330c4fe4-355a-44e6-882a-55425330713a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-511-178/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02554-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.22. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. spalio 25 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. D. ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo grupė“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo pavedimo teisiniuose santykiuose.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 34 920,76 Eur įsiskolinimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė: 0,2600 ha žemės sklypas ir 8,2500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau atitinkamai – Sklypas 1 ir Sklypas 2), 0,6100 ha žemės sklypas ir 1,0800 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau atitinkamai – Sklypas 3 ir Sklypas 4). IeÅ¡kovė 2008 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡davė įgaliojimÄ atsakovei (toliau – Ä®galiojimas), kuriuo įgaliojo atsakovę parduoti minėtus žemės sklypus už ne mažesnę sumÄ nei vidutinė žemės sklypų rinkos vertė.

Atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias 2008 m. rugpjūčio 28 d. SklypÄ 1 pardavė už 400 Lt, SklypÄ 3 – už 300 Lt, SklypÄ 4 – už 400 Lt, o 2008 m. rugsėjo 8 d. pardavė SklypÄ 2 už 900 Lt, iÅ¡ viso už 2 000 Lt (579,24 Eur). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė minėtus žemės sklypus trečiajam asmeniui pardavė už ženkliai mažesnę kainÄ nei jų rinkos vertė. UAB „Capital vertinimas“ atliktų turto vertinimo pažymos patvirtina, kad žemės sklypų kaina rinkoje 2008 m. rugpjūčio 28 d. galėjo siekti iki 35 500 Eur.

Be to, atsakovė nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti pas trečiÄ jį asmenį. IeÅ¡kovė iÅ¡ trečiojo asmens bankiniu pavedimu 2008 m. rugpjūčio 28 d. gavo 1 100 Lt, o 2008 m. rugsėjo 8 d. – 900 Lt, tačiau atsakovė aiÅ¡kino, kad Å¡ios lėšos skirtos žemės sklypų dokumentų tvarkymui. IeÅ¡kovė apie žemės sklypų pardavimÄ sužinojo iÅ¡ kaimynų. Atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, virÅ¡ijo Ä®galiojimo pagrindu jai suteiktÄ teisę, nes žemės sklypus pardavė už žemesnę nei rinkos vertę kainos nesuderinusi ir neaptarusi su ieÅ¡kove, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, nes negavo tikėtinų pajamų už parduotus žemės sklypus.

IeÅ¡kovei už visus žemės sklypus sumokėta 2 000 Lt (579,24 Eur), nors už juos ieÅ¡kovė galėjo gauti iki 35 500 Eur. Todėl ieÅ¡kovės negautos pajamos sudaro 34 920,76 Eur sumÄ , kuriÄ atsakovė turi atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovės pateiktomis UAB „Capital vertinimas“ informacinėmis pažymomis apie ginčo sklypų tikėtinÄ vertę, nes jose neįvardijamas nė vienas konkretus sandoris, t. y. iÅ¡vada apie sklypų vertę nepagrįsta konkrečiais pavyzdžiais. Teismas nurodė, kad Ä®galiojimas suteikė atsakovei teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti parduodamų sklypų kainÄ . Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji buvo įgaliojusi atsakovę parduoti ginčo sklypus už ne mažesnę nei vidutinę rinkos kainÄ , tokio apribojimo Ä®galiojimas nenustatė.

Visi ginčo sklypai parduoti trečiajam asmeniui, įsteigtam 2008 m. rugpjūčio 21 d. ir juridinių asmenų registre įregistruotam 2008 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė trečiojo asmens direktore buvo nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 28 d. Todėl atsakovė ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu atstovavo pardavėjÄ (savo sutuoktinio motinÄ ) ir pardavė jai priklausiusius sklypus bendrovei, kurios direktore buvo ji pati. Teismo vertinimu, nustačius, jog Ä®galiojime atsakovei buvo suteikta teisė nustatyti parduodamų sklypų kainÄ savo nuožiÅ«ra, o Å¡alis siejo artimi giminystės ryÅ¡iai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė, parduodama turtÄ už mažesnę kainÄ nei jų vidutinė rinkos vertė, virÅ¡ijo jai suteiktus įgalinimus.

Aplinkybė, kad sklypai perleisti kÄ tik įsteigtam juridiniam asmeniui, kurio vadove buvo atsakovė, nėra pakankamas įrodymas, jog sudaryti sandoriai iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės valiÄ . Tai, kad sandoriai atitiko ieÅ¡kovės valiÄ , spręstina ir iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio po sutarčių sudarymo, nes ji daugiau nei aÅ¡tuonis metus nekėlė klausimo dėl per mažos kainos bei nesiekė jų nuginčyti. Teismas atmetė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus neva ji apie sklypų pardavimÄ nežinojusi, nes iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad visos keturios ginčo sklypų pirkimo - pardavimo sutartys buvo iÅ¡vieÅ¡intos.

Teismo teigimu, vertinant ieÅ¡kovės elgesį pagal rÅ«pestingumo, apdairumo ir protingumo standartus, ieÅ¡kovė, iÅ¡davusi Ä®galiojimÄ atsakovei parduoti sklypus už atsakovės pasirinktÄ kainÄ , iÅ¡ karto po sutarčių sudarymo gavusi pinigus, esant iÅ¡vieÅ¡intoms pirkimo pardavimo sutartims, turėjo suprasti ir be abejonės suprato, kad sklypai Ä®galiojimo pagrindu yra parduoti už ginčo sutartyse nurodytÄ kainÄ . Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė žemės sklypų pardavimo metu buvo garbingo amžiaus, turėjo regos problemų, todėl jai buvo per sunku dalyvauti žemės sklypų pardavime ir atlikti visus bÅ«tinus tam veiksmus.

Dėl Å¡eimyninių santykių apeliantė besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo atsakove, jai iÅ¡davė Ä®galiojimÄ , tačiau liko apgauta, nes prarado turėtÄ nuosavybę bei patyrė nuostolius. Apeliantei už keturis parduotus žemės sklypus buvo sumokėta 2 000 Lt, o tai, įvertinus buvusias žemės sklypų rinkos vertes (35 000 Eur), neatitinka protingumo kriterijų. 6.2. Apeliantė prieÅ¡ Ä®galiojimo suteikimÄ Å¾odžiu nurodė atsakovei, kad žemės sklypai turėtų bÅ«ti parduoti už ne mažesnę nei jų vidutinė rinkos kainÄ .

Apeliantė pagrįstai tikėjosi už ginčo sklypus gauti pinigų sumÄ , atitinkančiÄ jų vertę. Nors Ä®galiojime nurodyta, kad atsakovė žemės sklypus gali parduoti savo nuožiÅ«ra aptarta kaina, tačiau iÅ¡ parduotų žemės sklypų kainų, matyti, kad atsakovė neveikė apeliantės interesų naudai. Dėl to atsakovė netinkamai įvykdė Ä®galiojimu jai suteiktas teises. 6.3. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kuris preziumuojamas dėl parduotų žemės sklypų kainų disproporcijos.

Atsakovė, parduodama žemės sklypus už 2 000 Lt, pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat nepaisė ir CK 6.760 straipsnyje įgaliotiniui numatytų pareigų bei apeliantės valios. Atsakovė pažeidė apeliantės interesus, nes apeliantei priklaususiam turtui nustatė neprotingo dydžio ir vidutinių rinkos verčių neatitinkančias pardavimo kainas. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys bei UAB „Capital vertinimas“ atliktas vertinimas. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Capital vertinimas“ informacinių pažymų, kurios patvirtina, kad atsakovė ginčo sklypus pardavė už neprotingÄ kainÄ .

Minėtose pažymose pateiktos tiksliausios analizuojamu laikotarpiu galėjusios būti ginčo žemės sklypų kainos. Minėta bendrovė dėl asmenų duomenų apsaugos neturi teisės pateikti bei atskleisti kitų asmenų duomenų apie konkrečius sudarytus sandorius. 6.4. Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė ir ji privalo atlyginti apeliantės patirtus nuostolius. Ieškovei priklausiusių žemės sklypų kaina rinkoje 2008 m. rugpjūčio 28 d. galėjo siekti iki 35 500 Eur, o apeliantė iš trečiojo asmens gavo tik 579,24 Eur (2 000 Lt).

Apeliantės negautos pajamos sudaro 34 920,76 Eur, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės veikimo apeliantė žalos nepatyrė. 6.5. Teismas neatsižvelgė į apeliantės amžių ir sveikatos bÅ«klę. Apeliantė, pasitikėdama atsakove, nesikreipė į nekilnojamojo turto registrÄ ir netikrino, ar jai priklausantys žemės sklypai jau parduoti, nesiaiÅ¡kino kitų detalių. Apeliantė tikėjo ta informacija, kuriÄ jai pateikdavo atsakovė, t. y. kad apeliantei pervesti 2 000 Lt yra skirti žemės sklypų dokumentų tvarkymui.

Apeliantė nesinaudojo kompiuteriu bei kitomis informacinėmis priemonėmis, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad jai buvo paprasta sužinoti apie žemės sklypų iÅ¡vieÅ¡intas pirkimo-pardavimo sutartis. 6.6. Atsakovė turėjo pareigÄ su apeliante bendradarbiauti, komunikuoti ir tartis dėl parduodamų žemės sklypų, nes Ä®galiojimo pagrindu atsakovė įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, kurių tinkamai ir sÄ Å¾iningai neįvykdė. Atsakovė neinformavo apeliantės apie parduotus žemės sklypus, taip pat ilgÄ laikÄ klaidingai deklaravo, kad jie yra dar pardavimo procese, nors iÅ¡ tikrųjų jau buvo parduoti. 6.7.

Atsakovė, parduodama ginčo sklypus trečiajam asmeniui, turėjo asmeninių interesų, nes nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. tapo trečiojo asmens direktore. Nepagrįstai teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypai buvo parduoti tik kÄ Ä¯steigtam juridiniam asmeniui. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo, prieÅ¡ingo įgaliotojos interesams veikimo, ir buvusio atsakovės ir trečiojo asmens abipusio susitarimo.

7. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prijungti prie bylos įrodymus – bendrovės sÄ skaitos iÅ¡rašų dėl mokėjimų atsakovei kopijas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantė neįrodė savo valios dėl pardavimo kainos iÅ¡vieÅ¡inimo atsakovei. Ä®galiojimas nenumatė įpareigojimo sklypus parduoti už ne mažesnę kaip rinkos kainÄ , jame atsakovei suteikta teisė sklypus parduoti už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ arba juos mainyti. 7.2.

Apeliantė neįrodė, kad žemės sklypų kaina neatitiko rinkos vertės. UAB „Capital vertinimas“ informacinės pažymos nepagrindžia apeliantės teiginių dėl verčių neatitikimo bei jos nėra turto rinkos vertę pagrindžiantis įrodymas. Nėra pagrindo vadovautis ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, nes toks vertinimas atliktas masiniu bÅ«du, t. y. neanalizuojant kiekvieno konkretaus žemes sklypo savybių ir kitų aplinkybių, galinčių turėti reikÅ¡mės nustatant turto realiÄ rinkos vertę. 7.3.

Apeliantės patirtos žalos dydis neįrodytas. Apeliantė ginčo sklypų rinkos vertę įrodinėja tik prielaidomis, kad jie galėjo bÅ«ti verti iki 35 500 Eur, tačiau pati neįvardina tikslios sklypų rinkos vertės. Atsakovė ir neprivalėjo parduoti ginčo sklypų už rinkos kainÄ , nes Ä®galiojimas aiÅ¡kiai numatė jos teisę sklypų pardavimo kainÄ nustatyti savo nuožiÅ«ra. 7.4. Apeliantė elgėsi nerÅ«pestingai, dėl ko turi prisiimti jai tenkančias pasekmes. Apeliantės deklaruojamas besÄ lygiÅ¡kas pasitikėjimas atsakove įrodo apeliantės didelį nerÅ«pestingumÄ ir neatsakingumÄ .

Pati apeliantė pripažįsta, kad ji duomenų apie sudaromus sandorius netikrino, dokumentų iÅ¡ atsakovės nereikalavo ir turto pardavimo eigos nekontroliavo. Apeliantė neįrodė, kad ji teiravosi atsakovės apie sklypų pardavimo eigÄ . 7.5. Apeliantė neįrodė, kad ji 2 000 Lt sumÄ laikė kaip skirtÄ dokumentų tvarkymu. Apeliantė neįvardina, kokių konkrečiai dokumentų tvarkymui turėjo bÅ«ti skirta Å¡i suma. Be to, iÅ¡ pridedamų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog trečiasis asmuo pavedimų paskirtyje nurodė, kad yra atsiskaitoma pagal pirkimo-pardavimo sutartis.

Vien iÅ¡ nurodytos mokėjimo paskirties apeliantė turėjo suprasti, kad pinigai jai mokami už žemės sklypus, o ne už dokumentų sutvarkymÄ . 7.6. Apeliantė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Atsakovės asmeninius interesus, iÅ¡ kurių kildina nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantė grindžia tik prielaida. Kita aplinkybė, kuria grindžiamas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, tai sklypų pardavimo kainos ir jų rinkos vertes skirtumas, tačiau ir Å¡i aplinkybė neįrodyta. 7.7. Atsakovė, sudarydama sklypų pardavimo sandorius, jai suteiktų įgaliojimų nevirÅ¡ijo, todėl apeliantė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, o visos atsiradusios pasekmės apeliantei tenka dėl jos nerÅ«pestingumo ir neatidumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados 8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

10. Byloje nustatyta, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausė keturi žemės sklypai, kuriuos atsakovė kaip apeliantės atstovė iÅ¡duoto Ä®galiojimo pagrindu pardavė trečiajam asmeniui už bendrÄ 2 000 Lt (579,24 Eur) sumÄ . Apeliantės teigimu, atsakovė, virÅ¡ydama Ä®galiojimu jai suteiktas teises, žemės sklypus trečiajam asmeniui pardavė už žemesnę nei rinkos vertę, dėl ko apeliantė prarado ne tik nuosavybės teises į žemės sklypus, bet ir negavo už jų pardavimÄ tikėtinų pajamų. Todėl apeliantė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei dėl 34 920,76 Eur nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovė bÅ«tų virÅ¡ijusi jai suteiktus įgalinimus, ieÅ¡kinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .

11. Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę įrodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali bÅ«ti pateikiami ir apeliacinės instancijos teismui – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Trečiasis asmuo praÅ¡o priimti naujus įrodymus – sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius atliktus mokėjimus apeliantei. Nurodo, kad jų bÅ«tinybė iÅ¡kilo ginantis nuo apeliacinio skundo, o mokėjimo pavedimų paskirties nustatymas byloje yra labai reikÅ¡mingas.

13. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagrindinis civilinio proceso tikslas – reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymas bei prioritetinis teisingo ginčo iÅ¡nagrinėjimo principas – lemia bÅ«tinybę kiekvienu konkrečiu atveju individualiai nuspręsti dėl naujų įrodymų priėmimo ar nepriėmimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ ir paÅ¡alinti visas kilusias abejones dėl sprendimo pagrįstumo, priima trečiojo asmens pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus bei juos vertina kartu su kita bylos medžiaga.

Juolab, kad pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikiami tik vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (o ne realiai), apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai) yra apeliantei žinomi (ji juos nurodė ir ieÅ¡kinyje), be to, ginčo dėl atliktų mokėjimų byloje net ir nėra. Dėl ginčo esmės 14. Nors apeliantė ieÅ¡kinio dalykÄ Ä¯vardija kaip skolos priteisimÄ , tačiau ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantė praÅ¡o atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, t. y. praÅ¡o apeliantės patirtų nuostolių atlyginimo.

Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Todėl apeliantė turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (CPK 12 str., 178 str.). Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė netaikytina.

15. Civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius tiek asmeniškai, tiek ir per atstovus (CK 2.132 str. 1 d.). Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017 ir kt.). Taigi, apeliantės ir atsakovės kaip įgaliotinės ir įgaliotojos tarpusavio teisės bei pareigos apibrėžiamos jų tarpusavio susitarimu, t. y. pavedimo sutartimi.

16. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Ä®galiotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtintais raÅ¡ytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 str. 2 d.). Asmens sutikimas priimti jam duotÄ pavedimÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – tylėjimu (CK 6.757 str. 2 d.). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad galimas yra tiek žodinis, tiek raÅ¡ytinis susitarimas tokios sutarties sudarymui, juolab, kad pavedimo sutartinius santykius patvirtina įgaliotojo iÅ¡duotas įgaliojimas (CK 2.137 str. 1 d.).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2008 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡davė atsakovei Ä®galiojimÄ valdyti, tvarkyti ir disponuoti (su teise parduoti už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas ar mainyti) nuosavybės teise apeliantei priklausančius pirmiau minėtus keturis žemės sklypus (b.l. 107). Atsakovė taip pat buvo įgaliota atlikti ir kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu, pavyzdžiui, gauti iÅ¡ atitinkamų institucijų tam tikslui reikiamus dokumentus, sudaryti sandorius, perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti perdavimo – priėmimo aktus, atstovauti apeliantę visose įstaigose, įmonėse bei organizacijose ir kt.

Ä®galiojimas galiojo iki 2011 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, Ä®galiojimu apeliantė įgalino atsakovę atstovauti jÄ santykiuose su trečiaisiais asmenimis, disponuojant apeliantei priklausančiu turtu – keturiais žemės sklypais, bei su Å¡iuo pavedimu atlikti ir visus kitus veiksmus, neabejotinai pirmiau aptarus bei suderinus tokių veiksmų tikslus bei kiekvienos jų interesus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo pavedimo teisiniai santykiai žodinės pavedimo sutarties pagrindu.

18. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Apeliantė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ jos neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė savavaliÅ¡ku ir nesÄ Å¾iningu veikimu, dėl ko apeliantė, atsakovei pardavus žemės sklypus už žemesnę nei rinkos kainÄ , ne tik prarado nuosavybės teises į žemės sklypus, bet ir negavo tikėtinų pajamų. Apeliantės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė Ä®galiojimu jai suteiktas teises, neveikė apeliantės interesų naudai, nes ji tikėjosi už ginčo sklypus gauti jų realiÄ vertę atitinkančiÄ sumÄ , todėl žodžiu buvo įgaliojusi atsakovę juos parduoti už ne mažesnę nei jų vidutinė rinkos kainÄ .

19. Paminėti apeliantės teiginiai patvirtina, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis dėl disponavimo keturiais apeliantei priklausiusiais žemės sklypais (vidiniai atstovavimo santykiai), kurių pagrindu ir buvo iÅ¡duotas atsakovei Ä®galiojimas atstovauti apeliantę disponuojant Å¡iais žemės sklypais santykiuose su trečiaisiais asmenims (iÅ¡oriniai atstovavimo santykiai). Apeliantė atsakovės neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ CK 6.760 straipsnio 1 dalyje numatytos įgaliotinio (atsakovės) pareigos įvykdyti duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo (apeliantės) interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ä®galiojimas suteikė teisę atsakovei savo nuožiÅ«ra nustatyti parduodamų sklypų kainÄ , Å¡alis siejo artimi giminystės ryÅ¡iai, sprendė, kad atsakovė, parduodama sklypus, nevirÅ¡ijo jai suteiktų įgalinimų ir apeliantės interesų nepažeidė. Su minėta teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad pirmiau minėtu aspektu (CK 6.760 straipsnio 1 dalis) sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nustatinėtinas apeliantės interesų pobÅ«dis ne egzistuojantis/atsiradęs ieÅ¡kinio teismui padavimo metu, o egzistavęs Ä®galiojimo iÅ¡davimo bei sandorių sudarymo metu, kitaip tariant, ar atsakovės atlikti veiksmai (ne)atitiko apeliantės bÅ«tent Ä®galiojimo suteikimo metu iÅ¡reikÅ¡tos jos valios ir (ne)buvo pažeista rÅ«pestingumo pareiga apeliantės interesų atžvilgiu.

20. Sutartinių santykių ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei aiÅ¡kiai ir nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje, t. y. kad turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018). Todėl nagrinėjamu atveju analizuojant apeliantės valios formavimosi procesÄ bei jos tikruosius ketinimus, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovės, bet ir apeliantės veiksmai – jos elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek jį sudarant bei po sandorio sudarymo.

21. Visų pirma, nagrinėjamu atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad pavedimo/atstovavimo teisinių santykių metu apeliantę ir atsakovę siejo artimi Å¡eimyniniai santykiai – atsakovė buvo apeliantės sÅ«naus žmona (marti). Apeliantė nurodo, kad ji labai pasitikėjo atsakove, todėl ir įgaliojo jÄ disponuoti apeliantei priklausiusiais žemės sklypais. Ä®galiojimas atsakovei patvirtina apie tuo metu buvusius gerus tarpusavio santykius, grįstus abipusiu pasitikėjimu. Kaip minėta nutarties 17 punkte, Ä®galiojime atsakovei buvo suteiktos ne tik teisės parduoti žemės sklypus, tačiau taip pat savo nuožiÅ«ra juos valdyti, tvarkyti bei jais disponuoti, be kita ko, savo nuožiÅ«ra nustatyti pardavimo kainÄ ir sÄ lygas.

Ä®galiojime buvo suteikta teisė Å¡iuos sklypus ir iÅ¡mainyti. Atsižvelgiant į tai, kad Ä®galiojimas apibrėžia, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu, spręstina, kad atsakovei buvo suteikti itin plačios apimties įgalinimai – teisė savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti apeliantei priklausančius žemės sklypus ir jais disponuoti (CK 4.37 str.), t. y. teisė turtÄ ne tik parduoti už kainÄ ir sÄ lygas atsakovės nuožiÅ«ra, bet ir teisė į kitokį perleidimo kitiems asmenims bÅ«dÄ apskritai (vienas jų – iÅ¡mainyti – tiesiogiai nurodytas ir pačiame Ä®galiojime).

Šiame kontekste pastebėtina, kad tokio Įgaliojimo pagrindu sklypai galėjo būti perleisti netgi visiškai neatlygintinai, pavyzdžiui, dovanoti.

22. Pagal sudarytas sutartis 2008 m. apeliantei priklausę keturi žemės sklypai trečiajam asmeniui parduoti už 2 000 Lt sumÄ (b.l. 9-30). MinėtÄ sumÄ apeliantė iÅ¡ trečiojo asmens gavo dviem bankiniais pavedimais sandorių sudarymo dienÄ . Å ios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau teigia, kad su atsakove žodžiu buvo susitarusi dėl sklypų pardavimo kainos ne žemesne nei rinkos kaina, o gautų lėšų paskirtimi atsakovė esÄ nurodžiusi iÅ¡laidomis dokumentų tvarkymui. Tačiau toks jos aiÅ¡kinimas ne tik niekuo nepagrindžiamas, bet bylos faktinių duomenų vertinimo kontekste ir neįtikinamas.

23. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

24. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad 2 000 Lt suma apeliantei buvo sumokėta 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. sudarytų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. IÅ¡ trečiojo asmens pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad pavedimų paskirtyje yra nurodyta, jog atsiskaitoma pagal pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 197-198), t. y. pinigai mokami už įsigytus žemės sklypus. Be to, apeliantė neįvardina, kokie dokumentų tvarkymai buvo reikalingi, dėl ko trečiasis asmuo sumokėjo apeliantei minėtÄ pinigų sumÄ kaip žemės sklypų pirkėjas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau nei abejotina ir tai, kad nuo pavedimų atlikimo apeliantei dienos (2008 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d.) iki pat 2016 metų (iki apeliantės nurodomo sužinojimo apie sklypų pardavimÄ momento), t.y. net aÅ¡tuonerius metus ji bÅ«tų nežinojusi apie jai priklausiusių žemės sklypų pardavimÄ , o vis dar bÅ«tų maniusi, kad yra tvarkomi su tuo susiję dokumentai. Juolab, kad Ä®galiojimas galiojo iki 2011 m. rugpjūčio 21 d., o sandorių sudarymo metu Å¡alis siejo artimi santykiai - tuo metu apeliantės sÅ«nus bei atsakovė dar gyveno santuokoje, taigi, apie sklypų likimÄ , į sÄ skaitÄ gautų 2 000 Lt paskirties atsakovė galėjo sužinoti jei ne iÅ¡ atsakovės, tai bent iÅ¡ sÅ«naus.

Byloje nėra duomenų apie tokius apeliantės sveikatos sutrikimus, kurie leistų abejoti jos gebėjimais adekvačiai suvokti situacijÄ , o jos amžius (66 metai) savaime taip pat neduoda pakankamo pagrindo tokio pobÅ«džio abejonėms.

25. Dėl Å¡ios nutarties 21, 24 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių žodžiu realiai buvo susitarta žemės sklypus parduoti už ne mažesnę nei jų vidutinę rinkos kainÄ , apeliantė nesupratusi gautų lėšų paskirties, t. y. kaip minėta, apeliantė ne tik nepagrindė įrodymais tokių teiginių, bet jie, teisėjų kolegijos vertinimu, ir neatrodo įtikinamais faktinių bylos duomenų kontekste (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

26. Teisėjų kolegijai, iÅ¡ dalies sutinkant su apeliante, iÅ¡ tikrųjų kelia abejonių, ar kai kurių žemės sklypų pardavimo kaina dėl kokių nors priežasčių nebuvo per maža. Tačiau bet kuriuo atveju kur kas didesnes abejones kelia tai, ar už minėtus žemės sklypus apeliantė apskritai siekė gauti kokiÄ nors pinigų sumÄ â€“ materialinę naudÄ . Visų pirma, tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja, kaip minėta, Ä®galiojimo turinys ir juo suteikiamos įgaliotiniui (atsakovei) teisės pačiai nustatyti ne tik parduodamo turto kainÄ ir sÄ lygas, bet ir perleidimo bÅ«dÄ .

Antra, Ä®galiojimas iÅ¡duotas Å¡eimos nariui – sÅ«naus sutuoktinei. Tokios apimties Ä®galiojimo iÅ¡davimas iÅ¡ esmės patvirtina tarp apeliantės ir atsakovės buvus santykius, grindžiamus abipusiu pasitikėjimu (to neneigia ir apeliantė). Ä®galiojimo iÅ¡davimas Å¡eimos nariui disponuoti žemės sklypais nebÅ«tinai visais atvejais turi patvirtinti bÅ«tent tik įgaliotojo siekį iÅ¡ to gauti turtinės iÅ¡raiÅ¡kos naudÄ asmeniÅ¡kai. Å iuo aspektu reikÅ¡minga ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. liepos 25 d., apeliantė nurodė, kad netgi jau gautus į savo sÄ skaitÄ minėtus 2 000 Lt ji paėmė iÅ¡ banko bei atidavė atsakovei, o aiÅ¡kinimas apie Å¡ių pinigų paskirtį dokumentų tvarkymui, kaip jau minėta, neįtikina.

Trečia, apeliantės pasyvus elgesys po sandorių sudarymo, pinigų už parduotus žemės sklypus nereikalavimas, reikalavimų dėl per mažos pardavimo kainos ir/ar klausimo dėl sandorių teisėtumo nekėlimas aštuonerius metus neatitinka rūpestingo, atidaus, apdairaus ir protingo asmens (bonus pater familias) elgesio standarto. Ketvirta, apeliantė pretenzijas, susijusias su žemės sklypų pardavimu, atsakovei pareiškė po apeliantės sūnaus ir atsakovės santuokos nutraukimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantės sūnaus ir atsakovės santuoka nutraukta Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės sūnaus kaltės (CPK 179 str. 3 d.), o apeliantės ieškinys teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 28 d.

Reikalavimų dėl patirtos žalos atsakovei pareiÅ¡kimas praėjus daugiau nei aÅ¡tuoneriems metams po sandorių sudarymo ir bÅ«tent po sÅ«naus ir atsakovės santuokos nutraukimo suponuoja dideliu tikėtinumo laipsniu pagrįstÄ manymÄ , kad apeliantė atsakovei reiÅ¡kia reikalavimus dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, kad pastaroji veikė nerÅ«pestingai ar aplaidžiai apeliantės valios ir turtinių interesų atžvilgiu, nes iÅ¡ bylos duomenų tokiai iÅ¡vadai, kaip minėta, nėra pakankamo pagrindo, be kita ko, įvertinus ir tai, kad atsakovė sandorių sudarymo metu buvo pirkėjo (trečiojo asmens) direktore.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paminėtų motyvų pakankamai tikėtina, kad sandorių sudarymo metu apeliantei ne asmeninis materialinis suinteresuotumas galėjo būti aktualiausias.

27. Dėl pirmiau paminėtų motyvų spręstina, kad pakankamo pagrindo atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais nėra. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę negalima (žr. Å¡ios nutarties 14 punktas). Todėl kitos atsakomybės sÄ lygos nenustatinėjamos.

28. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ priteistinas 898 Eur žyminis mokestis už paduotÄ apeliacinį skundÄ , kurio sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (b.l. 185-186). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. D. į valstybės biudžetÄ 898 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Romualda Janovičienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Alvydas PoÅ¡kus