2021-01-27 Nr. AB-2084-3-61-3-01127-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-84-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01127-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. NN-150 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka nebuvo pateiktas rašytinis paaiškinimas dėl jo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą. Nutarime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, paaiškinančių, kodėl pareiškėjas perkeliamas į kitą įstaigą, Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad perkėlus jį į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) pablogėjo jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos. Pareiškėjo teigimu, apie 30 nuteistųjų iki gyvos galvos liko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (Vilniaus pataisos namuose), jiems buvo pritaikytos privilegijos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau – ir Planas), kuriuo Departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Plane nurodyta, kad tokie nuteistieji, kaip pareiškėjas, gali būti perkeliami į pataisos namus. Skundžiamas Nutarimas yra motyvuotas, jame aiškiai nurodyta, kad kalinių perkėlimas yra vykdomas vadovaujantis Planu. Atsakovas pažymėjo, jog dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN negali pasisakyti, dėl šių klausimų pareiškėjas į Departamentą nesikreipė, nėra duomenų apie konkrečius pažeidimus, priimant Nutarimą šie klausimai nebuvo sprendžiami.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. G. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas Planas, kuriuo Departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas; Departamentas Nutarimu perkėlė pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN tęsti bausmę, Nutarime nurodyti jo priėmimo pagrindai – BVK 69 straipsnis, Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktas, Planas.

7. Remdamasis BVK 69 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) 12 punktu, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Nutarime pateikta nuoroda į Planą, kuriame numatytas asmenų iškėlimas iš Lukiškių TI-K, laikė objektyvia ir pakankama, pagrindžiančia išvadą, kad yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pataisos įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Departamentas buvo saistomas patvirtinto Plano, kuriame nurodyta, kad iš Lukiškių TI-K planuojama iškelti visus asmenis, todėl pareiškėjo diskriminacijos požymių nėra.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimu nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjui taikytinomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN, todėl nevertino su tuo susijusių pareiškėjo argumentų.

III. 9. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

10. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, teigia, kad nuorodos į Planą pateikimas, neatskleidžiant, kas yra numatyta Plane, negali būti laikomas pakankamu Nutarimo motyvavimu. Pareiškėjas pažymi, kad su Nutarimu buvo supažindintas tą pačią dieną, kurią buvo pervežamas į kitą įstaigą. Pareiškėjo teigimu, jam nėra nustatyta pareiga kreiptis dėl Nutarimo motyvų išaiškinimo, pareiga tinkamai motyvuoti Nutarimą yra nustatyta atsakovui. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimu nebuvo sprendžiami su pareiškėjui taikytinomis kalinimo sąlygomis susiję klausimai, atkreipia dėmesį, kad perkėlus jį į Marijampolės PN pasikeitė jo kalinimo sąlygos, t. y. Nutarimas buvo pagrindas įkalinimo sąlygoms pasikeisti.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją V. G. iš Lukiškių TI-K perkelti į Marijampolės PN, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Nutarime pateikta nuoroda į Planą, kuriame numatytas asmenų iškėlimas iš Lukiškių TI-K, yra pakankama tam, kad Nutarimas būtų laikomas pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

14. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad nuoroda į Planą, neatskleidžiant, kas jame yra numatyta, negali būti laikoma pakankamu Nutarimo motyvavimu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Nutarimu buvo pablogintos jo kalinimo sąlygos.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), kuriame nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais (69 str. 1 d.). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (69 str. 4 d.).

17. Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą, be kita ko, leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka – kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą (3.2 p.). Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (6 p.).

18. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad teisė spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą, esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra išimtinė Departamento kompetencija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-496-1062/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-51-442/2021).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindus, yra nurodęs, jog BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir taip būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 1 dalimi suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmę į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmę į kitą pataisos įstaigą. Tačiau perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017).

20. Taigi BVK 69 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuoja bent vienos iš trijų alternatyvių sąlygų buvimas – liga, kitos išimtinės aplinkybės, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kiti BVK nustatyti atvejai (žr., pvz., jau minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-2748-662/2020; Nr. TA-51-442/2021; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Departamento direktorius, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu (vykdydamas minėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2.1 punkte įtvirtintą pavedimą užtikrinti Plane nurodytų priemonių įgyvendinimą), priėmė skundžiamą Nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Šias aplinkybes įvertinus pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo BVK 69 straipsnyje nustatytos išimtinio pobūdžio aplinkybės, objektyviai kliudančios toliau pareiškėją laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje – pareiškėjo perkėlimą į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą lėmė Lukiškių TI-K uždarymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas: jame yra nurodytas teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Pažymėtina, kad Departamentas neturėjo pareigos supažindinti pareiškėją su Planu, o administracinėje byloje nėra duomenų, kad kilus neaiškumui dėl perkėlimo teisėtumo, pareiškėjas pats būtų kreipęsis į atsakovą ir prašęs paaiškinti jo perkėlimo pagrindą ar sudaryti galimybę susipažinti su Nutarime nurodytais teisės aktais (Planu).

22. Iš byloje pateikto Plano (b. l. 35) matyti, kad iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN numatyta perkelti ne tik pareiškėją, bet ir kitus laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei terminuotu laisvės atėmimu kalėjimo režimu nuteistus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad dėl objektyvių aplinkybių (Lukiškių TI-K uždarymo) pareiškėjas negalėjo būti paliktas tęsti laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įstaigoje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų Departamento veiksmų, pareiškėją perkeliant į Marijampolės PN, ar siekio bloginti jo padėtį nebuvo nustatyta. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepageidauja laisvės atėmimo bausmę atlikti Marijampolės PN ar kad jo netenkina Marijampolės PN kalinimo sąlygos (kurios nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas), nereiškia, kad jo perkėlimas į Marijampolės PN buvo neteisėtas. Teisės aktai Departamentui nenustato pareigos, perkeliant nuteistuosius, atsižvelgti į jų pageidavimus, o nuteistiesiems nesuteikia teisės rinktis bausmės atlikimo vietą.

23. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė