2022-12-21 Nr. AB-1113-3-61-3-04420-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-818-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04420-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.4; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. spalio 7 d., kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus pasienio rinktinės vado 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. TE-1394 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau-ir Įsakymas) ; grąžinti pareiškėją į tarnybą Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje; priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas; stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vado 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. TE-1394 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, apie Įsakymą pareiškėjas sužinojo 2021 m. spalio 6 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2022 m. spalio 7 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo akto priėmimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad pareiškėjui tik 2022 m. spalio 2 d. pabendravus su buvusiais kolegomis tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus vertinamas Vidaus tarnybos statuto nuostatų, buvusių pareiškėjo atleidimo teisiniu pagrindu, konstitucingumas.

Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, konstatavo, kad nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes pareiškėjas turėjo galimybę laiku (nepraleidžiant įstatymo nustatyto skundo padavimo termino) kreiptis į teismą, ginčydamas Įsakymą bei jau tuo metu prašyti vertinti atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų konstitucingumą, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau to nepadarė. Kitų aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai paduoti skundą teismui, pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra konstitucinės teisės ekspertas, pagrįstai manė, jog jo atleidimo teisinis pagrindas buvo teisėtas ir tik iš buvusių kolegų sužinojo, kad galimai yra atleistas neteisėtai.

Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodančia, kad ieškinio arba skundo senaties pradžia yra tada, kai asmuo sužinojo apie jo teisių pažeidimą, o ne tada, kai pažeidimo padarymo faktas yra konstatuotas teisme. Pareiškėjas mano, kad jis dėl objektyvių kliūčių praleido terminą kreiptis į teismą, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą– teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes nežinojo, kad individualus aktas, kuriuo jis atleistas iš tarnybos, pasirodo esąs antikonstitucinis.

Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Įsakymo atleisti pareiškėją iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, praėjus vieneriems metams nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad yra praleistas įstatyme nustatytas skundo pateikimo terminas.

Administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Nors teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių jam kreiptis į teismą iš karto po Įsakymo priėmimo ir jo atleidimo iš tarnybos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis nėra konstitucinės teisės specialistas bei kad jis apie galimą įsakymo neteisėtumą sužinojo 2022 m. spalio mėnesį, nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir nesutikdamas su atleidimu iš vidaus tarnybos, galėjo operatyviai, teisės aktų nustatytu terminu kreiptis į teismą, tačiau pats pasirinko nerūpestingo ir aplaidaus elgesio modelį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius