32fb9e06-d9ed-49d2-a7ee-e0d7c20411d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. I-3431-561/2015          Proceso Nr. 3-61-3-01655-2014-7                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 300 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjimo parduotuvė nesugebėjo tinkamai įvykdyti jo užsakymo, t. y. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymus įsigyti pieÅ¡tukinius klijus, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo įvykdytas.

Pabrėžė, kad dėl to, jog negalėjo įsigyti pieÅ¡tukinių klijų, jis patyrė didelį diskomfortÄ bei jautėsi nepagrįstai baudžiamas. PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pabrėžė, jog Kalėjimo pareigÅ«nai atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.

Pažymėjo, kad pagal 2014-03-04 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam yra reikalingi klijai, jis tÄ pačiÄ dienÄ juos gavo. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimo teritorijoje esančioje parduotuvėje prekių likučio poreikis nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau, Kalėjimo teigimu, yra neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio numatyti tiksliai. Todėl dėl Å¡ios priežasties parduotuvėje ne visada gali bÅ«ti visų asortimente nustatytų prekių bÅ«tent tam momentui.Nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 86,88 Eur (300 Lt) neturtinę žalÄ , kuri jam galimai padaryta dėl netinkamų Kalėjimo pareigÅ«nų veiksmų (b. l. 1).CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (Kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjo vasario mėnesio pateikti praÅ¡ymai (b. l. 3, 4, 5, 6) dėl pieÅ¡tukinių klijų įsigijimo nebuvo įvykdyti.

IÅ¡ atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad praÅ¡ymai buvo neįvykdyti dėl to, jog Kalėjimo parduotuvėje pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos prekės nebuvo. Atsakovė tvirtino, kad parduotuvėje prekės nebuvo, nes neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio numatyti tiksliai.   Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliuojamÄ sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis, o tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1978 m. sausio 18 d. sprendimÄ byloje Airija prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 5310/71). Praktikoje nurodoma ir tai, kad asmens kalinimo sÄ lygos turi bÅ«ti suderinamos su pagarba žmogaus orumui, kad sulaikymo priemonių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų kalinamajam tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų kalinimui neiÅ¡vengiamai bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, bei, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, kalinčiojo sveikata ir gerovė bÅ«tų tinkamai apsaugotos (žr. 2013 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje T.

B. prieÅ¡ RumunijÄ , 19730/10; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 44558/98, 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96).Teismas pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr. LVAT 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, LVAT 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Remdamasis iÅ¡dėstyta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad prekių tiekimo sutrikimas (prekių tiekėjui pritrÅ«ko pieÅ¡tukinių klijų) negalėjo lemti reikÅ¡mingų ir didelių iÅ¡gyvenimų, virÅ¡ijančių EŽTT suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei virÅ¡yti kalinimui neiÅ¡vengiamai bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai ir yra iÅ¡taisytinas (galima pakartoti užsakymÄ ).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjo užsakymas pagal 2014-03-04 praÅ¡ymÄ buvo įvykdytas.Darytina iÅ¡vada, kad aptariamais veiksmais pareiÅ¡kėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas taip pat nėra įrodytas. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių jo patirtÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusiÄ sveikatÄ , emocinę bÅ«senÄ ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, todėl ir Å¡i aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumÄ .

Nenustačius Kalėjimo personalo neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ė:            PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmesti.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas            Â