2020-05-13 Nr. AB-9536-3-64-3-01678-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1298-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01678-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. S. (toliau – ir atsakovė) 52,54 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. yra nesumokėjusi pareiškėjui 52,54 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Pareiškėjas yra Šiaulių miesto ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 punkte numatyta, kad vietinę rinkliavą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje administruoja VšĮ Šiaulių RATC, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad rinkliava atsakovei iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Šaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-268 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4.1. ir 9.1 punktus pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikoma dvinarė rinkliava, todėl vietinė rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų 12.1. punktą, kuriame numatyta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos atliekos, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

5. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės M. S. VšĮ Šiaulių RATC 52,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ir 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą bei naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais.

Rinkliava iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pagal naujos redakcijos nuostatų 10 punktą taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Šių nuostatų 12 punkte numatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1. punktas); gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba) (12.2. punktas); gyventojams, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. punktas) <...>.

Pagal nuostatų 14 punktą kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. yra 52,54 Eur.

9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.)

III. 10. Atsakovė M. S. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises ir galimybę teikti įrodymus bei įrodyti, jog ji negyveno nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

12. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju buvo grubiai pažeista jos teisė į gynybą, pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi teismas dokumentus atsakovei siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jų įteikti nepavyko, nurodyta, kad dokumentai nebuvo atsiimti pašte. Kadangi atsakovė nurodytu adresu negyvena, ji neturėjo galimybės sužinoti apie gautus dokumentus.

13. Teismas taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodė, kad atsakovei deklaruotoje gyvenamojoje vietoje įteikti teismo šaukimo bei procesinių dokumentų nėra galimybės, atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką skelbtina specialiame interneto tinklalapyje. Viešo paskelbimo tekste nurodyta, kad atsakovės M. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl prašymas/skundas ir jo priedai bei teismo šaukimas įteikiami viešo paskelbimo būdu. Tačiau ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Atsakovei nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad jos darbo vieta nežinoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų tikrinęs SODROS duomenis, kadangi jei būtų patikrinęs, būtų nustatęs, jog atsakovė dirba ir ne vienoje darbovietėje, todėl galėjo pasirinkti į kurią darbovietę siųsti dokumentus, tačiau teismas visiškai paneigė atsakovės teises ir teisę žinoti apie jos atžvilgiu pradėtą bylą, dėl to buvo pažeisti rungimosi ir teisės į teisminę gynybą principai.

14. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė kitą teismo posėdžio datą ir nurodė išsiųsti teismo šaukimus. Tačiau atsakovei adresuotame šaukime nenurodyta kokiu adresu ir būdu jis siunčiamas. Peržiūrėjus http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ tinklalapyje skelbiamus pranešimus, pastebėta, kad nėra jokio teismo pranešimo apie 2018 m. lapkričio 23 d. 09:30 val. įvyksiantį teismo posėdį į kurį yra kviečiama ir atsakovė.

15. Atsakovė papildomai pažymi, kad ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

16. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas atsakovei tinkamai neįteikė procesinių dokumentų bei neinformavo apie teismo posėdžius. Teismas dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, nors nebandė dokumentų įteikti per darbovietę, taip pat nepasinaudojo ir ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje numatytais teismo šaukimo įteikimo būdais.

17. Atsakovė teigia, kad nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl skolos priteisimo, kadangi nuo 2010 m. ji negyvena nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovė nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio 30 d. mokėsi Mykolo Romerio universitete ir nepertraukiamai gyveno universiteto bendrabutyje, o nuo 2014 m. lapkričio 4 d. įsidarbino Vilniuje, todėl visą laiką būdavo Vilniuje, jai priklausančio buto nenuomoja, iš esmės bute niekas negyvena, todėl jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti) ir atliekos nepateko (negalėjo patekti) į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovei teikti atsiliepimus į pareiškėjo prašymą bei įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes, netinkamai taikydamas ABTĮ nuostatas, susijusias su šaukimo, kuriuo pranešama apie teismo posėdį, įteikimu atsakovei bei pranešimu apie teismo posėdį.

18. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovės teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, naudotis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Minėtų principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

20. Nurodo, kad teismas procesinius dokumentus ir šaukimą į teismo posėdį atsakovei išsiuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalis numato, kad šaukimas pristatomas į šaukiamo asmens gyvenamąją vietą arba siunčiamas į darbovietę, todėl teismas išsiųsdamas atsakovei procesinius dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei paskelbdamas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje tinkamai informavo apie bylą, tačiau net jei ir būtų pažeistos atsakovės teisės į teisminę gynybą dėl procedūrinių pažeidimų, tai neturėtų įtakos priimtam teismo sprendimui, kadangi atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįsta.

21. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nuo 2008 m. sausio 28 d. turi nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų)), ji šiuo adresu buvo deklaravusi gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 26 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ir nuo 2015 m. balandžio 15 d. Rinkliava atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4.1. ir 9.1 punktus, pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal 2014 m. rugsėjo 25 d.

Šaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-268 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4.1. ir 9.1 punktus pagal turimo būsto gyventojų skaičių. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikoma dvinarė rinkliava ir vietinė rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų 12.1. punktą - pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos atliekos, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių.

Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu T-344 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 31 p. nuo vietinės rinkliavos už Šiaulių mieste deklaruotoje vietoje negyventą laikotarpį, ne trumpesnį nei vienas kalendorinis mėnuo, atleidžiami šie fiziniai asmenys, kurie ne vėliau kaip iki einamųjų mokestinių metų pabaigos pateikia administratoriui prašymą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus: 31.3 besimokantys ne savivaldybės teritorijoje esančiose dieninėse mokymo įstaigose, 31.5 išvykusieji stažuotis ir dirbti, pagal 32 p. nuo vietinės rinkliavos atleidžiami 31 Nuostatų punkte nurodyti asmenys, kol yra vietinės rinkliavos atleidimą sąlygojančios aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki mokestinių metų pabaigos, o kai pateikiami moksleivių ar studentų pažymėjimai – jų galiojimo laikotarpiu. 2017 m. liepos 27 d.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose taip pat reglamentuota tvarka, jog vietinės rinkliavos mokėtojai gali būti atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo jei mokosi ne Šiaulių regiono teritorijoje esančioje dieninėje arba vakarinėje mokymo įstaigoje (47.4 p.) ar yra išvykęs dirbti (pagal darbo pobūdžio santykius su darbdaviu nuolatinė darbo vieta – ne Šiaulių regione) (47.6 p.) Nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos.

Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (44 p.) Nekilnojamojo turto objektų savininkų ar jų įgaliotų asmenų deklaravimas, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi, patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims (45 p.) Apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį, jeigu asmuo pateikia rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas arba skaitmenines kopijas).

Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (46 p.) Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, nuo jos mokėtojai nėra atleidžiami.

22. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovei mokėjimo pranešimai buvo siunčiami tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek jos pateiktu elektroninio pašto adresu, tačiau ji į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neskaičiavimo nesikreipė ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Šiaulių regione negyvena ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistema nesinaudoja. Tai, kad atsakovė žinojo apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei gavo mokėjimo pranešimus, patvirtina ir iš atsakovės gauti mokėjimai, kurie matyti pažymoje „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“. Taigi atsakovė turėjo galimybę kreiptis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neskaičiavimo bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus dar iki bylos iškėlimo teisme, todėl jos teisės pateikti prieštaravimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo nebuvo pažeistos.

23. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai informavo atsakovę apie iškeltą bylą bei ėmėsi reikiamų priemonių procesinių dokumentų ir šaukimo įteikimui, tačiau net jei būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, tai nesudaro prielaidų naikinti teismo sprendimą, nes atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įrodyta byloje esančiais dokumentais. Prašo sprendimą palikti galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 52,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad šiuo atveju buvo grubiai pažeista jos teisė į gynybą, pažeistos ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi teismas dokumentus atsakovei siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jų įteikti nepavyko, kadangi ji nurodytu adresu negyvena, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie gautus dokumentus. Teismas prašymą su priedais bei teismo šaukimą atsakovei teikė viešo paskelbimo būdu, nurodydamas, kad jos gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, nors duomenų apie tai, kad teismas tikrino SODROS duomenis byloje nėra. Teismas nebandė dokumentų bei teismo šaukimo atsakovei įteikti per darbovietę arba ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi ir teisės į teisminę gynybą principai, teisė teikti atsiliepimą bei įrodymus.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovei M. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas prašyme priteisti vietinę rinkliavą atsakovės gyvenamąją vietą nurodė adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu pirmosios instancijos teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus bei teismo šaukimą apie 2018 m. spalio 8 d. 10.30 val. vyksiantį teismo posėdį, kurie grįžo neįteikti, ant voko nurodyta pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

28. Teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbti specialiame interneto tinklalapyje. Paskirtas 2018 m. spalio 8 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, todėl teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti 2018 m. lapkričio 23 d. 9.30 val. žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti proceso šalis, išsiunčiant teismo šaukimus bei apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbti specialiame interneto tinklalapyje. Iš byloje esančio atsakovei adresuoto teismo šaukimo matyti, kad jame nenurodytas adresas, kuriuo teismo šaukimas buvo siunčiamas atsakovei. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, skelbimo tekste nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl prašymas su priedais ir teismo šaukimas įteikiami viešo paskelbimo būdu.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. <…>. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. <…>. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. ABTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

30. ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

31. Taigi iš minėtų ABTĮ 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatų aiškiai matyti, kad teismo šaukimas asmeniui, kuris šaukiamas, pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę; apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y. procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Taip pat procesinius dokumentus bei teismo šaukimus teismas gali įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas (kartu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumas). Nagrinėjamoje byloje įteikus procesinius dokumentus (prašymą ir šaukimą) atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir neišnaudojus ABTĮ nustatytų procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimo būdų (per darbovietę, butų eksploatavimo tarnybą), teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes atsakovei nebuvo užtinkinta teisė į tinkamą teismo procesą.

33. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

35. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Ka. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

36. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

37. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, neįteikus atsakovei procesinių dokumentų ir teismo šaukimo jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, t. y. neįpareigojo pareiškėjo pateikti papildomus duomenis apie atsakovės darbo vietą, elektroninio pašto adresą ir pan., ir tokiu būdu nepranešęs atsakovei paneigė jos teisėtą interesą žinoti apie prieš ją pradėtą teismo procesą. Taigi šiuo atveju buvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytai teisme.

39. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat grindžia EŽTT išaiškinimu, kuriame akcentuota, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

40. EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 39–44).

41. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, šioje byloje iš esmės pažeidė ABTĮ 72 ir 74 straipsnių nuostatas ir tokiu būdu taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, nes atsakovė, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, o iš bylos aplinkybių nustačius, kad buvo priimtas sprendimas tinkamai nepranešus apie gautą prašymą, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai; asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normą ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

43. Nustačius proceso teisės normų pažeidimą, kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, taip pat pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su priteista vietine rinkliava bei pareiga ją mokėti ir kt., nevertinami ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan