330641ba-bca0-4d1d-aa6d-bf00de0c5f92 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-751-475/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21723-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 30.6.;99.3.;99.7.;99.9.;116.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2015 m. kovo 17 d.           Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. Č., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai RugieniÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. Č. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A.

M. dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo, n u s t a t ė :IeÅ¡kovas prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas – butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) lengvatinėmis sÄ lygomis, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto privatizavimo sutartį ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 3-4).IeÅ¡kovas S. Č. ieÅ¡kinyje nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

IeÅ¡kovas yra Å¡io buto nuomininkas, nuomos sutartis jo vardu pakeista 2003-04-07, iki to gyveno bute savo tėvo - buto pagrindinio nuomininko V. Č. Å¡eimos nario teisėmis. Bute gyvena nuo gimimo, t.y. 1973 metų. Bute gyveno ir įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui. Ir nors tuo metu buto nuomininkas buvo ieÅ¡kovo tėvas, nutarė privatizuoti butÄ ieÅ¡kovo vardu. Å iuo tikslu pradėjo rinkti reikiamus dokumentus. Surinkus dokumentus kartu su tėvu - buto pagrindiniu nuomininku V. Č. 1995-06-30 nuvyko į savivaldybės pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybÄ .

Tarnyboje, dalyvaujant Å¡ios tarnybos darbuotojai, ieÅ¡kovo vardu buvo paruoÅ¡tas pareiÅ¡kimas su praÅ¡ymu parduoti jam nuomojamÄ butÄ , tuo pačiu buvo paruoÅ¡tas ir praÅ¡ymas Seime sudarytai Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Tarnybos darbuotoja nurodė, kad toks praÅ¡ymas bÅ«tinas pagal Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus ir kad užpildytÄ praÅ¡ymÄ su kitais dokumentais pati tarnyba siunčia pagal priklausomybę, atsakymÄ gauna tik savivaldybė. PareiÅ¡kimai su kitais dokumentais buvo priimti ir įregistruoti, o ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ta, kad bus susisiekta su juo dėl tolesnių buto privatizavimo veiksmų.

Privatizavimo procedūros iš tikrųjų buvo vykdomos, nes sulaukė ne vieno pranešimo, pateikė įvairius reikalaujamus duomenis - banko įmokų kvitus, pažymas iš Žemėtvarkos tarnybos, iš Inventorizacijos skyriaus, iš butų tarnybos. Kiek vėliau buvo informuotas, kad techninės apskaitos byla yra jau paruošta ir gauta savivaldybėje, kad dokumentai Valstybinei komisijai išsiųsti, tačiau atsakymas dar negautas, todėl reikia laukti. Be to, buvo pareikalauta pristatyti buto nuomininko V.

Č. notarinį sutikimÄ , buvo remiamasi Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis. Privatizavimo procedÅ«ros bus vykdomos toliau, taip informavo tarnybos darbuotoja ir nurodė laukti praneÅ¡imų. Negavęs ilgÄ laiko tarpÄ jokios informacijos pats kreipėsi į tarnybÄ , kurioje jam buvo nurodyta, kad atsakymas iÅ¡ komisijos vis dar negautas, o kai jau bus galima iÅ¡sipirkti butÄ , praneÅ¡. Nesulaukus praneÅ¡imų sužinojo, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios. Tarnyboje jam buvo įteikta buto techninės apskaitos byla ir paaiÅ¡kinta, kad numatytas priimti įstatymas, pagal kurį galės baigti privatizavimo procedÅ«ras, apie tai bus papildomai informuotas, o sudaryta buto apskaitos byla įrodys teisę į privatizavimÄ , nes tai nuosavybę patvirtinantis dokumentas.

Jokių praneÅ¡imų apie buto privatizavimo procedÅ«rų baigimÄ negavo, neturėjo jokios informacijos apie galimybę pratęsti ir užbaigti privatizavimo procedÅ«ras. Pastaruoju metu ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad 2001-01-01 įsigaliojusio LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. deklaruoja gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis nuomininkams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998-07-01 Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o Å¡io straipsnio 1 d. 2 p. nustato teisminę tvarkÄ .

Valia dėl buto privatizavimo buvo iÅ¡reikÅ¡ta laiku ir tinkamai, privatizavimo procedÅ«ros buvo pradėtos galiojant Butų privatizavimo įstatymui, civiliniai teisiniai santykiai dėl nuomojamo buto privatizavimo susiklostė galiojant Butų privatizavimo įstatymo nuostatoms. Ginčo kambarys buvo tinkamas privatizavimo objektas, ieÅ¡kovas yra tinkamas privatizavimo subjektas. Viskas atlikta pagal Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, o privatizavimo procedÅ«ros neužbaigtos ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra privatizavęs jokio kito buto, nekilnojamojo turto neturi.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b.l. 29-33) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 5 kambarių, 131,60 kv. m. bendrojo ploto. 17/100 dalių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 83/100 dalys - privatiems asmenims. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-11-05 sprendimu Nr. 948 17/100 dalių ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 2003-04-07 buvo sudaryta ieškovo S. Č. vardu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-11-26 raštu Nr. 66-3-629 informavo, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui V.

Č. ir S. Č. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl dalies ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi bÅ«ti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieÅ¡kovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytÄ kainÄ ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui.

Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t.y. buto nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rÅ«pestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiÅ¡kia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje.

Mano, kad ieÅ¡kovas S. Č. ir jo Å¡eimos nariai, padavę pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas. IeÅ¡kovas S. Č. ir jo Å¡eimos nariai neturėjo palikti visos privatizavimo procedÅ«ros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiÅ¡kimÄ ir laukti, kol bÅ«si pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, taigi Å¡iuo atveju sutarties sudaryme dalyvauja abi pusės ir abi pusės imasi visų reikiamų veiksmų tokio sandorio pasiraÅ¡ymui.

Tačiau ieÅ¡kovas, kuris yra labiausiai suinteresuota pusė, kuri turėjo siekti lengvatine tvarka įstatymų nustatytais terminais įsigyti ginčo gyvenamÄ sias patalpas, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasiraÅ¡yti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog sandoris nebuvo sudarytas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės (nerÅ«pestingumo). Mano, kad ieÅ¡kovas taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rÅ«pestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dalies ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalies gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedÅ«ras vykdančių institucijų kaltės. Nors ieÅ¡kovas S. Č. nurodo, kad ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo eigos, tačiau byloje nėra pateikta jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, jog aplinkybės, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, yra neįrodytos ir nevertintinos sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ .

Byloje nėra pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo Å¡eiminę padėtį. Å i aplinkybė yra svarbi, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte yra numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ ar komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ - į atitinkamÄ administracijÄ .

Prie pareiškimo turi būti pridėtas šių taisyklių 18 punkte nurodytas susitarimas. Aukščiau nurodytų taisyklių 18 punkte yra numatyta, kas gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

AnalogiÅ¡ka nuostata buvo numatyta ir Butų privatizavimo įstatymo 5 str. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jos Å¡eimos narių susitarimo, kas taps privatizuojamo buto savininkas, sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga (conditio sine qua non) (LAT 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamÄ sias patalpas ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 5 punkte yra numatyta, kad vykdant Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ (pardavimÄ ) pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams (atnaujinti) modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d., kartu su praÅ¡ymu privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas turi bÅ«ti pateiktas notariÅ¡kai patvirtintas nuomininko Å¡eimos narių susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, todėl net ir teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kinį, vadovaujantis aukščiau nurodytu Vyriausybės nutarimu ieÅ¡kovas privalomai turės pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ jo ir pilnamečių jo Å¡eimos narių susitarimÄ , kieno vardu bus privatizuojamos ginčo gyvenamosios patalpos.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ieÅ¡kinyje minimas aplinkybes, t. y. kad ieÅ¡kovas domėjosi, kaip vyksta jo nuomojamų ginčo patalpų privatizavimo procesas, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kad bÅ«tų galima užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesÄ , kad buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Mano, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m.

CK 83 str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo taikomas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal 2000 m. CK 1.125 str. taikomas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadovaujantis 1964 metų CK 86 str. ir Å¡iuo metu galiojančio CK 1.125 str., teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

IeÅ¡kinį dėl tariamai pažeistų teisių ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2014-11-10 t.y. nuo 1998-07-01 (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. IeÅ¡kovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijos darbuotojų veiksmai pažeidžia jo teises.

IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes kaip teigia ieÅ¡kinyje, dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo kreipėsi 1995-06-30, o ieÅ¡kinį dėl savo pažeistų teisių pateikė 2014-11-10, nors nuosavybės teisei į gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatizavimo pagrindu atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rÅ«pestingai ir atsakingai. Mano, kad teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo neturėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti bÅ«stÄ .

Tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bÅ«tinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimÄ Savivaldybė gali pradėti bÅ«sto pardavimÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .Tretysis asmuo A. M. atsiliepime (b.l.

71) nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį ir jo reikalavimus. Mano, kad ieÅ¡kovas pagrįstai ir teisingai kelia reikalavimus dėl nuomojamo buto privatizavimo. Jos žiniomis butas (duomenys neskelbtini), yra pastovi ir nuolatinė S. Č. gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Nors su ieÅ¡kovu yra sudariusi santuokÄ , tačiau gyvena atskirai ir bendro Å«kio neveda, bute (duomenys neskelbtini) negyvena, net ir nesilanko. Jai žinoma, kad butÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nuomoja iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės ir kad šį butÄ turėjo iÅ¡sipirkti dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kadangi laiku pateikė visus dokumentus ir pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Jokių pretenzijų į buto privatizavimÄ S. Č. vardu nereiÅ¡kia, jokių teisių į šį butÄ nėra ir nebuvo įgijusi. BylÄ praÅ¡o nagrinėti jai nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas.Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998-07-01.

Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymas negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Tačiau ieÅ¡kovas teigia, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jis turėjo teisę privatizuoti butÄ ir buvo pradėjęsi privatizavimo procedÅ«rÄ , tačiau privatizavimo procedÅ«ra buvo neužbaigta ne dėl jo kaltės. Sprendžiant ginÄÄ privaloma iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ieÅ¡kovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ - t.y. nustatyti kad buvo visos bÅ«tinos Å¡iame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sÄ lygos, o bÅ«tent:

a) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.);

b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 str.);

c) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.) (LAT 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).Dėl teisės privatizuoti butÄ , buto galimumo bÅ«ti privatizavimo objektuBylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei (b.l. 41-42).

IeÅ¡kovas S. Č. nuo 1973 metų gyvena ginčo Bute, jame yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1990-07-23 (b.l. 16). 1995-06-30 pareiÅ¡kimu atsakovas kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ dėl Buto privatizavimo (b.l. 19). Tuo metu Buto pagrindiniu nuomininku buvęs atsakovo tėvas V. Č. notariÅ¡kai patvirtintu pareiÅ¡kimu sutiko, kad Butas bÅ«tų privatizuotas atsakovo vardu (b.l. 20). Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-11-05 sprendimu Nr. 948 nuspręsta ButÄ iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui (b.l. 13). 2003-04-07 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Buto nuomos sutartis (b.l. 14-15), iki Å¡ios sutarties sudarymo atsakovas Bute gyveno, kaip savo tėvo V.

Č., pagrindinio Buto nuomininko, Å¡eimos narys. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.). Byloje duomenų apie tai, kad Butas yra įraÅ¡ytas į Butų privatizavimo įstatymo 3 str. nurodytÄ neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä nėra. Butas atitinka Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali bÅ«ti ir privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d.).Dėl ieÅ¡kovo veiksmų privatizuojant butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2013).IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas, dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovÄ , paduodamas pareiÅ¡kimÄ ir kitus dokumentus dėl buto privatizavimo (b.l. 19-21, 23-25).

IeÅ¡kovas sumokėjo Butų privatizavimo poskyriui ir Respublikiniam valstybiniam inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui už iÅ¡duotus dokumentus (b.l. 11). Be to, buvo užvesta Buto techninės apskaitos byla, kurioje S. Č. buvo nurodytas kaip buto savininkas (b.l. 8-10). Teismo posėdžio metu liudytojas B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) parodė, kad turi kÅ«rybines dirbtuves bute (duomenys neskelbtini), kurį privatizavo lengvatinėmis sÄ lygomis. Taip pat liudytojas parodė, kad jam buvo žinoma, jog atsakovas pateikė dokumentus Buto privatizavimui.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedÅ«rÄ , ir taip tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (CPK 177, 178, 185 str.). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymoIeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 str. 2 d.).

Esant tokiam reikalavimui bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų - turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.  Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ (10 metų) ginti savo pažeistas teises per teismÄ ir praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; daugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo bÅ«ti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol nepatvirtintas Buto įkainojimo aktas tol negalima vykdyti kitų privatizavimo procedÅ«rų) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiÅ«riu, sudėtingi ir specifiÅ¡ki; kitai santykio Å¡aliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Taigi atlikęs jam valstybės institucijos nurodytus veiksmus, t.y. pateikęs praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo bei kitus dokumentus, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ tikėti valstybės institucija - Kauno miesto savivaldybe, kad ji baigs pradėtÄ buto privatizavimo procedÅ«rÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., yra nurodęs, kad Å¡ios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Å i teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti (parduoti) (LAT 2002-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2002; 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, t.y. 1995-06-30 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu dėl ginčo buto privatizavimo, pateikė pažymėjimÄ apie Bute gyvenančius asmenis, pažymėjimÄ , kad atsakovo ir jo tėvo V.

Č. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovui buvo iÅ¡duota Buto techninės apskaitos byla. Kadangi daugiau nurodymų iÅ¡ privatizavimÄ vykdančios institucijos negavo, tikėjosi, kad buto privatizavimo procedÅ«ra baigta. Kodėl nebuvo iki galo atliktos privatizavimo procedÅ«ros, t.y. suraÅ¡ytas buto įkainojimo aktas ir pasiraÅ¡yta buto pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas atsiliepime nenurodė, jo atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė, vykdydama privatizavimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovÄ tinkamai informavo apie Buto privatizavo procedÅ«ros eigÄ .

Apie tai, kad ieÅ¡kovo teisės pažeistos, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2014 m. liepos mėn. gavęs atsakymÄ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus, kuriame nurodyta, jog duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl buto privatizavimo yra iÅ¡likę, tačiau privatizavimo procedÅ«ra nėra baigta (b.l. 18). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme. Pažymėtina, kad atsakovas 2015-01-28 praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijai dėl taikos sudarymo galimybių (b.l. 77).

Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2015-02-05 nutarė nepritarti taikos sutarties sudarymui, klausimÄ spręsti teisme (b.l. 78-79).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti iÅ¡ atsakovo nuomojamÄ ButÄ ir atliko įstatyme numatytus veiksmus, jo kaltė dėl to, kad Buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta, nenustatyta, todėl ieÅ¡kovui pripažintina teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, atsakovas įpareigotinas su ieÅ¡kovu Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 41,71 EUR (144,00 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (b.l.

5) ir 637,16 EUR (2.200,00 Lt) už teisinę pagalbÄ (b.l. 54-56) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., teismas n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti ieÅ¡kovui S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamÄ 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.Ä®pareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, ieÅ¡kovui S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,71 EUR (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 71 ct) žyminio mokesčio ir 637,16 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus, 16 ct) už teisinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                        Virginija Simanavičienė