331ea787-d852-4fd9-8edc-fb5600a26833 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1128-173/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10201-2013-0                                                            Procesinio sprendimo kategorija:121.21;21.41.3;21.4.2.6;                          Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S)                                                                                            KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 18 d.Kaunas          Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2446-947/2015 pagal ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl sandorių (turto dalybų sutarties ir testamentų) pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z. K., Kauno miesto 18-asis notarų biuras.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I.Ginčo esmė                  IeÅ¡kovas L. G. 2013 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:        1) pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. turto dalybų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp L.

G. ir D. G., patvirtintÄ Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K.;        2) taikyti restitucijÄ â€“ ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 0,0599 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti L.

G. asmeninės nuosavybės teise;        3) pripažinti negaliojančiu D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Kauno miesto 2-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 31 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Kauno miesto 18-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).        IeÅ¡kovas L. G. nurodęs, kad jis 1998 m. lapkričio 27 d. sudarė santuokÄ su D.

G.. Santuoka klostėsi gerai, ginčo tarp sutuoktinių nebuvo. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2002 m. rugsėjo 12 d. įsigijo žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).         2004 m. gegužės 20 d. minėtų nekilnojamųjų daiktų rekonstrukcijai buvo iÅ¡imtas statybos leidimas, sutuoktiniai laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. atliko namo rekonstrukcijÄ , Å¡iems darbams atlikti panaudojo tiek bendras lėšas, tiek pasiskolintas iÅ¡ trečiųjų asmenų (2008 m. gegužės 7 d. buvo pasiskolinta 80000,00 Lt suma iÅ¡ D.

O. V., 2009 m. gruodžio 29 d. – 40000,00 Lt suma iÅ¡ A. K.).         2010 m. sausio 4 d. buvo pasiraÅ¡yta tarp sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalybų sutartis, pagal kuriÄ D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 208990 Lt suma, o L. G. – 10000 Lt dydžio sutuoktinių piniginės santaupos.         2010 m. sausio 4 d. turto dalybų sutartį ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančia kaip tariamÄ sandorį (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis), tačiau ieÅ¡kovas taip pat ieÅ¡kinyje nurodė, kad byloje nustačius, jog sandorio Å¡alis (ieÅ¡kovas) suklydo dėl sutuoktinės tyčinių veiksmų (apgaulės, kad sandoris yra sudaromas tariamai, tačiau realiai tikintis, kad turtas liks sutuoktinės asmenine nuosavybe), ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2010 m. sausio 4 d. sandorį negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl apgaulės (Civilinio kodekso 1.91 straipsnis).

Nenustačius D. G. tyčinių veiksmų, ieÅ¡kovas prašė pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 straipsnis). IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jo buvusios sutuoktinės D. G. iniciatyva buvo užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Å ioje byloje atsakovui buvo nustatytas terminas pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2010 m. sausio 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalybų sutarties nuginčijimo (kaip sandorio, sudaryto tik dėl akių), tačiau sutuoktinė D.

G. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl civilinė byla buvo nutraukta 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-4363-752/2013), turto padalijimo klausimas Å¡ioje byloje liko neiÅ¡spręstas, nors ieÅ¡kovas ketino Å¡ioje byloje reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2010 m. sausio 4 d. sutarties pripažinimo negaliojančia.         IeÅ¡kovas nurodęs, kad sandoryje nurodyta 208990 Lt turto vertė neatspindėjo tikrosios dalinamo turto rinkos vertės, kuri sandorio sudarymo metu siekė 650000 Lt sumÄ .

Sandoryje buvo nurodyta daugiau kaip tris kartus mažesnė sandorio suma, siekiant sustiprinti įspūdį, kad sandoris nėra tariamas. Be to, ieškovui realiai niekada nebuvo perduotos sutartyje nurodytos sutuoktinių santaupos (10000 Lt). Ieškovo tvirtinimu, ši sutartis buvo pasirašyta tik dėl akių, neketinant sukurti sutartyje numatytų teisinių santykių pasekmių, siekiant, kad kreditoriai (paskolų sutartis pasirašė L. G.) nenukreiptų išieškojimo į minėtus nekilnojamuosius daiktus.

Tai, kad sutuoktiniai nesiekė nutraukti bendro gyvenimo, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina aplinkybė, kad ir po Å¡io sandorio sudarymo ieÅ¡kovas savo lėšomis ir darbu iki 2011 m. atliko namo rekonstrukcijos darbus (rekonstrukcija vyko nuo 2007 m. iki 2011 m.). Dar daugiau, L. G. savo sutuoktinei buvo iÅ¡davęs generalinį įgaliojimÄ 10 metų laikotarpiui, kuris niekada nebuvo panaikintas, o tai, ieÅ¡kovo tvirtinimu, taip pat įrodo tarp sutuoktinių buvus tarpusavio pasitikėjimo santykius.        TariamÄ sandorį, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jo sutuoktinė 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė testamentÄ , kuriuo savo dukrai M.

M. paliko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui L. G. paliko visus kitus nekilnojamuosius daiktus.        Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovas prašė teismo pripažinti 2010 m. sausio 4 d. turto dalybų sutartį negaliojančia ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nuosavybės teise ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).        Atsakovė M. M. (mirusiosios duktė) palikimÄ priėmė pagal palikėjos D.

G. 2012 m. sausio 31 d. sudarytÄ testamentÄ . Palikėja buvo sudariusi testamentÄ ir anksčiau - 2011 m. gruodžio 29 d. Testamentų sudarymo metu palikėja sirgo. Jai 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo diagnozuotas vėžys, nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. ligonei buvo taikytas gydymas chemoterapija, nuo 2011 m. spalio mėn. jos gydymui buvo skirti psichotropinių medžiagų turintys vaistai. Dėl Å¡ių priežasčių, ieÅ¡kovo teigimu, palikėja, sudarydama 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2012 m. sausio 31 d. testamentus, nesuprato savo veiksmų prasmės. Jis rÅ«pinosi sutuoktine iki jos mirties, todėl matė, kad sutuoktinė kartais elgdavosi neadekvačiai, nesuprasdavo savo veiksmų, bÅ«davo nervinga, iÅ¡siblaÅ¡kiusi, be to, didelę įtakÄ jai darė duktė M.

M., kuri, pasinaudojusi bejėgiÅ¡ka motinos bÅ«kle, paveikė palikėjos valiÄ visÄ turtÄ po mirties testamentu palikti tik dukrai.        Atsakovė M. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. sausio 4 d. turto padalijimo sutartis nebuvo tariama, ieÅ¡kovas tik po sutuoktinės mirties kreipėsi į teismÄ su reikalavimu sutartį pripažinti negaliojančia nurodytu pagrindu; santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-4363-752/2013, užvestoje Kauno apylinkės teisme pagal ieÅ¡kovės D.

G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas L. G. nepateikė savarankiškų reikalavimų dėl turto padalijimo, neginčijo 2010 m. sausio    4 d. turto dalybų sutarties; onkologinė liga D. G. buvo diagnozuota 2011 m. rugsėjo mėn., jos sveikatos būklė ypatingai pablogėjo tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn., todėl 2012 m. sausio 31 d. testamento sudarymo metu taikomas gydymas negalėjo paveikti testatorės psichikos būsenos ir jos veiksmų.            Trečiasis asmuo Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z.

K. 2013 m. liepos 22 d. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad notarė 2010 m. sausio 4 d. patvirtino santuokinio turto dalybų sutartį. Tvirtindama sandorį, notarė įsitikino, kad sandorį sudarė veiksnÅ«s asmenys, veikę laisva valia, sandorio esmė ir teisinės jo pasekmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos (t. 1, b. l. 111).         Trečiasis asmuo Kauno miesto 18-asis notaro biuras atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį dalyje dėl 2012 m. sausio 31 d. sudaryto testamento atmesti.

Nurodė, kad testatorė D. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ testamentu visÄ turtÄ palikti savo dukrai, testamento sudarymo bei tvirtinimo metu buvo patikrinti Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys, notaras testatorės veiksnumu įsitikino (t. 1, b. l. 100-101).                         II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

          Dėl 2010m. sausio 4 d. sandorio panaikinimo          Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo L. G. ir D. G. santuoka ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo nutraukta. Bendru sutuoktinių sutarimu sudarytas ir notaro patvirtintas 2010 m. sausio 4 d. susitarimas dėl turto padalijimo laikytinas sutuoktinių sutartimi, kuriai turi bÅ«ti taikomos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos.         IeÅ¡kovas L. G. įrodinėjo, kad sutartis yra niekinė, sudaryta tik dėl akių, sudarant sutartį nebuvo pagrindinio sutarties elemento – veiksnių Å¡alių susitarimo, t. y. nebuvo suderintos tarpusavyje ir laisvai iÅ¡reikÅ¡tos kiekvienos Å¡alies valios pasidalinti turtÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, 2010 m. sausio 4 d. sutartimi sutuoktiniai siekė iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendro sutuoktinių turto pagal paskolos sutartis, sudarytas ieÅ¡kovo L. G. vardu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad sutarties Å¡alys turto dalybų sutartį sudarė tik dėl akių, neketinant realiai sukurti teisinių pasekmių. Teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymo momentu Å¡alys veikė ne tais interesais, kurie buvo nustatyti sutartyje – pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , nenutraukiant santuokos.

         Atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad protingas asmuo nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis sÄ lygomis, kurios buvo nustatytos 2010 m. sausio 4 d. susitarime. Atmetant šį ieÅ¡kovo argumentÄ , pabrėžtinas sutartiniuose teisiniuose santykiuose galiojantis dispozityvumo bei sutarčių laisvės principai. Sutuoktiniai galėjo bendru sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus nevaržomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje V.

U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005). Sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis.         Įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Vien tik ta aplinkybė, kad 650000 Lt vertės turtas sutuoktinių susitarimu buvo perduotas tik vienam iÅ¡ sutuoktinių, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti sandoriu buvus tariamÄ .

        Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo D. G. jai perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravo savo vardu ir valdė jį kaip savo asmeninę nuosavybę. Tai, kad D. G. Å¡iuo turtu disponavo savo laisva valia patvirtina byloje esantys duomenys apie testamentų sudarymÄ . IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos iÅ¡duoto Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad palikėja D. G. po 2010 m. sausio 4 d. sutarties savo valiÄ dėl turto palikimo reiÅ¡kė keturis kartus, sudarydama testamentus.         Teismas sprendė, jog 2010 m. sausio 4 d. sutartis realiai sukėlė teisines pasekmes, kurios buvo numatytos sutartyje, faktinis civilinių teisių pasikeitimas sudarius ginčo sutartį įvyko, t.y. po turto dalybų sutarties D.

G. turtu disponavo savo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad jis su sutuoktine iki pat jos mirties tvarkė bendrÄ Å«kį ir nekonfliktavo tarpusavyje paneigia paties ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai. IeÅ¡kovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuos patvirtino jo atstovas advokatas teismo posėdyje 2014 m. gruodžio 16 d., apie santuokinį gyvenimÄ yra labai prieÅ¡taringi. Teikdamas paaiÅ¡kinimus apie 2010 m. sausio 4 d. sandorio sudarymo aplinkybes, apie sutuoktinių gyvenimÄ iki sandorio sudarymo ir po to, ieÅ¡kovas, nurodė, kad nuo pat santuokos sudarymo iki sutuoktinės mirties sutuoktinių gyvenimas buvo darnus, jokių esminių ginčų tarp jų nebuvo (t. 1, b. l. 5), tačiau vėliau ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes: ieÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. spalio mėn. grįžęs į namus jis negalėjo į juos patekti, nes jam nežinant buvo pakeistos kiemo vartų ir namų įėjimo spynos, sutuoktinė atsisakė duoti jam raktus, motyvuodama, kad jam turtas nepriklauso (t. 1, b. l. 13).

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, raktai nebuvo perduoti net ir po to, kai jis kreipėsi į sutuoktinę per notarÄ , ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad sutuoktinė kreipėsi su praÅ¡ymu sutuoktinį iÅ¡registruoti iÅ¡ gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 14). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jis nuo 2012 m. rudens gyveno skyrium su sutuoktine patvirtina 2013 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. II-37-825/2013, užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad D. G. atstovas advokatas D. M. teismo posėdyje teikė paaiÅ¡kinimus, kad sutuoktiniai skyrium gyvena daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius (t. 1, b. l. 51-53).

Antstolio R. S. 2012 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad ieÅ¡kovas L. G. 2012 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. taip pat nebuvo įleistas į gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39, 42). IeÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 20 d. pareiÅ¡kimuose, adresuotuose M. M. ir sutuoktinei D. G., akcentuoja savo teisę naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa ir naudotis Å¡ioje patalpoje esančiais asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais daiktais, tačiau ne jam nuosavybės teise priklausančia namo dalimi.

        Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas jau 2013 m. spalio 7 d. pateiktame procesiniame dokumente (dublike) nurodė, kad į teismo posėdį atsives liudytojus, kurie patvirtins bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ (t. 1, b. l. 153). Liudytojai nebuvo įvardinti. IeÅ¡kovas taip ir nepasinaudojo teise į teismo posėdį atsivesti minimus liudytojus, kurie patvirtintų ar paneigtų bylos faktines aplinkybes apie Å¡alių santykius iki ginčijamo sandorio sudarymo ir po to.          IeÅ¡kovas byloje taip pat siekė įrodyti, jog tiek prieÅ¡ sudarant sandorį, tiek po sandorio sudarymo jis turtÄ (nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ esmės pagerino savo lėšomis ir darbu, tačiau byloje ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimus nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nors ieÅ¡kovas bylÄ vedė per profesionalų teisininkÄ â€“ advokatÄ .

         Siekdamas įrodyti sutarties tariamÄ pobÅ«dį, ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad sudarant sutartį sutuoktinių tikroji valia buvo iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ sutuoktinių turto. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas Å¡iÄ sutuoktinių valiÄ , pateikė į bylÄ 2008 m. gegužės 7 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį dėl 80000 Lt sumos ir 2008 m. gegužės 7 d. susitarimÄ dėl 40000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo iki 2012-01-01 (t. 1, b. l. 67, 68). Teismas, iÅ¡analizavęs vekselyje ir susitarime nustatytus paskolos gavėjo įsipareigojimus iki 2012 m. gruodžio 1 d. ir iki 2012 m. sausio 1 d., remdamasis tikėtinumo taisykle, konstatavo labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alių valia sudaryti 2010 m. sausio 4 d. turto pasidalijimo sutartį nebuvo susijusi su Å¡ių skolinių įsipareigojimų vykdymu.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis aplinkybe, kad sudarant 2010 m. sausio 4 d. sutartį prievolių vykdymo terminas dar nebuvo prasidėjęs, pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovui L. G. prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ atsirado tik 2012 m. sausio 1 d., t. y. beveik po dviejų metų po turto dalybų sutarties pasiraÅ¡ymo. Tai patvirtina ir 2012 m. sausio 14 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. kreditoriaus raginimai grÄ Å¾inti paskolÄ (t. 1, b. l. 69, 70)         Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas neturint tikslo apsaugoti Å¡eimos turtÄ nuo galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų, susijusių su ieÅ¡kovo skoliniais įsipareigojimais.         Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ jog neįrodyta, kad abiejų Å¡alių valia buvo sudaryti tariamÄ sandorį, t. y. kad buvo abiejų Å¡alių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių.

Dėl objektyvių priežasčių (vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių mirties) byloje nebuvo galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartyje nurodytas turto pasidalijimas visiÅ¡kai atitiko D. G. valiÄ bei interesus, todėl preziumavo, kad D. G. valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutartyje. Sutartį tvirtinusi Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sandorio sudarymo momentu ji įsitikino, kad sandorį sudarė veiksnÅ«s asmenys, veikę laisva valia, sandorio esmė ir teisinės jo pasekmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡alims (t. 1, b. l. 111).         Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus, konstatavo, jog nenustatyta, kad 2010 m. sausio 4 d. sutartis bÅ«tų pažeidusi trečiųjų asmenų teises ar bÅ«tų uždrausta imperatyviosiomis įstatymo normomis, taip pat nenustatyta, kad sutartis bÅ«tų sudaryta sutarties Å¡alims turėjus paslėptÄ valiÄ nesiekti teisinių pasekmių, byloje iÅ¡tirta medžiaga sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sandorio sÄ lygas lėmė susidarę sutuoktinių L.

G. ir D. G. tarpusavio santykiai, Å¡alių asmeniniai interesai, todėl vien ta aplinkybė, kad didžioji dalis turto pagal sutartį atiteko vienam sutuoktiniui, neiÅ¡mokant kitam kompensacijos, nevertintinas kaip sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas (sutarčių laisvės principas suteikia teisę Å¡aliai perleisti savo turimÄ turtÄ jo pasirinktam asmeniui, įstatymams neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du). Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, atmetė, kaip nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. turto dalybų sutartį, kaip sudarytÄ tik dėl akių (tariamai).

        Dėl sÄ lygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu dėl apgaulės ar suklydus (CK 1.90, 1.91 straipsniai)        Pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad ieÅ¡kovas L. G. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė tyčinių sutuoktinės D. G. veiksmų – apgaulės, dėl kurios ieÅ¡kovas nusprendė sudaryti su sutuoktine turto pasidalijimo sutartį tik dėl akių. IÅ¡ byloje esančių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarydami 2010 m. sausio 4 d. turto dalybų sutartį, sutarties Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ .

IeÅ¡kovas L. G. neklydo nei dėl sandorio esmės, nei dėl kitos sandorio Å¡alies, nei dėl sandorio kokybės, nei dėl esminių sandorio sÄ lygų.        Dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais             Ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Teismas sprendė, kad D. G. sudaryti testamentai atitiko jos tikrÄ jÄ valiÄ ir įstatymų reikalavimus. Å iÄ iÅ¡vadÄ tesimas padarė įvertinęs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ .  Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirmo teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. spalio 15-28 d.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, kad D. G. 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2012 m. sausio 31d oficialių testamentų sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, esmę bei juos valdyti.   II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė         IeÅ¡kovas L. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad teismas neatskleidė bylos esmės, L.

G. ir D. G. kreditorių neįtraukė dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis (absoliutus tesimo sprendimo negaliojimo pagrindas), todėl teismas sprendimas negali likti galioti.        IeÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant teismo posėdyje ieÅ¡kovui L. G. ir nepraneÅ¡us jam apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovui buvo nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, kas sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ .       Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teismo sprendimas pažeidžia D. G. ir ieÅ¡kovo L. G. kreditorės D. O. V. materialiÄ sias teises, nes D. O. V. turėjo bÅ«ti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. 2013 m. lapkričio 13 d. D.O. V., atstovaujam advokatės R. K., pateikė praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui, praÅ¡ydama įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu. Nurodžiusi, kad yra kreditorė pagal 2008 m. gegužės 7 d. L. G. pasiraÅ¡ytÄ Â paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, todėl jos teisės tiesiogiai yra įtakojamos 2015 m. sausio 6 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu. Teismo sprendimas užkerta keliÄ D.O. V. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Â nukreipti į nekilnojamÄ jį turtÄ , nors skolintos lėšos buvo panaudotos šio turto sukÅ«rimui D. G. ir L. G. gyvenant santuokoje.          Atsakovė M. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti.          Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ ieÅ¡kovui teismo posėdyje nedalyvaujant, nepažeidė ieÅ¡kovo teisų ir teisėtų interesų, neatėmė jo teisės į įrodinėjimÄ .

Teismo Å¡aukimas apie vyksiantį teismo posėdį buvo įteiktas ieÅ¡kovo atstovui pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ domėtis proceso eiga, tai yra pasidomėti apie teismo posėdžio eigÄ ir baigtį.       Apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ buvo informuota L. G. ir D. G. kreditorė D. O. V. Ji nepasinaudojo teise įstoti į procesÄ , nors procesas vyko nuo 2014 m. birželio mėn., todėl taikyti CPK 329 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.            IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).         Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo         Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nusprendimas teismų praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. AukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius sukėlė.        IeÅ¡kovas L.

G. ieÅ¡kinyje nurodęs, jog 2010 m. sausio 4 d. buvo pasiraÅ¡yta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalybų sutartis, kuria tariamai buvo pasidalintas turimas nekilnojamasis turtas. Å ios sutarties pagrindu D. G. atiteko žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 208 990 Lt vertės, o jam atiteko 10 000 Lt suma. Sandoris buvo sudarytas tikslu apsisaugoti nuo kreditorių, nes turėjo pagrįstų abejonių dėl jų grÄ Å¾inimo. Siekdami apsaugoti turtÄ ir nusprendė sudaryti minėtÄ sandorį, tikėdamiesi, kad į jį ateityje nebus galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nekilnojamasis turtas buvo registruotas ieÅ¡kovo vardu, kreditai paimti jo vardu, dėl ko ir sutarė, kad bus geriau, jei nekilnojamasis turtas formaliai bus perraÅ¡ytas D. G. vardu, t.y. sudarant iÅ¡orinį įspÅ«dį, kad jo vardu jokio turto nėra, toks susitarimas buvo tik dėl akių, jie neturėjo valios ir tikslo realiai pasidalinti turtÄ .        Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. G. 2008 m. gegužės 7 d. 80 000 Lt pasiskolino iÅ¡ D. O. V., 2009 m. gruodžio 29 d. 40 000 Lt pasiskolino iÅ¡ A.

K..        2013 m. lapkričio 13 d. kreditorė D. O. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama įtraukti jÄ Ä¯ Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu, nurodydama, jog yra kreditorė pagal 2008 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovo L. G. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, todėl jos teisės įtakojamos 2015 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi D. O. V. praÅ¡ymas atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo L.

G. kreditorės D. O. V. suinteresuotumas bylos baigtimi nėra teisinis, t.y. Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas negali turėti įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms. Teismas sutiko, kad pareiÅ¡kėja, kaip ieÅ¡kovo kreditorė, yra ekonomiÅ¡kai suinteresuota, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas jos skolininku, taptų mokus ir finansiÅ¡kai pajėgus vykdyti pinigines prievoles, tačiau toks suinteresuotumas negali bÅ«ti pagrindu stoti į bylÄ trečiuoju asmeniu (b. l. 188, t.1).       Į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtrauktas ir kreditorius A.

K..        Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kas ginčijamas sandoris buvo sudarytas neturint tikslo apsaugoti Å¡eimos turtÄ nuo galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų su ieÅ¡kovo skoliniais įsipareigojimais. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis aplinkybe, kad sudarant 2010 m. sausio 4 d. sutartį prievolių vykdymo terminas dar nebuvo prasidėjęs. Pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovui L. G. prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ atsirado tik 2012 m. sausio 1 d., t.y. beveik po dviejų metų po turto dalybų sutarties sudarymo.

Tai patvirtina ir 2012 m. sausio 14 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. kreditoriaus D. O. V. raginimai grÄ Å¾inti paskolÄ (b. l. 91, t.2).         Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės D. O. V. ieÅ¡kinį atsakovui L. G.. Å ioje byloje ieÅ¡kovė D. O. V. praÅ¡o pripažinti negaliojančia notarinę 2010-01-04 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas L. G. perleido jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį – žemės sklypÄ su pastatu – gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei D.

G. ir taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti D. G. grÄ Å¾inti L. G. jam nuosavybės teise priklausiančiÄ turto dalį. IeÅ¡kovė D. O. V. nurodo, kad atsakovas L. G. jam priklausančiÄ Â Â½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartimi perleido savo sutuoktinei D. G., siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės vykdymo pagal 2008-05-07 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kad jokio kito nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir piniginių lėšų, todėl atsakovo sudarytas sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, interesus.

Sandoris ginčijamas CK 6.66 str. pagrindu.         IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).       IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , teismas turėtų spręsti klausimÄ ir dėl abiejų bylų sujungimo tikslingumo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

   apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.    Kolegijos teisėjai                                                           Nijolia Indreikienė                                                                                          Virginija Lozoraitytė                                                                                          Leonas Jachimavičius         Â