33020ae2-7022-4635-aea0-3339617e91d3 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis Kiškis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-290-2013 Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00512-2009-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.15.;    2.3.6.4.5.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

                                          Â

Pranešėjas Jurgis Kiškis

Teisėja Vaidutė Stangvilienė                                                     Â

 (S)

                                                                                                           (S)

 KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, iÅ¡teisintiesiems J. L. ir J. L., jų gynėjams advokatams Žilvinui MiÅ¡eikiui ir Mažvydui Aliukoniui, nukentėjusiosios atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir E. L. globėjos A. B. bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Povilansko apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio

19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. ir J.

L. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo.

                                                         Â

n u s t a t ė :

J. L. ir J. L. buvo kaltinami tuo, kad jie žinodami, jog 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria juos įpareigojo perduoti mažametę E. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), laikinajai globėjai A. B., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nuo nutarties įsiteisėjimo dienos – 2009-04-09, mažametės

E. L. neperdavė laikinajai globėjai A.

B. ir taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmai jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 245 str.

Taip pat žinodami, jog 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys

neskelbtini) priėmė nutartį, kuria nustatė be tėvų globos likusiai E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ

Å¡eimoje, jos nuolatine globėja paskyrė A. B., mažametės E. L. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su nuolatine

globėja A. B., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nuo

skubiai vykdomos nutarties priėmimo dienos – 2009-07-02, mažametės E. L. neperdavė laikinajai globėjai A. B. ir

taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmai jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 str.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Mindaugas Povilanskas apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo:

- J. L. pripažinti kaltu pagal BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, ir skirti jam 25 MGL dydžio baudÄ ;

- J. L. pripažinti kalta pagal BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, ir skirti jai 25 MGL dydžio baudÄ ;

- Nukentėjusios civilinį ieškinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. L. ir J. L. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, epizode dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties nevykdymo, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog iÅ¡teisintųjų veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, turinčios BK 245 str. požymių, epizode dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo, nurodydamas, kad taikytos civilinės ir administracinės priemonės buvo nepakankamos teismo nutarties įgyvendinimui, todėl tai Å¡alina ir baudžiamosios atsakomybės taikymÄ . Su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada sutikti negalima. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. K. parodė, kad iÅ¡karto po 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo buvo imtasi aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti nutartyje nurodytiems asmenims privalomÄ sprendimÄ . IÅ¡ karto po vykdytino dokumento gavimo L. buvo iÅ¡siųstas įpareigojimas perduoti mergaitę A. B.. Ä®pareigojimai buvo įteikti per kurjerių tarnybÄ . Buvo kreiptasi į vaiko teises ginančias institucijas, į policijÄ , 2009 m. balandžio 14 d., nurodant konkrečiÄ valandÄ , buvo suorganizuotas mergaitės perdavimas

L. namuose. Apie planuojamÄ mergaitės perdavimÄ , jo datÄ , laikÄ ir vietÄ , registruotais laiÅ¡kais buvo įspėti L., jie apie planuojamÄ perdavimÄ , perdavimo laikÄ , vietÄ ir datÄ , žinojo, tačiau sÄ moningai, t.y. tyčia niekam nepranešę - 2009 m. balandžio 14 d. kartu su mergaite iÅ¡vyko iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, dėl ko teismo procesinis sprendimas liko neįvykdytas. Skunde pažymima, kad kaltinamųjų atžvilgiu buvo taikytos ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtintos procesinės prievartos priemonės - 2009 m. lapkričio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi J.

L. ir J. L. CPK 585 str. pagrindu buvo paskirtos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymÄ . Å ios priemonės nepakeitė iÅ¡teisintųjų elgesio, jie ir toliau tyčia neperdavė mergaitės jos globėjai, t.y. sÄ moningai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Pažymėtina ir tai, kad iki 2009 m. gruodžio 9 d., kol turėjo bÅ«ti vykdoma 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis, tiek nukentėjusioji, tiek valstybinės institucijos, turinčios užtikrinti nepilnamečių interesus, dėjo aktyvias pastangas, kad teismo nutartis bÅ«tų įvykdyta. Buvo aktyviai bendraujama su iÅ¡teisintaisiais, organizuojami susitikimai, apie juos informuojami iÅ¡teisintieji, tačiau jie sÄ moningai, turėdami tikslÄ , kad mergaitė liktų gyventi jų namuose, t.y. kad nebÅ«tų įvykdyta teismo nutartis, į susitikimus nevykdavo, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str. objektyviosios pusės požymiai yra įrodyti pilnai. Subjektyvioji BK 245 str. numatytos veikos pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad privalo vykdyti teismo sprendimÄ ar nutartį, žino, iki kokio termino bÅ«tina jÄ Ä¯vykdyti, suvokia, kad tie terminai yra pažeidžiami ir dėl to jam gali bÅ«ti taikomas baudžiamasis įstatymas. Jei asmuo tai suvokia ir toliau vengia vykdyti teismo sprendimÄ ar nutartį, jis tyčia daro BK 245 str. numatytÄ veikÄ . Asmuo, siekiantis įvykdyti BK 245 str. numatytÄ veikÄ , turi akivaizdžiai ignoruoti teismo priimtus sprendimus ar net atvirai atsisakyti juos vykdyti, nepaisant priminimo, praÅ¡ymo ar raÅ¡tiÅ¡ko įspėjimo vykdyti teismo sprendimÄ , nesusijusį su bausme. Å ioje baudžiamojoje byloje kaip tik ir susiklostė aptarta situacija, kai iÅ¡teisintieji atvirai atsisakė vykdyti 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2009-04-16 teismo posėdžio metu J. L., prisiekusi sakyti tiesÄ , atvirai pareiÅ¡kė „aÅ¡ atsisakau vykdyti Kauno apygardos teismo nutartį“. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡teisintieji, nevykdydami 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 str.

Nukentėjusioji

A. B., nesutikdama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J. L. ir J. L. pripažinti kaltais dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos, patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ iÅ¡teisintųjų solidariai civilinių ieÅ¡kovų naudai jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėjo nepagrįstos ir neteisėtos iÅ¡vados, kad iÅ¡ieÅ¡kotojams, antstoliui bei kitoms teismo sprendimo vykdyme dalyvaujančioms institucijoms nepakankamai iÅ¡naudojus civilinio ir administracinio proceso priemones, baudžiamoji atsakomybė negali atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė neatsirastų tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad egzistuoja nepanaudotos civilinės ir/ar administracinės proceso priemonės, kurių pagalba buvo galima efektyviai įvykdyti teismo sprendimÄ . Atitinkamų aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė, todėl priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas. Pagal teismo sprendimÄ turintys perduoti vaikÄ asmenys turi aktyviÄ pareigÄ bendradarbiauti, ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui. Jeigu pagal teismo sprendimÄ turintys perduoti vaikÄ asmenys nebendradarbiauja ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas, nes tokiu atveju galima įvykdyti teismo sprendimÄ tik jėga paimant vaikÄ iÅ¡ jam įprastos aplinkos ir perduodant jį pagal teismo sprendimÄ priimančiai Å¡eimai į vaikui nepažįstamÄ aplinkÄ .

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai pirmenybę suteikė kitais įrodymais nepatvirtintiems J.

L. parodymas ir ignoravo bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kurie patvirtina tyčinį

teismo sprendimų nevykdymÄ . Pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, neva J. L. ir J. L. sutiko ir norėjo įvykdyti teismo sprendimus, bet

neskubiai ir nesukeliant žalos vaikui, grindžiama iÅ¡imtinai pačių iÅ¡teisintųjų, kurie yra suinteresuoti duoti sau palankius parodymus, paaiÅ¡kinimais ir prieÅ¡tarauja kitiems bylos nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams, dėl to Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria įpareigojo perduoti E. L. teisėtai globėjai, ir nuo tada iÅ¡teisintiesiems atsirado pareiga perduoti vaikÄ ir bendradarbiauti su kitais ruoÅ¡iantis vaiko perdavimui. Jie iÅ¡ teismo nutarties kylančių pareigų nevykdė, todėl dėl teismo

nutarties įvykdymo buvo kreiptasi į antstolės A. K. kontorÄ . Vykdydama minėtÄ nutartį, antstolė 2009 m.

balandžio 10 d. surašė įpareigojimÄ perduoti mažametę E. L. jos globėjai 2009 m. balandžio 14 d. 15.00 val.

Ä®pareigojimas buvo įteiktas per kurjerius 2009 m. balandžio 10 d., tačiau įpareigojime nurodytu laiku jis nebuvo įvykdytas. Jie ignoravo antstolę ir nebendradarbiavo vykdymo procese, todėl jų faktinis elgesys akivaizdžiai rodo, kad jie vengė vykdyti teismo nutartį ir atitinkamai veikė, o ne siekė ginti vaiko teises, dėl to 2009 m. balandžio 14 d. buvo suraÅ¡ytas neįvykdymo aktas ir perduotas teismui spręsti klausimas dėl baudos iÅ¡teisintiesiems skyrimo, Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė jiems baudas už nutarties nevykdymÄ . 2009 m. lapkričio 23 d. antstolė pakartotinai surašė ir iÅ¡siuntė įpareigojimÄ perduoti mažametę E. L. jos globėjai, tačiau buvo atsisakyta priimti įpareigojimÄ , tuomet antstolė

iÅ¡spausdino įpareigojimÄ perduoti mažametę E. L. globėjai dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) ir tokiu

bÅ«du įteikė įpareigojimÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Be to, 2009 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu J. L. pripažino žinanti apie Å¡iÄ nutartį ir gavusi antstolės įpareigojimÄ jÄ vykdyti, tačiau aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai

pasakė nevykdysianti šios nutarties, t. y. neperduosianti mažametės E. L. jos globėjai. Lietuvos Aukščiausiajam

Teismui 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galutinai iÅ¡sprendus klausimÄ dėl E. L. nuolatinės globos, antstolė, pasitelkusi vaiko teisių apsaugos institucijas ir psichologus, organizavo susitikimus tarp vykdomosios bylos Å¡alių tikslu užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį vaiko perkėlimÄ iÅ¡ vienos Å¡eimos į kitÄ , t. y. sudaryti sÄ lygas įvykdyti teismo įpareigojimÄ . IÅ¡ planuotų 17 susitikimų įvyko tik 4, nes kaltinamieji neatvykdavo į susitikimus su vaiku be pateisinamos priežasties. Toks J.

L. ir J. L. elgesys demonstruoja akivaizdų ir

atvirÄ vengimÄ vykdyti pareigÄ bendradarbiauti ruoÅ¡iant E. L. perdavimui, nes jie galėtų įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ , jeigu

dėtų tam reikiamas pastangas. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai susitikimų grafiko patvirtinimas interpretuojamas kaip teismo sprendimų vykdymas. Turėjo būti vertinama ne tik susitarimo formali išraiška (dokumento pasirašymas), bet

ir suinteresuotų asmenų valia realiai įvykdyti susitarimÄ . Minėta, kad J. L. su vaiku neatvyko į didžiÄ jÄ dalį

susitikimų be pateisinamų priežasčių, dėl to nėra pagrindo sutikti, kad J. L. veiksmai pasiraÅ¡ant susitarimÄ

atitiko jos tikruosius ketinimus. IÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtinta, jog skundžiamas nuosprendis priimant pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Akivaizdu, kad J. L. ir J. L. žinojo teismo įpareigojimo turinį ir suvokė privalantys vykdyti šį teismo įpareigojimÄ , tačiau tyčia jo nevykdė. Dėl J. L. ir J. L. neteisėto vengimo bendradarbiauti ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas per daugiau nei

3 metus, nepaisant antstolės, išieškotojos ir valstybės institucijų pastangų, todėl konstatuotinas efektyvių civilinio ir administracinio proceso priemonių išsėmimas ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimas.

           Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokuroro ir nukentėjusios atstovo praÅ¡ymus apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintųjų ir jų gynėjo praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusios apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

           Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ ir tarpusavio sÄ sajÄ , nepagrįstai pervertino iÅ¡teisintųjų parodymus, suteikdamas jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK

20 str. 5 d. ir 301 str. nuostatas, kas su­kliu­dė teismui padaryti teisingas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, todėl Alytaus rajono apy­lin­kės teismo nuosprendžio dalis, kuria J. L. ir J. L. iÅ¡teisinti pagal BK 245 str. (dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo), nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, naikintina, Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuos­prendis, kuriuo iÅ¡teisintieji pripažintini kaltais (BPK 329 str. 2 p.), tuo pačiu iÅ¡sprendžiant ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

           Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad Alytaus rajono

teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog J. ir J. L. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo,

numatyto BK 245 str., požymių epizode dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties nevykdymo, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog J.

L. ir J. L. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str., požymių epizode dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymo.

           BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Pagal teismų praktikÄ teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyviÄ galimybę jÄ Ä¯vykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 str. taikoma už bet kokio, nesusijusio su bausmėmis teismo sprendimo, tarp jų ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010).

           Byloje nustatyta, kad 2009-04-09 buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, įpareigojant J. L. ir

J. L. perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B.. Å i nutartis neskundžiama ir įsiteisėjo jos priėmimo dienÄ . Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ia nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė įsiteisėjus 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl nuolatinės globos nustatymo (2009-12-09). Taigi laikotarpiu nuo 2009-04-09 iki 2009-12-09 J. L. ir J. L. turėjo vykdyti 2009-04-09 Kauno apygardos teismo

nutartį dėl E. L. perdavimo laikinajai globėjai A. B., tačiau išteisintieji iš 2009-04-09 Kauno apygardos teismo

nutarties kylančių įpareigojimų nevykdė.

           Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas J. L. ir J. L. pagal BK 245 str. (epizode dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo), konstatavo, jog teismo nutarties įgyvendinimui tiriamu laikotarpiu taikytos civilinių ir administracinių įstatymų numatytos priemonės buvo nepakankamos - antstolė apsiribodavo tik formaliu, trumpu įpareigojimo įvykdymo termino nustatymu, nors vykdant teismo nutartį buvo bÅ«tinas tinkamas pasiruoÅ¡imas, tai turėjo bÅ«ti padaryta ne vienkartiniu veiksmu, o taikant pereinamÄ jį laikotarpį, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į vaiko interesus, dėl ko minėtos nutarties nevykdymas negali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamu.

           Sutinkamai su prokuroro ir nukentėjusiosios skundu, aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiÅ¡kinamas baudžiamosios atsakomybės už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymÄ atsiradimo momentas, jį susiejant su civilinio ir administracinio proceso priemonių panaudojimu. Apygardos teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymÄ atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ , tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba Å¡ios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikÅ¡minga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktÄ , nepakanka konstatuoti Å¡ios nusikalstamos veikos buvimÄ . ReikÅ¡minga yra tai, ar teismo sprendimÄ privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimÄ ir jame nurodytÄ jo pareigÄ (įpareigojimÄ ), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sÄ moningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

           Iš pirmos instancijos

teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad J. L. ir J. L. žinojo apie pareigÄ vykdyti 2009-04-09 Kauno apygardos

teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydama Å¡iÄ nutartį antstolė 2009-04-10 surašė įpareigojimÄ perduoti mažametę E.

L. jos globėjai 2009-04-14 15.00 val. Įpareigojimas J. L. ir J. L. buvo įteiktas per kurjerius 2009-04-10, tačiau įpareigojime nurodytu laiku jis nebuvo įvykdytas, kadangi

L. sÄ moningai, t.y. tyčia, niekam nepranešę 2009-04-14 kartu su mergaite iÅ¡vyko iÅ¡ savo gyvenamosios vietos. Dėl to 2009-04-14 buvo suraÅ¡ytas neįvykdymo aktas ir perduotas teismui spręsti klausimas dėl baudos iÅ¡teisintiesiems skyrimo. Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-13 nutartimi LukoÅ¡evičiams buvo paskirtos baudos už nutarties nevykdymÄ . 2009-11-13 Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, įvertinus tÄ aplinkybę, kad mergaitės perdavimas negali bÅ«ti skubus vienkartinis aktas, jog tam reikalingas pereinamasis laikotarpis, suinteresuotos Å¡alys patvirtino 2009 m. lapkričio mėnesį įvyksiančių keturių susitikimų grafikÄ , Å¡is grafikas iÅ¡ dalies buvo vykdomas

– mergaitė buvo parodyta dviejų susitikimų metu pas L. ir L. namuose, tačiau į 2009-11-23 ir 2009-11-24

turėjusius vykti susitikimus močiutės M. K. namuose mergaitė be pateisinamų priežasčių nebuvo atvežta, todėl 2009-11-23 antstolė pakartotinai surašė ir iÅ¡siuntė įpareigojimÄ perduoti mažametę E.

L. jos globėjai. L. atsisakė priimti šį įpareigojimÄ , kas rodo, kad jie suvokė gautos korespondencijos turinį ir atsisakydami jÄ priimti demonstravo sÄ moningas pastangas apsunkinti vykdymo procesÄ . Tuomet antstolė iÅ¡spausdino įpareigojimÄ perduoti mažametę E. L. globėjai dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du įteikė įpareigojimÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (LR CPK 660 str.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad 2009-11-23 pakartotinis įpareigojimas perduoti vaikÄ L. nebuvo įteiktas. Apygardos teismas

sprendžia, kad toks išteisintųjų elgesys, ignoruojant antstolės įpareigojimus, nebendradarbiaujant

dėl vaiko perdavimo, teismo nutarties nevykdymas, nepaisant civilinio proceso kodekse įtvirtintos procesinės prievartos priemonės – baudos, paskyrimo, įrodo efektyvių civilinio ir administracinio proceso priemonių nebuvimÄ , ir sÄ moningÄ teismo sprendimo nevykdymÄ .

           Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, jog su vaiko perdavimu susijusius teismų sprendimus reikia vykdyti atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principÄ (CK 3.3 straipsnis), tačiau pirmos instancijos teismas neįvertinto pagal teismo sprendimÄ turinčių perduoti vaikÄ asmenų vaidmens Å¡iame procese. Pagal teismo sprendimÄ turintys perduoti vaikÄ asmenys (Å¡iuo atveju iÅ¡teisintieji) turi aktyviÄ pareigÄ bendradarbiauti ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui. PasiruoÅ¡imo pobÅ«dis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Jeigu pagal teismo sprendimÄ turintys perduoti vaikÄ asmenys nebendradarbiauja ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas, nes tokiu atveju galima įvykdyti teismo sprendimÄ tik jėga paimant vaikÄ iÅ¡ jam įprastos aplinkos ir perduodant jį pagal teismo sprendimÄ priimančiai Å¡eimai į vaikui nepažįstamÄ aplinkÄ . Taigi pareigos bendradarbiauti sÄ moningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes Å¡ios pareigos vykdymas iÅ¡imtinai priklauso nuo jÄ privalančių vykdyti asmenų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007).

           Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų, kuriuo grindžiamas skundžiamas nuosprendis, pirmos instancijos teismas nurodo tai, kad iÅ¡teisintieji norėjo vykdyti teismo sprendimus, tačiau nesutiko jų vykdyti skubiai, kad nesukeltų žalos vaikui. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi vien tik atsietais iÅ¡teisintosios J. L. parodymais, nevertindamas jų bendrame įrodymų visumos kontekste, todėl tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. 2009-04-16 Prienų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu iÅ¡teisintoji J. L. pripažino žinanti apie vykdytinÄ Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartį, tačiau aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasakė nevykdysianti Å¡ios nutarties, t. y. neperduosianti mažametės E. L. jos globėjai. Tai, kad J.

L. neketina perduoti mergaitės A. B. ji buvo sakiusi

ir kitiems asmenims, tai patvirtino teisme apklausti liudytojais V. J. L. ir A. L.. Atkreiptinas dėmesys, jog tada J. L. neaiškino atsisakanti vykdyti nutartį dėl vaiko

interesų. Taigi, nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje J. L. atsisakymÄ vykdyti nutartį interpretuoja tik kaip jos atsisakymÄ vykdyti nutartį skubiai, apygardos teismas tokiÄ iÅ¡teisintosios pozicijÄ , kuri atsirado tik pradėjus vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ iÅ¡teisintųjų atžvilgiu, vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma dėl to, kad J. L. ir J. L. neskundė antstolės veiksmų, kuomet antstolė savo įpareigojimuose nustatydavo trumpus

terminus, per kuriuos vaikas turėjo būti perduotas laikinai globėjai A. B., jie taip pat nesikreipė į antstolę dėl vaikui

palankiausios teismo nutarties vykdymo tvarkos nustatymo ar bendradarbiavimo rengiant vaikÄ perdavimui, prieÅ¡ingai, jie ignoravo antstolę ir nebendradarbiavo vykdymo procese nei su ja, jei su nukentėjusiÄ ja, bei visomis įmanomomis priemonėmis apsunkino vaiko perkėlimÄ Ä¯ kitÄ Å¡eimÄ . Apygardos teismo vertinimu, J. L. ir J. L. faktinis elgesys akivaizdžiai paneigia tariamÄ veikimÄ vaiko interesais ir rodo, kad jie vengė vykdyti teismo nutartį, bet nesiekė ginti vaiko teises.

           Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintųjų J.

L. ir J. L. kaltė padarius BK 245 str. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (epizode dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo) pagrįsta jų pačių, nukentėjusiosios A. B., liudytojų V. J. L. ir

A. L. parodymais, antstolės A.

K. surašytais procesiniais dokumentais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintųjų J.

L. ir J. L. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, t.y. kad J. L. ir J. L., veikdami tiesiogine tyčia (suvokdami, kad neteisėtai nevykdo Kauno apygardos teismo 2009-04-09 sprendimu jiems nustatytos pareigos, ir to norėdami), turėdami objektyviÄ galimybę jiems nustatytÄ pareigÄ Ä¯vykdyti, piktybiÅ¡kai jÄ ignoravo, jos nevykdė.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę J. L. ir J. L., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo

pagrindais, BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Ä®vertinama tai, kad J. L. ir J. L. padarė tyčinį baigtÄ

baudžiamÄ jį nusižengimÄ teisingumui, tuo demonstravo teisinį nihilizmÄ , trukdė normaliam teisingumo sistemos funkcionavimui, menkino teisingumÄ vykdančios institucijos autoritetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad J. L. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, bedarbė, J. L. nors anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirbantis, jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teisėjų kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas J. L. ir J. L. parinkus vienÄ iÅ¡ BK 245 str. sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – baudÄ â€“ ir nustačius jos dydį, artimÄ baudžiamajame įstatyme numatytam baudos už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ vidurkiui (BK 47 str. 3 d.

1 p., 61 str. 3 d.).

Nukentėjusioji A. B. ir jos atstovaujama E. L. yra pareiškusios byloje civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt (E. L. naudai priteisiant 20 000 Lt, A. B. naudai priteisiant 10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 97-103). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu išteisinus

J. ir J. L. pagal BK 245 str., civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina, civilinį ieškinį tenkinant iš dalies.

BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar netur­ti­nę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieš­kinį. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ . Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompen­sa­ci­jÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimÄ , teismas CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas A. B. praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl iÅ¡teisintųjų neteisėtų veiksmų A. B. patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, jos ir jos Å¡eimos gyvenimo si­tu­acijos iÅ¡vieÅ¡inimÄ , nesuprantančių žmo­nių pasmerkimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi ilgÄ laikÄ , tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Tačiau byloje nenustatyta, kad E. L. bÅ«tų patyrusi kokius nors fizinio ir (ar) dvasinio pobÅ«džio pakenkimus, todėl tenkinti civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 20 000 Lt sumoje E. L. naudai teismas pagrindo nemato. Byloje yra duomenys apie J. ir J. L. turtinę padėtį, kad Å¡eimos mėnesio pajamos sudaro apie 2000 Lt, kadangi Å¡eimoje dirba tik J. L. (t. 2, b.l. 20). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pažymi, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusioji teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lÅ«kesčių. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Lt) vargu ar atitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis iÅ¡dėstytais kriterijais, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, nustatant 5 000 litų atlygintinÄ neturtinės žalos dydį A. B..

Nukentėjusiosios

A. B. apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti solidariai iš J.

L. ir J. L.. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo

kvitas (t. 4, b.l. 62), patvirtinantis 1600 Lt sumokėjimÄ nukentėjusiosios A. B. atstovui advokatui V. D. už

procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , ir vietinio mokėjimo nurodymas (t. 4, b.l. 111), patvirtinantis 2420,00 Lt sumokėjimÄ advokatui Laimučiui Jankauskui už atstovavimÄ Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje.

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

Nukentėjusiosios

A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl jos turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme, paslaugoms apmokėti, priteistinos iš kaltųjų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 p., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios ir E. L. globėjos A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Alytaus

rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. ir J. L. išteisinti pagal BK 245

str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:

- J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 245 str. (dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo) ir nubausti 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda;

- J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 245 str. (dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo) ir nubausti 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

Nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir E. L. interesais pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, pakeisti:

nukentėjusios A. B. ir E. L. interesais pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti A. B. iÅ¡ J. L. ir

J. L. solidariai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. B. iš J. L. ir J. L. solidariai 4020 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistiesiems paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, panaikinti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas

                             Jurgis KiÅ¡kis     Â

Â

        Â

Teisėjai:                      Regina Majauskienė

                                                                                                                        Â

                                                                                                                   Â

   Algerdas Urbšys