33016ba2-8d02-4a89-9855-cbd7882a8ff8 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2504-643/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30863-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Gedarta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti draudžiamuoju 2019 m. vasario 15 d. įvykusį įvykį, kurio metu užlietos UAB „Kristiana“ komercinei veiklai naudojamos patalpos, esančios prekybos centre „Panorama“, adresu (duomenys neskelbtini);

2) iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės Gjensidige trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 12 291,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ;

3) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės Gjensidige ieškovės UAB „Gedarta“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėliau.

2. Nurodė, kad galiojant Å¡alių sudarytai bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 15 d. nurodytame prekybos centre vykdė remonto darbus, kurių metu iÅ¡sinėrė kanalizacijos vamzdis ir vanduo užliejo tam tikras patalpas ir jose buvusį turtÄ . Dėl Å¡io įvykio trečiasis asmuo UAB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 11 979,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir, įgyvendindamas subrogacijos teisę, pareiÅ¡kė 12 871,11 Eur reikalavimus ieÅ¡kovei (Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡kėlė civilinę bylÄ Nr. e2-31380-1097/2020).

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. birželio 7 d. iki Å¡iol pas atsakovę yra apsidraudusi savo turtinius interesus. 2019 m. birželio 10 d. draudimo liudijimu GJELT Nr. 2942729 ieÅ¡kovė pas atsakovę pakartotinai apsidraudė savo turtinius interesus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimu vykdant verslÄ . Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis: nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d. Retroaktyvus galiojimo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 20 d. 3. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovė gavo trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo 2019 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tÄ , kuriuo reikalaujama trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ naudai sumokėti dėl įvykio trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudimo tarpininkÄ - UADBB „Rizikos valdymo specialistai“, tokiu bÅ«du informuodama draudikÄ apie gautÄ raÅ¡ytinę pretenzijÄ (reikalavimÄ ) dėl žalos, susijusios su įvykiu, atlyginimo. IeÅ¡kovė gavo 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės sprendimÄ , kuriuo pastaroji nurodė, kad dėl įvykio draudikei nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos 4. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė (nurodydama, kad ieÅ¡kovė, 2019 metais sudarydama Å¡alių draudimo sutartį, jau žinojo apie 2019 m. vasario 15 d.

įvykį ir jo metu kilusiÄ Å¾alÄ ) nepagrįstai atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes: a) iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tiek pagal Å¡alių 2018 metais, tiek ir pagal 2019 metais sudarytÄ draudimo sutartį; b) sudarydama 2019 m. sutartį ieÅ¡kovė dar nebuvo gavusi raÅ¡ytinės trečiojo asmens pretenzijos dėl žalos atlyginimo; c) pagal 2019 m. sutartį suteikiama retroaktyvi apsauga, t. y. atsakovė žino, kad pagal Å¡iÄ sutartį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl įvykių iki sutarties sudarymo; d) atsakovė neaiÅ¡kiai pagrindė atsisakymÄ mokėti iÅ¡mokÄ , o bylos teisminio nagrinėjimo metu neteisėtai Å¡iuos pagrindus iÅ¡plėtė, nurodydama jau kitas aplinkybes; e) atsakovė nepaneigė, kad, žinodama apie 2019 m. vasario 15 d.

įvykį, ji (ar bet kuris kitas draudikas) iÅ¡ viso nebÅ«tų sudaręs sutarties arba sutartis bÅ«tų sudaroma, o, prieÅ¡ingai, atsakovė pati nurodė, kad sutartis bÅ«tų sudaroma tik su didesne įmoka. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog pavėluotas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį lemtų didesnę draudimo iÅ¡mokÄ (nuostolio suma iÅ¡liko nepakitusi), jog tai bÅ«tų apsunkinę atsakovės veiksmus administruojant įvykį.

Ieškovės teigimu, ji iki 2019 m. sutarties sudarymo žinojo apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį, kaip tokį, tačiau tuo metu nežinojo ir nebuvo rašytinių įrodymų apie kilusius nuostolius, jų dydį.

5. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Anot atsakovės, draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti mokama pagal Å¡alių 2018 metais sudarytÄ draudimo sutartį, nes atsakovei apie įvykį praneÅ¡ta praleidus sutartyje įtvirtintÄ iÅ¡plėstinį 30 dienų terminÄ . Atsakovė pabrėžė, kad 2019 metais sudarant jau trečiÄ jÄ Å¡alių draudimo sutartį ieÅ¡kovė patvirtino, jog jai nėra pareikÅ¡tų jokių reikalavimų ar pretenzijų, taip pat jai nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos.

Atsakovės sprendimas nemokėti draudimo iÅ¡mokos buvo grindžiamas tuo, kad: a) ieÅ¡kovė žinojo apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį, tačiau sudarydama sutartį apie tai neinformavo atsakovės, todėl atsakovė neteko galimybės įsitikinti nuostolių dydžiu; b) ieÅ¡kovė neinformavo atsakovės apie trečiojo asmens 2019 m. gegužės 28 d. pretenzijÄ ; c) draudimo liudijime ieÅ¡kovė patvirtino, kad jos pareiÅ¡kimas (dėl nežinojimo apie aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ar pretenzijos) yra bÅ«tina ir esminė sÄ lyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį, ir kad paaiÅ¡kėjus, jog Å¡is draudėjo pareiÅ¡kimas neatitinka tikrovės, tai laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

7. Atsakovės teigimu, sudarydama 2019 metų sutartį ieÅ¡kovė galbÅ«t ir nežinojo tikslaus žalos dydžio, tačiau tikrai žinojo apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį ir kilusios žalos faktÄ . Atsakovė pabrėžė, kad Å¡alių ketinimai sudarant sutartį ir buvo susiję su tuo, kad nėra įvykę draudžiamųjų įvykių. Žinodama apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį, atsakovė tikėtina bÅ«tų sudariusi 2019 metų sutartį, tačiau su didesne įmoka ir tokia sutartis neapimtų retroaktyvios apsaugos, nes draudimo rizika jau realizavosi iki sutarties sudarymo.

8. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau draudimo iÅ¡mokÄ priteisti ieÅ¡kovės, o ne trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

9. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė neginčija nei žalos dydžio, nei savo kaltės, tačiau ieÅ¡kovė turėtų patikslinti savo reikalavimus ir reikalauti draudimo iÅ¡mokos priteisimo bÅ«tent ieÅ¡kovei, o ne trečiajam asmeniui. Nurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-31380-1097/2020 dėl to paties įvykusio įvykio (UAB „Kristiana“ užliejimo) ieÅ¡kovė (draudikė) AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka iÅ¡ atsakovo UAB „Gedarta“.

Taip bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto ir galimo atvejo, jog abiejose bylose patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų du kartus priteista už tÄ patį įvykusį įvykį įmonei AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę pasirinkti kuriam subjektui nukreipti reikalavimÄ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, t. y. ar kaltininkui dėl kurio atsirado žala (Å¡iuo atveju UAB „Gedarta“) ar kaltininko draudikui (Å¡iuo atveju ADB „Gjensidige“). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“, j. a. k. 301507027, 5 (penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas sprendime nurodė, kad 2019 m. vasario 15 d. įvykio prekybos centre (duomenys neskelbtini) metu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas GJELT Nr. 2696395, kuriame nurodyta, kad draudimo apsauga galioja nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d., taip pat nustatytas iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas – 30 dienų. IeÅ¡kovė neneigė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ieÅ¡kovės (draudėjos) praneÅ¡imÄ apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį atsakovė (draudikė) gavo 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. praleidus sutartyje įtvirtintÄ 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ginčo santykiams negali bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, pagal kuriÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d.

12. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas GJELT Nr. 2942729, kuriame nurodyta, kad draudimo apsauga galioja nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d. Å iame draudimo liudijime įtvirtinta draudimo sutarties individuali sÄ lyga, jog „Draudėjas patvirtina, kad jam nėra pareikÅ¡tų jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų, dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos, taip pat Draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos.

Draudėjas yra informuotas, kad pareiÅ¡kimo atitikimas tikrovei ir teisingumas yra bÅ«tina ir esminė sÄ lyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį. PaaiÅ¡kėjus, kad Å¡is draudėjo pareiÅ¡kimas neatitinka tikrovės, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€œ. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pat turinio sutarties individualios sÄ lygos buvo įtvirtintos ir dvejose ankstesnėse Å¡alių sudarytose sutartyse, aptariama sÄ lyga nebuvo nauja.

Net jeigu ir bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovę (kuri yra verslininkė ir sutartį sudarė savo verslo interesais) vertinti kaip sutartį sudariusį prisijungimo bÅ«du, tačiau nesant jokios abejonės dėl sutarties (ar draudimo taisyklių) sÄ lygų, nėra ir prielaidų kokias nors sutarties (draudimo taisyklių) sÄ lygas aiÅ¡kinti ieÅ¡kovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

13. Sprendime pažymėta, kad CK 6.987 straipsnio nuostatos draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ sieja bÅ«tent su sÄ lyga, kad „jeigu“ įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi draudimo sutartis ir ja prisiimama rizika yra sÄ lyginė, t. y. nė viena Å¡alis sutarties sudarymo metu negali žinoti, kad draudiminis įvykis jau įvykęs, bÅ«tent tokį draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir CK 6.996 straipsnio 3 dalies nuostata.

14. IeÅ¡kovė neneigia, jog trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 28 d. pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo (iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo) iÅ¡siuntė ieÅ¡kovės registruotu buveinės adresu. IeÅ¡kovė, kurios buveinės adresas iki Å¡iol nepakeistas-nepatikslintas, turi prisiimti visas rizikas ir visus teisinius padarinius, kiek tai gali bÅ«ti susiję su jam skirtos korespondencijos įteikimu-priėmimu jo paties nurodomu buveinės adresu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja pakankamas pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovė buvo tinkamai trečiojo asmens 2019 d. gegužės 28 d. raÅ¡tu informuota apie ieÅ¡kovei reiÅ¡kiamÄ pretenzijÄ dėl 11 979,08 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimo. Nurodyta trečiojo asmens siunta paÅ¡to įstaigai įteikta 2019 m. gegužės 30 d., todėl laikoma įteikta ieÅ¡kovei dar iki įsigaliojant draudimo apsaugai (nuo 2019 m. birželio 10 d.) pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ GJELT Nr. 2942729.

15. Teismo įsitikinimu, net jeigu ir bÅ«tų pagrindas teigti, kad aptariamas trečiojo asmens 2019 m. gegužės 28 d. raÅ¡tas ieÅ¡kovę pasiekė vėliau, negu 2019 m. birželio 10 d. (kai įsigaliojo atitinkama draudimo apsauga), tačiau ieÅ¡kovė ir iÅ¡ kitų informacijos Å¡altinių žinojo (ar bent jau galėjo ir turėjo žinoti) apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį, tÄ patvirtina tiek liudytojo G. T. parodymai, tiek ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad jai vis dėlto buvo žinoma apie įvykį (nors ir nebuvo žinoma apie tikslų žalos dydį). Å alių sudarytos sutarties sÄ lygoje nekalbama apie ieÅ¡kovo (draudėjo) žinojimÄ apie reikalavimų ar pretenzijų tikslų dydį-mastÄ , reikalavimai-pretenzijos dar nebÅ«tinai turi bÅ«ti faktiÅ¡kai pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė, sudarydama sutartį, turėjo pareigÄ praneÅ¡ti atsakovui apie tuo metu ieÅ¡kovei jau žinomÄ 2019 m. vasario 15 d. įvykį.

16. Teismas konstatavo, kad draudimo iÅ¡mokÄ atsisakyta mokėti remiantis draudimo sutarties individualia sÄ lyga, tai aptariamas įvykis negali bÅ«ti ir pripažįstamas draudžiamuoju, juolab kad nagrinėjamas įvykis, apie kurį draudėjas žinojo dar iki draudimo apsaugos įsigaliojimo, neatitinka atsakovo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034, be kita ko, II dalies 2.1.6 punkto reikalavimų, keliamų draudžiamajam įvykiui (draudėjas apie trečiojo asmens patirtus nuostolius iki draudimo sutarties sudarymo nežinojo ir neturėjo žinoti).

17. Pakartotinai sprendime atkreipiamas dėmesys, kad CK nuostatos kalba bÅ«tent apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudžiamojo įvykio „atsitikimo tikimybei“, kaip tokiai, t. y. Å¡i teisės norma nekalba apie suteikimÄ informacijos apie jau įvykusį įvykį. Jau nurodyta, kad draudimo apsauga negali apimti jau įvykusio įvykio, apie kurį draudėjas žinojo, ir tokia situacija reglamentuojama specialiojoje teisės normoje – CK 6.996 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į CK 6.993 straipsnio nuostatų taikymÄ ginčo santykiams, nes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos CK 6.993 straipsnio nuostatos reglamentuoja atvejus, kai draudėjas nesuteikia draudikui informacijos apie kitokio pobÅ«džio aplinkybes (kurios susijusios su įvykio atsitikimo tikimybe), o ginčo santykiams taikytina bÅ«tent specialioji CK 6.996 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri draudžia draudiminę apsaugÄ taikyti įvykiams, kurie įvyko iki draudiminės apsaugos įsigaliojimo ir apie kuriuos draudėjas žinojo.

Remdamasis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir tuos ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į neva egzistuojančius pagrindus nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019 ir (arba) nurodytoje apygardos teismo nutartyje cituojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014.

18. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos teisminio nagrinėjimo metu ėmė iÅ¡ dalies kitaip teisiÅ¡kai vertinti (teisiÅ¡kai įvardyti) savo atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindus. Tačiau atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu jau buvo nurodžiusi ieÅ¡kovei, jog draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokėta remiantis, be kita ko, bÅ«tent draudimo sutarties individualia sÄ lyga, nes ieÅ¡kovė žinojo apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį, tačiau apie įvykį nei iÅ¡ karto, nei sudarydamas draudimo sutartį neinformavo draudikės. Taigi faktiniai atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindai ieÅ¡kovei jau buvo atskleisti ir remiantis iÅ¡ esmės tais pačiais faktiniais pagrindais buvo teisiÅ¡kai vertinamas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrįstumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. IeÅ¡kovė UAB „Gedarta“ pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Apeliantė visų pirma pasisako dėl 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarties GJELT Nr. 2696395 taikymo ginčo teisiniams santykiams ir nepagrįstus vertina teismo motyvus, kad (draudėjo) praneÅ¡imÄ apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį atsakovė (draudikė) gavo 2019 m. rugsėjo 18 d., praleidus 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ , taigi ginčo santykiams negali bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, pagal kuriÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d.

21. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovė aiÅ¡kiai nurodė du atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindus:1), nesavalaikis informavimas apie įvykį/aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti pretenzijos; 2), informacijos prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį neatskleidimas, turėjęs įtakos draudimo rizikos/draudimo įmokos vertinimui. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pati savo sprendimu patvirtino, jog gautÄ pretenzijÄ vertino abiejų draudimo sutarčių taikymo kontekste, t. y. tiek sutarties, pagal kuriÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d., tiek sutarties pagal kuriÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d.

Atsakovės atstovas patvirtino, kad dar galiojant 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarčiai ir atsakovei gavus informacijÄ apie įvykį, t. y. gavus nukentėjusio asmens/jo draudiko raÅ¡ytinę pretenzijÄ arba tiesiog praneÅ¡imÄ apie įvykį (dar net ir nesant raÅ¡ytinės pretenzijos), draudimo iÅ¡mokos mokėjimo klausimas bÅ«tų vertinamas pagal 2018 m. birželio 7 d. sudarytÄ ir iki 2019 m. birželio 6 d. galiojusiÄ draudimo sutartį. Taigi, patvirtino, kad vienas iÅ¡ atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindų – tariamas nesavalaikis informavimas apie įvykį.

Atsakovė vertino draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ pagal 2018 m. birželio 7 d. sudarytÄ ir iki 2019 m. birželio 6 d. galiojusiÄ draudimo sutartį, tačiau iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Å¡iÄ sutartį atsisakyta dėl tariamai praleisto termino informuoti apie įvykį.

22. Apeliantė vadovaujasi CK 6.1012 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovė laiku nepranešė atsakovei apie įvykį, tai nebÅ«tų turėję jokios įtakos nei žalos padidėjimui, nei atėmę iÅ¡ atsakovės galimybės nustatyti įvykio aplinkybes ir padarinius, kadangi kitas profesionalus draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ atliko įvykio aplinkybių tyrimÄ Å¾alos byloje Nr. 2139577 ir pripažino šį įvykį draudiminiu, todėl iÅ¡mokėjo apdraustajam draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 11 979,08 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykį patikrino ir įvykį draudžiamuoju pripažino profesionali draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“, ir remiantis Draudimo įstatymo 98 str. 3 d., profesionaliam draudikui iÅ¡tyrus draudiminį įvykį ir nustačius tiek žalos faktÄ , tiek dydį, kitas draudikas, Å¡iuo atveju atsakovė, neturi teisės kvestionuoti draudiminį įvykį tyrusio profesionalaus draudiko sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Taigi, atsakovės teiginiai, jog ji tariamai negalėjo objektyviai įsitikinti įvykio aplinkybėmis ir ginčyti nuostolio dydį, nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju nuostolį ir jo dydį nustatė profesionalus draudikas, o atsakovė Å¡io draudiko atlikto tyrimo nekvestionavo, todėl remiantis CK 6.1012 str. 2 d., savalaikis nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį (jei toks bÅ«tų nustatytas) nebÅ«tų turėjęs įtakos atsakovės pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė, kuri privalo įrodyti atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindus, neįrodė neigiamų pasekmių, tariamai kilusių dėl to, kad ieÅ¡kovė neva laiku neinformavo apie įvykį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1507-467/2019; 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019). Pažymi, kad draudikui nepakanka teigti, jog draudėjas pažeidė atitinkamÄ pareigÄ - draudikas privalo įrodyti tokio tariamo pažeidimo esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsiradimui, iÅ¡tyrimui, žalos dydžiui ir kt.

23. Apibendrindama Å¡iÄ dalį apeliantė nurodo, kad turi bÅ«ti taikoma 2018 m. birželio 7 d. tarp ginčo Å¡alių sudaryta draudimo sutartis, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog įvykis įvyko dar galiojant Å¡iai sutarčiai, UAB „Kristiana“ pretenzijos atsirado taip pat galiojant Å¡iai sutarčiai (tik nebuvo pateiktos ieÅ¡kovei).

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad ginčo Å¡alims sudarius naujÄ (2019 m. birželio 10 d.) draudimo sutartį, retroaktyvi apsauga ginčo įvykiui negalėjo bÅ«ti taikoma, teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei 2019 m. gegužės 28 d. pretenzija buvo įteikta iki sudarant naujÄ draudimo sutartį, t. y. iki 2019 m. birželio 10 d. Teismas nepagrįstai taikė CPK 123 str. 4 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo įteikimo procedÅ«rai, Å¡iÄ teisės normÄ taikė nukrypdamas nuo jos taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Nepavykus faktiÅ¡kai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik iÅ¡naudojus Å¡ias galimybes procesiniai dokumentai gali bÅ«ti pripažinti įteiktais praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo iÅ¡siuntimo į juridinio asmens registruotÄ buveinę (CPK 123 str. 4 d.) AB „Lietuvos draudimas“ tokių veiksmų neatliko.

AB „Lietuvos draudimas“ buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė registruotos buveinės adresu veiklos nevykdo, sekanti pretenzija jau buvo siųsta faktinės veiklos adresu, tokia informacija pateikiama ir internete. Dokumentas galėtų bÅ«ti laikomas įteiktu praėjus 10 d. nuo jo iÅ¡siuntimo ne po dokumento pirmojo iÅ¡siuntimo, o tik tada, kai pirmasis dokumentas grįžtų neįteiktas, siuntėjas nesėkmingai iÅ¡naudotų galimybes dokumentÄ Ä¯teikti kitais bÅ«dais, ir dokumentas bÅ«tų antrÄ kartÄ iÅ¡siunčiamas juridinio asmens registracijos adresu.

25. Teismas, pasisakydamas dėl pretenzijos įteikimo, nepagrįstai vadovavosi CK 2.49 straipsnio 2 ir 3 dalimis, byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 28 d. pretenzijÄ bÅ«tų siuntęs ieÅ¡kovės valdymo organo (direktoriaus) buvimo vietos adresu, kuomet pirmasis laiÅ¡kas su pretenzija grįžo neįteiktas. Minimaliomis pastangomis tiek faktinės veiklos adresas, tiek el. paÅ¡to adresas buvo pasiekiami. FaktiÅ¡kai pretenzija įteikta buvo 2019 m. rugsėjo 12 d. Iki tol dokumentai nebuvo iÅ¡siųsti nei ieÅ¡kovės vadovo gyvenamosios vietos adresu, nei vieÅ¡ai skelbiamu faktinės buveinės adresu, o adresu, kuris sutampa su JAR registruotu adresu, dokumentai buvo siųsti tik vienÄ kartÄ . Å ie pažeidimai lėmė nepagrįstÄ pirmos instancijos iÅ¡vadÄ dėl to, jog 2019 m. gegužės 28 d. pretenzija ieÅ¡kovei tariamai buvo įteikta iki ginčo Å¡alims sudarant 2019 m. birželio 10 d. draudimo sutartį.

26. Pažymi, kad ieÅ¡kovei iki pretenzijos įteikimo nebuvo žinoma apie 2019 m. vasario 15 d. įvykį. Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, tariamai patvirtinantis ieÅ¡kovo žinojimÄ apie įvykį yra 2019 m. vasario 18 d. UAB „City Service Engineering“ raÅ¡tas, skirtas UAB „Panorama“. IeÅ¡kovė nėra nei Å¡io raÅ¡to siuntėjas, nei gavėjas. Å iame raÅ¡te dėstoma vieno subjekto faktinių aplinkybių versija kitam subjektui, tuo labiau Å¡i versija dėstoma preliminariai ir ne draudimo santykių/žalos atlyginimo kontekste.

Su minimo raÅ¡to turiniu ieÅ¡kovė apskritai susipažino tik gavusi trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės darbuotojo atvykimas apžiÅ«rėti UAB „Kristiana“ patalpas patvirtina tik žinojimÄ , kad toks įvykis buvo. Ä®vykio dienÄ ieÅ¡kovės darbuotojo apsilankymas UAB „Kristiana“ patalpose nėra ir negali bÅ«ti laikomas sužinojimu, kad ieÅ¡kovei tariamai bus pareikÅ¡tos pretenzijos. Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje žinojimu apie įvykius, dėl kurių ateityje gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos nepripažinta situacija, kuomet draudėjas iki draudimo sutarties sudarymo žinojo informacijÄ apie įvykį, taip pat, kad jis įtariamas įvykio kaltininkas, tačiau nebuvo gavęs raÅ¡ytinės nukentėjusiojo pretenzijos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019).

27. AukÅ¡tesnės instancijos teismas aiÅ¡kindamas tas pačias draudimo taisykles Nr. 034 ir jų nuostatas, kurios aktualios Å¡iame ginče, dalyvaujant tam pačiam draudikui – ADB „Gjensidige“, tuo atveju, kai asmuo iki sudarant draudimo sutartį žinojo apie įvykį, konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad naujai sudarytos draudimo sutarties retroaktyvi apsauga netaikytina. Teismų praktikoje taip pat daroma iÅ¡vada, kad tokioje situacijoje, kuomet už įvykį atsakingas asmuo, žinodamas tik oficialiai nepatvirtintÄ informacijÄ , gautÄ Å¾odžiu, nežinodamas apie trečiųjų asmenų patirtus nenustatyto dydžio nuostolius, nepraneÅ¡a apie tokį įvykį draudikui ir dėl to draudikas, įvykus draudiminiam atvejui atsisako įvykį pripažinti draudžiamuoju, draudikas privalo įrodyti, kad ne tik jis, tačiau ir kiti draudikai nebÅ«tų sudarę draudimo sutarties (CK 6.993 str. 7 d.).

Å iuo sprendimu teismas iÅ¡ esmės prieÅ¡ingai vertino beveik tapačiÄ situacijÄ . Kad užpylimo priežastis yra ieÅ¡kovės veiksmai, dėl kurių patirta nuostolių, ieÅ¡kovei nebuvo žinoma, todėl įpareigojimas informuoti draudikÄ apie bet kokias aplinkybes, nors iÅ¡ jų turinio ir nėra jokios konkrečios žalos atlyginimo grėsmės, laikytinas pertekliniu. Teismas pernelyg plačiai aiÅ¡kino draudėjo pareigÄ atskleisti informacijÄ apie bet kokius įvykius, dėl kurių ateityje galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos pretenzijos.

28. Pažymėjo, kad Draudimo taisyklių (3.6 p.) kalba apie „draudžiamuosius įvykius“ ir draudėjo pareigÄ informuoti bÅ«tent apie draudžiamuosius įvykius iki draudimo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė pas atsakovę turtinius interesus yra apsidraudusi nuo 2017 m. birželio 7 d. Ginčui aktuali 2018 m. birželio 7 d. Draudimo sutartis GJELT Nr. 2696395 įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d. Pagal Taisyklių I dalies 1.3 p., II dalies ir 2.1 p. „draudžiamasis įvykis“ yra trečiojo asmens raÅ¡tu pareikÅ¡ta pretenzija ieÅ¡kovei dėl žalos atlyginimo.

ReikalavimÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovė gavo 2019 m. rugsėjo 12 d. Kadangi apie „draudiminį įvykį“ ieÅ¡kovė sužinojo po 2019 m. birželio 10 d. Draudimo sutarties GJELT Nr. 2942729 pasiraÅ¡ymo, gavusi 2019 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡ytinį reikalavimÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ atstovo, todėl sudarydama draudimo sutartį nenuslėpė informacijos apie trečiųjų asmenų pretenzijas. IeÅ¡kovė iki naujos draudimo sutarties sudarymo nežinojo apie draudžiamuosius įvykius, kaip juos apibrėžia pačios atsakovės patvirtintos Taisyklės.

29. Apeliantė teigia, kad taikytina ne CK 6.996 straipsnio 3 dalis, o CK 6.993 straipsnis. Pasak teismo, draudiminė rizika jau buvo materializavusi iki sudarant 2019 m. birželio 10 d. draudimo sutartį, tačiau tokios teismo išvados nepagrįstos. Teismų praktikoje situacija, kuomet neatskleidžiamos egzistuojančios aplinkybės, dėl kurių ateityje galėtų būtų pareikštas reikalavimas, kuriam taikomas šis draudimas, yra laikomos ne rizikos materializavimusi, o informacijos ir aplinkybių, reikšmingų draudimo rizikai įvertinti prieš sudarant draudimo sutartį, neatskleidimu.

30. Vilniaus apygardos teismas byloje, kurioje buvo taikytos ginčui aktualios draudimo taisyklės Nr. 0342 bei nagrinėta situacija, kuomet draudėjui buvo žinoma apie aplinkybes (gaisrÄ ), dėl kurių ateityje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ , tačiau jis apie tai draudikės iki sutarties sudarymo momento neinformavo ir kurioje sekančiÄ dienÄ po draudimo sutarties sudarymo draudėjas gavo raÅ¡ytinę pretenzijÄ , teismas taip pat konstatavo, kad „byloje nėra įrodyta, jog tokia informacija, nesant patvirtintos ir nustatytos žalos, priežastiniu ryÅ¡iu susijusios bÅ«tent su netinkamos kokybės parduotu daiktu, bÅ«tų lėmusi draudimo rizikos padidėjimÄ , kuriam esant ne tik atsakovė ADB „Gjensidige“, tačiau ir kiti draudikai, nebÅ«tų sudarę draudimo sutarties (CK 6.993 straipsnio 7 dalis)“.

Å iuo atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad ne tik atsakovė, tačiau ir kiti draudikai, nebÅ«tų sudarę draudimo sutarties su ieÅ¡kove. Tuo tarpu, netgi pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu teisme patvirtino, kad žinodama apie įvykį iki 2019 m. birželio 10 d., ji nebÅ«tų atsisakiusi sudaryti draudimo sutarties, o bÅ«tų nebent padidinusi draudimo įmokÄ .

31. Taip pat pažymi, kad draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vienu pagrindu, draudėjui Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ užginčijus teisme, papildomai nėra leidžiama nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės argumentai, susiję su naujų pagrindų, neva sudarančių pagrindÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kėlimu, nevertintini, nes nebuvo nurodyti atsakovei priimant sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių byloje nevertintinas atsakovės argumentas, kad „draudimo rizika materializavosi iki draudimo sutarties sudarymo“, nes tokio pagrindo nebuvo nurodyta nei viename iÅ¡ atsakovės raÅ¡tų, kuriais nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ atsakovės raÅ¡tų matyti, kad ji teigė, jog ieÅ¡kovė neva nuslėpė informacijÄ (apie įvykius/aplinkybes, dėl kurių gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamos pretenzijos ateityje). BÅ«tent tai sudaro bylos nagrinėjimo dalykÄ ir nauji, papildomi argumentai, kuriais siekiama papildyti, iÅ¡plėsti atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindus, byloje neturėjo bÅ«ti vertinami.

32. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Pasisakydama dėl draudimo sutarties GJELT Nr. 2696395 (2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d.) galiojimo nurodo, kad Taisyklių 2.1. p. nurodyta, kad trečiojo asmens reikalavimas atlyginti žalÄ pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu esant visoms sÄ lygoms (tame tarpe ir apie žalÄ ar įvykį draudikui praneÅ¡ta draudimo sutarties terminu ar per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ ). Ä®vykis nepripažįstamas draudžiamuoju, jei nors viena iÅ¡ nustatytų sÄ lygų nėra tenkinama.

Pažymėtina, kad įvykiui nepripažinti draudžiamuoju užtenka vien formalaus vienos iÅ¡ sÄ lygų netenkinimo, nesiejant to su neigiamų pasekmių atsakovui atsiradimu (pvz., įvykio administravimo apsunkinimu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, nes neatitinka visų kumuliatyviųjų kriterijų – nors neteisėti veiksmai buvo atlikti draudimo laikotarpiu, tačiau dėl atsiradusios žalos kreiptasi praleidus nurodytose draudimo sutartyje nustatytÄ trejų metų terminÄ po sutarties pabaigos.

Taigi, tuo atveju, jei netenkinamos draudimo sutartyje nustatytos sÄ lygos (pvz., nepraneÅ¡ama apie įvykį per draudimo sutartyje nustatytÄ terminÄ ; praleidžiamas draudimo sutartyje nustatytas terminas pareikÅ¡ti pretenzijÄ ; žala atsiranda jau pasibaigus draudimo sutartyje nustatytam terminui ir pan.), draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ vien dėl formalaus sÄ lygų netenkinimo.

34. Atsižvelgiant į Taisyklių sÄ lygas, draudimo apsauga pagal Å¡iÄ sutartį galėtų bÅ«ti taikoma (jei nebÅ«tų nustatyta kitų pagrindų nemokėti iÅ¡mokos), jei praneÅ¡imas apie žalÄ ar įvykį bÅ«tų pateiktas atsakovei sutarties galiojimo metu arba per 30 dienų nuo jos pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 6 d. PraneÅ¡imas atsakovei buvo pateiktas tik 2019 m. rugsėjo vidury (jau pasibaigus net iÅ¡plėstiniam 30 dienų praneÅ¡imo terminui). Ginčo dėl Å¡ios faktinės aplinkybės nėra. Kaip minėta, dar nesibaigus praneÅ¡imo terminui, apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl naujos sutarties sudarymo (GJELT Nr. 2942729), taip pat atsakovės neinformavo.

35. Apeliantė per visÄ sutarties galiojimo terminÄ ir per 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ , kuris baigėsi 2019 m. liepos 6 d., neinformavo atsakovės apie draudimo sutarties terminu ir/ar retroaktyviu laikotarpiu įvykusius įvykius ir/ar aplinkybes, dėl kurių gali bÅ«ti pareikÅ¡tos trečiųjų asmenų pretenzijos (Taisyklių 2.1.4., 2.1.5, 10.1.2. p.). PraneÅ¡imÄ pateikė bei apie AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ informavo tik 2019 m. rugsėjo vidury (tuomet jau buvo pasibaigusi draudimo sutartis GJELT Nr. 2696395), todėl pastaroji sutartis nėra aktuali (Taisyklių II dalies 2.4. p.), todėl klausimas dėl iÅ¡mokos mokėjimo/nemokėjimo spręstinas pagal draudimo sutartį GJELT Nr. 2942729, kuri galiojo praneÅ¡imo ir pretenzijos pateikimo atsakovei metu (2019 m. rugsėjį).

36. Atsakovės teigimu, draudimo liudijimas GJELT Nr. 2696395 šiuo atveju iš viso neturėtų būti taikomas, be to, neturėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019. Nurodytoje byloje draudiko klientas žinojo, kad kilo gaisras, tačiau nežinojo, jog gaisro priežastis jo parduotas katilas, nes buvo iškelta tik hipotetinė priežasties versija. Šiuo atveju, kad apeliantei jau 2019 m. vasario 15 d. apie įvykį buvo žinoma, patvirtino UAB „City Service Engineering“ darbuotojas G.

T., kuris iÅ¡ kart po įvykio susisiekė ir iÅ¡kvietė į įvykio vietÄ apeliantės darbuotojÄ . Tai, kad apeliantė iÅ¡ karto po apliejimo suprato, kad bÅ«tent ji padarė žalos yra labai svarbu, kadangi tuo metu galiojo draudimo sutartis, kurioje nurodyta, kad įvykis gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, be kita ko, tik tuomet, jei apeliantė praneÅ¡a atsakovei apie žalÄ ar įvykį sutarties galiojimo metu arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ (Taisyklių 2.1.4. p.).

37. Atsakovė nurodo, kad jeigu apeliantė norėjo turėti draudimo apsaugÄ , ji turėjo informuoti atsakovę apie žalÄ ar įvykį iki pasibaigs iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas, nepaisant to, jog trečiojo asmens pretenzijos dar nėra gavusi (pagal draudimo sutartį praneÅ¡imas nėra siejamas su pretenzijos gavimu). Apeliantė neabejotinai suvokė, kad padarė žalos, tačiau apie tai atsakovės neinformavo per iÅ¡plėstinį laikotarpį. Apeliantės cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl CK 6.993 str. nuostatų taikymo ir kuriose buvo reikÅ¡mingas bÅ«tent nukentėjusiojo asmens pretenzijos pateikimas.

38. Pažymi, kad atsakovė negali teigti, ar laiku vykdžius savarankiÅ¡kÄ Ä¯vykio tyrimÄ bÅ«tų buvusios nustatytos kitokios nei ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės ir žalos dydis, tačiau atsakovei apie įvykį sužinojus taip vėlai dėl ieÅ¡kovės kaltės, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga reikalauti iÅ¡ atsakovės įrodyti, kad buvus savalaikiam ir savarankiÅ¡kam tyrimui, tikrai bÅ«tų buvę nustatytos kitokios aplinkybės, žalos dydis.

39. Atsakovė taip pat pasisako dėl draudimo sutarties GJELT Nr. 2942729 (galiojusios nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d.) ir nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliantė turi prisiimti neigiamas pasekmes, kurios atsirado dėl to, kad pati apeliantė faktiškai buvo kitu adresu nei rodo viešai įstatymų nustatyto imperatyvo pagrindu paskelbta informacija.

40. Teigia, kad apeliantė neabejotinai jau įvykio metu apie apliejimÄ Å¾inojo, tÄ patvirtino liudytoju teismo posėdyje apklaustas patvirtino pastatÄ administruojančios bendrovės UAB „City Service Engineering“ darbuotojas G. T., kuris nurodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡sikvietė apeliantės darbuotojÄ . Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismų praktikoje žinojimu apie įvykius, dėl kurių ateityje gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos nepripažinta situacija, kuomet draudėjas iki draudimo sutarties sudarymo žinojo informacijÄ apie įvykį, taip pat, kad jis įtariamas įvykio kaltininkas, tačiau nebuvo gavęs raÅ¡ytinės nukentėjusiojo pretenzijos.

Apeliantės nurodytoje byloje situacija buvo kitokia – draudiko klientas buvo tik įtariamas dėl įvykio (tai buvo viena iš versijų), be to, cituojamoje byloje analizuojamos visai kitos redakcijos, nei ginčo atveju, draudimo taisyklės. Cituojamoje byloje taip pat nebuvo sutarties nuostatos, jog draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pareikšti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos. Apeliantė patvirtino ne tai, kad nėra pateikta trečiųjų asmenų pretenzijų dėl žalos atlyginimo, o kad jai nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pareikšti reikalavimai dėl vykdomos veiklos, nors aplinkybės, kad padarė žalos jau buvo žinomos.

41. Apeliantės vertinimu, egzistuojančios aplinkybės, dėl kurių ateityje galėtų bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas, kuriam taikomas Å¡is draudimas yra laikomos ne rizikos materializavimusi, o informacijos ir aplinkybių, reikÅ¡mingų draudimo rizikai įvertinti prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, neatskleidimu. Atsakovės teigimu, tokia pozicija nepagrįsta, kadangi pagal CK 6.160 str. 3 d., 1.66 str., 6.996 str. 3 d., 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 26 d., draudimo teisės doktrinÄ , draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik tokiais atvejais, kai prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudžiama rizika dar nėra materializavusis (iÅ¡sipildžiusi).

Vienintelė iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės yra galimybė draudimo sutarties Å¡alims susitarti, kad iÅ¡moka bus mokama už iki draudimo sutarties sudarymo įvykusius įvykius (rizikos iÅ¡sipildymÄ ), apie kuriuos draudimo sutarties Å¡alys iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo (CK 6.996 str. 3 d. antras sakinys). Rizika materializavosi (civilinė atsakomybė kilo ir nebeliko netikėtumo faktoriaus) dar iki sudarant draudimo sutartį, todėl atsakovei neatsiranda prievolė mokėti iÅ¡mokos atsižvelgiant į draudimo sutarties, kaip sÄ lyginės rizikos sutarties specifikÄ ir CK 6.996 str. 3 d.

42. Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad ginčui taikytina ne CK 6.996 str. 3 d., o CK 6.993 str. CK 6.996 str. 3 d. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, kad iÅ¡moka nemokėtina, jei prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį rizika jau buvo iÅ¡sipildžiusi, nebent apie tokį iÅ¡sipildymÄ draudėjas nežinojo ir dėl iÅ¡mokos mokėjimo nežinojimo atveju buvo susitarta. Tuo tarpu CK 6.993 str. 7 d. nurodo pasekmes draudimo iÅ¡mokai ir draudiko įrodinėjimo pareigÄ , kai draudėjas dėl neatsargumo nepateikia informacijos, susijusios su rizikos vertinimu, tačiau Å¡i norma jokiu bÅ«du nepaneigia CK 6.996 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės, kuri iÅ¡ esmės atitinka draudimo, kaip rizikos sutarties, specifikÄ .

43. Atsakovė būtų sudariusi draudimo sutartį su apeliante net jei būtų žinojusi apie ginčo įvykį, tačiau būtų buvusi paskaičiuota didesnė draudimo įmoka, nes faktiškai būtų paaiškėję, kad apeliantė rizikingesnė. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad draudimo apsauga ginčo įvykiui būtų buvusi taikoma, nes įvykis įvyko iki sutarties sudarymo (nėra netikėtumo faktoriaus, CK 6.996 str. 3 d.). Be to, ir draudimo liudijime taip pat būtų nurodyta (kaip ir dabar), kad išmoka nebus mokama, nes rizika materializavosi.

44. Pažymi, kad draudimo liudijime apeliantė patvirtino, kad jai nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su jos veikla, dėl kurių gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos. Ä®vykis gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, kai trečiojo asmens reikalavimas atitinka visas Taisyklių II d. 2.1.1. – 2.1.7. p. nustatytas sÄ lygas. Ä®vykis nelaikytinas draudžiamuoju, be kita ko, kadangi nenustatyta Taisyklių II d. 2.1.6. p. esanti privaloma sÄ lyga, t. y. draudėjas apie trečiojo asmens patirtus nuostolius iki draudimo sutarties sudarymo nežinojo ir neturėjo žinoti. Rizika jau buvo iÅ¡sipildžiusi (civilinė atsakomybė kilusi) prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį ir apeliantė apie tai žinojo (nėra netikėtumo faktoriaus, CK 6.996 str. 3 d., draudimo sutarties samprata). Dėl Å¡ių priežasčių, nėra teisinio pagrindo rizikos iÅ¡sipildymÄ susieti su trečiojo asmens pretenzijos pateikimui.

45. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su naujų pagrindų, neva sudarančių pagrindÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kėlimu, nurodo, kad pagal CK 6.996 str. 3 d. draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimÄ ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sÄ lyga galioja, jeigu draudimo sutarties Å¡alys apie draudiminį įvykį, kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo.

IÅ¡ esmės rizikos materializavimasis, kaip pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos buvo nurodytas dar iki ieÅ¡kinio pateikimo, t. y. abiejuose atsakovės raÅ¡tuose. Å alių individualiai aptarta ir draudimo liudijime iÅ¡dėstyta sÄ lyga iÅ¡ esmės atitinka CK 6.996 str. 3 d. nurodytÄ taisyklę ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties esmę. Minėtoje sÄ lygoje taip pat nurodyta, kad iÅ¡moka nebus mokama dėl aplinkybių, apie kurias apeliantė žinojo iki draudimo sutarties sudarymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 46.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

47. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pas atsakovę nuo 2017 m. birželio 7 d. draudžia savo civilinę atsakomybę kiekvienais metais sudarydama naujÄ draudimo sutartį. IÅ¡ pradžių tarp Å¡alių galiojusiÄ sutartį patvirtina draudimo liudijimas GJELT Nr. 2696395 (galiojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d., retroaktyvi data 2018 m. kovo 20 d.). 48. 2019 m. vasario 15 d. prekybos centre (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovės vykdytų remonto darbų buvo užlietos patalpos ir jose buvęs turtas.

UAB „City Service Engineering“ vadybininkas 2019 m. vasario 18 d. praneÅ¡imu UAB „Panorama LT“ technikos vadovÄ informavo apie parduotuvės „Kristiana“ užliejimÄ . Nurodyta, kad antrame aukÅ¡te „Viva batai“ parduotuvėje buvo atliekamas remontas, kurio metu iÅ¡sinėrė kanalizacijos vamzdis ir iÅ¡siliejo vanduo. Remonto darbus ir nudrenavimÄ atliko UAB „Gedarta“ (apeliantė). Apeliantė neginčija aplinkybės, kad tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovės darbuotojas buvo atėjęs į aplietas patalpas, tÄ patvirtino byloje liudytoju apklaustas G.

T.. Vėliau dėl Å¡io įvykio trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam asmeniui „Kristiana“ iÅ¡mokėjo 11 979,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

49. Besibaigiant pastarosios draudimo sutarties galiojimui, buvo susitarta dėl naujos sutarties sudarymo ir atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡davė draudimo liudijimÄ Nr. GJELT Nr. 2942729 (galiojo nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d.). Retroaktyvus laikotarpis nuo 2018 m. kovo 20 d.

50. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad apeliantės atstovas 2019 m. rugsėjo 12 d. apie gautÄ raÅ¡tÄ (pretenzijÄ ) iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ dėl užliejimo informavo draudimo tarpininkÄ UADBB „Rizikos valdymo specialistai“. Draudimo brokeris atsakovės informacinėje sistemoje ieÅ¡kovės gautÄ pretenzijÄ užregistravo 2019 m. rugsėjo 17 d. 51. 2019 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu „Dėl sprendimo žalos byloje Nr. CLT1956957“ atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir iÅ¡moka nebus mokama.

Sprendime nurodyta, kad remiantis draudimo sutartimi (GJELT Nr. 2942729) buvo apdrausta apeliantės įmonės civilinė atsakomybė, vykdant Å¡ildymo, vėdinimo, vėsinimo, santechnikos, elektros, prieÅ¡gaisrinių sistemų įrengimo, montavimo darbus. Atitinkamai, draudimo sutarties individualiose sÄ lygose nurodyta, jog draudėjas (apeliantė) patvirtina, kad jam nėra pareikÅ¡tų jokių reikalavimų ir/ ar pretenzijų, dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ ar parduotos produkcijos, taip pat draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ ar parduotos produkcijos.

Draudėjas yra informuotas, kad pareiÅ¡kimo atitikimas tikrovei ir teisingumas yra bÅ«tina ir esminė sÄ lyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį. PaaiÅ¡kėjus, kad Å¡is draudėjo pareiÅ¡kimas neatitinka tikrovės, tai laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sprendime taip pat nurodyta, jog įvykis (kuomet aplietas „Kristiana“ salonas) įvyko 2019 m. vasario 15 d., apie minėtÄ Ä¯vykį apeliantės įmonė žinojo, tačiau draudiko (atsakovės) nei iÅ¡kart po įvykio, nei prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį GJELT Nr. 2942729 neinformavo.

Sprendime taip pat nurodyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. apeliantės įmonei buvo pateikta AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija Nr. R0002193542 „Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo“, apie kuriÄ draudikas taip pat nebuvo informuotas savalaikiai. Apie minėtÄ Ä¯vykį draudikas nebuvo informuotas ir prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį GJELT Nr. 2942729, dėl ko draudikui nebuvo sudaryta galimybė objektyviai įvertinti draudimo rizikos/apskaičiuoti pagrįstÄ draudimo įmokÄ . Sprendime konstatuota, kad ADB „Gjensidige“ neatsiranda pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

52. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2019 m. spalio 4 d. pretenzijÄ su praÅ¡ymu pakeisti sprendimÄ ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pretenzijoje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovei iÅ¡siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Å is adresas yra buvęs bendrovės korespondencijos adresas, kuris keitėsi ir Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) (naujas korespondencijos adresas yra nurodytas ir bendrovės internetinėje svetainėje prie skilties kontaktai (www.gedarta.lt) bei interneto svetainėje www.rekvizitai.vz.lt, bendrovė negavo jokios raÅ¡tiÅ¡kos pretenzijos iÅ¡ nukentėjusiojo UAB „Kristiana“.

RaÅ¡te nurodė, kad bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie atsiradusiÄ Å¾alÄ ir jos apimtį paties nukentėjusio UAB „Kristiana“, nebuvo gauta raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija ar praÅ¡ymas atlyginti žalÄ , todėl bendrovė pagrįstai negalėjo įvykdyti CK 6.1012 straipsnyje nustatytos pareigos praneÅ¡ti apie draudiminį įvykį. Bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukentėjusiojo UAB „Kristiana“ draudiko AB „Lietuvos draudimas“, kadangi raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas į prieÅ¡ tai buvusį bendrovės korespondencijos adresÄ , dėl to nebuvo galimybės susipažinti su pareikÅ¡tu reikalavimu bei informuoti draudikÄ .

Dėl šių aplinkybių bendrovė neturėjo pagrindo numatyti jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pareikšti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos sudarant Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (GJELT Nr. 2942729) ir tai negalėtų būti vertinama kaip esminis draudimo sutarties pažeidimas.

53. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad sprendimas nebus keičiamas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos, apeliantė sužinojo iÅ¡kart po minėto 2019 m. vasario 15 d. įvykio/įvykio fakto, tačiau atsakovę informavo tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. jau po naujos draudimo sutarties sudarymo. Tiek individualiose draudimo sutarties sÄ lygose (GJELT Nr. 2942729), tiek draudimo Taisyklėse (Taisyklų 7.1.5 p., 2.1.5 p.), tiek CK 6 1012 str. yra įtvirtinta draudėjo pareiga praneÅ¡ti apie galimai draudžiamÄ jį įvykį, t. y. apie draudžiamojo įvykio faktÄ , o ne apie gautas pretenzijas/praÅ¡ymus atlyginti žalÄ . Dėl 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarties (GJELT Nr. 2696395) taikymo 54. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡ioje dalyje, kad įvykiui netaikytina 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutartis, dėsto Å¡iuos argumentus:

1) teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog praneÅ¡imas draudikei pateiktas praleidus 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ (pateiktas 2019 m. rugsėjo 18 d.), lemia tai, kad ginčo santykiams negali bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, pagal kuriÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d.;

2) galimas savalaikis nepraneÅ¡imas apie įvykį neturėjo įtakos nei žalos padidėjimui, nei atėmė iÅ¡ atsakovės galimybę nustatyti įvykio aplinkybes ir padarinius (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis), atsakovė neįrodė neigiamų pasekmių, kilusių dėl neva laiku neinformavimo apie įvykį. Atsakovė, atsikirsdama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad įvykiui pripažinti draudžiamuoju esminė sÄ lyga yra apie žalÄ ar įvykį draudikui praneÅ¡ti draudimo sutarties terminu ar per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ , taip pat nurodo, kad apeliantė turėjo informuoti atsakovę apie žalÄ ar įvykį iki pasibaigs iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas, nepaisant to, jog trečiojo asmens pretenzijos dar nėra gavusi, praneÅ¡imas nėra tapatus gautai pretenzijai.

55. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimÄ ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sÄ lyga galioja, jeigu draudimo sutarties Å¡alys apie draudiminį įvykį, kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo (CK 6.996 straipsnio 3 dalis).

56. CK 6.1012 straipsnis įtvirtina draudėjo pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie draudiminį įvykį. Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytÄ terminÄ ir sutartyje nustatytu bÅ«du (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis).

57. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 II dalyje, reglamentuojančioje Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygas, nurodyta, kad trečiojo asmens reikalavimas atlyginti žalÄ pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, tame tarpe ir įvykdomas reikalavimas apie žalÄ ar įvykį draudikui praneÅ¡ti draudimo sutarties terminu ar per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ (Taisyklių 2.1.4 p.). Tų pačių taisyklių II dalies 1.10 punkte reglamentuota, kad iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas – draudimo liudijime nurodytas terminas, prasidedantis nuo draudimo sutarties termino pabaigos, per kurį draudėjas turi teisę praneÅ¡ti draudikui apie draudimo sutarties terminu gautus reikalavimus atlyginti žalÄ (1.10.1 p.), apie draudimo sutarties terminu ir/ar retroaktyviu laikotarpiu įvykusius įvykius ir/ar aplinkybes, dėl kurių gali bÅ«ti pareikÅ¡tos trečiųjų asmenų pretenzijos (1.10.2 p.).

Taisyklėse įtvirtinta ir bendroji draudėjo pareiga draudžiamojo įvykio atveju ar susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių kyla realus draudžiamojo įvykio pavojus, užregistruoti įvykį draudiko tinklalapyje www.gjensidige.lt arba informuoti draudikÄ bendruoju telefonu 1626 ar elektroniniu paÅ¡tu info@gjensidige.lt ir vykdyti pareigas, nustatytas draudimo rÅ«Å¡ies sÄ lygose, papildomose sÄ lygose ar draudimo sutartyje (Taisyklių 5.3.5 p.). Taisyklių II dalies 7.1.5 punkte taip pat nurodyta, kad be kitų pareigų, draudėjas privalo per 1 darbo dienÄ praneÅ¡ti draudikui apie gautus reikalavimus atlyginti žalÄ ir/ar apie įvykius bei aplinkybes, dėl kurių ateityje gali bÅ«ti pareikÅ¡ti tokie reikalavimai, ir patvirtinti praneÅ¡imÄ raÅ¡tu per 3 darbo dienas, nurodant:

a) kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis bei dėl kokių priežasčių atsitiko toks įvykis;

b) pavardes, pavadinimus, adresus ir kitÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie asmenis, pareiÅ¡kusius ir/ar galinčius pareikÅ¡ti reikalavimus atlyginti žalÄ ;

c) galimÄ Å¾alos (reikalavimo) dydį (sumÄ );

d) savo pozicijÄ dėl civilinės atsakomybės kilimo pareikÅ¡to ar galimo reikalavimo atžvilgiu.

58. IÅ¡ pastarųjų nuostatų darytinos sekančios teisinės iÅ¡vados – Å¡alys, sudarydamos sutartį, sulygo, jog viena iÅ¡ aplinkybių, leidžianti nepripažinti įvykio draudžiamuoju, yra savalaikis draudiko neinformavimas, be to, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, Taisyklių 1.10.2 punkte numatyta, kad draudikas privalo draudėjui praneÅ¡ti ne tik apie gautas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau, kaip jau ir minėta, apie įvykusius įvykius ir/ar aplinkybes, dėl kurių tokios pretenzijos gali bÅ«ti pareikÅ¡tos. Vadinasi, draudiko informavimas nėra siejamas vien tik su pretenzijos iÅ¡ nukentėjusio asmens gavimu, tačiau su bet kokių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti siejamos su reikalavimu draudėjui atlyginti žalÄ , praneÅ¡imu.

59. Byloje ginčo nėra dėl to, jog 2019 m. vasario 15 d. įvykis, kurio metu užlietos parduotuvės „Kristiana“ patalpos, įvyko galiojant 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarčiai. Draudimo sutartyje sulygta, kad iÅ¡plėstinis draudimo terminas – 30 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios draudimo sutarties terminas pasibaigė 2019 m. birželio 6 d., įvertinus iÅ¡plėstinį draudiko informavimo terminÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantė pagal 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarties (GJELT Nr. 2696395) draudikÄ informuoti galėjo iki 2019 m. liepos 7 d., tačiau draudikas apie gautÄ pretenzijÄ informuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. draudimo tarpininkui įvykį užregistravus atsakovės informacinėje sistemoje. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad apeliantė į draudikÄ kreipėsi praleidusi iÅ¡plėstinį terminÄ informacijai pateikti.

60. Apeliantės teigimu, jai 2019 m. vasario 15 d. apie įvykį tuo metu žinoma nebuvo, aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik 2019 m. rugsėjo 12 d. gavus pretenzijÄ , tačiau su tokiais teiginiais sutikti negalima. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atlyginimo rizikÄ , todėl abi draudimo sutarties Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos (žr. pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003 ir kt.). Be to draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, kuris lemia ir Å¡ios prievolės Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6. 38 straipsnio 3 dalis). Dėl Å¡ių priežasčių draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti.

61. Kaip minėta, draudėjui, siekiant įgyvendinti sÄ lygas įvykiui pripažinti draudžiamuoju, kyla pareiga draudikÄ informuoti apie įvykusius įvykius ir/ar aplinkybes, dėl kurių gali bÅ«ti pareikÅ¡tos trečiųjų asmenų pretenzijos. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. T. (UAB „City Service Engineering“ darbuotojas) nurodė, kad gavus skambutį iÅ¡ „Kristianos“, jis atėjo ir apžiÅ«rėjo, tuomet paskambino UAB „Gedarta“ darbuotojui V. (nurodė, kad UAB „Gedarta“ yra jų partneriai, turi jų kontaktus, todėl informavo, kokia yra situacija), taigi atvažiavo UAB „Gedarta“ projektų vadovas pasižiÅ«rėti.

Liudytojas nurodė, kad tai įvyko tÄ pačiÄ dienÄ , G. T. kartu su UAB „Gedarta“ darbuotoju apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , pasikalbėjo su parduotuvės darbuotoja (pažymi, kad dalyvavo ir apeliantės darbuotojas). Liudytojas, duodamas parodymus taip pat nurodė, kad kaltÄ dėl įvykio asmenį nustatė tÄ pačiÄ dienÄ . Atsakydamas į teisėjo klausimÄ dėl to, ar UAB „Gedarta“ buvo aiÅ¡ku, kad užliejimas įvyko dėl jų kaltės, ir kada tai paaiÅ¡kėjo, liudytojas paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko tuo pačiu metu, kai apeliantė dirbo virÅ¡uje, o vamzdis iÅ¡sinėrė ir iÅ¡siliejo apačioje.

UAB „Gedarta“ buvo pasakyta, kad jų darbuotojai užpylė „KristianÄ â€œ ir yra žalos dėl to, buvo nurodyta UAB „Gedarta“ darbuotojams atvykti ir pasižiÅ«rėti (posėdžio garso įraÅ¡as iki 1 val. 17 min.).

62. Teismo vertinimu, netikėti Å¡iais liudytojo, nesuinteresuoto bylos baigtimi, parodymais nėra pagrindo, tokių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir apeliantė, nurodydama tik tai, kad minėtas liudytojas nėra nei specialistas, nei ekspertas, galintis teikti iÅ¡vadas apie įvykio aplinkybes. Tačiau Å¡ioje vietoje svarbu akcentuoti tai, kad vien minėtų liudytojo nurodytų aplinkybių žinojimas (apie kÄ Ä¯vykio atsitikimo metu buvo informuotas UAB „Gedarta“ darbuotojas) yra pakankamas, kaip tÄ numato Taisyklių 1.10.2 p., kad apie pastarÄ sias aplinkybes bÅ«tų praneÅ¡ta draudikui (kaip jau ne kartÄ minėta, draudėjui kilo pareiga praneÅ¡ti apie įvykius ar aplinkybes, dėl kurių draudėjui vėliau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamos pretenzijos).

Pati apeliantė apeliaciniame skunde ne vienÄ kartÄ nurodo, kad apeliantės darbuotojo nuvykimas ir „Kristianos“ patalpų apžiÅ«rėjimas patvirtina tik žinojimÄ , kad toks įvykis buvo, tačiau nebuvo aiÅ¡ku dėl apeliantės atsakomybės už tokį įvykį. Teismo įsitikinimu, tokio pobÅ«džio veiklÄ Ä¯prastai vykdančiam asmeniui UAB „Gedarta“ turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, vykdant remonto darbus, susijusius su vandentiekius ir tuo pačiu metu užliejus po darbų atlikimo vieta esančias „Kristianos“ patalpas, kad visiÅ¡kai tikėtinai apeliantei gali bÅ«ti ateityje pareikÅ¡tos pretenzijos dėl tokio užpylimo, tokias akivaizdžias perspektyvas apeliantė privalėjo numatyti, juo labiau, apie Å¡ias aplinkybes informuoti draudikÄ , tačiau tokios savo pareigos neįvykdė, neįgyvendindama vienos iÅ¡ aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas įvykio nepripažinti draudžiamuoju.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įvykis gali bÅ«ti pripažintas nedraudžiamuoju dėl to, kad neatitinka visų kumuliatyviųjų kriterijų – nors įvykis buvo įvykęs draudimo laikotarpiu, tačiau dėl atsiradusios žalos kreiptasi praleidus terminÄ po sutarties pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 47-84).

Kaip jau minėta, įvykis gali bÅ«ti pripažįstamas nedraudžiamuoju, jeigu neįvykdomas reikalavimas praneÅ¡ti draudikui apie žalÄ ar įvykį sutarties terminu ar per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ .

63. Apeliantė taip pat teikia detalius argumentus, susijusius su tuo, kad ji draudikui apie įvykį laiku nepranešė dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ formaliai siuntė registruotu juridinio asmens buveinės adresu, nors iÅ¡ visų prieinamų Å¡altinių matyti, kad apeliantės faktinis veiklos adresas skiriasi, o registruotos buveinės adresu apeliantė jokios veiklos nevykdo. Ä®vertinus Å¡iuos argumentas ankščiau pateiktųjų kontekste (jog dar įvykio atsitikimo dienÄ 2019 m. vasario 15 d. apeliantei apie įvykį ir visas esmines reikÅ¡mingas aplinkybes jau buvo žinoma) ir apeliantė neabejotinai turėjo pareigÄ draudikui apie jas praneÅ¡ti, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, tinkamai ar netinkamai AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ dėl užliejimo PLC „Panorama“ iÅ¡siuntė apeliantei, kadangi praneÅ¡imas draudikui nėra tapatu pretenzijai (žr. nutarties 57 p. nurodytų Taisyklių nuostatas).

64. Vis tik, atsakant į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, viena vertus, iÅ¡ su ieÅ¡kinio pateikto įrodymo (10 priedas. Informacija dėl UAB „Gedarta“ buveinės adreso) matyti, kad įrodymas apie įmonės faktinės veiklos vykdymo vietÄ datuojamas 2020 m. spalio 26 d., tačiau nėra įrodymų, kad bÅ«tent pirminės AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijos siuntimo metu (2019 m. gegužės 28 d.) faktinis apeliantės veiklos adresas buvo vieÅ¡ai ir lengvai prieinamas taip, kaip nurodyta minėtame apeliantės pateiktame įrodyme.

CK 2.49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visas susiraÅ¡inėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiÅ¡kiai nenurodė kitaip. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas iÅ¡ esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibÅ«dinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresÄ (CK 2.49 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį Å¡io duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. JAR duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galiÄ . Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziÅ¡kai, juridinio asmens buveinė yra itin reikÅ¡minga informacija apie jį patį, nes bÅ«tent Å¡i informacija yra vienas iÅ¡ duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat nuspėjamumÄ bei teisinį tikrumÄ teisinių santykių dalyviams.

Å i informacija turi reikÅ¡mės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirÅ«pinti, kad jo buveinėje bÅ«tų sudarytos sÄ lygos priimti procesinius dokumentus ir kitÄ korespondencijÄ . Juridinio asmens nepasirÅ«pinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančiÄ Ä¯statymo nustatytÄ atskleidimo pareigÄ ir jos teisines pasekmes, sÄ moningai pasirenka tokį savo elgesio bÅ«dÄ , kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.

Taigi, juridinio asmens nepasirÅ«pinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iÅ¡ esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sÄ moningai atsisako prisiima rizikÄ bÅ«ti neinformuotam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). JAR duomenimis, apeliantės adresas nuo 2012 m. balandžio 18 d. tebėra nepakeistas (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į nurodytas CK nuostatas ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bÅ«tent apeliantei, neatnaujinus duomenų Juridinių asmenų registre, tenka neigiamos tokios pareigos neįvykdymo pasekmės.

65. Apeliantė skunde nurodo, kad savalaikis draudiko neinformavimas neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi įvykį patikrino ir įvykį draudžiamuoju pripažino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, remiantis Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad profesionaliam draudikui iÅ¡tyrus draudiminį įvykį ir nustačius tiek žalos faktÄ , tiek dydį, kitas draudikas, Å¡iuo atveju atsakovė, neturi teisės kvestionuoti draudiminį įvykį tyrusio profesionalaus draudiko sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taigi atsakovės teiginiai, jog ji negalėjo objektyviai įsitikinti įvykio aplinkybėmis ir ginčyti nuostolio dydį yra nepagrįsti.

TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1507-467/2019, taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010.

66. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi apeliantė, nurodyta, kad draudikas neturi teisės:1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, Å¡i nuostata nedraudžia draudimo bendrovei kvestionuoti kitos draudimo bendrovės atliktÄ Ä¯vykių tyrimÄ , ar, juo labiau, nenurodo, kad tokio tyrimo konkreti draudimo bendrovė negali/neturi teisės atlikti pati. PrieÅ¡ingai, Å¡i nuostata įtvirtina teisę ir pareigÄ draudimo bendrovei, visų pirma, nustatyti, ar draudžiamasis įvykis buvo bei patikrinti visÄ prieinamÄ informacijÄ . Neabejotina, kad draudėjui, pažeidus pareigÄ laiku apie įvykį informuoti, draudikui buvo užkirsta teisė per pagrįstÄ laikotarpį nuo užpylimo fakto tokias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010 kasacinis teismas, be apeliantės pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovui laiku nepraneÅ¡us apie draudžiamÄ jį įvykį, atsakovas neteko galimybės duoti nurodymų ieÅ¡kovui operatyviai organizuojant sugadinto objekto apžiÅ«rÄ ir žalos sumažinimo klausimais, dalyvauti sprendžiant kitus klausimus <...>, dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ pagal byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo tinkamas nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį atsakovui galėtų bÅ«ti pagrindas spręsti dėl draudimo iÅ¡mokos mažinimo.

Taigi, neabejotina, kad savalaikis nepranešimas draudikui turi esminės reikšmės.

67. Taisyklių 9.7.3 punkte taip pat įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į žemiau įvardintų draudėjo veiksmų (neveikimo) priežastis, pasekmes, priežastinį ryšį su draudžiamojo įvykio atsitikimu, žalos padidėjimu, jų įtakÄ draudiko galimybei nustatyti ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti įvykio priežastis, aplinkybes, žalos dydį, įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę, draudikas turi teisę mažinti atlygintinų nuostolių sumÄ ar jos nemokėti, jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudėjui žinomÄ Ä¯vykį Å¡ių taisyklių II dalies 7.1.5. punkte nustatyta tvarka ir terminais, iÅ¡skyrus atvejus, kai savalaikis nepraneÅ¡imas apie įvykį neužkerta kelio ir/ar nesudaro kliūčių draudikui nustatyti įvykio priežastis, aplinkybes ir/ar žalos dydį.

68. Kaip matyti iÅ¡ pastarojo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, Taisyklių nuostatų, draudikui nebejotinai kyla neigiami padariniai dėl savalaikio informacijos apie įvykius ar aplinkybes nesuteikimo, todėl apeliantė deklaratyviai teigia, kad atsakovė nebÅ«tų nustačiusi kitokias aplinkybes, nei AB „Lietuvos draudimas“. Pritartina atsakovei, kad Å¡iai dienai itin sudėtinga arba neįmanoma įrodinėti, kad laiku vykdžius savarankiÅ¡kÄ Ä¯vykio tyrimÄ bÅ«tų buvusios nustatytos kitokios nei apeliantės nurodomos aplinkybės ir žalos dydis, tačiau, svarbu tai, kad bÅ«tent dėl savalaikio nepraneÅ¡imo draudikė tokiÄ teisę prarado.

69. Apeliantė, grįsdama Å¡iuos argumentus, taip pat vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1507-467/2019, tačiau Å¡iame sprendime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nepaneigia aukščiau minėtų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kokias aplinkybes kiekvienas konkretus draudikas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip minėta, draudimo ir įpareigojimo vadovautis kitų draudikų nustatytomis aplinkybėmis įstatyme nesuformuluota, tokių nuostatų, beje, nenurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1507-467/2019. Dėl to Å¡i apeliacinio skundo argumentų grupė atmestina kaip nepagrįsta.

70. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad draudimo iÅ¡mokos pagal 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutartį (GJELT Nr. 2696395) iÅ¡mokėti nėra pagrindo. Dėl 2019 m. birželio 10 d. draudimo sutarties (GJELT Nr. 2942729) taikymo 71. IÅ¡ 2019 m. birželio 10 d. draudimo sutarties (GJELT Nr. 2942729) nuostatų matyti, kad draudimo sutartis galioja nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 6 d., retroaktyvi data – 2018 m. kovo 20 d. Draudimo sutarties individualiosiose sÄ lygose nurodyta, kad draudėjas patvirtina, kad jam nėra pareikÅ¡tų jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų, dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos, taip pat draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos.

Draudėjas yra informuotas, kad pareiÅ¡kimo atitikimas tikrovei ir teisingumas yra bÅ«tina ir esminė sÄ lyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį. PaaiÅ¡kėjus, kad Å¡is draudėjo pareiÅ¡kimas neatitinka tikroves, tai laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

72. Pakartotinai pažymėtina, kad nors apeliantė įrodinėja, kad jai draudimo apsauga privalo galioti pagal Å¡iÄ sutartį, tačiau, anksčiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliantei dar žalos padarymo dienÄ buvo žinomos ne tik kad minimalios, tačiau pakankamo iÅ¡samumo apie įvykį aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos (žr. nutarties 61 – 62 p. motyvus), ir kuriuos, sudarydama naujÄ draudimo sutartį, draudikui pagal minėtÄ individualiÄ jÄ sÄ lygÄ turėjo praneÅ¡ti.

Kaip minėta, pastaroji sÄ lyga yra bÅ«tinoji ir esminė, jÄ pažeidus tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Å i nuostata, kaip ir 2018 m. birželio 7 d. draudimo sutarties (GJELT Nr. 2696395) atveju, nereikalauja, kad draudėjui bÅ«tų pareikÅ¡tos pretenzijos, kaip jau detaliai minėta, užtenka tam tikrų aplinkybių, dėl kurių vėliau gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos, žinojimo. Dėl Å¡ių priežasčių esminės reikÅ¡mės neturi apeliantės teiginiai, susiję su AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijos dėl žalos atlyginimo apeliantei įteikimu (dėl argumentų apie pretenzijos įteikimÄ pasisakyta nutarties 63 – 65 p.).

73. Apeliantė įrodinėja, kad jai iki pretenzijos gavimo (taigi, ir iki naujosios draudimo sutarties sudarymo) nebuvo žinomos jokios aplinkybės taip pat tuo, kad vienintelis tÄ galimai patvirtinanti įrodymas yra UAB „City Service Engineering“ 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡tas. Kaip apeliantė pagrįstai nurodo, Å¡is raÅ¡tas nėra jai adresuotas, nėra aiÅ¡ku, kaip apie tokio raÅ¡to buvimÄ apeliantei įvykio metu ar iÅ¡ karto po jo turėjo bÅ«ti žinoma. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas Å¡iuo įrodymu nesiremia, be to, apie tai, kad užliejimo faktas apeliantei buvo žinomas, patvirtina ne minėtas raÅ¡tas, tačiau liudytojo G. T. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

74. Apeliantė, įrodinėdama aplinkybę, kad fakto apie užliejimÄ Å¾inojimas negali bÅ«ti laikomas ta aplinkybe, apie kuriÄ draudikui reikėjo praneÅ¡ti, vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019. Pasak apeliantės, minėtoje nutartyje pasisakyta, kad žinojimu apie įvykius, dėl kurių ateityje gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos, nepripažinta situacija, kuomet draudėjas iki draudimo sutarties sudarymo žinojo informacijÄ apie įvykį, taip pat, kad jis įtariamas įvykio kaltininkas, tačiau nebuvo gavęs raÅ¡ytinės nukentėjusiojo pretenzijos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privaloma vadovautis tik tokiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie suformuluoti bylose sutampant faktinėms aplinkybėms. Cituojamoje byloje, įvertinus Å¡alių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, taisykles, matyti, kad jose nėra sulygta analogiÅ¡ka ar bent panaÅ¡i sÄ lyga kaip Å¡ioje byloje, jog draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai ir/ar pretenzijos dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų ir/ar parduotos produkcijos.

Taigi, šioje situacijoje šalys susitarė dėl platesnės apimties aplinkybių draudikui atskleidimo, negu cituojamos bylos Nr. e2A-1060-967/2019 atveju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

75. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas sprendime neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.993 straipsnio ir CK 6.996 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.993 straipsnyje reglamentuojama draudėjo pareiga atskleisti informacijÄ draudikui apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui. Vadovaujantis CK 6.993 straipsnio 1 dalimi, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui.

Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudikÄ , pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sÄ lygose (draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raÅ¡tu prašė draudėjo suteikti informacijÄ (CK 6.993 straipsnio 2 dalis). Informacijos, kuri lemia draudimo rizikos padidėjimÄ , neatskleidimas dėl neatsargumo yra įstatyme nustatyta sÄ lyga, suteikianti teisę draudikui reikalauti iÅ¡ draudėjo pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas arba proporcingai padidėjusiai rizikai mažinti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.993 straipsnio 5 ir 6 dalys), o tam tikrais atvejais – atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, jei ji sudaryta, reikalauti sutartį nutraukti, o įvykus draudžiamajam įvykiui, atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.993 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 6.993 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė įvykus draudžiamajam įvykiui atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties, tačiau tokia teisė atsiranda tik draudikui įrodžius, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014).

76. Ä®vertinus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡io straipsnio taikymo matyti, kad Å¡i norma ir joje numatytos pasekmės taikytinos tuo atveju, kuomet nepraneÅ¡ama apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, taigi nuostatos taikymas suformuluotas „į ateitį“, sietinos su rizikos vertinimu. TÄ akivaizdžiai patvirtina tiek CK 6.987 straipsnio draudimo sutarties apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad draudiminis įvykis „turi įvykti“ (taigi, ateityje), tiek Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, kurioje nurodyta, kad draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui, vėlgi, draudiminis įvykis turi atsitikti ateityje.

77. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Å¡iuo atveju pagrįstai taikytina CK 6.996 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, jog draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimÄ ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sÄ lyga galioja, jeigu draudimo sutarties Å¡alys apie draudiminį įvykį, kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo.

Å ioje sutartyje, kaip minėta, įtvirtintas retroaktyvus galiojimo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 20 d., taigi įvykis įvyko bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu, tačiau, kad iÅ¡imtis galiotų, įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad sutarties Å¡alys apie tokį įvykį nežinojo. Å iuo atveju, kaip detaliai nustatyta, apeliantei apie tokį įvyki buvo žinoma 2019 m. birželio 10 d. draudimo sutarties sudarymo metu, todėl draudimas negalioja, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų draudimo sutarties, kaip sÄ lyginės rizikos sutarties, sampratos ir esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent CK 6.996 straipsnio 3 dalyje įtvirtintina iÅ¡imtimi, taip atitinkančiÄ byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ .

78. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

79. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apeliantei, neatskleidus aplinkybių draudikui, kaip tÄ numato individualios sutartie sÄ lygos, draudimas pagrįstai taikytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, laikėsi teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo (CPK 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė Margarita Stambrauskaitė