2023-06-07 Nr. AB-11923-3-62-3-00943-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-06-07 Nr. AB-11923-3-62-3-00943-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, toliau – ir Alytaus PN, atsakovas (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-439-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00943-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, toliau – ir Alytaus PN, atsakovas (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN buvo apgyvendintas 6-to lokalinio sektoriaus15-ame būryje, 6 miegamajame, 6.7 miegamoje vietoje. Po 15 parų nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose buvo apgyvendintas tame pačiame lokaliniame sektoriuje ir būryje tik kitame miegamajame, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad tam nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN taip pasielgė piktybiškai, norėdami pakenkti jo sveikatai.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prieš drausminę nuobaudą, gyveno pirmo aukšto lovoje dėl sveikatos sutrikimų, tačiau po nuobaudos atlikimo buvo paskirtas į 1-o miegamojo 1, 2 miegamąją vietą, antro aukšto lovą. Pažymėjo, kad serga (duomenys neskelbtini), jam yra operuotas (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini) ir yra neįgalus. Nurodė, kad prieš paskiriant jį iš paprastosios grupės į drausmės grupę, gydytojai buvo atleidę jį nuo rytinių ir vakarinių patikrinimų. Tačiau pareigūnas R. M. atėmė iš jo gydytojų išduotą atleidimą nuo patikrinimų ir jo negražino. Tai matė kiti nuteistieji, kurie atliko bausmę toje pačioje sekcijoje. Pareiškėjas teigė, kad naują atleidimą nuo rytinių ir vakarinių patikrinimų gavo tik 2022 m. balandžio 25 d. Todėl turėjo keltis iš lovos kęsdamas didelius skausmus. Tvirtino, kad po drausminės nuobaudos atlikimo 2022 m. vasario 14 d. jis buvo paskirtas į jau minėtą miegamąjį, iš kurio tą pačią dieną buvo izoliuotas nuteistasis K. V., kuriam buvo nustatytas Covid-19 virusas. Teigė, jog miegamasis nebuvo dezinfekuotas ir nuo minėtos dienos jis nebuvo patikrintas nei gydytojų, nei SVS specialistų, niekas jam neatliko Covid-19 testo. Dėl to jis kreipėsi į Alytaus PN, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir kitas institucijas. Pareiškėjas teigė, kad dėl to jis buvo perkeltas į 6-to lokalinio sektoriaus, 15-to būrio, 6 miegamąjį, 6.7 miegamąją vietą.
4. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN turėjo suteikti jam saugumą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. patyrė psichologinį sukrėtimą, dėl to atsirado nuolatinė emocinė depresija, pablogėjo sveikata.
5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį, iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą ar iš sektoriaus į sektorių yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos sprendimas, kurio priėmime dalyvauja direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai (toliau – ir Komisija). Skirstant nuteistuosius laikomasi nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų, laisvų vietų skaičiaus, atsižvelgiama į nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes bei kitas asmenines savybes. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato nuteistiesiems teisės spręsti, kurioje gyvenamojoje patalpoje jie pageidauja atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
7. Atsakovas teigė, kad Alytaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymus, 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 2-85 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 4.7 į Nr. 6.3; 2022 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-264 pareiškėją perkėlė iš kamerų tipo patalpos (toliau – ir KTP) 2.1 vietos į 15 būrio gyvenamąją vietą Nr. 1.2; 2022 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 2-271 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 1.2 į Nr. 6.7, o 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 2-486 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 6.7 į Nr. 2.7.
8. Pareiškėjas nurodytų įsakymų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Perkeliant pareiškėją į gyvenamąją vietą Nr. 1.2 nebuvo gauta medikų rekomendacija, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, jis kitą dieną buvo perkeltas į gyvenamąją vietą Nr. 6.7.
9. Paaiškino, kad Alytaus PN 6-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistųjų patikrinimai (skaičiuotės) vyksta neišvedant jų iš gyvenamųjų kamerų, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikomas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 67 punkto 67.4 papunktis, kuriame nurodyta, kad nuo rikiuotės atleidžiami tik tie suimtieji (nuteistieji), kurie su savimi turi raštišką sveikatos priežiūros specialisto leidimą (skirtas gulimas režimas), be to Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir PASPS) gydytojas nepateikė duomenų, kad pareiškėjui būtų skyręs gulimą režimą, todėl pagal Instrukcijos 66 punkto 66.1 papunktį, patikrinimų (skaičiuočių) metu, pataisos pareigūnui atidarius kameros duris, suimtieji (nuteistieji), atsistoja, kad visus būtų galima matyti.
10. Atsakovas nurodė, kad įstaigos administracija, siekdama apsaugoti darbuotojus bei nuteistuosius nuo koronaviruso (Covid-19), bei atsižvelgdama į Laisvės atėmimo vietų įstaigų fizinės apsaugos organizavimo priemonių ir prevencinių veiksmų planą valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-81, įstaigoje nuolat vykdo aprūpinimą apsauginėmis, dezinfekcinėmis priemonėmis. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.5 papunktis nustato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis asmens higienos.
11. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte. Alytaus PN laikomų asmenų bendro naudojimosi patalpos (virtuvės, tualetai, dušai, laisvalaikio kambariai, durų rankenos, palangės ir t.t.) ir dažniausiai liečiami paviršiai ginčo laikotarpiu buvo reguliariai valomi ne tik drėgnu būdu, bet ir naudojant dezinfekcines priemones. Turimais duomenimis nuteistasis, kuriam buvo nustatytas Covid-19 virusas, iš karto buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, patalpa išvėdinta ir dezinfekuota. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai abstraktūs, jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. atlyginimo.
14. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad 2022 m. vasario 14 d. po drausimės nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose buvo paskirtas į kitą gyvenamąją patalpą, kur jam buvo skirta lova antrame aukšte, nors iki to dėl sveikatos sutrikimų jam buvo paskirta lova pirmame aukšte, taip pat iš šio miegamojo buvo izoliuotas nuteistasis K. V., kuriam buvo nustatytas COVID-19 virusas, o patalpa nebuvo išvėdinta ir dezinfekuota, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 13 punktą skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pirmą kartą į pataisos įstaigas atvykę nuteistieji, kuriems skirta terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, priskiriami paprastajai grupei.
15. Nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau paskyrimo nuteistųjų į būrius esminius kriterijus nustato būtent pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardyti kriterijai, t. y. privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
16. Teismas nustatė, kad Alytaus PN direktorius 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 2-85 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 4.7 į Nr. 6.3; 2022 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-264 pareiškėją perkėlė iš KTP 2.1 vietos į 15 būrio gyvenamąją vietą Nr. 1.2; 2022 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 2-271 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 1.2 į Nr. 6.7; 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 2-486 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 6.7 į Nr. 2.7.
17. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, 2022 m. vasario 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, 2022 m. vasario 17 d. su skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjo skundus persiuntė Alytaus PN nagrinėti pagal kompetenciją. Alytaus PN 2022 m. kovo 16 d. raštu Nr. 8-2346, 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 363-712, 2022 m. kovo 21 d. raštu Nr. 363-749 ir 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. 363-848 pareiškėjui atsakė, kad Komisija, patarianti direktoriui nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais, pareiškėją paskyrė į miegamąją vietą Nr. 1.2., kuri yra 15 būryje. Komisija neturėjo duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei poreikius, kadangi medikai tokios rekomendacijos pareiškėjui nėra paskyrę. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į situaciją bei pareiškėjo prašymą, jis buvo perkeltas į gyvenamąją vietą pirmame aukšte kitą dieną, t. y. 2022 m. vasario 15 d. perkeltas į 6.7. vietą 15 būryje.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog jam būtų pateikta rekomendacija gulėti pirmame lovos aukšte, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, juo labiau, kad kitą dieną, Alytaus PN direktoriaus 2022 m. vasario 15 d. įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į miegamąją vietą pirmame aukšte 15 būryje. Šias aplinkybes patvirtina ir Alytaus PN 2022 m. kovo 21 d. atsakymas Nr. 363-749 pareiškėjui, kurio, be kita ko, pareiškėjas neskundė.
19. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjui 2022 m. kovo 21 d. atsakymas Nr. 363-749 ir 2022 m. kovo 16 d. atsakymas Nr. 8-2346 patvirtina, kad izoliavus užsikrėtusįjį Covid-19, patalpos buvo išvėdintos ir dezinfekuotos. Atsakovas atsiliepime ir minėtuose atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad skiriant pareiškėją į patalpas užsikrėtimo atvejis dar nebuvo žinomas. Byloje nėra duomenų, jog minėti atsakymai būtų pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.
20. Teismas nurodė, kad atsakovas teigė, jog visa reikiama informacija dėl apsisaugojimo nuo koronaviruso (Covid-19) yra patalpinta būryje esančiuose informaciniuose stenduose, papildomai nuteistieji gali gauti informaciją, susijusią su koronavirusu, kreipdamiesi į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, taip pat klausydamiesi visuomenės informavimo priemonių. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota, kad pareiškėjas kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl Covid-19 testo, tačiau nepaneigta, jog pareiškėjas dėl testo kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus (Resocializacijos skyriaus specialistą ar pan. ). Be to, tuo metu šalyje buvus ekstremaliai situacijai, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisę į Covid-19 ligos tyrimą, todėl vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, teismas konstatavo, jog Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į Covid-19 ligos tyrimą.
21. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad prieš paskiriant jį iš paprastosios grupės į drausmės grupę, gydytojai buvo atleidę jį nuo rytinių ir vakarinių patikrinimų, tačiau pareigūnas R. M. atėmė iš jo gydytojų išduotą atleidimą nuo patikrinimų ir jo negražino, todėl iki 2022 m. balandžio 25 d., kol nebuvo išduotas naujas atleidimas turėjo, keltis iš lovos ir kęsti skausmus, teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčą dėl atleidimo nuo patikrinimų kelia laikotarpiu, kai jis atliko bausmę 6 lokalinio sektoriaus 15-to būrio 4-ame miegamajame. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN 6-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistųjų patikrinimai (skaičiuotės) vyksta neišvedant jų iš gyvenamųjų kamerų. Taigi byloje ginčo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, nėra.
22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę nuo 2021 m. gruodžio 3 d. terminuotam laikui buvo atleistas nuo patikrinimų, tačiau ambulatorinėje kortelėje neįmanoma įskaityti tikslaus laikotarpio. Pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo patikrinimų buvo atleistas nuo 2021 m. gruodžio 3 d., tačiau iš byloje esančios kortelės kopijos nėra galimybės nustatyti atleidimo termino pabaigą. Medicininiame pažymėjime 2022 m. balandžio 14 d. nurodyta, jog gulimas režimas pareiškėjui skirtas nebuvo.
23. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas buvo terminuotai atleistas nuo patikrinimų (rikiuotės). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar jam buvo skirtas gulimas režimas ar nebuvo, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog turėdamas atleidimą jis privalėjo dalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje). Teismas pažymėjo, kad atleidimas nuo patikrinimų dėl sveikatos būklės išimtinai priklauso medicinos specialistų kompetencijai, todėl aplinkybės, jog iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės nustatyti atleidimo nuo patikrinimų termino pabaigos ar nėra nustatyto gulimo režimo, neatleidžia Alytaus PN nuo pareigos minimas aplinkybes ir neaiškumus išsiaiškinti ir patikslinti su medikais bei užtikrinti pareiškėjo teisę atitinkamu laikotarpiu nedalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje), jeigu to neleidžia sveikata, o ne versti pareiškėją dėl neaiškumų medicininėje pažymoje dalyvauti patikrinimuose galbūt kenkiant jo sveikatai vien dėl to, kad medicininė pažyma nėra aiški. Teismas pažymėjo, kad Instrukcijos 67.4 punkte esminė sąlyga yra medikų atleidimas nuo patikrinimo, o skliausteliuose pažymėta sąlyga dėl gulimo režimo nereiškia, jog atleidimas negalioja, jeigu tokio režimo nėra nurodyta medicininiuose dokumentuose. Priešingu atveju pats atleidimas, jeigu nėra gulimo režimo, apskritai būtų beprasmis. Nuoroda skliausteliuose teisės aktuose paprastai reiškia teisės normos pagrindinės nuostatos papildomą paaiškinimą, pateikiant galimą pavyzdį, tačiau nereiškia, kad skliausteliuose esanti sąlyga paneigia teisės normos esmę ir paskirtį. Todėl, šiuo atveju, pareiškėjas turėjo teisę būti atleistas nuo patikrinimų pagal jam išduotą medicininę pažymą, o jeigu Alytaus PN administracija manė, kad pažyma yra neaiški ar netiksli, turėjo tai pasitikslinti ir išsiaiškinti su medikais, bet ne varžyti pareiškėjo teises dėl minėtų neaiškumų.
24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galbūt pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas sprendė, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
25. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į Covid-19 ligos tyrimą. Minėtas pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų dėl nerimo dėl galimo užsikrėtimo, tačiau vien tai nebūtų pagrindas priteisti neturinę žalą, kadangi jis šia liga neužsikrėtė. Tačiau įvertinus dar ir papildomai nustatytą pažeidimą, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė nedalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje), kuomet jo sveikatos būklė neleido to daryti, neabejotinai pareiškėjui kilo nepatogumų, dėl kurių teisės vien tik pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Nepatogumai, susiję su sveikata nėra tokie nereikšmingi, kad vien tik satisfakcija pripažinus teisės pažeidimą būtų tinkama kompensacija nukentėjusiam asmeniui.
26. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę, atsižvelgdamas į ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į ekonominę situaciją šalies ūkyje, konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovo padarytiems pažeidimams proporcinga neturtinė žalos atlyginimo suma yra 150 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.
III. 27. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tinkamai išnagrinėti bylą.
28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai objektyviai ir visapusiškai neanalizavo aplinkybių, jog atsakovo pažeidimai yra tęstiniai. Pareiškėjas yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), kur buvo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti. Teismas nevertino išsamiai aplinkybių, jog pareiškėjui buvo paskirta lova antrame aukšte, kai jo sveikata buvo bloga, operuotas kelias, jis bet kuriuo metu gali nugriūti, prarasti sąmonę, nes serga hipertonija ir greitai atsistojus, patamsėja akyse.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijoje turi dalyvauti medicinos personalas, todėl Komisija negalėjo nežinoti apie pareiškėjo sveikatos būklę. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl pareigūno R. M. veiksmų, kuris neteisėtai ir nepagrįstai iš pareiškėjo atėmė pažymą dėl atleidimo nuo patikrinimo dėl sveikatos būklės. Pareigūno veiksmai buvo tyčiniai, jis piktnaudžiavo savo pareigomis. Dėl to pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą, pablogėjo jo sveikata, ne visada galėjo dalyvauti patikrinimuose, o dėl to buvo baudžiamas, atimta teisė apsipirkti parduotuvėje, tokiu būdu pabloginta jo teisinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo nurodytų aplinkybių. Be to, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta teisė pasitikrinti dėl Covid-19, jis buvo laikomas infekuotoje patalpoje.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.
31. Nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
32. Pažymi, kad Instrukcijoje nenumatyta išimčių, kuomet konkretus nuteistasis būtų atleistas nuo vykdomų nuteistųjų patikrinimų-skaičiuočių. Instrukcijos 67.4 punkte numatyta, kad nuo rikiuotės atleidžiami tik tie suimtieji (nuteistieji), kurie su savimi turi raštišką sveikatos priežiūros specialisto leidimą (skirtas gulimas režimas). Teismas neįvertino, kad pareiškėjas turėjo gydytojų išduotą atleidimą nuo patikrinimų, o ne nuo rikiuotės ar jam būtų buvęs skirtas gulimas rėžimas. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas aplinkybių patikslinimui paėmė šį dokumentą iš pareiškėjo, nes galiojantys teisės aktai neatleidžia nuteistųjų nuo patikrinimų. Aiškinantis šiuos neaiškumus, Alytaus PN buvo gautas Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo M. K. 2022 m. sausio 14 d. medicininis pažymėjimas Nr. 2022-01-14, kuriame jis nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 3 d. buvo atleistas nuo patikrinimų, bet gulimas rėžimas jam nebuvo skirtas. Kadangi nei atleidimo nuo rikiuočių, nei gulimo rėžimo pareiškėjui sveikatos priežiūros specialistai nebuvo skyrę, todėl atsakovas savo veiksmais ir nevaržė pareiškėjo teisių, numatytų Instrukcijos 67.4 punkte.
33. Atsakovo vertinimu, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba prisidėjime prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Taip pat prašo patikslinti byloje proceso šalis, kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos reorganizuotos ir prijungtos prie Kalėjimų departamento, kurio pavadinimas po reorganizacijos yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl trečiojo suinteresuoto asmens byloje neturėtų likti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės būti patikrintam dėl Covid-19 ligos, taip pat pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo patikrinimų, tačiau atsakovas šios teisės neužtikrino, tenkino pareiškėjo reikalavimų dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, nevertino pažeidimų tęstinumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo pažeidimą dėl jo atleidimo nuo patikrinimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo iš dalies tenkintas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygų.
44. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08)). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04); 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.)).
45. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, nėra jokio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.
46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl lovos skyrimo jam antrame aukšte atlikus drausminę nuobaudą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nustatė, jog Alytaus PN Komisija, skiriant pareiškėją į gyvenamąją patalpą, neturėjo duomenų apie jo sveikatos būklę bei poreikius, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie gydytojų rekomendacijas pareiškėjui gulėti pirmame lovos aukšte nėra, be to, Alytaus PN administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą bei susidariusią situaciją, kitą dieną (2022 m. vasario 15 d.) perkėlė pareiškėją į kitą gyvenamąją patalpą ir paskyrė miegamąją vietą pirmame lovos aukšte. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų.
47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūno R. M. veiksmų paimant pažymą iš pareiškėjo dėl atleidimo nuo patikrinimų, todėl jis buvo baudžiamas atimant teisę apsipirkti parduotuvėje.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendime vertino skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo patikrinimuose, kuomet iš jo buvo paimta pažyma. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas drausmine tvarka buvo nubaustas ne dėl to, kad negalėjo dalyvauti patikrinimuose, bet už necenzūrinių žodžių vartojimą, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo baudžiamas atimant teisę apsipirkti, nepagrįsti.
49. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasitikrinti dėl Covid-19, kuomet jis buvo laikomas infekuotoje patalpoje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus įvertino ir konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu šiuo aspektu, todėl papildomai dėl to nepasisako.
50. Pareiškėjas kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų apeliaciniame skunde nenurodė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
51. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas turėjo gydytojų išduotą atleidimą nuo patikrinimų, o ne nuo rikiuotės, pareiškėjui nebuvo paskirtas gulimas rėžimas, todėl nepagrįstai nustatė neteisėtus Alytaus PN veiksmus šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Instrukcijos 67 punkte nurodyta, jog suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai-skaičiuotės lokaliniuose sektoriuose, kuriuose asmenys laikomi užrakinti bendrabučio tipo patalpose, atliekami šia tvarka: perduodančiosios budinčiosios pamainos pataisos pareigūnas apie patikrinimą-skaičiuotę suimtiesiems (nuteistiesiems) skelbia sutartiniais garsiniais signalai (67.1 punktas); pataisos pareigūnai nurodo, kad patikrinimui-skaičiuotei suimtieji (nuteistieji) išsirikiuotų pagal būrius (brigadas) tam skirtose vietose, kurios nustatytos įstaigos direktoriaus įsakymu (67.2 punktas). Instrukcijos 67.4 punkte numatyta, kad nuo rikiuotės atleidžiami tik tie suimtieji (nuteistieji), kurie su savimi turi raštišką sveikatos priežiūros specialisto leidimą (skirtas gulimas režimas), taip pat asmenys, kurie dėl darbo specifikos negali palikti darbo vietos. Tokių suimtųjų (nuteistųjų) sąrašą tvirtina įstaigos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, o šių asmenų patikrinimas-skaičiuotė atliekama jų buvimo vietose.
52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo terminuotai atleistas nuo patikrinimų (rikiuotės), nors gulimas režimas jam nebuvo paskirtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės būti atleistam nuo patikrinimų, o esant abejonių dėl to, Alytaus PN administracija turėjo išsiaiškinti pareiškėjo atleidimo nuo patikrinimų aplinkybes su medicinos personalu.
53. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas turėjo atleidimą nuo patikrinimų, bet ne nuo rikiuotės. Instrukcijos ketvirtasis skirsnis, kuriuo, be kita ko, remiasi atsakovas, reglamentuoja patikrinimų-skaičiuotės atlikimo tvarką, o rikiuočių atlikimo tvarka atskirai nėra reglamentuota. Kaip nurodyta Instrukcijos 67.2 punkte, pataisos pareigūnai nurodo, kad patikrinimui-skaičiuotei suimtieji (nuteistieji) išsirikiuotų pagal būrius (brigadas) tam skirtose vietose, kurios nustatytos įstaigos direktoriaus įsakymu. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad patikrinimas-skaičiuotė ir rikiuotė, kaip nurodyta Instrukcijos 67.4 punkte, yra skirtingos tvarkos, todėl atsakovo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl ko pareiškėjo skundas tenkinamas. Pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis.
55. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. M. (P. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė