Legislator Case Law & Legislation
331e1fdc-252a-4986-8304-22828fd71e30 AI generated

331e1fdc-252a-4986-8304-22828fd71e30 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 331e1fdc-252a-4986-8304-22828fd71e30
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ; pripažinti ieÅ¡kovo, kaip biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktoriaus pavaduotojo, veiklos už 2018 metus vertinimo 2019 m. sausio 30 d. iÅ¡vadÄ ir iÅ¡keltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais;

Legislator headnote

AI generated

331e1fdc-252a-4986-8304-22828fd71e30 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su vertinimu, turėtų jį skųsti biudžetinės įstaigos steigėjui, o jo Å¡iuo klausimu priimtÄ sprendimÄ â€“ teismui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1215-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11386-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovams biudžetinei įstaigai LiteratÅ«riniam A.

PuÅ¡kino muziejui ir N. P. dėl įstaigos vadovo veiksmų pripažinimo mobingu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingÄ prieÅ¡ jį ir įpareigoti jÄ nutraukti mobingÄ bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktÄ ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, nurodęs, kad tokio ieÅ¡kinio tenkinimas / netenkinimas nesukels ieÅ¡kovui jokių materialiųjų pasekmių.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareikÅ¡tas reikalavimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau nurodė, kad nustatęs Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovui, kad jis ieÅ¡kinyje turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tina aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.

5. Vykdydamas nurodytÄ nutartį, ieÅ¡kovas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ;

2) pripažinti ieÅ¡kovo, kaip biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktoriaus pavaduotojo, veiklos už 2018 metus vertinimo 2019 m. sausio 30 d. iÅ¡vadÄ ir iÅ¡keltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1634,01 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ; 4) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

7. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas pažymėjo, kad Å¡ie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti ir nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Teismas nurodė, kad darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, iÅ¡vardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ .

Nustatęs, kad dalis ieškiniu keliamų reikalavimų nebuvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje ir kad tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, teismas ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. ieškinį padavus nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

8. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2019 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovo veiklos už 2018 metus vertinimo iÅ¡vadÄ ir iÅ¡keltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais, teismas nurodė, kad pradiniu ieÅ¡kiniu toks reikalavimas nebuvo keliamas – jis pareikÅ¡tas tik 2019 m. gegužės 28 d., todėl laikytina, kad jis pareikÅ¡tas praleidus tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniams pateikti įstatymo nustatytÄ terminÄ , kurį atnaujinti ieÅ¡kovas nepraÅ¡o. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyko, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 2019 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovo veiklos už 2018 metus vertinimo iÅ¡vados ir iÅ¡keltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su vertinimu, turėtų jį skųsti biudžetinės įstaigos steigėjui, o jo Å¡iuo klausimu priimtÄ sprendimÄ â€“ teismui.

9. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir pridėtų raÅ¡ytinių duomenų matyti, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo vadovės yra kilę ginčai dėl tam tikrų darbo sÄ lygų bei darbo santykių subjektų nepakankamai korektiÅ¡ko bendravimo darbo klausimais. Galiojantys teisės aktai nenumato teismui teisės reguliuoti psichologinės atmosferos kolektyve, juolab ieÅ¡kovui jau nebedirbant jame.

Teismo manymu, tokio turinio savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ principo negali bÅ«ti įgyvendintas, jis nesukurtų ieÅ¡kovui jokių objektyvių teisinių padarinių, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis ir nereikÅ¡mingas. IeÅ¡kovas, manydamas, kad ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovės direktorės veiksmai galėjo turėti įtakos jo atleidimui, gali tuo remtis nagrinėjant naujai ieÅ¡kovo iÅ¡keltÄ ginÄÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovės vadovės veiksmų pripažinimo mobingu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmos instancijos teismas nors formaliai ir atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadas ir nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau pakartotinai spręsdamas dėl ieÅ¡kinio priėmimo vėl atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įstaigos vadovo veiksmų pripažinimo mobingu nesukels materialiųjų teisinių padarinių.

Vykdydamas teismo nutartį ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus taip, kad jie sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, t. y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ , kilusiÄ dėl įstaigos vadovo taikytų neteisėtų mobingo veiksmų. 10.2. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, ignoravo civilinio proceso principÄ , kad iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimui yra taikomos specialios CPK XX skyriuje nustatytos taisyklės. Teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir turi teisę bei pareigÄ savo iniciatyva imtis darbuotojo teisių gynimo, be kita ko, peržengdamas pareikÅ¡to reikalavimo ribas ar taikydamas alternatyvias darbuotojo teisių gynimo priemones. 10.3.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. su Å¡iuo reikalavimu nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisija yra vieÅ¡osios teisės subjektas ir jos veiklai yra taikoma ultra vires doktrina, o tai reiÅ¡kia, kad ji turi tik tas kompetencijas ir įgalinimus, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme ir institucijos veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Nei Darbo ginčų komisijos darbo reglamente, nei DK nėra tiesiogiai nurodyta, kad darbo ginčų komisija galėtų priteisti iÅ¡ darbdavio žalos atlyginimÄ darbuotojui. Ginčo dėl delikto iÅ¡sprendimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. 10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovės veiksmų pripažinimo mobingu tenkinimas nesukeltų materialinių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovo suformuluotas reikalavimas iÅ¡ esmės atitinka materialiųjų civilinių ir darbo teisių gynybos bÅ«dus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte, taip pat specialiose DK normose.

DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl mobingo pripažinimo darbovietėje gali ir privalo bÅ«ti teisminio nagrinėjimo dalyku. 10.5.

Darbo ginčų komisija reikalavimo dėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovo veiklos už 2018 metus vertinimo išvados ir iškeltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais apskritai nenagrinėjo, nurodydama, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai, todėl laikytina, kad ieškovas nėra saistomas darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo termino dėl klausimo, kurio ji apskritai nenagrinėjo, o tai reiškia, kad šiam reikalavimui nėra taikomas privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas.

Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 12 d. yra nepagrįsta. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas su Å¡iuo reikalavimu pirmiau turėjo kreiptis į biudžetinės įstaigos steigėjÄ ir tik po to į teismÄ , nes ieÅ¡kovo ir įstaigos steigėjo apskritai nesieja jokie teisiniai santykiai. 10.6. Mobingas kaip socialinis reiÅ¡kinys darbo santykiuose yra pripažįstamas pagal DK normas, tačiau vien tai, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje kol kas nėra aiÅ¡kiau apibrėžtos tokių reikalavimų nagrinėjimo praktikos, negali bÅ«ti faktiniu pagrindu atsisakyti tokius reikalavimus nagrinėti teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ 14. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Å¡ie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti ir nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atsisakė priimti kaip paduotÄ nesilaikant ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15. IeÅ¡kovas (apeliantas), nesutikdama su Å¡ia teismo iÅ¡vada, teigia, kad nei Darbo ginčų komisijos darbo reglamente, nei DK nėra tiesiogiai nurodyta, kad darbo ginčų komisija galėtų priteisti iÅ¡ darbdavio žalos atlyginimÄ darbuotojui, todėl laikytina, kad tokio ginčo iÅ¡sprendimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Sutikti su Å¡ia ieÅ¡kovo pozicija nėra teisinio pagrindo.

16. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

17. DK 220 straipsnis, reglamentuojantis darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustato privalomÄ iÅ¡ankstinį darbo ginčo nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje. Tokios nuostatos tikslas – siekti greitesnio ir efektyvesnio darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo ir abi puses tenkinančio kompromiso.

18. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su netinkamu atsakovės kaip darbdavės pareigų vykdymu (tinkamos darbo aplinkos nesukÅ«rimu ir kt.). Tokie ginčai priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), taigi jiems, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, taikoma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovas nepateikė teismui darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad ieÅ¡kovas laikėsi darbo ginčui nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. iki kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pirmiau su atitinkamu praÅ¡ymu buvo kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ .

20. Byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo privaloma iÅ¡ankstine darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CPK137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl reikalavimo pripažinti atsakovės veiksmus kaip mobingÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ 21. IeÅ¡kovas, be kita ko, prašė teismo pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus biudžetinės įstaigos LiteratÅ«rinio A. PuÅ¡kino muziejaus direktorės N. P. veiksmus (atostoginių neiÅ¡mokėjimÄ laiku, netinkamÄ gyventojų pajamų mokesčio už ieÅ¡kovÄ apskaičiavimÄ , ieÅ¡kovo pareigybės ignoravimÄ , ieÅ¡kovo neiÅ¡leidimÄ Ä¯ mokymus ir kt.) kaip mobingÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, nurodė, kad tokio turinio savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ principo negali bÅ«ti įgyvendintas, jis nesukurtų ieÅ¡kovui jokių objektyvių teisinių padarinių, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis ir nereikÅ¡mingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovės vadovės veiksmų pripažinimo mobingu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

24. Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta.

25. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuria atsisakė priimti ieÅ¡kinį, 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.

26. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad jis, vykdydamas teismo nutartį dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus taip, kad jie sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, t. y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ , kilusiÄ dėl įstaigos vadovo taikytų neteisėtų mobingo veiksmų.

27. Jau nurodyta, kad ieÅ¡kovui nesilaikant privalomos iÅ¡ankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl tokio turinio ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas Å¡ioje byloje nesukeltų (negalėtų sukelti) ieÅ¡kovui jo pageidaujamų materialiųjų teisinių padarinių (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Kitų materialiųjų teisinių padarinių, kurių siekiama pareikÅ¡tu reikalavimu dėl atsakovės veiksmų pripažinimo mobingu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovas patikslinęs ieÅ¡kinį nenurodė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl Å¡io reikalavimo kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovo veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ ir iÅ¡keltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais 28. IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2019 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovo veiklos už 2018 metus vertinimo iÅ¡vadÄ ir iÅ¡keltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais. IeÅ¡kovo teigimu, jo veikla nepagrįstai įvertinta tik „patenkinamai“, be to, iÅ¡vadoje 2019 metams iÅ¡keltos užduotys yra neaiÅ¡kios ir neįvykdomos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pradiniu ieÅ¡kiniu toks reikalavimas nebuvo keliamas – jis pareikÅ¡tas tik 2019 m. gegužės 28 d. patikslinus ieÅ¡kinį, t. y. praleidus tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniams pateikti įstatymo nustatytÄ terminÄ , kurį atnaujinti ieÅ¡kovas nepraÅ¡o. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyko, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovo veiklos vertinimo iÅ¡vados ir iÅ¡keltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su vertinimu, turėtų jį skųsti biudžetinės įstaigos steigėjui, o jo Å¡iuo klausimu priimtÄ sprendimÄ â€“ teismui.

30. IeÅ¡kovas (apeliantas) nesutikimÄ su Å¡ia teismo iÅ¡vada grindžia tuo, kad darbo ginčų komisija reikalavimo dėl ieÅ¡kovo veiklos vertinimo iÅ¡vados ginčijimo apskritai nenagrinėjo, nurodydama, jog tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Dėl to, ieÅ¡kovo manymu, jis nėra saistomas darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo termino, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iam reikalavimui nėra taikomas privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas.

31. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – VSÄ®DDAÄ®) 14 straipsnis. KultÅ«ros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkÄ detalizuoja Valstybės ir savivaldybių įstaigų kultÅ«ros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. Ä®V-948 (toliau – ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ darbuotojo veiklos vertinimo procedÅ«rÄ sudaro darbuotojo veiklos nagrinėjimas, darbuotojo veiklos įvertinimas ir veiklos vertinimo iÅ¡vados užpildymas. Pagal apraÅ¡o 15 punktÄ po pokalbio tiesioginis vadovas, kartu su darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinančiu asmeniu, įvertinęs darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklÄ , užpildo darbuotojo iÅ¡vados formÄ , įraÅ¡ydamas darbuotojo pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimÄ ir siÅ«lymus, nurodytus VSÄ®DDAÄ® 14 straipsnio 10 dalyje.

Jei darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantis asmuo nesutinka su tiesioginio vadovo siÅ«loma iÅ¡vada, apie tai pažymi iÅ¡vadoje ir nurodo nesutikimo argumentus (ApraÅ¡o 17 punktas). Tiesioginis vadovas darbuotojÄ su iÅ¡vada supažindina pasiraÅ¡ytinai; darbuotojui atsisakius pasiraÅ¡yti patvirtinant, kad su Å¡ia iÅ¡vada susipažino, suraÅ¡omas aktas (ApraÅ¡o 18 punktas). Tiesioginis vadovas per 3 darbo dienas nuo iÅ¡vados suraÅ¡ymo pateikia iÅ¡vadÄ ir aktÄ , jei jis buvo suraÅ¡ytas, biudžetinės įstaigos vadovui, kuris priima VSÄ®DDAÄ® 14 straipsnio 11 dalyje nurodytÄ sprendimÄ (ApraÅ¡o 19 punktas).

Pagal VSÄ®DDAÄ® 14 straipsnio 11 dalį biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iÅ¡ tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimÄ , per 10 darbo dienų priima sprendimÄ pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siÅ«lymams dėl Å¡io straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo; Å¡is sprendimas galioja vienus metus; jeigu biudžetinės įstaigos vadovas priima motyvuotÄ sprendimÄ neįgyvendinti siÅ«lymo ar veiklos vertinimo iÅ¡vados, darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

To paties straipsnio 12 dalis nustato, kad biudžetinės įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartas teisinis reglamentavimas numato galimybę darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams skųsti tik su darbuotojo veiklos vertinimo išvados įgyvendinimu susijusius įstaigos vadovo sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, nesutikdamas su VSĮDDAĮ 14 straipsnio 11 dalyje nurodytu darbdavio sprendimu, būtų jį skundęs įstatymo nustatyta tvarka.

33. Pažymėtina, kad darbuotojo veiklos vertinimo iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei jÄ Ä¯gyvendinantis darbdavio sprendimas ar sprendimas, kuriuo atsisakoma įgyvendinti veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ , pati savaime nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia darbuotojų subjektinių teisių ar pareigų. Todėl reikalavimai dėl darbuotojo veiklos vertinimo iÅ¡vados pripažinimo negaliojančia darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka nenagrinėtini kaip nesukeliantys darbuotojui jokių materialiųjų teisinių padarinių (žr. Å¡ios nutarties 23 punktÄ ).

34. Nurodytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas atisakymÄ priimti ieÅ¡kinio dalies dėl ieÅ¡kovo veiklos vertinimo iÅ¡vados pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nepagrįstai siejo su procedÅ«rinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo termino praleidimu, nes, kaip nurodyta pirmiau, toks ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme. Kita vertus, nors teismas ir netinkamai motyvavo atsisakymÄ priimti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau atsisakydamas priimti nurodytÄ ieÅ¡kinio dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

35. IeÅ¡kovas (apeliantas) skundžiamos nutarties neteisėtumÄ , be kita ko, grindžia nepakankamu teismo aktyvumu ir pareigos savo iniciatyva imtis darbuotojo teisių gynimo nevykdymu. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai taikęs CPK XX skyriaus normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įskaitant pareigÄ bÅ«ti aktyviam, juolab kad ieÅ¡kovui nagrinėjamoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Dėl to nurodyti ieÅ¡kovo argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

36. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė