32fbaaf3-a674-460d-b059-c8fb1b8573bf · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                    Administracinė byla Nr. eI-1458-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00480-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.1.; 20.2.3.1.; 20.5.; 50.4.; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,dalyvaujant pareiškėjui – G. Š., pareiškėjo atstovei – advokato padėjėjai A.

D., atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.          Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 9 d. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 409 Eur turtinės žalos, patirtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II-222-738/2016, atlyginimui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip jis ir jo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad turtinę žalÄ sudaro teismo iÅ¡laidos (advokatui sumokėtos sumos), patirtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Å i turtinė žala turi bÅ«ti atlyginta, kadangi ji atsirado dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų. 2016-07-05 pareiÅ¡kėjas buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, kai vairavo transporto priemonę, blaivumo patikrinimui.

PareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jis visiÅ¡kai nevartoja alkoholio ir geranoriÅ¡kai sutiko pÅ«sti į alkoholio matuoklį. Kadangi reidas buvo vykdomas tamsiu paros metu, pareiÅ¡kėjas nematė iÅ¡ kur pareigÅ«nai paėmė alkotesterį, taip pat iÅ¡ kur ir kokį antgalį pareigÅ«nai uždėjo ant alkotesterio. PareiÅ¡kėjui papÅ«tus į alkotesterį pareigÅ«nas informavo, kad pareiÅ¡kėjas yra neblaivus, kadangi alkotesteris parodė 0,07 promilės girtumÄ . PareiÅ¡kėjui tai buvo didelis netikėtumas, kadangi visiÅ¡kai nevartoja nei alkoholio.

Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis paprašė pareigÅ«nų patikrinti blaivumÄ antrÄ kartÄ . Policijos pareigÅ«nai nedavė pÅ«sti antrÄ kartÄ ir pasakė, jog skuba. PareigÅ«nams atsisakius leisti papÅ«sti į alkotesterį antrÄ kartÄ , su kartu važiavusiu bičiuliu PareiÅ¡kėjas paskambino draugei Robertai, kuri atvežė alkotesterį. PareiÅ¡kėjui papÅ«tus į minėtos draugės Robertos atvežtÄ alkotesterį, aparatas parodė 0,00 promilių.PareiÅ¡kėjas pasakė pareigÅ«nams pasakė, kad vyks į Priklausomybių ligų centrÄ , esantį Giedraičių gatvėje, pasitikrinti blaivumÄ .

PareigÅ«nai nieko neatsakė. PareiÅ¡kėjas nuvyko į Priklausomybių ligų centrÄ , esantį Giedraičių gatvėje Kaune. Priklausomybių ligų centre pareiÅ¡kėjas buvo patikrintas alkotesteriu - gydytoja davė pÅ«sti į alkotesterį, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentracijÄ . Taip pat priklausomybių ligų centre buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas buvo iÅ¡duotas po poros savaičių, jame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija, tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tikrai buvo blaivus reido metu.

Priklausomybių ligų centre iÅ¡duotus dokumentus jis pristatė Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui. PareiÅ¡kėjui 2016-08-30 buvo suraÅ¡ytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-70263108-16, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir paskirta 250 Eur bauda.Nesutikdamas su nutarimu, apskundė nutarimÄ Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas ir nutarė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimÄ Nr. 20N-70263108-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

PareiÅ¡kėjas patyrė 29 Eur iÅ¡laidas už atliktÄ tyrimÄ Priklausomybių ligų centre ir 380 Eur advokato pagalbai apmokėti.         PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė, kad iÅ¡laidas patyrė dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir trumparegiÅ¡ko požiÅ«rio, nenorėjimo spręsti situacijos iÅ¡ esmės. Visų pirma, pareigÅ«nai galėjo ir turėjo duoti pareiÅ¡kėjui pÅ«sti į alkotesterį pakartotinai reido metu. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, tirdamas šį įvykį, taip pat privalėjo iÅ¡samiai ir objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neteisingų alkotesterio parodymų, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro atliktÄ medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui nustatyti, tačiau tik formaliai rėmėsi protokolu, kuris buvo suraÅ¡ytas neteisingų alkotesterio rodmenų pagrindu.

Institucija nesilaikė ATPK 284 str. 1 d., 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas tyrimas ir priimtas nutarimas yra akivaizdus nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, kadangi pareiÅ¡kėjui teko naÅ¡ta įrodinėti savo nekaltumÄ , nors administraciniai ir baudžiamieji įstatymai nurodo prieÅ¡ingai, kad Institucijos privalo įrodinėti asmens kaltę, pažeidimo sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Kauno apylinkės teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , 2016-11-10 priėmė nutarimÄ , kuriuo konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. BÅ«tent Å¡io nutarimo pagrindu yra konstatuotas policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas. PareiÅ¡kėjo turėtos iÅ¡laidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios iÅ¡laidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, nes jei nebÅ«tų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė juos skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusių iÅ¡laidų.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2016-08-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas už pažeidimÄ , numatytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 str. 3 d..

Pažeidėjui buvo paskirta skirta 250 Eur bauda. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t.y., ar jie veikė taip, kaip Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos, arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjas Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės prasme sieja su policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ ir paskiriant jam administracinę nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam nebuvo leista pakartotinai pasitikrinti pareigÅ«nų alkotesteriu. Nors įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu administracinė teisena dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d., padarymo buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo Kaip matyti iÅ¡ 2016-11-10 Kauno apylinkės teismo nutarimo turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų, jiems vykdant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iÅ¡keliant bei nagrinėjant pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Bendrosios kompetencijos teismas nutarimÄ panaikino dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno apskrities VPK pareigÅ«nas, paskyręs pareiÅ¡kėjui administracinę nuobaudÄ . Nutarimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje suraÅ¡ytas tinkamai, pareigÅ«nui vykdant patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigÅ«nas Å¡ioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdamas bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai.

Vien tik aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas surinktus įrodymus įvertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigÅ«no neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas visiÅ¡kai.  Teismui pateiktų įrodymų vietas (taip pat ir prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-222-738/2016 dokumentų duomenys) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2016-07-05 apie 1 val. pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę ir Kauno mieste Tunelio gatvėje buvo sustabdytas Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų blaivumo patikrinimui.

PareiÅ¡kėjui papÅ«tus į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas 0,07 promilės neblaivumas. PareiÅ¡kėjas nesutiko su alkotesterio parodymais. PareiÅ¡kėjas nuvyko į Priklausomybių ligų centrÄ , esantį Giedraičių gatvėje Kaune. Priklausomybių ligų centre pareiÅ¡kėjas buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore. Priklausomybių ligų centre buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija.

Šiuo duomenis pareiškėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pateikė atsakovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-08-30 nutarimu Nr. 20N-70263108-16 pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016-07-05 1 val. 11 min. Kaune, Tunelio g. 20, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - t.y. 0,07 promilės neblaivumas, kai vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo.

Institucijos pareigÅ«nas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Dėl paminėto Institucijos nutarimo pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimÄ Nr. 20N-70263108-16 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, bylos teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, o praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi paliko nenagrinėtu.

TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Institucijos atstovai Å¡io teismo nutarimo Kauno apygardos teismui neskundė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nustatant jo neblaivumÄ , suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip yra įtvirtinama civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (LVAT administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t.y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti  administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Â Å¾alÄ , remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013 ir kt.).Kaip jau buvo paminėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas.

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Veiksmų neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai - t.y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Be to, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).Iš prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-222-738/2016 dokumentų duomenų matyti, kad 2016-07-05 apie 1 val. pareiškėjas vairavo transporto priemonę ir Tunelio gatvėje buvo sustabdytas Kauno apskrities VPK pareigūnų blaivumo patikrinimui.

PareiÅ¡kėjui papÅ«tus į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas 0,07 promilės neblaivumas. PareiÅ¡kėjas nesutiko su alkotesterio parodymais. PareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai nuvyko į Priklausomybių ligų centrÄ . Priklausomybių ligų centre pareiÅ¡kėjas buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore, taip pat buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija.

Å iuo duomenis pareiÅ¡kėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pateikė atsakovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-08-30 nutarimu Nr. 20N-70263108-16 pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Administracinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016-07-05 1 val. 11 min. Kaune, Tunelio g. 20, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas - t.y. 0,07 promilės neblaivumas, kai vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo (konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus).Ginčo situacijoje pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiÅ¡kėjas sieja su neteisėtu jo neblaivumo nustatymu, neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje.

Institucijos pareigÅ«nai nesiekė visapusiÅ¡ko, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo – neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 nutarimu nutarimÄ skirti administracinę nuobaudÄ panaikino ir bylÄ nutraukė, nesant pareiÅ¡kėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumo klausimÄ , nagrinėjamos administracinės bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiÅ¡kia, kad institucija suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (pareiÅ¡kusi atitinkamÄ kaltinimÄ ) ar priėmusi nutarimÄ veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTÄ® 56 str.).

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014). Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismo priimto procesinio sprendimų analizė, jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Vadinasi, jei pareigÅ«nas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigÅ«no aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). 2016 m. lapkričio 10 d.

Kauno apylinkės teismo nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiÅ¡kumus, nesant jas paÅ¡alinančių objektyvių duomenų, aiÅ¡kinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog vertinant bylos įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , konstatavo, kad vairuotojo blaivumas (arba apsvaigimas nuo alkoholio) turi bÅ«ti patvirtintas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Å ių Taisyklių 27 punktas nustatė, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (2016-07-05 Å¡ios nuostatos (taip pat ir kreiptis ne vėliau kaip per valandÄ po atlikto patikrinimo) buvo įtvirtintos Taisyklių 29 punkte).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiÅ¡kėjo) iniciatyva, po to, kai alkotesteriu buvo atliktas blaivumo testas, iÅ¡ jo buvo paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti ir tuo pagrindu 2016-07-12 atliktas teismo medicinos tyrimas Nr. T-A 5056/2016(01), kuriame nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į Priklausomybės ligų centrÄ nuvyko praėjus apie 20 minučių nuo to laiko, kai policijos pareigÅ«nai jį paleido iÅ¡ įvykio vietos. Bendrosios kompetencijos teismas taip pat akcentavo, kad policijos pareigÅ«nai neblaivumÄ nustatė 1.11 val., Priklausomybės centre kraujas paimtas 2.30 val..

Buvo konstatuota, kad vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (rėmėsi LAT nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Apylinkės teismas nustatė, kad policijos pareigÅ«nai, tikrindami pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ alkotesteriu „Alcotest 6810“, gerai neįsitikino, jog tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 - 20 minučių, nes alkoholio kiekio matuoklio „D.

A. 6810“ naudojimo instrukcijoje teigiama, kad matavimai Å¡iuo alkotesteriu gali bÅ«ti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo iÅ¡gerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iÅ¡kreipti rodmenis. Abejonėms dėl matavimo tikslumo iÅ¡vengimui pareigÅ«nai nepalaukė 15 minučių. Dėl to teismas taip pat padarė iÅ¡vada, kad remiantis vien tik alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu, konstatuoti pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ negalima. Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas tik lengvas 0,07 promilių neblaivumas, o policijos pareigÅ«nai, tikrinę jį alkotesteriu, pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukcijos nuostatas ir tai galimai įtakojo alkotesterio rodmenų patikimumÄ .

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1 punktas, nustatant neblaivumÄ , policijos pareigÅ«nus įpareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (nuo 2016-01-01 galiojusi redakcija). Svarbu ir tai, kad Kauno apskrities VPK dėl Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių skundo Kauno apygardos teismui nepateikė (TIS Liteko duomenys). Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paminėtu bendrosios kompetencijos teismo procesiniu sprendimu iÅ¡ esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).Remdamasis iÅ¡nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo procesiniu sprendimu bei prijungtos bylos duomenimis, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės dėl teisės pažeidimo aplinkybių iÅ¡ esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančiam pareigÅ«nui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto.

Be to, pareiÅ¡kėjas Kauno apskrities VPK prie nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ buvo pateikęs duomenis iÅ¡ Priklausomybės ligų centro. Taigi, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar eismo dalyvis kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, bei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimams pagrįsti (paneigti), buvo bÅ«tina rinkti papildomus įrodymus ir atlikti tuos procesinius veiksmus, kuriuos, be kita ko, atliko Kauno apylinkės teismas.

PareigÅ«nas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėdamas pareigÄ surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tačiau tiksliai nesilaikė jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį Å¡ių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ ,,elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigÅ«nas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jo veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimÄ (ABTÄ® 56 str.). Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 str., 280 str., 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai - t.y. nesiaiÅ¡kinant visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda.

Neteisėtas nubaudimas Å¡iuo metu konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir nutarimas Å¡ioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė žala.Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Kauno apskrities VPK, skųsti priimtÄ nutarimÄ teisės aktų nustatyti tvarka, ginti savo pažeistas teises teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teisme, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, rinkti įrodymus, parengti skundÄ ir taip patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 409 Eur nuostolių.Pažymėtina ir tai, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta žala, teismui turi bÅ«ti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ bylos medžiagos turi bÅ«ti nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai turi bÅ«ti nustatytas tokios žalos dydis.

PareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 29 Eur dydžio iÅ¡laidomis už Akto suraÅ¡ymÄ Priklausomybės ligų centre ir 380 Eur iÅ¡laidomis, susijusiomis su advokato teisinėmis paslaugomis, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , taip pat nagrinėjant skundÄ bendrosios kompetencijos teisme. Tai patvirtina 2016-07-05, 2016-08-30, 2016-10-30 pinigų priėmimo kvitų duomenys. Å ios jo turėtos teisinės iÅ¡laidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, atitinka 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti 100 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimu. 2017-01-16 Pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 777374 duomenys patvirtina, kad už skundo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo advokato padėjėjai 100 Eur.  Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžius bei į pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjui priteistina 100 Eur suma teismo iÅ¡laidų atlyginimui iÅ¡ atsakovo.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, jo atstovės, tiek ir atsakovo bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti pareiÅ¡kėjo G. S. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 409 Eur (keturis Å¡imtus devynis eurus) turtinės žalos atlyginimui.Priteisti pareiÅ¡kėjo G. S. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) teismo iÅ¡laidų atlyginimui.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

         Teisėjas                                                    Algis Markevičius