330fe26b-eae1-49f8-a6a4-bab1959a63ec · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lkl;’’Baudžiamosios bylos Nr. 1-59-344/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34543-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.9.5.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8.; 2.4.1.2.; 2.4.1.4. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 3 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š.

V., kaltinamajam J. R. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei K. S., atstovei advokatei K. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. R., gimęs(duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės J. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ â€“ 2019 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namo antrosios laiptinės sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. G. į kairės pusės smilkinį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmÄ , Apklaustas kaip kaltinamasis, J. R. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2019 m. vasarÄ , liepos mėn., tikslios datos nepamena, per messenger programėlę pasikvietė E. G. ateiti prie jo namo.

Su A. R. rÅ«kė prie laiptinės, kai pamatė ateinantį E. G. su draugais. Priėjo prie E. G. ir vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į kairę veido pusę, į smilkinį, po ko sugriebė už striukės, kad nenukristų ant žemės. E. G. atbulas atsirėmė į maÅ¡inos kapotÄ , tada jo paklausė, ar žino už kÄ gavo. Å is pasakė, kad žino, tuo viskas ir baigėsi. Po suduoto smÅ«gio prie E. priėjęs nebuvo. Po to karto E. G. susitikęs nebuvo ir su juo nebendravo, parodymų keisti neprašė.

SmÅ«gio sudavimo metu E. G. rankoje telefono neturėjo. Apie E. sveikatos problemas nežinojo. Vėliau dar 1-2 kartus E. G. parašė, kÄ rašė, nepamena, jokių grasinimų jam neiÅ¡sakė. Striukei kapiÅ¡ono nenuplėšė ir striukės nesuplėšė, ar E. turėjo telefonÄ , nematė. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio, sutinka mokėti 200 Eur, o dėl turtinės žalos – gali įdėti telefonui naujÄ stikliukÄ . Padarė tinkamas iÅ¡vadas. Ä®rodymai Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo iÅ¡ dalies, jo kaltę įrodo mukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui 2019 m. rugsėjo 5 d., esantys 1 t., b. l. 39-42, buvo perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad tÄ dienÄ paskambino J. R. ir pakvietė susitikti. Atėjus į sutartÄ vietÄ , J. R. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į kairės pusės smilkinį, dėl ko pajuto skausmÄ , dėl smÅ«gio jis atsigulė ant automobilio kapoto.

Po to pradėjo daužyti ant kapoto. Jis norėjo paskambinti dėdei, kad padėtų, traukė telefonÄ , bet J. R. paėmė už striukės kapiÅ¡ono, kurį nuplėšė, parvertė, jis nukrito ant žemės. Tada abu su draugu pradėjo spardyti. Spardė į įvairias kÅ«no vietas. Jam atsikėlus, pradėjus eiti ir iÅ¡sitraukus telefonÄ , J. R. pribėgo iÅ¡ nugaros, sugriebė už peties, spyrė per kojas, pargriovė ir vėl pradėjo spardyti, spardė abu, po to nuėjo. Jis norėjo paskambinti, tačiau telefonas buvo sudaužytas, mano, kad nuo spardymo.

Grįžęs namo mamai pasakė, kad jį sumušė J. R., mama matė mėlynes, buvo mėlyna koja, mėlynės galvoje, sprande, ties kaire ausimi, buvo patinę ties smillkiniu ir skruostu, skaudėjo galvÄ ir kairį petį. Apie sudaužytÄ telefonÄ mamai nesakė. Vėliau J. R. reikalavo pinigų, prašė pakeisti parodymus, grasino. Liudytoja V. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ir paauglių psichiatre, šį darbÄ dirba 29 metus. Liudytojos parodymai, esantys 1 t., b. l. 92-93, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, juos liudytoja patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad E. G. nuo 2012 metų gydosi dėl įvairių neurozių. 2019 m. kovo mėn. atvykusi jo mama skundėsi, kad E. pasidarė labai piktas, neprognozuojamas, mano, kad dėl 2017 metais persirgto erkinio necefalito. 2019 m. birželio 2 d. E. G. mama atvyko dėl vaistų iÅ¡raÅ¡ymo ir sakė, kad sÅ«nus susimuÅ¡a su R., bÅ«na pykčio priepuoliai, birželio 4 d. E. G. atvyko su mama ir skundėsi galvos skausmais, miego sutrikimu, buvo aptartas klausimas dėl vykimo į sanatorijÄ . 2019 m. liepos 21 d. mama pasiėmė siuntimÄ Ä¯ sanatorijÄ , sakydama, kad bÅ«klė gerėja, bet nėra stabili, naujų nusiskundimų neiÅ¡sakė. 2019 m. rugpjūčio 26 d. jo mama pasakė, kad sÅ«nų pasiėmė iÅ¡ sanatorijos savaitgaliui, nes vienas vaikas E. grasino peiliu.

Ä® sanatorijÄ nebegrįžo, nes mama pamatė, jog jis gauna į telefonÄ grasinančias žinutes ir tada sužinojo, kad liepos mėn. E. buvo sumuÅ¡tas. Motina sakė, kad iki iÅ¡vykstant į sanatorijÄ ji matė ant sÅ«naus kÅ«no mėlynes, tačiau apie sumuÅ¡imÄ liepos mėn. sužinojo tik po to, kai pamatė grasinančias žinutes. 2019 m. rugsėjo 9 d. E. atvyko su mama ir jos draugu. Mama sakė, kad sÅ«nus bijo iÅ¡eiti vienas į gatvę, eina tik su suaugusiu žmogumi, kad padidėjo galvos skausmai.

Sakė, kad E., sužinojęs, kad tas žmogus, kurio bijo, iÅ¡vyko į užsienį, atsipalaidavo, tačiau pranykus baimei bÅ«ti nužudytam, jis pasidarė nekontroliuojamas, pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Buvo paskirta psichologo konsultacija ir raminantys vaistai. 2019 m. spalio 24 d. E. G. mama sakė, kad sÅ«nui kyla baimių, jog jį nužudys, jis pats buvo įsitempęs, nerimastingas, blogos nuotaikos, vėliau, pradėjus kalbėtis bendromis temomis, atsipalaidavo. TÄ dienÄ buvo padidinta antidepresantų dozė.

Paskutinį kartÄ su E. G. bendravo 2020 m. vasario 6 d., E. iÅ¡sakė, jog pyksta ant mamos, nes ji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl jo sumuÅ¡imo. Liudytojos nuomone, po 2019 metų vasaros E. G. atsirado baimių dėl grasinimų susidoroti, o po mamos kreipimosi į policijÄ prasidėjo papildomos problemos, padidėjo emocinė įtampa. Å iuos parodymus liudytoja patvirtino ir papildė, jog teigti, kad E. G. sveikatos bÅ«klė pablogėjo po vasaros įvykių, negali. Pablogėjimas buvo stebimas, bet priežasties įvardinti negali.

Antidepresantus skyrė nuo nerimo, kurie buvo skiriama ir anksčiau, tai nebuvo naujas gydymas. Vaikino neurotiniai susirgimai, kurių jis turi daug, paaÅ¡trėjo. BÅ«klės paÅ«mėjimÄ galėjo iÅ¡Å¡aukti baimė, kuri dar padidėjo, kai prasidėjo teisminiai procesai. Liudytoja K. M. parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini)psichologe. Paskutinį kartÄ E. G. pas jÄ lankėsi daugiau nei prieÅ¡ metus, konsultacijas lankė nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki gruodžio 19 d., lankė su dideliais tarpais.

Atvyko vienas, paskatintas psichiatro, tačiau pats skundų neiÅ¡sakė, atvyko, nes liepė psichiatras. Ä® kitÄ susitikimÄ pasikvietė mamÄ ir tik su mamos pagalba iÅ¡siaiÅ¡kino atvykimo priežastį – jo pablogėjusiÄ bÅ«senÄ . Mama minėjo, kad sÅ«nus buvo sumuÅ¡tas. Konsultavimo procese pats E. G. aiÅ¡kiai kažkokių baimių neiÅ¡sakė, tik mama vardijo. Vaikinas labai uždaras, sunkiai sekėsi užmegzti kontakÄ , ryšį, buvo labai nekalbus. Ä® klausimus atsakinėjo tik „taip, ne, nežinau, normaliai“.

Baimes, įtampas iÅ¡sakė jo mama, konsultacijų metų jis sudarė gynybiÅ¡kumo, uždarumo įvaizdį. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 95-96, pagarsintus BPK 276 sraipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad apie sumuÅ¡imÄ E. G. susitikimų metu vengė kalbėti, visų susitikimų metu jis atrodė įsitempęs, tačiau pasakyti, ar po 2019 m. vasaros įvykių jo elgesys pasikeitė, negali, nes anksčiau nebuvo bendravusi.

Liudytojas A. S. nurodė, kad įvykių nepamena, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 84-85, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tÄ vasarÄ jis su N. J. ir E. G. buvo lauke, kai E. paskambino J. R. ir pasiÅ«lė susitikti. Visi trys nuėjo prie namo, kurio adreso nežino, prie laiptinės išėjo J. R. ir A. R.. J. paÅ¡aukė E. prie savęs ir jie dviese kalbėjosi. Matė, kaip J. R. trenkė kumščiu E. G. vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , kur pataikė, nematė.

E. atsirėmė į stovėjusiÄ maÅ¡inÄ , pradėjo J. atsipraÅ¡inėti, sakydamas, kad jis kaltas ir taip daugiau nebedarys. J. ant žemės E. nebuvo parvertęs, jo nespardė. A. R. jokių smÅ«gių E. G. nesudavė. J. kažkÄ pasakė E. ir tada abu su A. nuėjo į laiptinę, o jie taip pat iÅ¡siskirstė. E. buvo priėjęs prie jų, tačiau po J. R. suduoto smÅ«gio ant E. veido jokių sužalojimų jis nematė. E. nuėjo savo keliais, o jis su N. taip pat savo. Vėliau J. R. pasakė, kad A. buvo pasigavęs kažkoks vyras, klausinėjo ar pažįsta J.

R., buvo įsisodinęs į savo automobilį ir vežiojo po miestÄ , ieÅ¡kojo J.. Be to, jis pats, praeidamas pro „Circle-K“ degalinę, matė stovintį E. G. patėvį, dar vienÄ vyrÄ ir A. bei kitus jaunuolius, girdėjo klausiant kur gyvena J.. Matė, kad tie vyrai ir A. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Å iuos parodymus liudytojas patvirtino ir papildė, jog J. R. smogė E. G. tik vienÄ kartÄ ir Å¡is atsirėmė į maÅ¡inos kapotÄ . Spardomas E. tikrai nebuvo. Liudytojas R. Č. parodė, kad su K.

S., nukentėjusiojo mama, buvo sugyventiniai. K. sÅ«nus E. G. pranešė, kad ji sumušė nepažįstami jaunuoliai ir sudaužė jo telefonÄ , kurį jis buvo pirkęs lizingu savo vardu ir padovanojęs E.. PapraÅ¡ius papasakoti kaip viskas įvyko, E. papasakojo, kad jį pasikvietė du vaikinai. Vienas jų R., kitas iÅ¡ E. kiemo. Susitikus prie (duomenys neskelbtini) namo, vaikinai jį sumušė. Jis norėjo tÄ R. pats susirasti ir pasikalbėti dėl to telefono, tačiau rado tÄ kitÄ vaikinÄ , kurį parodė E..

Tas vaikinas pasakė, kad jis sudavęs tik vienÄ smÅ«gį, o kitus sudavė R.. Vaikinas sutiko parodyti, kur tas R. gyvena, tačiau nuvažiavus, R. nebuvo namuose, durų niekas neatidarė. PaieÅ¡kojo po miestÄ , bet niekur nerado. Grįžęs namo, nutarė, kad sugyventinė raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai. Telefonas buvo visas sudaužytas, neveikė. Telefonu naudojosi tik E., jam buvo padovanojęs, įmokas už telefonÄ mokėdavo tiek jis, tiek sugyventinė K.. Dabar už btelefonÄ yra iÅ¡mokėta, jis dėl žalos pretenzijų neturi, tegul sumoka E..

Dėl parodymų prieÅ¡taravimų, liudytojo R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 81-82, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino, nurodydamas, kad apie tai, jog E. yra sumuÅ¡tas, sužinojo dar tÄ patį vakarÄ , tačiau E., slėpdamas tiesÄ , sumelavo, kad susižalojo iÅ¡dykaudamas su mergaite. Kad jį sumušė R., sužinojo tÄ patį vakarÄ , taip jam atrodo, nes praėjo daug laiko nuo įvykio. Jis savo versijÄ sudėliojo iÅ¡ E. pasakojimo.

Nesupranta, kodėl kaltinamas tik vienas vaikinas, kai mušė du, nes tas vaikinas pats prisipažino, sakydamas, kad sudavė vienÄ smÅ«gį. E. yra sergantis žmogus. VienÄ kartÄ jis sako tiesÄ , kitÄ kartÄ neigia. E. iÅ¡ karto pasakė, kad mušė du vaikinai, ir tas kitas pats prisipažino, kad vienÄ kartÄ spyrė E.. Apklausos metu jis sakė tyrėjai, kad vienas vaikinas įspyrė, kodėl ji neužrašė, nežino. Tyrėja parodymus perskaitė, jis pastabų neturėjo. Nori, kad teismas nubaustų ne tik R., bet ir jo bendrininkÄ .

Kad kitas vaikinas nemušė E., jis tyrėjai tikrai nesakė. Liudytojas A. R. parodė, jog prieÅ¡ porÄ metų liepos mėn. susitiko su J. R., parėjo pas jį į namus nusipirkę alaus, J. gėrė nealkoholinį. J. paskambino draugė ir pasiskundė, kad E. jÄ negražiai apkalbėjo prie žmonių. J. truputį susinervino ir paskambino E., pakvietė susitikti prie jo namo laiptinės. Atėjus E., vaikinai lauke pradėjo konfliktuoti, susistumdė, dėl ko jis, stojęs į tarpÄ , juos iÅ¡skyrė.

Dar kiek pakalbėjo, parÅ«kė prie laiptinės ir vėl grįžo pas jį. Po kokių poros savaičių prie laiptinės sutiko E. patėvį, jis buvo su draugu. Vyrai įsitempė jį į maÅ¡inÄ ir vertė parodyti, kur gyvena J.. Kadangi jis nežinojo, tai važinėjo po miestÄ , manydami, kad gal kur pamatys J.. Galiausiai nuvežė prie buvusios (duomenys neskelbtini) pastato, kur jis lankė vairavimo kursus ir paleido. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, esantys 2 t., b. l. 27-29. buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Liudytojas juos patvirtino, ir papildė, kad iÅ¡ anksto buvo nusiteikęs niekur nesikiÅ¡ti, nepalaikyti nei vienos, nei kitos Å¡alies, nes nenori jokių problemų. Nuo E. ir J. jis buvo 3-4 metrų atstumu. Jie paėjo toliau nuo laiptinės, o jis stovėjo po laiptinės stogeliu. Matė, kad jie stumdėsi. E. nugara atsirėmė į maÅ¡inos kapotÄ . Tada jis priėjo ir atskyrė bei sudrausmino J. R., kad neprasidėtų. Kad E. bÅ«tų likęs sužalotas ar iÅ¡sigandęs, nepastebėjo, jis kalbėjo ir ėjo normaliai.

Kad konflikto metu bÅ«tų iÅ¡kritęs telefonas ar bÅ«tų suplėšyta striukė, nematė. E. patėviui tikrai nesakė, kad pats sudavė vienÄ smÅ«gį, nes taip nebuvo. Jo santykiai su E. buvo draugiÅ¡ki. Liudytojas N. J. parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 89-90, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojas jų nepaneigė, nurodydamas, kad tada po įvykio prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad tÄ dienÄ jis, A.

S. ir E. su dviem draugais, kurių nepažįsta, buvo degalinėje „Circle-K“. E. paskambino J. R. ir pakvietė pasikalbėti. Jis bandė atkalbėti E., kad neitų, nes manė, kad J. R. gali bÅ«tti neblaivus, ne buvo minėjęs, kad eis su draugu gerti. Tada visi nuėjo į namo, esančio prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kiemÄ , E. parašė žinutę ir J. R. su A. R. išėjo. E. paprašė jų pasitraukti, sakydamas, kad nori vienas pakalbėti su J.. Matė, kaip J.

R. sudavė E. kumščiu smÅ«gį į veidÄ , po to trenkė į pakaušį. E. pradėjo atsipraÅ¡inėti. Po to jie ramiai kalbėjosi, J. davė E. cigaretę, o jis su A. S. išėjo namo. Kas vyko po to, kai jie išėjo, jam nežinoma. Po J. suduotų smÅ«gių ant E. G. nematė jokių sužalojimų. A. R. jokių smÅ«gių E. G. nesudavė. Po kurio laiko jam su draugais nuėjus į tÄ pačiÄ degalinę, prie jų privažiavo E. G. patėvis, kuris parodė J. R., E. G. ir A. R. (A.) nuotraukas, klausė, ar juos pažįsta, ar žino kur gyvena J..

Dar E. patėvis paklausė ar jie nori pamatyti, kaip lūžta J. kaulai. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad K. S. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val. jos nepilnamečiui sÅ«nui E. G. parašė J. R., kuris grasino, kd jį sumuÅ¡, paskui paskambinęs, reikalavo pinigų, jei nori gyventi ir ramiai vaikščioti. SÅ«nus buvo sumuÅ¡tas anksčiau, bet tada į policijÄ nesikreipė, tačiau dabar reikalauja imtis priemonių ir nubausti J. R., kad iÅ¡ sÅ«naus nebÅ«tų reiklaujami pinigai ir jis nebÅ«tų muÅ¡amas (1 t., b. l. 1-3).

Informaciniame praneÅ¡ime ROIK 0119000418072 užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.45 val., K. S. pranešė, jog iÅ¡ jos sÅ«naus iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo reikalauja pinigų (1 t., b. l. 30-32). Nepilnametis E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t., b. l. 39-42). K. S. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, jog 2019 m. vasario mėn. sÅ«nus netyčia sudaužė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žApple iPhone 6S“, 32 GB 4G+Space Gray, Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi telefonas buvo draustas, gavo naujÄ telefonÄ â€žApple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį bus mokama iki 2021 m. sausio 2 d. Å is telefonas buvo sudaužytas kai E. G. buvo muÅ¡amas (1 t., b. l. 76-77). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. S. pateikė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, kuris, apžiÅ«rėjus jame esančiÄ informacijÄ , jai grÄ Å¾intas. ApžiÅ«ra užfiksuota Kitų objektų apžiÅ«ros protokole su fotolentele fiksuojamas K.

S. bendravimas su J. R. programėle messenger, matomos žinutės bei skambučiai. Telefone esančios žinutės nufotografuotos (1 t., b. l. 117, 126-127, 128-134). Daiktų apžiūros protokole su fotolentele fiksuojama mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)(suklysta, nurodant IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūra, matosi suskilusios telefono dalys, telefonas neįsijungia, ekranas suskilęs, viršutinėje dešinėje ir kairėje ekrano pusės stipriai suskilę, nėra dalies stiklo, per vidurį ekrano viršuje taip pat nėra dalies stiklo.

Ekrano apatinė kairė pusė stipriai suskilusi. Išėmus iÅ¡ telefono SIM kortelės stalčiukÄ , ant jo matomas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-136, 137-143). Minėtas telefonas Nutarimu grÄ Å¾inti daiktus grÄ Å¾intas K. S. (1 t., b. l. 144-145). 2019 m. spalio 7 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1391/2019(04) nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad E. G. (2019 m. spalio 3 d.) užduotyje nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai.

Psichologinio smurto pasekmes sveikatos bÅ«klei vertina teismo psichiatrai ir psichologai (1 t., b. l. 149-150). 2019 m. lapkričio 12 d. IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicinos dokumentų konstatuota, jog E. G. nustatytas potrauminis streso sutrikimas ir kt. Gydosi pas psichiatrus dėl pablogėjusios psichinės bÅ«klės (1 t., b.l. 171-173). Fotolentelėje fiksuotos programėle messenger raÅ¡ytos J. R. žinutės E. G. ir K. S. (1 t., b. l. 71). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. S. pateikė Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymÄ ir atspausdintÄ susiraÅ¡inėjimÄ tarp J.

R. ir R. Č. (1 t., b. l. 97-116). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog K. S. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žApple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus: AB „Telia Lietuva“ Akcijos nužsakymas, Abonento(-ų) įjungimas, GÄ Å¾inimo kvitÄ ir kasos kvitÄ (1 t., b. l. 118-119, 120, 121-122, 123-124, 125). 2019 m. spalio 30 d. nutarimu kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K.

S. ir R. Č. (2 t., b. l. 55-57). Kaltinamajam pasislėpus, 2020 m. vasario 18 d. prokuroro nutarimu paskelbta J. R. paieÅ¡ka (2 t., b. l. 58-60). TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi įtariamÄ jam J. R. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (2 t., b. l. 75-77), o 2020 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam J. R., kuris 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai iÅ¡davus Europos areÅ¡to orderį, 2020 m. gegužės 6 d. buvo sulaikytas Jungtinėje karalystėje ir 2020 m. liepos 2 d. perduotas Lietuvos Respublikai, buvo nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams nuo 2020 m. liepos 3 d. (2 t., b. l. 100-103).

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime užfiksuota, jog E. G. gydėsi VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje 2020 m. rugsėjo 2-7 dienomis (2 t., b. l. 139). Nuskentėjusysis E. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. S. ir įgaliotos atstovės advokatės K. A., pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 80 Eur turtinei žalai atlyginti už suplėšytÄ striukę ir 410,16 Eur už lizingu įgytÄ ir sudaužytÄ nukentėjusiojo muÅ¡imo metu mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 39-40).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. Pažymoje dėl antrinės teisnės pagalbos iÅ¡laidų nurodyta, jog advokatės K. A. užmokestis teikiant teisnę pagalbÄ nukentėjusiajam E. G. sudaro 455,96 Eur (3 t., b. l. 89). 2021 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, jog advokato suteiktos antrinės teisnės pagalbos kaltinamajam J. R. iÅ¡laidos sudaro 427,50 Eur (3 t., b. l. 90). 2020 m. rugsėjo 9 d. Nutarimu ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių (2 t., b.l. 112-113).

Apklausiant nukentėjusįjį E. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavo psichologė K. Č.-L., kuriai už suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 234,24 Eur (1 t., b. l. 153, 154). Vaizdo įraÅ¡ai su nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, 2 DVD vokuose Nr. 1 ir 2. Ä®rodymų vertinimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Å is nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vienÄ kartÄ kumščiu sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam E. G.

į kairės pusės smilkinį. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , paties kaltinamojo parodymai, liudytojų – A. S., kuris parodė, kad matė, kaip J. R. trenkė kumščiu nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , dėl ko nukentėjusysis atsirėmė į stovėjusiÄ maÅ¡inÄ . Patvirtino, kad kaltinamasis ant žemės E. G. nebuvo parvertęs, jo nespardė. Be to, nurodė, kad E. G. buvo priėjęs prie jų, tačiau po J.

R. suduoto smÅ«gio jokių sužalojimų ant E. veido jis nematė. PanaÅ¡ius parodymus teikė ir A. R., kuris nurodė, jog nuo konfliktuojančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo 3-4 metrų atstumu. Matė, kad jie stumdėsi, E. nugara atsirėmė į maÅ¡inos kapotÄ . Tada jis priėjo ir atskyrė vaikinus bei sudrausmino J. R., kad neprasidėtų. Nurodė, kad nematė, jog E. bÅ«tų sužalotas ar iÅ¡sigandęs, jis kalbėjo ir ėjo normaliai. Kad konflikto metu bÅ«tų iÅ¡kritęs telefonas ar bÅ«tų suplėšyta striukė, nematė.

PanaÅ¡ias aplinkybes patvirtino ir N. J., kuris matė, kaip J. R. sudavė E. kumščiu smÅ«gį į veidÄ , po to trenkė į pakaušį, E. pradėjo atsipraÅ¡inėti. Po to jie ramiai kalbėjosi, J. davė E. cigaretę. Netrukus jis su A. S. išėjo namo. Kas vyko po to, kai jie išėjo, jam nežinoma. Po J. suduotų smÅ«gių ant E. G. nematė jokių sužalojimų. Aplinkybę, kad buvo spardomas dviejų asmenų, patvirtino tik pats nukentėjusysis E. G., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Apklausos metu jis nurodė, kad J. R. draugas vardu E.. Parėjęs namo, mamai pasakė, kad jį susmušė J.. Liudytojas R. Č., teikdamas parodymus teisme, teigė, jog E. jam sakė, kad jį mušė du asmenys, tačiau jis pats įvykio nematė, kad įvykio vaizdÄ liudytojas susidėliojo iÅ¡ E. G. psakojimo. Be to, liudytojas nurodė, kad E. G. yra sergantis žmogus ir vienu metu gali kalbėti vienaip, kitu – kitaip, todėl tikėti prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo.

Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad E. G. 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. R. sudavė vienÄ smÅ«gį kairės rankos kumščiu nukentėjusiajam E. G. į kairį smilkinį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, jog visiems žinoma, kad veido vieta – smilkinys yra itin skausminga ir neretai pakankai stipresnio paspaudimo pajusti fizinį skausmÄ .

Ä®rodymų viseto vertinimo pagrindu teismas pripažįsta, jog daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J. R., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė E. G. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas, nėra pagrindo, nes Å¡i kaltinimo dalis nepatvirtinta neginčijamais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių dokumentų, apibÅ«dinančių nukentėjusįjį E. G. –(duopmenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos, liudytojų V. B. ir K. M. paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo E. G. motina K.

S. itin rūpinasi sūnaus sveikatos būkle, jo ugdymu, bendradarbiauja su kompetentingais asmenimis (mokytojais, gydytojais) koreguojant jo elgesio ir mokymosi problemas ir pan., Teismo įsitikinimu, matydama, jog sūnus grįžo stipriai sumuštas, net suspardytas, matydama ant jo kūno mėlynes, žinodama jo sveikatos būklę, ji nebūtų laukusi tris savaites ir nesikreipusi į policijos pareigūnus dėl kalto asmens patraukimo atsakomybėn. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis buvo spardomas.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka daryti neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ .4Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo/kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo iÅ¡naudotos visos galimybės, tačiau nepavyko paÅ¡alinti abejonių dėl kaltinamojo J. R. veiksmų, t. y. fizinio smurto naudojimo spardant nukentėjusįjį E. G., kaip nurodyta kaltinime – „tęsiant nusikalstamÄ veikÄ ir sudavus E. G. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas“, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama.

Bausmės skyrimas Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, jog nors kaltinamasis ir nurodė, jog prisipažįsta iÅ¡ dalies, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad kaltę jis pripažino pilnai, nes prisipažino sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam, tačiau jo elgesys tiek po įvykio, raÅ¡ant grasinančio pobÅ«džio žinutes, netinkamai bendraujant su nukentėjusiojo motina ir jos draugu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nesudaro pagrindo spręsti, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta akivaizdžiai turinčio sveikatos problemų nepilnamečio atžvilgiu, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamÄ jį vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausme.

Ä®vertinus tai, jog kaltinamasis ir po nagrinėjamo įvykio darė nusikalstamas veikas, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio pareigÅ«nų, pabėgdamas į užsienį, rašė netinkamo pobÅ«džio žinutes nukentėjusiajam ir jo mamai bei jos draugui, kaltinamajam skirtina intensyvi priežiÅ«ra 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visÄ parÄ dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)c) nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K.

S.; paskiriant įpariegojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

b) neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

c) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ ;

d) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrintina su TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytina atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytinas ankstesniais nuosprendžiais neįskaitytas kaltinamojo suėmimo laikas.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-42-835/2020, ir 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-526-715/2020, įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas 2020 m. gegužės 6 d. ir nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. Liko neįskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Kaltinamasis visÄ tÄ laikÄ , t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki jo perdavimo 2020 m. liepos 2 d.

Lietuvos Respublikai buvo laikomas Jungtinėje Karalystėje LesterÅ¡yro (Leicestershire) policijoje, todėl Å¡is laikas (atsižvelgiant, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo įskaitytas suėmimas 2020 m. gegužės 6 d. ir nuo 2020 m. liepos 2 d.), įskaitytinas į paskirtÄ bausmę. Suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 1 d. sudaro 56 dienas, kurios BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio tvarka pakeistinos į 112 (vienÄ Å¡imtÄ dvylika) laisvės apribojimo dienų ir laikytina, kad kaltinamasis yra atlikęs 3 (tris) mėnesius 8 (aÅ¡tuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnis).

Likusio suėmimo laiko (2020 m. gegužės 6 d. ir laikotarpio nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.) nėra pagrindop įskaityti, nes Å¡is suėmimo laikas yra įskaitytas į TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruuodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K.

S. ir R. Č. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti už veikÄ materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , visų pirma iÅ¡siaiÅ¡kintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalÄ .

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieÅ¡kovas ir nukentėjusysis E. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. S. ir įgaliotos atstovės advokatės K. A., byloje pareiÅ¡kė 1 490,16 Eur civilinį ieÅ¡kinį, kurio 490,16 Eur sudaro turtinė žala, o 1 000 Eur neturtinė žala. Turtinę žalÄ sudaro 410,16 Eur suma, susijusi su iÅ¡simokėtinai paimto ir sudaužyto mobiliojo ryÅ¡io telefono „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), įmokomis, o 80 Eur žalÄ sudaro civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta suplėšytos striukės vertė.

Neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur, nurodydamas, kad dėl neadekvataus kaltinamojo J. R. elgesio, jo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , baimę, pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , iÅ¡sigando dėl savo sveikatos, gyvybės. Dėl kaltinamojo siunčiamų grasinančio pobÅ«džio žinučių dar ilgai negalėjo pamirÅ¡ti įvykio aplinkybių, jautė grėsmę, bijojo iÅ¡eiti į gatvę, vengė bendravimo su aplinkiniais. Vertindamas iÅ¡laidų, kurios nėra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, priteisimo galimybę, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principÄ , pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė, kuri taikytina ir sprendžiant civilinius ieÅ¡kinius baudžiamosiose bylose, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡vada daroma ir tada, kai abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtinÄ atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Nei nukentėjusysis, nei jo atstovės nepateikė jokių įrodymų apie suplėšytÄ striukę, kuri, pasak jų, kainavo 80 Eur. FaktÄ , kad nukentėjusysis dėvėjo striukę, patvirtino liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, nurodydamas, kad E. G. tÄ dienÄ dėvėjo žaliÄ striukę be kapiÅ¡ono ir juodÄ megztukÄ su kapiÅ¡onu. Nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų apie suplėšytÄ striukę, jos nepataisomÄ sugadinimÄ bei striukės vertę, civilinis ieÅ¡kinys dėl 80 Eur priteismo paliktinas nenagrinėtas, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo nepataisomai sugadintas dėl kaltinamojo veiksmų. Teismui kelia abejones nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, kad jis bijojo mamos ir jai nesakė, jog J. R., spardydamas jį, sudaužė telefonÄ . PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo fizinio smurto naudojimo, spardant nukentėjusįjį E. G., aplinkybę – „tęsiant nusikalstamÄ veikÄ ir sudavus E. G. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas“ – teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas bÅ«tent kaltais J.

R. veiksmais, todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, jog civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parengiant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytÄ Å¾alÄ . Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Å i materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Ä¯vertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektÄ , dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje patirti) dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, turintis specialiuosius ugdymosi poreikius, įvairaus pobūdžio sveikatos, tame tarpe ir psichinės sveikatos, problemas.

Jam taikomas medikamentinis gydymas, nukentėjusysis pastoviai lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydėsi sanatorijoje. Teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo netikėti, jog dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio kitų asmenų akivaizdoje ir patirto fizinio skausmo bei pažeminimo, nukentėjsuiajam buvo sukeltas stresas, kuris neginčiajami įtakojo jo sveikatos pablogėjimÄ . Teismas sprendžia, jog ir tolesni kaltinamojo veiksmai – žinučių raÅ¡ymas nukentėjusiajam, jo mamai, patėviui, o taip pat apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei žinojimas apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ ir bylos nagrinėjimÄ teisme ir toliau palaikė padidintÄ ir taip psichiÅ¡kai jautraus nukentėjusiojo streso lygį.

Vertindamas liudytojos V. B., kuri yra gydytoja, kontroliuojanti ir koreguojanti nukentėjusiojo ligos eigÄ , ir liudytojos K. M., t. y. psichologės, pas kuriÄ nukentėjusysis lankėsi gydytojos rekomenduotas, paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klei nagrinėjamas įvykis turėjo nemenkÄ neigiamÄ Ä¯takÄ . Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimui tam tikrÄ poveikį turėjo ir jo patirtas stresas sanatorijoje, kai kitas ligonis pagrasino peiliu.

Vadovaudamasis surinktais įrodymais, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas spręsti, kad dėl kaltinamojo veiksmų ir jų tyrimo proceso nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, jis patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, prireikė daugiau vaistų ir pan., todėl daro iÅ¡vadÄ , jog 700 Eur suma bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vokas, su jame esančia DVD plokÅ¡tele, kurioje patalpinti nukentėjusiojo E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo ir garso įraÅ¡ai, ir 1 vokas, su jame esančia DVD plokÅ¡tele, kurioje patalpinti nepilnamečių A.

S. ir N. J. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ai, prisegti prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad Valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos, jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. (duomenys neskelbtini)652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 ir kt.). Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamajam gynybÄ užtikrino advokatai N. L. ir Gintaras Gricius. 2021 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, jog advokatų suteiktos antrinės teisnės pagalbos kaltinamajam J.

R. iÅ¡laidos sudaro 427,50 Eur (3 t., b. l. 90). Kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje iki 2020 m. gruodžio 14 d., todėl užtikrinti gynybÄ ir Å¡ioje byloje jam buvo privaloma BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Po to, kai 2020 m. gruodžio 14 d. kaltinamajam buvo panaikintas suėmimas, vyko dar trys teisiamieji posėdžiai nuotoliniu bÅ«du, kurie nebuvo ilgos trukmės. Teismas pripažįsta, kad iÅ¡laidos susidarė dėl kitoje byloje paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, Å¡ioje byloje teisiamuosiuose posėdžiuose advokatas dalyvavo nuotoliniu bÅ«du.

Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas, pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau atsižvelgiant į teisiamųjų posėdžių trukmę bei jų vykdymÄ nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina 1/3 jų dalis, kuriÄ sudaro 142,50 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltės laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato kvalifikacijÄ , teisinei pagalbai skirtÄ darbo laikÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes.

Nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, todėl jo teises ir teisėtus interesus interesus privalomai padėjo užtikrinti įgaliota atstovė advokatė K. A. BPK 55 straipsnio pagrindu. Advokatė nepilnamečio nukentėjusiojo interesus užtikrino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Nukentėjusiojo atstovė rengė civilinį ieÅ¡kinį, teikė praÅ¡ymus, įvairias pažymas, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas pripažįsta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 10 d.

Pažymoje dėl antrinės teisnės pagalbos iÅ¡laidų nurodytas advokatės K. A. 455,96 Eur užmokestis teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam E. G. nėra per didelės, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo pilnai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vykdant nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvavo psichologė K. Č.-L., kuriai už suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 234,24 Eur (1 t., b. l. 193, 194).

Spresdamas proceso iÅ¡laidų – nukentėjusiajam atstovausios advokatės K. A. ir psichologės K. Č.-L. priteismo klausimÄ , teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti ir gauti pajamas, duomenų apie jo prastÄ sveikatos bÅ«klę, dėl ko jis negalėtų dirbti, byloje nėra, proceso iÅ¡laidos susidarė dėl jo ydingo ir prieÅ¡ingo teisės normoms elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu padarinių, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo atstovavimo ir psichologės dalyvavimo procese iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, jos nevertinamos kaip neproporcingos, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

J. R. informuotinas, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), pasirinktinai į Å¡ias surenkamÄ sias sÄ skaitas bankuose: „Swedbank“, AB, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini);

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini). Psichologės pagalbos iÅ¡laidos mokėtinos į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190547027. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visÄ parÄ dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), c) nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K.

S.; paskiriant įpareigojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

b) neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

c) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

d) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. PaskirtÄ bausmę BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrinti su TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bausme visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribjimo bausmės visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visÄ parÄ dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), c) nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K.

S.; paskiriant įpareigojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

b) neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

c) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiesiems E. G. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ ;

d) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti ankstesniais nuosprendžiais neįskaitytÄ kaltinamojo suėmimo laikÄ nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 1 d. – 56 dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio tvarka pakeistas į 112 (vienÄ Å¡imtÄ dvylika) laisvės apribojimo dienų ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 3 (tris) mėnesius 8 (aÅ¡tuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K. S. ir R. Č. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis. Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl 490,16 Eur turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 410,16 Eur priteisimo (susijusios su mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) atmesti, o dėl 80 Eur turtinės žalos (už sugadintÄ striukę) palikti nenagrinėtÄ ; pripažinti nukentėjusiajam E. G. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo J. R. priteisti 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vokÄ su jame esančia DVD plokÅ¡tele, kurioje patalpinti nukentėjusiojo E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo ir garso įraÅ¡ai, ir 1 vokÄ su jame esančia DVD plokÅ¡tele, kurioje patalpinti nepilnamečių A.

S. ir N. J. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ai, prisegtus prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos iÅ¡laidas už kaltinamajam J. R. suteiktÄ advokato pagalbÄ užtikrinant gynybÄ Å¡ioje byloje iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo J. R. priteisti 142,50 Eur Valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos iÅ¡laidas, užtikrinant nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. teises ir teisėtus interesus iÅ¡ieÅ¡koti pilnai ir iÅ¡ kaltinamojo J.

R. priteisti 455,96 Eur Valstybės naudai. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 234,24 Eur iÅ¡laidas už psichologo suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo. Informuoti J. R., jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), pasirinktinai į Å¡ias surenkamÄ sias sÄ skaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini). Psichologės pagalbos iÅ¡laidos mokėtinos į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190547027.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė