ«pina vaiko auklėjimu ir ugdymu, o vaiko teisė į saugiÄ aplinkÄ , teisė augti pilnavertėje Å¡eimoje, teisė turėti ir puoselėti Å¡eimos ryÅ¡ius, turėti galimybę bendrauti su bent vienu iÅ¡ tėvų užtikrinama tik mamos.

Teigia, kad atsakovas nedalyvavo gimdymo metu, kol ieÅ¡kovė po gimdymo dvi savaites buvo ligoninėje, atsakovas vaikÄ aplankė tik porÄ kartų, o grįžusi iÅ¡ gimdymo namų ieÅ¡kovė apsigyveno pas savo mamÄ F. J.. Kadangi ieÅ¡kovė turi sveikatos problemų, skaudėjo rankos, sunku buvo laikyti, kilnoti nuolatos kÄ tik gimusį vaikÄ , tai iki 1 metų ieÅ¡kovei vaikÄ auginti padėjo jos mama. IeÅ¡kovės teigimu prie vaiko iÅ¡laikymo atsakovas prisidėjo tik pirmuosius vaiko auginimo metus. Paskutinį kartÄ atsakovas matėsi su savo vaiku tik 2016 m. spalio mėnesio pradžioje ir nuo to laiko vaiku nebesidomėjo, juo nesirÅ«pino, nelankė, nesveikino su Å¡ventėmis.

Be to atsakovas vengia geranoriÅ¡kai teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Teismui priteisus iÅ¡laikymÄ vaikui, šį pradėjo mokėti tik kai ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolių kontorÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad vaiko pavardės pakeitimu į motinos siekiama apginti iÅ¡imtinai berniuko interesus, nes ieÅ¡kovės Å¡eimoje yra svarbÅ«s sÅ«naus K interesai turėti tokiÄ pavardę kaip ir jo mamos, kaip ir jo brolio M. J., gim. 1997 m., t.y. niekuo neiÅ¡siskirti sÅ«naus K. nuo jį supančių ir juo besirÅ«pinančių asmenų.

S. K. pavardės pakeitimas į mamos pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui - atsakovui - siekti apsaugoti vaiko teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs iÅ¡ B giminės, nes vaiko gimimo liudijime yra nurodytas vaiko biologinis tėvas G. B.. Be to ir pats vaikas net jei jo tėvas ir toliau vengs bendrauti su sÅ«numi iÅ¡ įrašų gimimo liudijime žinos, kas yra jo biologinis vaiko tėvas, todėl vaiko identiÅ¡kumas taip pat nebus pažeidžiamas. SÅ«nus, sulaukęs reikiamo amžiaus, norėdamas turėti biologinio tėvo pavardę, galės jÄ pasikeisti.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. kad vaiko pavardė būtų pakeista iš „I“, nes vaikas jokio ryšio, nei kraujo, nei dvasinio su „I“ neturi, tačiau nesutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista į ieškovės ir reiškia priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti K. I. pavardę iš „I“ į atsakovo „B“ ir priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad jis tinkamai rūpinosi vaiku nuo pat jo gimimo iki 2016 m. gruodžio 30 d.

Nurodo, kad ieÅ¡kovę nuvežė į gimdymo namus, nors pačiame gimdyme ir nedalyvavo. Atsakovas pradžiai gyveno kartu su ieÅ¡kove ir vaiku pas atsakovÄ Elektrėnuose ir atsakovas visiÅ¡kai iÅ¡laikė tiek vaikÄ , tiek ir ieÅ¡kovę. Pažymi, kad atsakovas ir po santykių su ieÅ¡kove nutrÅ«kimo rÅ«pinasi vaiku, teikia jam materialinį iÅ¡laikymÄ , tarp vaiko ir atsakovo yra susidaręs glaudus ryÅ¡ys, atsakovas, kiek leidžia ir tam netrukdo ieÅ¡kovė, bendrauja su vaiku. Nurodo, kad atsakovÄ ir sÅ«nų skiria didelis atstumas, be to atsakovas turi dirbti, todėl negali daug laiko praleisti su sÅ«numi.

Teigia, kad su vaiku pradės daugiau bendrauti tik kai vaikas paaugs (kai jam bus 7-8 metai). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos visuomenėje per amžius susiklosčiusi tradicija vaiko giminystę kildinti iÅ¡ vaiko tėvo, o ne motinos pavardės, todėl pavardės pakeitimu į tėvo siekiama apginti iÅ¡imtinai vaiko interesus, nes negyvenant su savo tikru biologiniu tėvu, yra svarbÅ«s sÅ«naus interesai turėti tokiÄ pavardę kaip tėvo. Kadangi vaikas yra dar labai mažo amžiaus, todėl Å¡iame amžiuje pavardės pakeitimas jam neturės jokių neigiamų pasekmių, prieÅ¡ingai sustiprins jo ir tėvo ryÅ¡ius, bei nepakenks jo ir motinos santykiams.

Atsakovas taip pat teigia, kad jam svarbu, kad berniukas turėtų tėvo pavardę, kadangi su ieÅ¡kove susilauktas sÅ«nus jam yra vienintelis sÅ«nus, nes iki tol atsakovas susilaukė tik dukterų. Be to atsakovas svarsto galbÅ«t suraÅ¡yti testamentÄ , kuriuo paliktų sÅ«nui palikimÄ ar jo dalį. Trečiasis asmuo Klaipėdos m. CMS tiek ieÅ¡kovės O. J. ieÅ¡kinio reikalavimus tiek atsakovo G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo praÅ¡o teismÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, nagrinėti bylÄ Klaipėdos m.

CMS atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2019 m. vasario 6 d. O. J. kreipėsi į Skyrių su praÅ¡ymu pakeisti sÅ«naus K. I. pavardę, bet Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, nesant teisinio pagrindo – vaiko tėvo sutikimo. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas, teikdamas iÅ¡vadÄ palaikė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kininius reikalavimus. Nurodė, kad visais atvejais, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, bÅ«tina atsižvelgti į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius.

Nurodė, kad tai, kad atsakovas su sÅ«numi nebendrauja nuo 2016 m. spalio mėnesio nekliudo vaikui turėti tėvo pavardę. Pažymi, kad vaiko motinos pavardė gali keistis jeigu ji iÅ¡tekėtų, tada galimai vėl reikėtų spręsti klausimÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas pasiÅ«lė apsvarstyti teismui galimybę vaikui suteikti dvigubÄ tėvo ir motinos pavardę. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kovė siekia pakeisti skyrium gyvenančių Å¡alių sÅ«naus pavardę iÅ¡ jam gimus registracijos civilinės metrikacijos skyriuje metu duotos tuometinio ieÅ¡kovės sutuoktinio pavardės „I“ į motinos pavardę „J“, motyvuodama tuo, kad biologinis vaiko tėvas visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, su juo nebendrauja, nors ieÅ¡kovė tam nesudaro jokių kliūčių, prieÅ¡ingai atsakovÄ skatina tai daryti.

Taip pat ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas pradžiai vaiko net ir nenorėjo, ragino jÄ daryti abortÄ . Vaiku rÅ«pinosi tik jam gimus ir tik kol jie visi kartu gyveno kurį laikÄ . Nuo 2016 m. spalio mėnesio ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiams nutrÅ«kus, atsakovas savo sÅ«numi visiÅ¡kai nebesidomi, nebendrauja, nesveikina su Å¡ventėmis, be to teikti vaikui iÅ¡laikymÄ pradėjo tik kai priverstine tvarka perduotas iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolius. Atsakovas neneigia, kad nebendrauja su sÅ«numi nuo 2016 m. pabaigos, kad ieÅ¡kovė jam trukdytų ir nesudarytų sÄ lygų bendrauti su sÅ«numi nenurodė.

Teigia, kad antstoliai yra areÅ¡tavę jo sÄ skaitas, todėl jis pats savarankiÅ¡kai teikti iÅ¡laikymo vaikui negali. Atsakovas nurodo, kad vaikui turi bÅ«ti suteikta tėvo, ne motinos pavardė. Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos m. CMS įregistruota 2009 m. liepos 22 d. Ukrainoje, Eupatorijoje (įraÅ¡o Nr. 390), sudaryta O. J. ir S. I. santuoka. I. O. J ir atsakovui G. B. 2015 m. rugpjūčio 24 d. gimė sÅ«nus K. I.. IeÅ¡kovės ir G. B. sÅ«nui buvo suteikta I, t. y. tuometinio ieÅ¡kovės sutuoktinio pavardė. 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1482-323/2015 nusprendė santuokÄ sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir S. I., nutraukti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13959- 512/2016 nusprendė pripažinti, kad S. I. nėra biologinis vaiko K. I. tėvas, taip pat, Å¡iuo sprendimu teismas nustatė, kad K. I. tėvas yra G. B.. Å ioje byloje nebuvo svarstomas klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę.

Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kuris numato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iÅ¡ tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Ä® bylÄ ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. gimusio K. I. gimimo liudijime, Klaipėdos m. CMS iÅ¡duotame 2015 m. lapkričio 3 d. (Nr. 1984), vaiko tėvu nurodytas atsakovas G. B., tačiau vaikui yra suteikta ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio pavardė, nes vaikas gimė jų santuokos metu.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės ankstesnis sutuoktinis neturi jokio ryÅ¡io su ginčo Å¡alių vaiku, kadangi nėra jokių vaiko giminaičių tokia pat pavarde kaip ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio, taip pat atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių teismas pripažįsta, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina keisti vaiko pavardę į vieno iÅ¡ jo biologinių tėvų – į motinos ar į tėvo. Kadangi vaiko tėvai negyvena kartu, nėra susituokę, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo vaikui duoti dvigubÄ motinos ir tėvo pavardę.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis Å¡io skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir iÅ¡vardijami konkretÅ«s atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali bÅ«ti keičiama (Taisyklių 12.1. - 12.5. punktai).

Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Tuo atveju, jeigu tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko vardo, pavardės, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju aktualios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jog Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiÅ¡kumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramÄ ir apsaugÄ , reikalingÄ jo identiÅ¡kumui kuo skubiau atstatyti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiku, geranoriÅ¡kai neteikia jam iÅ¡laikymo. Å iuo atveju nustatyta, kad tėvo ryÅ¡iai su nepilnamečiu vaiku yra nutrÅ«kę nuo 2016 m. spalio mėnesio, atsakovas neneigia kad nuo to laiko nebendrauja su vaiku nei susitinkant su juo nei ryÅ¡io priemonėmis nors tam nėra sudaroma kliūčių. Konkrečių priežasčių kodėl atsakovas tokį ilgÄ laiko tarpÄ nebendrauja ir artimiausiu metu neketina bendrauti su sÅ«numi nenurodo. Atsakovui nėra apribota tėvo valdžia.

IÅ¡laikymas vaikui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10529-1030/2017 pagrindu antstolės M. G. vykdomas iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/00149). Kad atsakovas sÅ«nų remtų ne teismo priteistomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kad dovanotų vaikui dovanas, pirktų drabužius, avalynę, maistÄ , higienos priemones, mokėtų už darželį ir panaÅ¡iai nenustatyta. Teismo vertinimu Å¡iuo atveju vien atsakovo deklaratyvus noro nepakanka, kad vienas iÅ¡ jo turimų vaikų (berniukas) turėtų biologinio tėvo pavardę nerodant jokio noro bendrauti su vaiku jau daugiau nei du su pusę metų Å¡iam augant, kad vaikas iÅ¡ tiesų kartu negyvenantį tėvÄ pažintų, pripažintų ir laikytų jį savo tėčiu.

Nenustatyta, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su sūnumi nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, o atstumas tarp Elektrėnų ir Klaipėdos nėra jau toks didelis, be to atsakovas esant norui turi visas galimybes bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu ir pan.). Aplinkybę dėl to, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio mėnesio nebendrauja su sūnumi patvirtino liudytojos F. J. (ieškovės motina) ir V. T. (ieškovės kaimynė), to neneigė ir pats atsakovas.

Atsakovo svarstymai galbÅ«t sudaryti testamentÄ yra tik deklaratyvÅ«s, suraÅ¡yto asmeninio testamento ar oficialaus, notaro patvirtinto testamento atsakovas teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Visa tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad atsakovÄ su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryÅ¡ys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoÅ¡irdumu, prieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad vaikÄ ir jo biologinį tėvÄ sieja tik teisinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Atsakovas geranoriÅ¡kai neteikia nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo, tėvas visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo raida, pasiekimais, sveikata. Tuo tarpu beveik ketverių metų K. I. teisė į jam saugiÄ aplinkÄ , teisė augti pilnavertėje Å¡eimoje, teisė turėti ir puoselėti Å¡eimos ryÅ¡ius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbÄ ) yra užtikrinama tik vaiko motinos. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus.

IeÅ¡kovės nurodytos priežastys, kodėl vaikui turėtų bÅ«ti suteikta jos, o ne biologinio tėvo pavardė yra svarios – vaikas gyvena su ja, faktiÅ¡kai bendrauja ir pažįsta tik savo motinÄ , nemato nei ankstesnio motinos sutuoktinio nei atsakovo, teismo sprendimu pripažinto jo biologiniu tėvu, be to ieÅ¡kovės dar vienas iÅ¡ sÅ«nų taip pat turi jos pavardę. Reikia pastebėti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡tekant už S. I., Å¡i pirmojo sÅ«naus pavardės nekeitė, todėl vaiko teisių apsaugos atstovo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad galbÅ«t ieÅ¡kovė iÅ¡tekėjusi keis jaunesnio sÅ«naus pavardę nėra niekuo pagrįsta, juolab, kad nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu turėtų pastovų gyvenimo draugÄ , kad gyventų su kuriuo nors vyriÅ¡kiu.

Visa nurodytÄ Ä¯vertinęs teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti bÅ«tinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad bÅ«tų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „J“ Å¡eimos nariu (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245-273/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1086-232/2018 ir 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1141-567/2019, kt.). Teismas sprendžia, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimÄ pavardę „J“, nesukels jam neigiamų padarinių.

PrieÅ¡ingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendžia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir pakeisti ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«naus K. I. pavardę iÅ¡ „I“ į „J“, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui G. B. bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip pat esant norui palikti Å¡iam savo vaikui palikimÄ ar jo dalį.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos Å¡alims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). IeÅ¡kovė už elektroniniu bÅ«du pateiktÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 950 Eur iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pateikdama Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus ir atstovavimo iÅ¡laidų detalizacijÄ , kurios įvertinus Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , trukmę, advokato ruoÅ¡tus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laikÄ teismo vertinimu nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovės ieškinį patenkinus, jai iš atsakovo priteistina 981 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus priešieškinio, bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos. Teismas patyrė 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

Pakeisti ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«naus K. I., gim. 2015 m. rugpjūčio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „I“ į „J“. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 981 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai (turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Laura Spalvienė