32fa61b7-0ddf-4b97-9a7e-ebb468976e21 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3064-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02022-2015-0                              Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytiniame teismo procese iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo A. G. skundas (2–4 b.l.), kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo skunde keliamas ginčas dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, gyvenimo sÄ lygos neatitiko standartų ir higienos normų; kamerose buvo Å¡alta, drėgna, buvo laikomas drauge su rÅ«kančiais asmenimis, sirgo emocine depresija, nebuvo užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir dėl to buvo kenkiama regėjimui, atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t.t.), asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamųjų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2309 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidrūs ir vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio blogo kvapo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėminio vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis, nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali tenkinamas. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saigos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 31) d įsakymu Nr. V-241. 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės labai nešvarios. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.

Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. Be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog bÅ«tų buvusios pažeistos jo teisės nebÅ«ti verčiamam kvėpuoti tabako dÅ«mais. Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , anot kurios, tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiaisiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, susiję su rÅ«kymų, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

PareiÅ¡kėjo A. G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. liepos 24 d. pažymos Nr.60/09-24570 (36–37 b.l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui (vienam asmeniui) kameroje Nr.100 2015 m. vasario 26 d.– kovo 9 d. teko nuo 4,02 m2 iki 20,14 m2, kameroje Nr.40 2015 m. kovo 10 d.– gegužės 5 d. teko nuo 3,25 m2 iki 5,73 m2, kameroje Nr.29 2015 m. gegužės 7 d.– gegužės 12 d. teko nuo 3,58 iki 7,16 m2.Teismas, detaliai įvertinęs kiekvienÄ dienÄ aukščiau nurodytose kamerose vienam asmeniui tekusio ploto dydį, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas 7 dienas.

Dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, drėgmės, temperatÅ«ros PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. liepos 24 d. pažymoje Nr.62/08-751 (42–45 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro – svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.Teismui pateiktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 13 d. patikrinimo aktas Nr.EP-84 (47–51 b.l.). Duomenų, susijusių su HN 76:2010 VI skyriaus pažeidimais dėl apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, santykinio drėgmės lygio kamerose Nr.100, Nr.40, Nr.29, neturima. Dėl asmenų, daiktų apžiÅ«ros(patikros) patalpų, sÄ lygų PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t.t.).

Asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (47– 51 b.l.) nurodoma, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai neÅ¡varios (tiek vidus, tiek iÅ¡orė) – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 54 punkto reikalavimas. Tiriant skunde nurodytÄ faktÄ dėl laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančių vonelių daiktams sudėti valymo ir dezinfekcijos, nepateikė pagrindinio valymo registro dokumentų – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 59 punkto reikalavimas.

Konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 54, 59 punktus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiaisiais.Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.IÅ¡ Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos, kuriÄ užpildė pareiÅ¡kėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d., matyti, jog pareiÅ¡kėjas sutinka bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis (45 b.l.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje esančio 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirminės gydytojų apžiÅ«ros lapo (20 b.l.) matyti, kad prie pareiÅ¡kėjo žalingų įpročių priskiriamas rÅ«kymas.Pažymėtina, kad neturima įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad laikymo sÄ lygos sukėlė emocinę depresijÄ , neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kenkė regėjimui.Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos Nr.3A/2014/3350 (19–34 b.l.) įraÅ¡ais, darytina iÅ¡vada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl regėjimo sutrikimų.Ä®vertinus ginčui aktualiu laikotarpiu sveikatos istorijos įraÅ¡us matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. vasario 27 d. buvo diagnozuota neorganinė nemiga (F51.0), matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi tuo, kad blogai miega, gydytojo pastabėjimuose nurodoma, kad „yra dirglus, nuotaika svyruojanti“, skirtas gydymas. 2015 m. kovo 2 d. nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog vaistai nepadėjo; gydytojo pastebėjimuose nurodoma, kad asmuo yra ramus, nuoseklaus mÄ stymo, praÅ¡o skirti „rimtesnių vaitų“, nes kiti kameroje juos gauna; diagnozuotas nepatikslintas asmenybės sutrikimas (F60.9).

IÅ¡ turimų duomenų negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusi diagnozuota depresija, taip pat iÅ¡ sveikatos istorijos įrašų nematyti, kad minėtos diagnozės tiesiogiai susijusios su Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvusiomis higienos sÄ lygomis. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 54, 59 punktų pažeidimai kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 54, 59 punktų pažeidimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (7 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 eurų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 eurų neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose bei neturtinei žalai, atsiradusiai dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 54, 59 punktų pažeidimo, priteistina 100 Eur suma.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius