2016-08-30 Nr. AB-16800-3-63-3-01177-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2779-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01177-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, TRATC, UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) 300,51 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 100 Lt atstovavimo išlaidų.

Paaiškino, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pareiškėjas nurodė esantis Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31–39 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigė, jog pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis, pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.

Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Manė, kad nėra įstatymų, kurių pagrindu galėtų būti priteista vietinė rinkliava. Teigė, kad šios bylos nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir kad pareiškėjas neturi teisės rinkti informacijos apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. J. pareiškėjui 108,23 Lt (31 Eur) vietinės rinkliavos; priteisė iš atsakovo A. J. pareiškėjui 50 Lt (14 Eur) atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-578/2009), konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog ši byla nepriskirtina administraciniam teismui, yra nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“.

Pagal Nuostatų 10 punktą pareiškėjas turi teisę organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais. Pagal Nuostatų 12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka gali naudotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių, valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) filialų, Mokesčių mokėtojų registro, Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinės rinkliavos registravimui ir vietinei rinkliavai administruoti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pareiškėjas neturi teisės rinkti informacijos apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą.

Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto, o Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m bendro ploto.

Byloje pateiktas VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui A. J. 2007 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-4308 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1 dalis iš 2 gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties 60,34 kv. m bendro ploto (naudingas plotas – 57,34 kv. m) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šį išrašą atsakovui tuo pačiu adresu taip pat priklauso 1 dalis iš 2 pastato – tvarto, pastato – daržinės, dviejų pastatų – malkinių, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros). Be to, šis išrašas patvirtina, kad likusios minėtų nekilnojamojo turto objektų dalys priklauso kitiems asmenims.

Nuostatų 1 priedo 1.2 punkte numatyta, kad už gyvenamąsias patalpas (būstą), esančias kaime, nustatyta 2,05 Lt už 1 kv. m dydžio vietinė rinkliava per metus bei nurodyta, kad maksimalus apmokestinamas vieno buto bendrasis plotas 100 kv. m. Taip pat nurodyta, kad vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas pažymėjo, kad yra priimtas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. T1-125 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų“. Tačiau akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis.

Vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu bei atsižvelgiant į nekilnojamojo turto bendrojo ploto dalį, priklausančią atsakovui ir laikotarpį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 30,17 kv. m (60,34/2) minėto gyvenamojo namo. Pagal Nuostatų 36 punktą vietinės rinkliavos įmokų dydis proporcingai padalijamas mėnesiais ir ketvirčiais. Taigi už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriame iš viso yra 7 ketvirčiai, vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota taip: metinis vietinės rinkliavos dydis (2,05 Lt už 1 kv. m) padaugintas iš nekilnojamo turto ploto (30,17 kv. m) ir padalintas iš 4 ketvirčių bei padaugintas iš 7 ketvirčių; iš viso – 108,23 (2,05x30,17/4x7=108,23).

Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose Nr. 10055844, Nr. 10165773 ir Nr. 10193377 nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą kaime, t. y. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 92,79 Lt, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 123,72 Lt. Šiuose pranešimuose, klaidingai nurodomas gyvenamojo namo apmokestinamas plotas – tai yra nurodomas visas gyvenamojo namo plotas – 60,34 kv. m, o ne 1 dalis iš 2. Be to, šiuose pranešimuose įtrauktas ir antras nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), apie kurį pareiškėjas prašyme neužsimena bei nepateikia VĮ Registrų centro duomenų. Nors pareiškėjo prašoma priteisti suma sutampa su pranešimuose nurodyta galutine suma, tačiau teismas sprendė, jog pareiškėjo prašoma priteisti vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta tik dalyje, kurią sudaro 108,23 Lt.

Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 108,23 Lt įsiskolinimo suma už nuosavybės teise priklausančią 1 dalį iš 2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį ir į tai, kad analogiškų pareiškimų pareiškėjas teismui yra pateikęs daug, konstatavo, jog ši administracinė byla nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteista 50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais, taikydamas perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III. Atsakovas A. J. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat prašo įpareigoti pareiškėją UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras atlyginti atsakovui jo patirtą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 300,51 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 100 Lt atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. J. pareiškėjui 108,23 Lt (31 Eur) vietinės rinkliavos; priteisė iš atsakovo A. J. pareiškėjui 50 Lt (14 Eur) atstovavimo išlaidų.

2014 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti pareiškėją atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą finansinę žalą. Apeliacinis skundas priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 130 straipsnyje šiam dokumentui nustatytų reikalavimų, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2016 m. sausio 11 d. ištaisyti nutartyje aptartus trūkumus.

Pareiškėjas nurodytu terminu nustatytų apeliacinio skundo trūkumų neištaisė.

ABTĮ 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu toks apeliacinis skundas vis dėlto buvo priimtas ir pirmosios instancijos teismas persiuntė jį apeliacinės instancijos teismui, toks proceso teisės pažeidimas turėtų būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priimant nutartį bei nustatant proceso dalyviui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Šios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, kartu nesuvaržant apeliacinį skundą padavusio asmens teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo buvo priimtas ir apeliacinis procesas dėl šio apeliacinio skundo nagrinėjimo pradėtas priėmus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį. Tačiau šio apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustačius, kad jis neatitinka ABTĮ 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstatuotina, jog tai yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Administracinės bylos pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan