2025-02-05 Nr. AB-2245-3-61-3-04657-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-138-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04657-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-350-(15.2.7) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjos nuosavybės teisės atkūrimu iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir joje įsiteisės galutinis sprendimas.

Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimuose į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, jog dėl Administracijos direktoriaus galbūt neteisėtų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų pareiškėja nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas). Pirmosios instancijos teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl buvo panaikintas. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų byloje Nr. el3-4874-535/2024, teismas sprendė, jog bylos yra tarpusavyje susijusios. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti teritorijų ir sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu būdu jai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23), kuriuo tai buvo padaryta, ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, kurioje konstatuotas įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą ir šioje byloje, o teismas šioje byloje pats negali vertinti įsakymo teisėtumo, nes tai nėra tiesioginis šios bylos dalykas.

Teismas pažymėjo, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė ir pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi Administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Atsakovas nėra atsakingas už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Taigi, šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas. Todėl teismas konstatavo, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumo šioje byloje.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Taip pat teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 (toliau – ir Potvarkis) 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas yra baigtas. Taigi, teismas netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo tiesiogiai priklausys ir Sprendimo pagrįstumo vertinimas.

NŽT, patvirtindama Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę; Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtinti minėti dokumentai, yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Nė viename iš teisminių procesų, kuriame ginčijami Administracijos įsakymai, teismai nebuvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymų priskirtų funkcijų. Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto Vilniaus miesto savivaldybėje pakako, kad būtų patenkintas visų ginčo pretendentų poreikis gauti naują žemės sklypą ar jo dalį.

Pareiškėja ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus nei yra realus poreikis bei visi piliečiai turėjo galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Be to, pareiškėja buvo informuota, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba atvykus bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Net ir teismui tenkinus pareiškėjos skundą, jos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros yra baigtos, pripažinus, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

NŽT taip pat atkreipia dėmesį, kad neįsiteisėjusia 2024 m. spalio 11 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi, priimta analogiškoje byloje Nr. eI3-14989-394/2024, netenkintas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas kitoje byloje.

Taigi, NŽT vertinimu, teismas nepagrįstai vertino, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įtakos šioje byloje. Teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių išspręsti kilusį ginčą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Administracija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei pažymi, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo Administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo šioje byloje. Teisės aktai nenustatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiuose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų, vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises buvo, kad sklypų skaičius būtų toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalyku yra Administracijos direktoriaus įsakymo tyrimas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės, viso 8 teritorijos, taip pat pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės arba 5 sklypai. Nė vienas sklypas išbrauktas iš ginčijamo įsakymo niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą. Net jeigu ginčijamas Administracijos direktoriaus įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisėms atkurti.

Administracijos vertinimu, pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės jos pageidaujamu būdu į pasirinktą naują žemės sklypą ir administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 baigtis neturės jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, kas savaime sąlygoja išvadą, kad ši byla turi būti nagrinėjama. Pareiškėjos veiksmai, t. y. jos pasirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir konkretaus sklypo pasirinkimas iš NŽT patvirtinto teritorijų sąrašo, yra vienašalis sandoris, kuris yra galiojantis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 2S-350-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. K.“ panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.). Sprendimas šioje byloje buvo apskųstas apeliacine tvarka, byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja, prašydama panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti teritorijų ir sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu jai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-34-442/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-28-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-35-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-40-552/2025, kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirojo skundo argumentais, todėl Administracijos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis