32f6d9f6-068e-4ccc-a4d8-35d0bbcd6ae6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6487-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01108-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas K. S. su skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ bei didelę neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nuo 2015-12-31 iki 2016-01-11 buvo kalinamas kamerose be stiklų, dėl to buvo perÅ¡alęs. Laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-14 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su sudaužytu klozetu. LukiÅ¡kių TI-K prižiÅ«rėtojai nereagavo į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, pareiÅ¡kėjas buvo žeminamas necenzÅ«riniais žodžiais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nežmoniÅ¡kos sÄ lygos pasireiÅ¡kė tuo, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo pelėsio.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė neteisingus duomenis apie pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį bei kameras, kuriose jis buvo laikomas.3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 10–16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.2. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. 3.3.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.5. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.6.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.3.7. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas – 5,40 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.3.8. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2016-03-14. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡ie LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys yra klaidingi, taip pat teigė, kad atsiliepime į jo skundÄ yra nurodytos ne visos LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose jis buvo laikomas.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių Å¡iuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kurios konkrečiai kameros nėra nurodytos. Tuo tarpu K. S. Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 17–20) nurodytos jo atvykimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K datos, taip pat kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sutampa su LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K į bylÄ pateiktais įrodymais, todėl jais vadovausis spręsdamas pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje keliamÄ ginÄÄ .5.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).7. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-11-04 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 m2, joje buvo laikomas iki 2015-11-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-11-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 337, kurios plotas 7,69 m2, joje buvo laikomas iki 2015-11-17, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-11-18 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę; 2015-12-02 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 338, kurios plotas 7,72 m2, joje buvo laikomas iki 2015-12-14, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-12-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 m2, kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 208, kurios plotas 7,03 m2, joje buvo laikomas iki 2015-12-20, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-12-21 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę; 2015-12-30 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 125, kurios plotas 6,48 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-12-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 278, kurios plotas 7,92 m2, joje buvo laikomas iki 2016-01-04, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2016-01-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 344, kurios plotas 7,84 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 345, kurios plotas 7,95 m2, joje buvo laikomas iki 2016-01-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-01-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 360, kurios plotas 6,59 m2, joje buvo laikomas iki 2016-01-12, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2016-0 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę; 2016-01-18 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2016-01-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 284, kurios plotas 7,15 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-20 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2016-01-25 atvyko iÅ¡ laisvės atėmimo vietų ligoninės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-01-27 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę; 2016-02-01 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas 6,43 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, joje buvo laikomas iki 2016-02-14, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2, joje buvo laikomas iki 2016-02-16, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 301, kurios plotas 8,03 m2, joje buvo laikomas iki 2016-02-20, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-22 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę; 2016-02-24 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, joje buvo laikomas iki 2016-03-11, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, joje buvo laikomas iki 2016-03-13, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-14 iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę.

8. Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 91 dienÄ .9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 77 dienas, vadinasi, 14 dienų LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .11.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 14 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.14.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .15. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.16.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-03-11 iki 2016-03-14 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje su sudaužytu klozetu, todėl negalėjo juo naudotis. 16.1. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 327 ir Nr. 112. Atitinkamai, byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad kameroje Nr. 327 įrengtas techniškai tvarkingas tualetas, o kameroje Nr. 112 visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu neatitikimų nenustatyta (2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2760 (b. l. 32–33), 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (b. l. 60), 2016-02-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-177 (b. l. 73). 16.2.

Kita vertus, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.

Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali bÅ«ti bloginama. 16.3. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema.

Atitinkami, Å¡ias aplinkybes įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. 16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.16.5. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad dalį ginčo laikotarpio (25 dienas) pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.17.

Pasak pareiÅ¡kėjo, laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-01-11 jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose nebuvo stiklų, dėl to buvo sutrikusi jos sveikata – jis buvo perÅ¡alęs. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad minėtu laikotarpiu K. S. buvo laikomas kamerose Nr. 278, Nr. 344, Nr. 345 ir Nr. 360. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, kad Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjo nurodytu ar kitais laikotarpiais bÅ«tų nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu langų įrengimu ir (ar) higienos normų, reglamentuojančių kameros temperatÅ«rÄ , nesilaikymu.

Tuo tarpu iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas buvo peršalęs (skundėsi gerklės skausmais) 2015-12-03 ir 2016-02-04, t. y. abiem atvejais grįžęs iš Utenos apskrities areštinės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų Nr. 278, Nr. 344, Nr. 345 ir Nr. 360 langų būklės, žemos šių kamerų temperatūros ir dėl to pablogėjusios jo sveikatos atmestini, kaip nepagrįsti.18. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsio, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-04-07 raÅ¡tas Nr. 2.10-146(16.15.4.10.12) (b. l. 107), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 27, 28–29, 30–31, 32–33, 58, 60, 61, 64, 65–66, 73) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 109, Nr. 112, Nr. 114, Nr. 122, Nr. 123, Nr. 208, Nr. 327 ir Nr. 337, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) pelėsio požymių (t. y. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 39 punkto pažeidimų) nebuvo nustatyta.

Å iuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytÄ ir tais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausiÄ laiko tarpÄ nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos LukiÅ¡kių TI-K kamerų bÅ«klės (pelėsio buvimo) atmestini kaip nepagrįsti.

19. Skunde taip pat nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai nereagavo į pareiÅ¡kėjo teikiamus skundus. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai taip pat atmestini, kaip abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų ir (ar) kitais klausimais su skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Tuo tarpu pats pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, dėl kokių konkrečiai aplinkybių (ploto, langų, klozeto ar kt.), kada, į kokius pareigÅ«nus ir kiek kartų kreipėsi, taip pat kokie pareigÅ«nai ir kada pareiÅ¡kėjÄ tariamai žemino necenzÅ«riniais žodžiais.20.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esÄ dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ . PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-04-07 raÅ¡te Nr. S-1801 (b. l. 109) nurodyta, kad pats pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nesikreipė.

IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 75–97) matyti, kad: pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K 2015-11-12 asmens sveikatos istorijoje apraÅ¡ant jo bÅ«klę pažymėta, kad ant odos dilbių srityse yra randai nuo autoagresijos; 2016-01-04 pareiÅ¡kėjui paskirta psichologo konsultacija, kurios metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praeityje yra save žalojęs ir mėginęs nusižudyti; 2016-01-08 užfiksuota deÅ¡inio dilbio pjautinė žaizda, kuriÄ pareiÅ¡kėjas pasidarė pats; 2016-01-20 pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas yra linkęs save žaloti, yra emociÅ¡kai nestabilus, todėl iÅ¡siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę psichologo konsultacijai; 2016-01-26 grįžo iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės, diagnozė – emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, rekomenduotas medikamentinis gydymas; 2016-02-21 pareiÅ¡kėjas pats susižalojo deÅ¡inio dilbio sritį.

PastarÄ sias aplinkybes įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių KI-K sÄ lygų pažeidimų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie pažeidimai galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo emocinės bÅ«klės ir jo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų sutrikimų paÅ«mėjimui.21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 300 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. S. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas