331b5b88-3316-4dc6-80a9-e0c3f23fa554 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-464/2012Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 75.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m.          kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2278-656/2011, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

M. ir V. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Agaras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R. M. ir V. M. , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia tarp V. M. ir R. M. 2005 m. gegužės 17 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. 3289, taikyti restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovų Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas V.

M. 2005 m. kovo 9 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui neprotestuotinÄ vekselį 186 659,63 Lt sumai, kurį atsakovas privalėjo apmokėti iki 2005 m. birželio 9 d. Atsakovas V. M. prisiimtos prievolės neįvykdė ir neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas V. M. 2005 m. gegužės 17 d. su savo sutuoktine R. M. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 3289, kuria V. M. R. M. padovanojo nekilnojamojo turto: 691/1152 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1152 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir 5155/10000 dalis pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5155/10000 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad V. M. 2005 m. kovo 9 d. jam iÅ¡davė neprotestuotinÄ paprastÄ vekselį beveik 200 000 Lt sumai, o po mėnesio sudarė vedybų sutartį, kurios pagrindu visÄ savo turtÄ perleido trečiajam asmeniui. Pasak ieÅ¡kovo, V. M. , sudarydamas dovanojimo sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, neprotingai ir neteisingai, todėl atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis yra neteisėtas sandoris, pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu ir taikytina restitucija ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui.

IeÅ¡kovo teigimu, vadovaujantis CK 6.67 straipsniu, atsakovė R. M. taip pat buvo nesÄ Å¾ininga, nes ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus interesus pažeidusiÄ sutartį sudarė su sutuoktiniu. Tokiu, kai skolininkas sudaro sandorį su savo sutuoktiniu, Å¡alys pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Agaras“ valstybei priteisė 28,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir tai, kad atsakovų atstovas pripažino, jog perleisto turto dalies rinkos vertė yra iki 270 000 Lt, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V.

M. padovanojo atsakovei R. M. turto, kurio rinkos vertė 270 000 Lt, o atsakovė R. M. perėmė 706 263 Lt atsakovo V. M. skolų. Teismas nurodė, kad CK 3.99 straipsnio norma yra specialioji norma CK Å¡eÅ¡tosios knygos, įskaitant actio Pauliana, atžvilgiu. Pasak teismo, atsakovė R. M. prisiėmė dovanoto turto vertės dydžio skolinę atsakomybę kreditoriams ir padengė skolÄ , todėl, vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalimi, R. M. negali prisiimti didesnės atsakomybės. Anot teismo, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovo ar kitų kreditorių reikalavimai į atsakovės R.

M. turtÄ negali bÅ«ti nukreipti. IeÅ¡kinį patenkinus, atsakovės R. M. padėtis nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes ji neatgautų 450 000 Lt asmeninių lėšų, kuriomis atsiskaitė su atsakovo V. M. kreditoriais. Pasak teismo, actio Pauliana institutas nesudaro prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir nepažeidė geros moralės reikalavimų (CK 1.5 str.), nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Anot teismo, įstatymai nenustato bendrojo fizinio asmens kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo juridinio asmens bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Teismo vertinimu, atsakovė R. M. sÄ Å¾iningai atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija paneigta. Atsakovų atstovo argumentÄ , kad atsakovo turimas vekselis yra niekinis, teismas pripažino nepagrįstu, nurodęs, kad vekselis yra neginčijamas. Atsižvelgdamas į Å¡alių pripažintas aplinkybes, teismas taip pat nurodė, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymas gali turėti apsimestinio ar tariamo (nuginčijamo) sandorio požymių ir gali bÅ«ti ginčijamas pareiÅ¡kiant atskirÄ reikalavimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Agaras“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo pateiktas CK 3.99 straipsnio aiÅ¡kinimas, kaip specialiosios normos CK Å¡eÅ¡tosios knygos nuostatoms, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Å i teisės norma, anot ieÅ¡kovo, taikytina Å¡eimos teisiniams santykiams reguliuoti, o ne santykiams su trečiaisiais asmenimis ar skolininko ir kreditoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos nuostatos. IeÅ¡kovÄ UAB „Agaras“ ir atsakovÄ V. M. saisto prievoliniai teisiniai santykiai. Kreditoriaus interesų apsauga ir jo pažeistų teisių gynimas užtikrinamas prievolių teisės specialiosiomis normomis (CK 6.66 str., 6.67 str.), kurių taikymui konkrečioje nagrinėjamojoje situacijoje Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatos neturi jokios virÅ¡enybės. CK 3.5 straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti Å¡eimos teisėmis, todėl jeigu asmuo piktnaudžiauja Å¡eimos teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti.

Atsakovų R. M. ir V. M. veiksmai, t. y. dovanojimo sandorio sudarymas, aiÅ¡kiai suvokiant, kad tokiu bÅ«du bus apsunkinta kreditoriaus teisė gauti iÅ¡ atsakovo V. M. apmokėjimÄ pagal jo paties iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, ieÅ¡kovo atžvilgiu negali bÅ«ti vertintinami kitaip, kaip piktnaudžiavimas Å¡eimos teise (CK 3.5 str. 3 d.). Todėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimas actio Pauliana instituto pagalba yra jo tinkamai pasirinktas gynimosi bÅ«das.Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sutuoktinių sudaryti turto perleidimo sandoriai, pažeidžiantys kreditoriaus interesus, ginčytini actio Pauliana instituto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009; 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; kt.).

Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 3.99 straipsniu, kaip specialia teisės norma actio Pauliana instituto taikymui ir nurodė, kad Å¡is institutas nesudaro prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir nepažeidė geros moralės reikalavimų (CK 1.5 str.).Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė R. M. sÄ Å¾iningai atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija paneigta.Atsakovai neginčija, kad 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu kreditorius UAB „Agaras“ turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ V.

M. .Atsakovai R. M. ir V. M. sudarė dovanojimo sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Ginčijamas sandoris sudarytas nesant įstatymo ar kitos susitarimu pagrįstos teisinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).Dovanojimo sutartis pažeidžia UAB „Agaras“, kaip kreditoriaus, teises. Jos sudarymo dienÄ , t. y. 2005 m. gegužės 17 d. atsakovo V. M. finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjanti. Patys atsakovai yra nurodę, kad V.

M. turėjo daug asmeninių skolų, buvo pasirašęs vekselį, todėl R. M. bijojo prarasti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyveno su savo vaikais. Atsakovė, siekdama užtikrinti savo turtinius interesus padovanoto turto atžvilgiu, sudarė su savo sutuoktinio kreditoriais taikos sutartis ir grÄ Å¾ino 450 000 Lt dydžio paskolas. Tokiu bÅ«du, atsakovas V. M. , bÅ«damas ieÅ¡kovo skolininkas, neteko savo turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, t. y. tapo nemokus. Be to, atsakovė R.

M. , priimdama iÅ¡ savo sutuoktinio dovanÄ , už kuriÄ jo kreditoriams sumokėjo 450 000 Lt dydžio skolÄ , suteikė pirmenybę atgauti susidariusias skolas kitiems kreditoriams, bet ne ieÅ¡kovui UAB „Agaras“, kurio reikalavimo teisė dovanojimo sandorio sudarymo dienai taip pat buvo teisėta, galiojanti ir abiem atsakovam žinoma.Atsakovų veiksmus, sudarant dovanojimo sutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti nesÄ Å¾iningais ieÅ¡kovo atžvilgiu. IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovas V.

M. žinojo ir/ar turėjo žinoti faktÄ , jog sudaroma dovanojimo sutartimi bus pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės. Šį faktÄ neabejotinai žinojo ir kita dovanojimo sandorio Å¡alis - skolininko sutuoktinė R. M. , kuri suvokdama, kad elgiasi nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu, vis vien taip elgėsi (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. M. ir V. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad CK 3.99 straipsnio 3 dalis negali bÅ«ti taikoma ginčo santykiams ir nėra specialioji norma CK 6.66 straipsnio atžvilgiu, nes ginčo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai ir jiems negali bÅ«ti taikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamoje situacijoje susidarė dviejų lygmenų santykiai:    1) sutuoktinio V. M. , kaip skolininko, ir kreditoriaus santykiai (juos reglamentuoja ne tik prievolių teisės normos, bet ir Å¡eimos teisės normos);

2) sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai (juos reglamentuoja šeimos teisės normos). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas.CK 3.99 straipsnio 3 dalis yra specialioji CK šeštosios knygos bendrųjų prievolių ir civilinės atsakomybės, įskaitant CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), teisės normų atžvilgiu, nes pagal CK 3.1. straipsnio 2 dalį, kitų CK knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams, į kuriuos įeina ir sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai bei atsakomybės pagal vienas kito prievoles klausimai, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos.

Bendrųjų ir specialiųjų normų atveju, taikomos specialiosios normos.Byloje nustatyta, kad atsakovė R. M. jai padovanoto turto verte ir dar didesne suma įvykdė V. M. prievoles tretiesiems asmenims. Tokia situacija nepažeidžia jokių atsakovo V. M. kreditorių teisių bei turtinių interesų, kadangi dėl to neatsirado ir nepadidėjo atsakovo V. M. nemokumas. Šis R. M. CK 3.99 straipsnio pagrindu dovanoto turto atžvilgiu taikomas atsakomybės apribojimas galioja nepriklausomai nuo V. M. kreditorių skaičiaus bei jų reikalavimų dydžio.

Atsakovė R. M. įvykdė prievoles V. M. kreditoriams, todėl jokie reikalavimai pagal V. M. prievoles negali bÅ«ti nukreipti į atsakovei R. M. dovanotÄ turtÄ .Apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl tokiomis nutartimis nėra pagrindo vadovautis.Byloje nenustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, t. y. skolininko padėtis nebuvo pabloginta, nes R. M. dovanoto turto ir didesne verte atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl sandoris nepažeidė kreditorių teisių, be to, nebuvo R.

M. ir V. M. nesÄ Å¾iningumo.Nagrinėjamu atveju vekselis buvo sÄ lyginis įsipareigojimas, vykdytinas tik UAB „Čečeta“ neįvykdžius prievolės ir neįvykdytos prievolės dydžiui, todėl laikytina, kad vekselis yra negaliojantis ab initio pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį.Jeigu teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, restitucija ginčo byloje negali bÅ«ti taikoma. R. M. dovanoto turto ir didesne verte yra perėmusi ir įvykdžiusi V.

M. skolas, todėl jeigu bÅ«tų taikoma restitucija, tai nesÄ Å¾iningai pablogintų R. M. padėtį, nes ji neturėtų ir dovanoto turto, tačiau taip pat bÅ«tų perėmusi ir įvykdžiusi V. M. skolas, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

IeÅ¡kovas UAB „Agaras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 3289, kuria atsakovas V. M. padovanojo atsakovei R. M. jam priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį, pripažinimo negaliojančiu, teisiniu sandorio negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 6.66 straipsnį, t. y. pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį.CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Taip pat nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Å ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas V. M. 2005 m. kovo 9 d. iÅ¡davė jam (ieÅ¡kovui UAB „Agaras“) neprotestuotinÄ vekselį 186 659,63 Lt sumai, kurį atsakovas privalėjo apmokėti iki 2005 m. birželio 9 d. (1-2 b. l., 1 t.). Kaip matyti iÅ¡ ginčijamos 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutarties, atsakovas V.

M. R. M. padovanojo nekilnojamojo turto: 691/1152 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1152 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir 5155/10000 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5155/10000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (30-34 b. l., 1 t.).

Ginčijamos dovanojimo sutarties 1.6 punktu Å¡alys dovanojamÄ turtÄ Ä¯vertino 165 000 Lt suma, o Nekilnojamojo turto registre nurodyta dovanojamo turto vidutinė rinkos vertė – 199 562 Lt (30-34 b. l., 1 t.). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. M. 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Å . ir J. Å . , o 2005 m. vasario 10 d. – su E. K. (27, 28, 29 b. l., 1 t.). Atsakovė R. M. su kreditoriais A. Å . , J. Å . ir E. K. 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. kovo 10 d. sudarytomis taikos sutartimis įsipareigojo grÄ Å¾inti jiems V.

M. skolas, sumokėdama iÅ¡ viso    450 000 Lt, ir Å¡iuos įsipareigojimus įvykdė (38-43, 96-98 b. l., 1 t.). IÅ¡ taikos sutarčių turinio matyti, kad Å¡alys Å¡ias sutartis sudarė, atsižvelgusios į tai, kad V. M. ir R. M. sudarė ginčijamÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį bei atsakovas V. M. padovanojo atsakovei R. M. 12 800 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Imparatas“ akcijų, kurių visų nominali vertė 1 280 000 Lt (38-43 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog UAB „Imaparatas“ iÅ¡kelta bankroto byla ir bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, pripažino, jog Å¡ios bendrovės akcijos yra bevertės. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R.

M. 2005 m. birželio 23 d. skolos perkėlimo sutartimi perėmė atsakovo V. M. 256 263 Lt skolÄ AB bankui „Hansabankas“ (92-94 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atsakovei perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertės Å¡alys kitais įrodymais neįrodinėjo, o atsakovų atstovas pripažino, kad perleistos turto dalies rinkos vertė yra iki 270 000 Lt. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. M. padovanojo savo sutuoktinei atsakovei R.

M. turtÄ , kurio rinkos vertė yra 270 000 Lt. Teismo nustatytos perleisto turto vertės ieÅ¡kovas apeliacine tvarka neginčija. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės vadovavosi CK 3.99 straipsniu, reglamentuojančiu sutuoktinių dovanas, kurį laikė specialiÄ ja norma CK Å¡eÅ¡tosios knygos, įskaitant teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana, atžvilgiu. Teismas pripažino, kad atsakovė R. M. prisiėmė dovanoto turto vertės dydžio skolinę atsakomybę kreditoriams ir padengė skolÄ , todėl vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalimi, R.

M. negali prisiimti didesnę atsakomybę. Teismas taip pat pripažino, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovo ar kitų kreditorių reikalavimai į atsakovės R. M. turtÄ negali bÅ«ti nukreipti, kadangi ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovės R. M. padėtis nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes R. M. neatgautų 450 000 Lt asmeninių lėšų, kuriomis atsiskaitė su atsakovo V. M. kreditoriais. Be to, teismas pažymėjo, kad įstatymai nenustato bendrojo fizinio asmens kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo juridinio asmens bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas dovanojimo sutartį Å¡ioje byloje ginčija CK 6.66 nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu - actio Pauliana pagrindu, pažymi, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliano instituto taikymo sÄ lygos tam, kad ginčijamas sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu.

Nustačius, jog neegzistuoja bent viena iÅ¡ įstatyme nurodytų sÄ lygų, ginčijamas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.Kaip jau minėta aukščiau, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ , pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 6.66 straipsnyje iÅ¡vardytas ne baigtinis, o pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl, nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi bÅ«ti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip iÅ¡ esmės pagrįstai nurodoma atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė kelių lygių santykiai:       1) sutuoktinio V. M. , kaip skolininko, ir kreditoriaus UAB „Agaras“ teisiniai santykiai;

2) sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai;

3) sutuoktinės R. M. ir jo sutuoktinio V. M. bei kreditoriaus UAB „Agaras“ teisiniai santykiai. Å ie prievoliniai ir Å¡eimos teisiniai santykiai tarpusavyje persipynę, todėl siekiant teisingai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , svarbu atsižvelgti tiek į prievolinės teisės normas, tiek į Å¡eimos teisės normas, kÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir padarė.Nagrinėjamu atveju vertinant, ar atsakovų sudaryta 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartis pažeidė vieno iÅ¡ atsakovų kreditorių, t. y. ieÅ¡kovo teises, svarbu atsižvelgti į CK 3.99 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių dovanas, nuostatas.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau tik dovanoto turto verte. Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad V. M. 2005 m. kovo 9 d. jam iÅ¡davė neprotestuotinÄ paprastÄ vekselį 183 659,63 Lt sumai, kurį apmokėti atsakovas privalėjo iki 2005 m. birželio 9 d. (1 b. l., 1 t.). Vekselis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas nustato ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kiniu neginčijamas vekselio galiojimas, nėra pagrindo vertinti atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus dėl vekselio negaliojimo.

Kadangi ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovo V. M. prievolė ieÅ¡kovui UAB „Agaras“ egzistavo, tai pagal CK 3.99 straipsnio 3 dalies nuostatÄ apdovanotoji R. M. privalėjo atsakyti ieÅ¡kovui už jos sutuoktinio V. M. prievoles, tačiau tik dovanoto turto verte. Vadinasi, Å¡iuo atveju dovanojimo sutarties sudarymas nepažeidė ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesų, kadangi jis neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ ginčijama sutartimi perleisto turto vertės. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog dovanojimo sutarties pagrindu V.

M. sumažino savo mokumÄ ar tapo nemokus, Å¡iuo atveju actio Pauliana taikymui teisinės reikÅ¡mės neturi nes, kaip jau aptarta, įstatymas įtvirtina dovanotojo (Å¡iuo atveju V. M. ) kreditorių teisių apsaugÄ , suteikdamas jiems teisę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ dovanoto turto vertės. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovų veiksmai, sudarant ginčijamÄ sandorį, laikytini piktnaudžiavimu Å¡eimos teisėmis (CK 3.5 str. 3 d.).IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė R.

M. sÄ Å¾iningai atsiskaitė su V. M. kreditoriais, todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija paneigta. Anot apelianto, R. M. , priimdama iÅ¡ savo sutuoktinio dovanÄ , už kuriÄ jo kreditoriams sumokėjo 450 000 Lt dydžio skolÄ , suteikė pirmenybę atgauti susidariusias skolas kitiems kreditoriams, bet ne ieÅ¡kovui UAB „Agaras“, kurio reikalavimo teisė dovanojimo sandorio sudarymo dienÄ buvo teisėta, galiojanti ir abiem atsakovams žinoma.CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčija dovanojimo sutartį, kuri laikytina neatlygintiniu sandoriu, todėl pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimÄ actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo ar sÄ Å¾iningumo.

Kaip jau konstatuota aukščiau, ginčijamo sandorio sudarymas nepažeidė kreditorių interesų. Todėl, nesant visų bÅ«tinųjų tokio sandorio negaliojimo sÄ lygų, vienos iÅ¡ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo pripažinimas nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog R. M. , sudarydama su savo sutuoktiniu dovanojimo sandorį, elgėsi nesÄ Å¾iningai dėl žemiau nurodytų aplinkybių. IÅ¡ Å¡ioje byloje esančių duomenų matyti, kad V.

M. 2005 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartis su A. Š. ir J. Š. , o 2005 m. vasario 10 d. – su E. K. (27, 28, 29 b. l., 1 t.). Šių sandorių galiojimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Šie sandoriai buvo sudaryti iki dovanojimo sutarties sudarymo (2005 m. gegužės 17 d.), todėl atsakovei kilo pareiga įvykdyti jos sutuoktinio prievoles minėtiems kreditoriams dovanoto turto verte CK 3.99 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl nėra pagrindo daryti išvadas ne tik apie atsakovės R. M. , bet ir apie kitos sandorio šalies – V.

M. , nesÄ Å¾iningumÄ sudarant dovanojimo sutartį, nes kreditoriams nebuvo užkirstas kelias patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ dovanoto turto. Kita vertus, atsakovė pirmiau įvykdė V. M. kreditorių reikalavimus, kurių įvykdymo terminas suėjo vėliau, nei ieÅ¡kovo reikalavimo pagal 2005 m. kovo 9 d. neprotestuotinÄ paprastÄ vekselį įvykdymo terminas (ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovas V. M. apmokėti vekselį privalėjo iki 2005 m. birželio 9 d., o pagal paskolų sutartis, sudarytas su A.

Å . , J. Å . ir E. K. – po vienerių metų). Tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant, ar yra pagrindas ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes Å¡alys, sudarydamos šį sandorį, kaip jau minėta, veikė sÄ Å¾iningai, t. y. pats ginčijamas sandoris iÅ¡ esmės nepažeidė V. M. kreditorių interesų - Å¡iuo sandoriu kreditoriams nebuvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ V.

M. priklausiusio ir atsakovei R. M. perleisto (padovanoto) turto, tiesiog kreditoriai dėl savo reikalavimų įvykdymo įgijo teisę kreiptis į kitÄ asmenį – apdovanotÄ jÄ , o dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių netinkamas įgyvendinimas neleidžia vertinti patį sandorį prieÅ¡taraujančiu ieÅ¡kovo interesams. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog atsakovai ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti. Tačiau sudaryti tokį sandorį, kuris, kaip paaiÅ¡kėjo, nepažeidė kreditorių teisių, įstatymas nedraudžia (CK 6.156 str.).Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.99 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių dovanas, nuostatas bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu sandorių negaliojimo pagrindu ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovė „Agaras“ apeliacinį skundÄ , jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).

Atsakovai R. M. ir V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų, todėl Å¡is praÅ¡ymas taip pat netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    Konstantinas Gurinas                 Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                             Donatas Å ernas