2023-09-06 Nr. AB-15793-3-61-3-04336-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-598-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04336-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) pareiškėjo naudai 877,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat 47,36 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas nevykdė pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl susidarė 924,37 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro 133,58 Eur rinkliavos įsiskolinimas už 2019 m. ir 7,21 Eur delspinigiai; 379,20 Eur rinkliavos įsiskolinimas už 2020 m. ir 20,48 Eur delspinigiai ir 364,23 Eur rinkliavos įsiskolinimas už 2021 m. ir 19,67 Eur delspinigiai.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Atsakovas nurodė, kad atsiskaito su pareiškėju už visas surenkamas ir tvarkomas atliekas. Pareiškėjo reikalaujama rinkliavos suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidariusi tik už atsakovui priklausančius statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Šiuose Statiniuose pareiškėjas nesurenka ir netvarko komunalinių atliekų, todėl neturi teisės reikalauti rinkliavos mokėjimo. Atsakovas nurodė rinkliavos už šiuos objektus mokėti nesutinkantis ir apie tai ne kartą yra pranešęs pareiškėjui.

3.2. Atsakovas atsisako mokėti rinkliavą tol, kol nėra pašalintos Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų valstybės institucijų sudarytos kliūtys naudotis Statiniais.

3.3. Atsakovo teigimu, iš fotonuotraukų akivaizdu, kad Statiniai nenaudojami, t. y. bunkeriai, parako sandėliai, pastatyti ir apipilti dideliu sluoksniu pylimo, ant kurio auga medžiai, ilgą laiką buvo įregistruoti kaip saugotina valstybinio miško teritorija. Nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytas 60–70 proc. turto nusidėvėjimas. Į Statinius neįmanoma patekti, nėra įvažiavimo, nenumatyti jokie servitutai.

3.4. Dalis Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) sklypo, Vilniuje, teritoriją. Dėl šio sklypo nuomos mokesčio priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad sklypo iš viso negalima naudoti, nes jis pažeidžia Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą, pagal, kurį numatytas reikalavimas „galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlyti servitutą“. Šis sklypas nesusijungia nei su (duomenys neskelbtini), nei su kita gatve, todėl neįmanoma patekti į teritoriją.

3.5. Atsakovas pažymėjo, kad dėl daugybės kliūčių naudotis jam priklausančiu turtu tapo visiškai neįmanoma, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. atskirąja nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl galbūt pažeistų įstatymų, įtraukiant Statinius į privatizuojamų objektų sąrašą ir sudarant privatizavimo sandorius.

3.6. Atsakovas pažymėjo negalintis naudotis Statiniais, negalintis prie jų privažiuoti, jiems nėra priskirtas joks konteineris, kurio net nėra kur pastatyti, juose nėra elektros, vandens, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas tikrai neišveža ir netvarko komunalinių atliekų šiuose Statiniuose.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – priteisė jam iš atsakovo 877,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir 47,36 Eur delspinigių, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti numatytą lengvatą ir neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Tačiau apeliacines instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstravo, pareiškėjas neturi objektyvios galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais Statiniais. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad atliekos šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidarė. Teismo vertinimu, tokiu atveju nėra pagrindo priteisti už minėtus nekilnojamojo turto objektus iš atsakovo kintamąją vietinės rinkliavos dalį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui ir netinkamai taikė vietines rinkliavas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, kad, kadangi byloje esančių duomenų nepakanka apskaičiuoti pareiškėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad jis turi pareigą sąžiningai naudotis savo teisėmis ir veikti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tinkamai ir laiku teikti prašymus pareiškėjui nustatyta tvarka dėl numatytų lengvatų taikymo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 452,16 Eur nesumokėtos pastoviosios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dalį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir 24,41 Eur delspinigių.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

7.2. Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškinyje Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastatai – slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastatai – sandėliai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Slėptuvės ir sandėliai stovi ant laisvos valstybinės žemės. Atsakovas nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl yra susidariusi 7 294,98 Eur skola bei 1 173 Eur palūkanų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 7 294,98 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 294,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7.3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti pastatus yra apribotos objektyviai. Konstatavo, kad su atsakovu nėra sudaryti jokie susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo, kuriame yra atsakovo privatizuoti pastatai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra pastatai adresu: (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, o slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini) yra 0,5984 ha sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas, stovi nesuformuotame sklype. Be to, sklypas, kuris patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją, nesusijungia nei su (duomenys neskelbtini) gatve, nei su jokia kita, todėl į teritoriją neįmanoma teisėtai patekti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos.

7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė.

7.5. Už atliekų tvarkymą pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 877,01 Eur skola (už 2019 m. apskaičiuota rinkliavos suma 133,58 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2019 m. gruodžio 31 d.; už 2022 m. apskaičiuota rinkliavos suma 379,20 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d.; už 2021 m. apskaičiuota rinkliavos suma 364,23 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d.).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p.) nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti pastatus Statiniuose yra apribotos, todėl pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą šiuose objektuose. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai patvirtina, jog atsakovo veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti. Teismo vertinimu, kadangi atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti turto objektus apribotos, nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo kintamąją vietinės rinkliavos dalį.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui 2023 m. gegužės 15 d. patikslintame prašyme dėl Rinkliavos priteisimo nurodė, kad rinkliavos mokėtojas turi daugiau nei vieną apmokestinamą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą Vilniaus mieste, todėl šie objektai įtraukiami į vieną mokėjimo pranešimą, pateikiant bendrą mokėtiną rinkliavos sumą už visus objektus, todėl rinkliavos suma, o atitinkamai skola ir delspinigiai, nėra išskaidomi. Prie prašymo pareiškėjas pateikė skaičiavimo detalizaciją. Teismui susipažinus su pateikta pareiškėjo skaičiavimo detalizacija, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti turto objektus apribotos, atsakovas, teismo teigimu, kintamosios rinkliavos dalies neturi pareigos mokėti už šiuos toliau nurodytinus statinius: (duomenys neskelbtini), todėl padaryta išvada, kad kintamoji rinkliavos dalis, kuri pateikta bendroje mokėtinoje rinkliavos sumoje išskaičiuojama, toliau teismui pateikiant išskaičiavimą:

9.1. 125,48 Eur už 2019 m. laikotarpį ((duomenys neskelbtini) – 8,41 Eur; (duomenys neskelbtini) – 9,00 Eur; (duomenys neskelbtini) – 22,36 Eur; (duomenys neskelbtini) – 28,53 Eur; (duomenys neskelbtini) – 57,18 Eur);

9.2. 119,64 Eur už 2020 m. laikotarpį ((duomenys neskelbtini) – 10,08 Eur; (duomenys neskelbtini) – 10,80 Eur; (duomenys neskelbtini) – 26,64 Eur; (duomenys neskelbtini) – 24 Eur; (duomenys neskelbtini) – 48,12 Eur);

9.3. 116,88 Eur už 2021 m. laikotarpį ((duomenys neskelbtini) – 9,60 Eur; (duomenys neskelbtini) – 10,32 Eur; (duomenys neskelbtini) – 25,56 Eur; (duomenys neskelbtini) – 23,76 Eur; (duomenys neskelbtini) – 47,64 Eur.)

10. Taigi, pirmosios instancijos teismo teigimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavus, jog atsakovas neturi pareigos mokėti kintamąją dalį už atliekų tvarkymą šiais numatytais adresais: (duomenys neskelbtini), teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir iš atsakovo prašomą priteisti 814,16 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sumažino iki 452,16 Eur. (814,16 - 125,48 - 119,64 - 116,88= 452,16 Eur). Taip pat atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, atitinkamai iki 24,41 Eur buvo sumažinta ir delspinigių suma.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant įpareigojimą mokėti rinkliavos pastoviąją dalį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tol, kol bus suteiktas bent laikinas leidimas patekti prie Statinių.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota vadovaujantis Nuostatais, pagal kurių redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis yra taikoma rinkliavos lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies (Nuostatų 72.1 p.).

12.2. Atsakovo nuomone, Vilniaus savivaldybės neveiklumas turi būti vertinamas kaip statinių naudojimo stabdymas neveikimu. Byloje nustatyta, kad atsakovo subjektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos dėl viešojo administravimo subjektų neveiklumo. Situacija yra tęstinė, neaišku, kada bus išspręsta (atsakovas nuolat kreipiasi į Vilniaus m. savivaldybę dėl galimybės patekti į patalpas, bet nėra suteikiamos nei laikinos nei jokios kitos galimybės). Atsakovas įpareigojamas mokėti pastoviąją rinkliavos dalį, tačiau naudotis 100 proc. savininko teisėmis jis neturi galimybės. Statinių registrų pažymose nurodyta, jog Statiniai yra „fiziškai pažeisti“, jiems būtinas remontas, kurio atlikti neįmanoma, nesant galimybės patekti į patalpas, o šis nėra suteikiamas dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo. Tad viešojo administravimo subjektų neveiklumas stabdo Statinių naudojimą. Nuostatų 72.1 punkte numatyta lengvata yra siejama su tuo, kad, jei savininkas yra nepajėgus įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių – yra stabdomos ir su tuo susijusios pareigos. Šiuo atveju situacija yra iš esmės analogiška, tik atliekama neveikimu t. y. statinių naudojimas yra stabdomas viešojo administravimo subjektų neveikimu.

12.3. Pastovioji vietinė rinkliavos dalis yra siejama ir su infrastruktūros išlaikymu, tačiau šiuo atveju būtent prie atsakovui priklausančių Statinių infrastruktūros ir nėra. Nėra galimybės privažiuoti prie Statinių nei atsakovui, nei pareiškėjo veiklą vykdantiems darbuotojams, jų transporto priemonėms, taip dėl to nėra galimybės ir racionaliai pastatyti konteinerius, todėl neturi būt taikomas ir mokestis.

12.4. Nuostatuose numatyta galimybė atsisakyti kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo net ir tuo atveju, kai, pvz., rinkliavos mokėtojas tiesiog išvyksta iš patalpų. Tačiau jis gali bet kada sugrįžti ir įgyvendinti savo teisę naudotis turtu, o, šiuo atveju, šios savo teisės atsakovas neturi galimybės įgyvendinti.

13. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Tai yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

14.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis Statiniais nesinaudoja bei kad jis turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, ir pažymi, kad, pagal bendrą taisyklę, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne. Pareiškėjas šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų apie įvykusias ir nepašalintas avarijas nekilnojamo turto objektuose adresais (duomenys neskelbtini), ar viešojo administravimo subjekto rašto apie statinių naudojimo sustabdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir (ar) tokios rinkliavos lengvatų bei pateikęs aukščiau nurodytus dokumentus. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, atsakovo negalima atleisti nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį tik dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

14.3. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip, nei norėtų bylos šalis, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 452,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pastoviąją rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir 24,41 Eur delspinigių, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neturi pareigos mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dalį, prašomą priteisti sumą sumažino kintamosios vietinės rinkliavos dydžiu bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė 452,16 Eur ir 24,41 Eur delspinigių.

17. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis privalėjo būti atleistas ir nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

20. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

21. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių (2018 m. kovo 21 d. redakcija) 7.5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d., rinkliavos mokėtoju laikomas rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 6.6 p.).

22. Pagal minėtos redakcijos Nuostatus vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Nuostatų VI skyriuje (Nuostatų 39–49 p.) nustatyti rinkliavos apskaičiavimo principai, o Nuostatų VII skyriuje reglamentuota rinkliavos apskaičiavimo tvarka – pagal Nuostatų 50 punktą rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja administratorius (pareiškėjas), o 51 punkte nustatyta, kad apskaičiuotą rinkliavą administratorius nurodo rinkliavos mokėjimo pranešime. Pagal Nuostatų 52 punktą mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO) nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (52.1 p.); pagal Nuostatų 52.2 punktą kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama sekančiai: 52.2.1 punktas – kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); 52.2.2 punktas – kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis).

23. Iš aptarto ir Nuostatose įtvirtinto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

24. Pažymėtina, kad Nuostatų IX skyriuje įtvirtintos rinkliavos lengvatos. Nuostatų 72.1 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, taikomas 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies. Nuostatų 73 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Pagal Nuostatų 74 punktą lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui.

25. Atsakovas, kaip minėta, apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad jis nagrinėjamu atveju privalėjo būti atleistas nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, nurodo, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiais Statiniais, todėl ir atliekos negalėjo susidaryti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau minėtus atsakovo argumentus vertina kritiškai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021).

27. Taip pat pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies. Kaip minėta, Nuostatai nustato tvarką, kai asmuo gali būti atleistas nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo (žr. šios nutarties 24 p.), tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atleistas nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų apskundęs sprendimus, kuriais pareiškėjas būtų neatleidęs atsakovo nuo minėtos rinkliavos dalies mokėjimo (jeigu atsakovas ir būtų teikęs tokius prašymus). O teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Todėl argumentai, kad atsakovas turėjo būti atleistas nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo dėl savivaldybės ir (ar) atsakovo veiksmų, atmestini.

28. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu, patenkindamas atsakovo apeliacinį skundą ir perdavęs bylą iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčijo, o pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus, kuriuos išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dalį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.

30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis