2025-12-30 Nr. AB-23280-3-61-3-00155-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-738-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00155-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mare serenum“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Litradės didmena“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mare serenum“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Litradės didmena“) skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litradės didmena“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mare serenum“) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 12T-14 „Dėl UAB „Litradės didmena“ gaminių – vienkartinių elektroninių cigarečių – patekimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas už teisinę pagalbą).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1. Bendrovė užsiima elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių skysčių importu ir prekyba. Ji tiekia vienkartines elektronines cigaretes prekybos tinklams. Atsakovas Nutarime konstatavo, jog Bendrovė įvykdė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) 94 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir skyrė 750 Eur dydžio baudą. Tarnyba 2023 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1K-252 (toliau – ir Aktas Nr. 1) padarė išvadą, kad pareiškėjo teikiamų rinkai vienkartinių elektroninių cigarečių „Whoop“ („Bahamas“, „Jamaica“, „Bali“, „Panama“) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), o tai prieštarauja Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Taip pat atsakovas 2023 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. 1Š-276 (toliau – ir Aktas Nr. 2) nurodė, jog pareiškėjo teikiamų rinkai vienkartinių elektroninių cigarečių „Whoop“ („Palma“, „Rio“, „Fogo“, „Bora Bora“, „Casablanca“, „Nica“, „Bahamas“) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), o tai prieštarauja Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Galiausiai Tarnyba 2023 m. liepos 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1Š-288 (toliau – ir Aktas Nr. 3), kuriame konstatavo, kad pareiškėjo teikiamų rinkai vienkartinių elektroninių cigarečių „Whoop“ („Nica“, „Ibiza“, „Casablanca“ ir „Capri“) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), o tai prieštarauja Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Atsakovas, vadovaudamasis minėtuose patikrinimo aktuose užfiksuotais duomenimis, pareiškėjui pateikė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1K-339 (toliau – ir Protokolas).

2. Nutarime nurodyti teisiniai argumentai yra nepagrįsti. Tarnyba nepagrįstai reikalauja nurodyti visų gaminiuose esančių cheminių medžiagų sąrašą, kadangi dalis medžiagų yra laikoma komercine paslaptimi, kaip tai reglamentuoja Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai. Atsakovas netinkamai taikė Tabako įstatymo nuostatas, suteikdamas joms viršenybę ES teisės aktų atžvilgiu.

3. Atsakovas anksčiau minėtuose patikrinimo aktuose nurodė, jog ant Bendrovės prekiaujamų vienkartinių elektroninių cigarečių „Whoop“ pakuočių nurodyta, kad į skysčio sudėtį, be kita ko, įeina tabako kvapiosios medžiagos. Tarnyba laikosi pozicijos, kad sąvoka „tabako kvapiosios medžiagos“ nėra tinkamas ženklinimas ir tokiu būdu yra pažeidžiamas Tabako įstatymas. Pareiškėjas sutinka, kad Tabako įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta importuotojų / gamintojų pareiga pateikti informacija apie elektronines cigaretes ir jų pildykles, kurias ketina pateikti rinkai. Tačiau Tabako įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) mano, kad pateikta informacija nėra išsami, jis turi teisę prašyti papildyti pateiktą informaciją. Departamentas nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomos informacijos apie gaminius.

4. 2020 m. birželio 18 d. Europos Komisijos reglamente (ES) Nr. 2020/878, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) II priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 2020/878) yra nustatyta, kad informacija apie sudedamąsias dalis privaloma pateikti tik tokiu atveju, kai medžiagos koncentracija gaminyje yra lygi arba viršija 0,1 proc. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – ir REACH reglamentas) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gaminių gamintojas ar importuotojas turi pateikti informaciją apie sudedamąsias dalis, jeigu yra tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui; 2) gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 proc. masės. Elektroninėse cigaretėse esančio mišinio „tabako kvapiosios medžiagos“ nei viena iš sudedamųjų dalių nesiekia 0,1 proc. masės, taip pat šios medžiagos nėra klasifikuojamos kaip pavojingos, todėl, remiantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu, tokios mišinio dalys yra laikomos konfidencialiomis ir Bendrovė tokios informacijos neprivalo atskleisti.

5. Nutarime nepagrįstai pabrėžiama, jog elektroninių cigarečių „Whoop“ saugos duomenų lapuose yra nurodyta, kad į produktuose esančio skysčio sudėtį įeina benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) nuo 0,1 iki 0,3 proc. Minėta cheminė medžiaga klasifikuojama kaip „Ūmus toksiškumas, 4 kategorija“, o, remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ir Agentūra) rekomendacijomis, kaip pildyti saugos duomenų lapus, cheminių medžiagų klasifikuojamų kaip „Ūmus toksiškumas. 4 kategorija“, kurių produkto masės dalis neviršija 1 proc., nėra privaloma nurodyti saugos duomenų lapuose. Bendrovė minėtą cheminę medžiagą saugos duomenų lapuose nurodė savanoriškai.

6. Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje pateikta teisės norma įtvirtina griežtesnį ir neapibrėžtą reikalavimą pateikti visų medžiagų sąrašą be išimčių. Esant prieštaravimui tarp ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, privalo būti taikoma ES teisė. Pareiškėjas, vadovaudamasis ES teisės viršenybės principu, teikia gaminių sudėtį, taip kaip reikalauja minėti Europos Komisijos reglamentai. Atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai suteikė viršenybę nacionaliniam teisės aktui, todėl Nutarimas privalo būti pripažintas nepagrįstu bei panaikintas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

1. Tarnyba prižiūri, ar elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimas, sudėtis ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. 2023 m. kovo 6 d. buvo gautas pranešimas, jog degalinėje galbūt prekiaujama uždraustomis vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis su kvapais. 2023 m. balandžio 18–19 d. ir 2023 m. balandžio 25–26 d. Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atliko planinius patikrinimus mažmeninės prekybos tinkluose, kurių metu buvo tikrinama pareiškėjo į rinką tiekiamų vienkartinių elektroninių cigarečių „Whoop“ („Palma“, „Rio“, „Fogo“, „Bora Bora“, „Casablanca“, „Nica“, „Ibiza“ ir „Capri“) atitiktis teisės aktų reikalavimams. Šių patikrinimų metu nustatyta, kad ant visų tipų elektroninių cigarečių „Whoop“ pakuočių pateikta vienoda tekstinė informacija vienkartinio naudojimo e-cigaretė su tabako skonio kvapu ir skysčiu. Skysčio sudėtis: augalinis glicerinas, propilenglikolis, nikotino druska (nikotinas CAS 54-11-5), tabako kvapiosios medžiagos. Taip pat nurodytos laikymo sąlygos, naudojimo bei šalinimo ypatumai, pateiktas įspėjimas apie galimą žalą sveikatai. Tikrintų elektroninių cigarečių saugos duomenų lapuose teigiama, kad jų sudėtis yra glicerolis (CAS Nr. 56-81-5) 30–70 proc., propileno glikolis (CAS Nr. 57-55-6) 30–70 proc., nikotinas (CAS 54-11-5) 1,6–2 proc., benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) 0,1–0,3 proc. Patikrinimo metu konstatuota, kad elektroninių cigarečių „Whoop“ („Palma“, „Rio“, „Fogo“, „Bora Bora“, Casablanca, Nica, Ibiza ir Capri) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį) ir taip pareiškėjas pažeidė Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Akte Nr. 1, Akte Nr. 2 ir Akte Nr. 3 padarytomis išvadomis, pareiškėjui surašytas Protokolas, jame nurodyta, kad duomenų apie nukentėjusius asmenis nėra pateikta. Protokole numatytas nurodymas – užtikrinti, jog tiekiamos į rinką elektroninės cigaretės atitiktų Tabako įstatymo reikalavimus.

2. Tabako įstatymo 26 straipsnis nustato atsakomybę juridiniams asmenims, pažeidusiems Tabako įstatymo 94 straipsnio reikalavimus, t. y. pagal Tabako įstatymo 26 straipsnio 11 dalies nuostatas, juridiniams asmenims yra taikoma nuo 500 Eur iki 1 000 Eur dydžio bauda, kurią už šio straipsnio pažeidimus skiria Tarnyba. Nutarime konstatuota, kad Bendrovės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą, buvo atsižvelgta į jo pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl Nutarimu nuspręsta pareiškėjui už Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą skirti 750 Eur dydžio ekonominę sankciją.

3. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog sudėtyje privaloma nurodyti tik tas chemines medžiagas, kurių koncentracija mišinyje yra didesnė arba lygį 0,1 proc. masės. Remiantis REACH reglamento II priedo A dalies 3 skirsnio 3.2 poskirsnio reikalavimais, saugos duomenų lapuose turi būti pateikti visų sudedamųjų medžiagų pavadinimai, nurodant jų klasifikaciją ir koncentracijas. Saugos duomenų lape privalo būti pateikta sudėtis ir informacija apie komponentus. Informacija, kurią reikalaujama pateikti saugos duomenų lape, negali būti laikoma konfidencialia. Be to, REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Agentūrai, jeigu cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jei tenkinamos abi šios sąlygos: 1) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui; 2) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 proc. masės. REACH reglamento 57 straipsnis nustato, jog į XIV priedą (Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą) įtrauktinos cheminės medžiagos 58 straipsnyje nustatyta tvarka. Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas nustato 59 medžiagas, tačiau nei viena iš medžiagų, nurodytų „Whoop“ elektroninių cigarečių sudėtyje, nepatenka į nurodytą sąrašą, todėl konkrečiu atveju Bendrovė negali remtis REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog kvapiųjų medžiagų kiekis skystyje neviršija 0,1 proc.

4. Nors, pareiškėjo teigimu, ES teisės aktai jam suteikia teisę nenurodyti sudėtyje cheminių medžiagų, neviršijančių 0,1 proc. koncentracijos skystyje, vertinant elektroninių cigarečių „Whoop“ saugos duomenų lapuose pateiktą informaciją matyti, jog visos jų sudedamosios dalys viršija 0,1 proc., o Tabako įstatymas nustato imperatyvų reikalavimą, kad elektroninių cigarečių pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas. Skysčio sudėtyje nurodytos „tabako kvapiosios medžiagos“ nėra laikomos konkrečios cheminės medžiagos pavadinimu, todėl Bendrovei pagrįstai skirta sankcija už Tabako įstatymo reikalavimo pažeidimą. Tabako įstatymas nenumato išimčių, suteikiančių teisę pareiškėjui pateikti tik dalį gaminyje esančių cheminių medžiagų.

5. Bendrovė nepaneigė Nutarime konstatuoto teisės akto pažeidimo egzistavimo ir nesudarė pagrindo abejoti atliktų patikrinimų rezultatais. Nutarime padaryta pagrįsta išvada, jog elektroninės cigaretės „Whoop“ („Bahamas“, „Jamaica“, „Bali“, „Panama“, „Palma“, „Rio“, „Fogo“, „Bora Bora“, „Nica“, „Ibiza“, „Capri“, „Casablanca“), kurių ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas, neatitinka Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl jis yra teisėtas bei pagrįstas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrovės skundą.

6. Teismas, įvertinęs Tabako įstatymo 1 straipsnio 1, 3 dalių, 92 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 2 dalies, 97 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Tabako įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių gamintojams bei importuotojams ant šių produktų išorinių pakuočių pateikti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašą, mažėjimo pagal svorį tvarka.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė neginčija aplinkybės, jog ant gaminio išorinių pakuočių nėra pateiktas išsamus jo sudėtyje esančių cheminių medžiagų sąrašas, tačiau pabrėžia, kad remiantis ES teisės aktų nuostatomis, cheminės medžiagos, kurių kiekis gaminio sudėtyje neviršija 0,1 proc., gali būti laikomos komercine paslaptimi ir pareiškėjas turi teisę tokių duomenų neviešinti.

8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad, esant ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų kolizijai, privaloma vadovautis ES teisės aktuose nurodytu teisiniu reguliavimu. Įvertinęs REACH reglamento 33 straipsnio 1, 2 dalių, 57 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad gaminio gamintojas ar importuotojas neprivalo pateikti informacijos apie cheminę medžiagą, kurios koncentracija gaminyje neviršija 0,1 proc., tik tokiu atveju, kai ši cheminė medžiaga yra įtraukta į REACH reglamento XIV priedą „Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas“. Autorizuotinų cheminių medžiagų sąraše nėra nurodytos cheminės medžiagos įvardintos kaip „tabako kvapioji medžiaga“. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia medžiaga (-os) elektroninių cigarečių išorinėje pakuotėje yra įvardijama kaip „tabako kvapiosios medžiagos“, todėl nėra galimybės įvertinti, ar elektroninių cigarečių „Whoop“ skystyje naudojamos cheminės medžiagos yra įtrauktos į REACH reglamento XIV priedą ir joms yra taikytina REACH reglamento 33 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta išimtis. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad REACH reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindu pareiškėjas turėjo teisę ant elektroninių cigarečių „Whoop“ išorinės pakuotės nenurodyti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų.

9. Įvertinęs 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2183, kuriuo nustatoma pranešimo apie elektronines cigaretes ir papildomąsias talpyklas bendra forma (toliau – ir Komisijos sprendimas), 6 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, kad elektroninių cigarečių gamintojas ar importuotojas turi teisę laikyti komercine paslaptimi į gaminio sudėtį patenkančias medžiagas, kurių kiekis neviršija 0,1 proc. skysto galutinio preparato ir yra pateikęs tyrimus bei duomenys apie komercine paslaptimi laikomos sudedamosios dalies toksiškumą ir priklausomybės sukėlimo gebą.

10. Teismas vertino, kad Tarnyba nepaneigė, jog ant elektroninių cigarečių išorinių pakuočių nurodyta medžiaga „tabako kvapiosios medžiagos“ sudaro virš 0,1 proc. galutinio preparato, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Bendrovė pateikė tyrimus apie komercine paslaptimi laikomos medžiagos toksiškumą ir priklausomybės sukėlimo gebą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįgyvendino visų Komisijos sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, todėl negalėjo savo sprendimą nepateikti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašo grįsti aplinkybe, jog tai yra komercinė paslaptis.

11. Teismas pažymėjo, kad elektroninių cigarečių saugos duomenų lape yra nurodyta, jog į jų sudėtį įeina benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) 0,1–0,3 proc., tačiau ši medžiaga nėra įvardinta ant gaminių išorinės pakuotės. Bendrovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad turi pareigą ant išorinės pakuotės nurodyti tik tas chemines medžiagas, kurių koncentracija gaminyje viršija 0,1 proc. Iš saugos duomenų lape pateiktos informacijos yra akivaizdu, jog elektroninėse cigaretėse cheminės medžiagos benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) koncentracija viršija 0,1 proc., todėl remiantis Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas turėjo prievolę gaminių išorinėje pakuotėje išviešinti, jog minėta cheminė medžiaga yra jos prekiaujamuose elektroninėse cigaretėse, tačiau to neatliko.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Tarnyba Nutarime pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas elektroninių cigarečių išorinėje pakuotėje nurodydamas, jog viena iš produkto sudedamųjų dalių yra „kvapiosios tabako medžiagos“, tačiau nenurodydamas kvapniosios tabako medžiagos cheminių medžiagų sudėties sąrašo, pažeidė Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad remiantis ES teisės aktuose pateiktu teisiniu reguliavimu jis neturėjo pareigos išviešinti kokios cheminės medžiagos sudaro „kvapiąsias tabako medžiagas“. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad „kvapiosios tabako medžiagos“ yra cheminė medžiaga“, įtraukta į REACH reglamento XIV priedą „Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas“. Taigi, nesant sąlygų taikyti šio Reglamento nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai taikė nacionalinės teisės reguliavimo nuostatas, o būtent Tabako įstatymo nuostatas.

13. Teismas nurodė, kad ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

III. 14. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas už teisinę pagalbą).

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad:

1. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Tarnyba netinkamai taikė nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatas, nepagrįstai viršenybę suteikė nacionaliniam teisės aktui – Tabako įstatymui. Pagal REACH reglamentą pareiškėjas turi teisę nenurodyti cheminių medžiagų, kurių kiekis gaminyje neviršija 0,1 proc., t. y. šis reglamentas leidžia nepateikti šios informacijos, tačiau Tarnyba, netinkamai taikydama nacionalinius teisės aktus, siekia uždrausti pareiškėjui pasinaudoti REACH reglamento suteikta teise.

2. Tabako įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje numatyta importuotojų / gamintojų pareiga „<...> pateikti informaciją apie elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurias ketina pateikti rinkai“. Tabako įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Tuo atveju, kai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas mano, kad pateikta informacija nėra išsami, jis turi teisę prašyti papildyti pateiktą informaciją.“ Departamentas nesikreipė į pareiškėją ir neprašė pateikti papildomos informacijos apie gaminius dėl kurių buvo pateikti pranešimai. Taigi, darytina išvada, kad informacija apie pareiškėjo prekes buvo pateikta teisinga ir išsami – atitinkanti įstatymo keliamus reikalavimus.

3. Nors teismas pripažino ES teisės viršenybės principą, tačiau sprendime netinkamai interpretavo REACH reglamento nuostatas. REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), jeigu cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jei tenkinamos abi šios sąlygos: 1) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui; 2) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 proc. masės. Kadangi pareiškėjo gaminių sudedamąją dalį „kvapiosios medžiagos“ sudaro cheminės medžiagos, kurios neatitinka nurodytų dviejų sąlygų, t. y. cheminės medžiagos kiekis per metus nesudaro daugiau kaip vienos tonos vienam gamintojui ir cheminių medžiagų koncentracija neviršija 0,1 proc. masės, todėl pareiškėjas neturi pareigos pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).

4. Teismo sprendime dėstoma pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, nes teismas nurodė, kad nei Tarnyba, nei pareiškėjas neįrodė, jog ant gaminio pakuotės nenurodyta medžiaga neviršija 0,1 proc., nepaisant to, teismas nepanaikino Nutarimo, patvirtindamas, kad pareiškėjui ekonominė sankcija už tariamą Tabako įstatymo pažeidimą paskirta pagrįstai. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ne pareiškėjas turi įrodinėti savo nekaltumą, o Tarnyba turi įrodyti, kad pareiškėjo pažeidimą pagrindžia objektyvūs įrodymai, šiuo atveju įrodymai, patvirtinantys, kad medžiagos kiekis viršija 0,1 proc. Tačiau Tarnyba neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad pareiškėjo gaminiuose nurodytos sudedamosios dalies „kvapiosios medžiagos“ cheminės medžiagos viršija 0,1 proc. ir todėl jas privaloma nurodyti ant gaminio pakuotės. Atitinkamai teismas netinkamai vertino Tarnybos veiksmus, nes Tarnyba nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad, atlikus tyrimus, būtų nustatyta, jog medžiagos (-ų) kiekis yra didesnis nei 0,1 proc.

5. Tarp pareiškėjo ir Tarnybos ginčas kilo ne dėl medžiagų, kurios neviršija 0,1 proc., cheminės sudėties, o dėl to, ar reikia šias medžiagas nurodyti ant gaminio pakuotės vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, ar visgi reikia vadovautis ES teisės aktais ir šių medžiagų ant pakuotės nenurodyti. Tačiau teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neva turėjo pateikti informaciją apie šių medžiagų sudėtį, t. y. pateikti tyrimus apie šių medžiagų toksiškumą ir priklausomybės sukėlimo gebą. Tokie tyrimai atskleistų konfidencialia laikomą informaciją. Teismas, formuluodamas tokius reikalavimus, peržengė šio ginčo ribas. Jeigu teismas vertino, kad ši aplinkybė turi būti įrodinėjama, tai tokiu atveju turėjo ne atmesti pareiškėjo skundą, o grąžinti ginčą nagrinėti iš naujo Tarnybai, nurodant iš naujo nagrinėjant pažeidimą įvertinti komercine paslaptimi laikomų medžiagų toksiškumą ir priklausomybės sukėlimo gebą.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

1. Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, kurio privalo laikytis visi ekonominės veiklos subjektai, teikiantys į Lietuvos Respublikos rinką elektronines cigaretes. Taigi, ekonominės veiklos subjektai, tarp jų ir pareiškėjas, privalo elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje pateikti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašą (mažėjimo tvarka pagal svorį). Būtent pareiškėjas, siekdamas nenurodyti e-cigarečių ženklinimo etiketėse konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimų, taip pat nurodydamas ir tvirtindamas, jog ES teisės aktai suteikia jam teisę nenurodyti skysčio sudedamųjų dalių, kurių koncentracija neviršija 0,1 proc., privalo Tarnybai pateikti cheminių medžiagų pavadinimus ir jų kiekius e-cigarečių skysčio sudėtyje. Pareiškėjas nenurodė ir neįvardijo cheminių medžiagų pavadinimų ir jų kiekio e-cigarečių skysčio sudėtyje, iš kurių Tarnybos komisija priimdama Nutarimą galėtų pagrįstai padaryti išvadą, kad nebuvo pažeista Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalis.

2. Tiek tyrimo Tarnyboje nagrinėjimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo sprendžiamas klausimas dėl imperatyviai įtvirtinto reikalavimo, kad e-cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turėtų būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį) laikymosi, t. y. dėl e-cigarečių ženklinimo reikalavimų laikymosi, o ne dėl pranešimo Agentūrai.

3. Vadovaujantis Tabako įstatymo 93 straipsniu, elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių gamintojai ir importuotojai pateikia Departamentui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pranešimą apie elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurias ketina pateikti rinkai. Pranešime, atsižvelgiant į tai, ar gaminys yra elektroninė cigaretė, ar elektroninių cigarečių pildyklė, pateikiamas, be kita ko, pareiškimas, kad gamintojas ir importuotojas prisiima visą atsakomybę už gaminio kokybę ir saugą jį pateikus rinkai ir jį vartojant įprastu ar pagrįstai nuspėjamu būdu. Taigi, aplinkybė, kad Departamentas galbūt nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos apie gaminius pateikimo, visiškai neteikia pagrindo išvadoms, jog informacija apie pareiškėjo prekes buvo pateikta teisinga ir išsami. Gamintojas ir importuotojas pareiškimu prisiima visą atsakomybę už gaminio kokybę ir saugą jį pateikus rinkai ir jį vartojant įprastu ar pagrįstai nuspėjamu būdu. Be to, vadovaujantis Tabako įstatymo nuostatomis, už įpareigojimų (tiekti į rinką tik saugius ir teisės aktų nustatyta tvarka paženklintus produktus ir t. t.) nesilaikymą ekonominės sankcijos skiriamos būtent juridiniams subjektams, atitinkamai, atsakomybė dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymo neturi ir negali būti perkeliama Departamentui.

4. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismas sprendime netinkamai apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas ir (ar) jas peržengė. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo skirta 750 Eur sankcija, panaikinimo. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu buvo sprendžiamas klausimas ir visos susijusios aplinkybės dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, negali būti vertinama kaip netinkamas pareiškėjo skundo, pateiktų duomenų vertinimas ar ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 12T-14 „Dėl UAB „Litradės didmena“ gaminių – vienkartinių elektroninių cigarečių – patekimo į rinką“, kuriuo už Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies pažeidimą UAB „Litradės didmena“ paskirta 750 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Tarnyba Nutarime pagrįstai nusprendė, jog Bendrovė pažeidė Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, o tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

22. Vadovaujantis Tabako įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, neapdorotas tabakas, tabako gaminiai ir su tabako gaminiais susiję gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Pagal Tabako įstatymo 92 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), nurodytas nikotino kiekis gaminyje ir iš vienos dozės gaunamas nikotino kiekis, gamybos serijos numeris ir rekomendacija laikyti gaminį vaikams nepasiekiamoje vietoje.

23. Pagal REACH reglamento 33 straipsnio 1 dalį gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia gaminio gavėjui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti. Vartotojo prašymu gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia vartotojui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti (REACH reglamento 33 straipsnio 2 dalis). REACH reglamento 57 straipsnis apibrėžia kriterijus, kuriuos privalo atitikti cheminė medžiaga, kad būtų įtraukta į REACH reglamento XIV priede pateiktą Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą. Vadovaujantis REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalimi, siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, taikoma šio straipsnio 2–10 dalyse išdėstyta tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tyrimo Tarnyboje nagrinėjimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo sprendžiamas klausimas dėl imperatyviai įtvirtinto reikalavimo, kad e-cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turėtų būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį) laikymosi, t. y. dėl e-cigarečių ženklinimo reikalavimų laikymosi, o ne dėl pranešimo ECHA. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė neturi pareigos pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) dėl gaminiuose esančių cheminių medžiagų, nes pareiškėjo gaminių sudedamąją dalį „kvapiosios medžiagos“ sudaro cheminės medžiagos, kurios neatitinka nurodytų dviejų sąlygų, t. y. cheminės medžiagos kiekis per metus nesudaro daugiau kaip vienos tonos vienam gamintojui ir cheminių medžiagų koncentracija neviršija 0,1 proc. masės, o pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai interpretavo REACH reglamento nuostatas, atmetami kaip nepagrįsti.

25. Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas nustato 59 medžiagas, tačiau nei viena iš medžiagų, nurodytų pareiškėjo platinamose e-cigaretėse (glicerolis (CAS Nr. 56-81-5) 30–70 proc., propileno glikolis (CAS Nr. 57-55-6) 30–70 proc., nikotinas (CAS 54-11-5) 1,6–2 proc., benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) 0,1–0,3 proc.) nepatenka į anksčiau nurodytą Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, todėl teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalis netaikytina. Taip pat pažymėtina, kad šiame sąraše nėra nurodytos cheminės medžiagos įvardintos kaip „tabako kvapioji medžiaga“, todėl nėra galimybės įvertinti, ar e-cigarečių skystyje naudojamos cheminės medžiagos yra įtrauktos į REACH reglamento XIV priedą ir joms yra taikytina REACH reglamento 33 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta išimtis.

26. Iš byloje pateikto e-cigarečių saugos duomenų lapo matyti, kad į šių cigarečių sudėtį įeinanti benzenkarboksirūgštis (CAS 65-85-0) sudaro 0,1–0,3 proc., taigi viršija 0,1 proc., todėl vadovaujantis Tabako įstatymo 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Bendrovė turėjo prievolę gaminių išorinėje pakuotėje nurodyti, jog minėta cheminė medžiaga yra jos prekiaujamose e-cigaretėse, tačiau to neatliko, nors viso proceso metu ir sutiko, kad turi pareigą ant išorinės pakuotės nurodyti tas chemines medžiagas, kurių koncentracija gaminyje viršija 0,1 proc.

27. Faktinių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Tarnyba Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas į Lietuvos Respublikos rinką Nutarime nurodytas: e-cigaretę „Whoop Bahamas“, e-cigaretę „Whoop Jamaica“, e-cigaretę „Whoop Bali“, e-cigaretę „Whoop Panama“, e-cigaretę „Whoop Palma“, e-cigaretę „Whoop Rio“, e-cigaretę „Whoop Fogo“, e-cigaretę „Whoop Bora Bora“, e-cigaretę „Whoop Casablanca“, e-cigaretę „Whoop Nica“, e-cigaretę „Whoop Ibiza“, e-cigaretę „Whoop Capri“, kurių ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), savo veiksmais pažeidė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 94 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą, neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškė reikalavimo sumažinti baudą dėl jos neproporcingo dydžio, todėl nurodytu aspektu nepasisakytina. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

29. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mare serenum“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Litradės didmena“) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė