Legislator Case Law & Legislation
2024-04-24 Nr. AB-6661-3-61-3-00041-2023-5 AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6661-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-24 Nr. AB-6661-3-61-3-00041-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Foods skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6661-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic Foods (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-641-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Foods skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic Foods (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VMVT Vilniaus departamentas (toliau – ir Vilniaus VMVT) atrinko valstybinius mėginius salmoneliozės tyrimams atlikti. Tirtos sušaldytos vištienos šlaunelės be galinio kaulo. 2020 m. gegužės 5 d. gautas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. protokolas Nr. 1-20/07637/1-5 M, kuriame nurodyta, kad 3 mėginiuose iš 5 nustatyta Salmonella Infantis 25 g. Bendrovė produkciją įsigijo iš Rumunijos įmonės (duomenys neskelbtini). Viso gauta 20 000 kg šaldytos produkcijos, iš kurios šaldytų vištienos šlaunelių be galinio kaulo buvo 2 360 kg, jų pagaminimo data – 2020 m. sausio 25 d., partijos Nr. 0025, tinkamumo vartoti terminas – 2021 m. sausio mėn. Produkcija (2 350 kg) parduota Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 5 d. buvo atliktas dokumentinis Bendrovės patikrinimas nuotoliniu būdu, surašytas Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 69GMTS-85. Patikrinimo metu pateikti produkcijos įsigijimo dokumentai – 2020 m. sausio 30 d. Invoice series AAP13 Nr. 139231. Vilniaus VMVT 2020 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-188 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas vištienos šlauneles be galinio kaulo, kilmės šalis – Rumunija, gamintojas –(duomenys neskelbtini)., pagaminimo data – 2020 m. sausio 25 d., tinkamumo vartoti terminas – iki 2021 m. sausio mėn., partijos Nr. 0025, gauta 2020 m. sausio 30 d. su gavimo dokumentu INVOICE series Nr. 139231, išplatinta – 2 360 kg (toliau – ir Nesaugus produktas). Nutarimu, priimtu atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už tariamus Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. jam skirta 900 Eur bauda.

2.2. Kadangi būtent pirminiai gamintojai patiekė į rinką nesaugius produktus ir deklaravo jų atitiktį maistui keliamiems reikalavimams, nei pareiškėjas, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo nustatyti, kad jie įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo tik atsakovui 2020 m. gegužės 5 d. atlikus pareiškėjo patikrinimą, apie kurio rezultatus pareiškėjas sužinojo gavęs Sprendimą. Sprendimą pareiškėjas įvykdė ir dėl to patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolius, kurie nebuvo kompensuoti. Pareiškėjas yra nukentėjęs ir žalą patyręs asmuo. Bendrovė nubausta nepagrįstai ir neteisėtai (be kita ko, pažeidžiant nullum crimen sine culpa (nėra nusikaltimo be kaltės) principą), nes pareiškėjas nebuvo Nesaugaus produkto gamintojas, jis šį produktą įsigijo iš sertifikuotų Europos Sąjungos gamintojų, kurie pirmieji pateikė Nesaugų produktą į Europos Sąjungos rinką. Taigi, nėra Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsakomybės taikymo sąlygų.

2.3. Bauda pareiškėjui buvo skirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje įtvirtintą 2 metų terminą, nes visas Nutarimui priimti svarbias aplinkybes atsakovas žinojo patikrinimo metu – 2020 m. gegužės 5 d.

2.4. Atsakovas iš esmės taiko konkurencijos ribojimo priemones, nes, bausdamas pareiškėją už kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekia parodyti, kad jeigu pareiškėjas įsigytų produkciją iš, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos gamintojų, tai jis nesulauktų baudų. Viešojoje erdvėje skelbiami pranešimai apie šviežios lenkiškos paukštienos uždraudimą ir distributoriams skiriamas baudas, tačiau didžiąją dalį Lietuvos rinkos sudaro įmonių grupės „KG Group“ produkcija, kuri viešuose atsakovo pranešimuose nėra minima. Tokia atsakovo veikla laikytina lygiaverčio poveikio priemonių taikymu, kas yra šiurkštus Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

3. Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Tiek Maisto įstatymas, tiek kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, bet visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl Bendrovei yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimus. Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė produkciją pardavė Latvijos įmonei, nors 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato pareigą pareiškėjai pašalinti iš rinkos maisto produktą, kuris neatitinka maisto saugos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Bendrovė neįgyvendino savikontrolės priemonių.

3.2. Pareiškėjas VMVT Sprendimo, kuriuo Bendrovei uždrausta tiekti rinkai nesaugų produktą, ji įpareigota produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti, įstatymo nustatyta tvarka neskundė, o ir neginčija Nutarime nustatytų aplinkybių dėl Nesaugaus produkto. Kadangi pareiškėjas neužtikrino, jog produktas atitiktų jo saugai taikomų teisės aktų reikalavimus, pateikė rinkai Nesaugų produktą, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skyrė 700 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

3.3. Protokolas dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-52 surašytas 2020 m. birželio 25 d., todėl ši data yra laikoma pažeidimo nustatymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti. Atsakovas 2022 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. MĮPN-34 bylos nagrinėjimą sustabdė nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui, t. y. iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d., taigi nepraleido Maisto įstatyme nustatyto dvejų metų termino.

3.4. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo. Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Baltic Foods skundą, t. y. panaikino VMVT Nutarimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 675,190 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti rinkai Nesaugų produktą. Sprendimu VMVT Vilniaus departamentas įpareigojo Bendrovę Nesaugų produktą sugrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

5.2. VMVT 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-52 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 2 dalies a) ir b) punktų reikalavimų, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, kad ūkio subjektas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai.

5.3. VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtinto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal VMVT Vilniaus departamento Protokolą ir priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 700 Eur baudą.

6. Spręsdamas dėl pažeidimo, teismas vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, bei Maisto įstatymo nuostatomis, analizavo Protokolo turinį, nustatė, kad Bendrovė Protokole nurodytą produktą įsigijo iš Rumunijos gamintojo (duomenys neskelbtini)., ir šį produktą pardavė, t. y. pateikė į rinką. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą, todėl atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog Bendrovė nėra atsakinga už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne ji pagamino produktą ir ne pirmoji pateikė Nesaugų produktą į rinką.

7. Teismas konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad produktuose, kuriuos Bendrovė įsigijo iš Rumunijos įmonės (duomenys neskelbtini)., partijos Nr. 0025, pagaminimo data 2020 m. sausio 25 d., galioja iki 2021 m. sausio mėn., Invoice Nr. AAP13 Nr. 139231, 2020 m. sausio 30 d. buvo rasta bakterija Salmonella Infantis. Salmonella Infantis bakterijos buvimas šaldytose vištienos šlaunelėse be galinio kaulo reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Teismas šią Nutarimo išvadą pripažino pagrįsta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas VMVT Vilniaus departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas uždraudė tiekti rinkai šaldytas vištienos šlauneles be galinio kaulo, teismui neskundė ir su Sprendimu sutiko. Pareiškėjas nekvestionavo Sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo, nei jam suformuluotų įpareigojimų bei įvykdė Sprendime nurodytus įpareigojimus. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

8. Teismas deklaratyviais pripažino skundo argumentus, susijusius su galimu konkurencijos ribojimu, nes pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

9. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, teismas akcentavo, kad nei Nutarime, nei Protokole nenurodytas Nesaugaus produkto platinimo laikas. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Protokolo surašymo dieną, t. y. 2022 m. birželio 25 d. (nustatytas rašymo apsirikimas nurodant Protokolo datą, kuris taisytinas į 2020 m. birželio 25 d.). Atsakovas Nutarimą priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Teismas nurodė, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra pagrindas Nutarimui panaikinti.

10. Teismas nepasisakė dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie neturi įtakos bylos baigčiai, o kadangi pareiškėjo skundą tenkino, priteisė jam 675,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 11. Atsakovas VMVT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija teismo sprendimo dalies dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pakartoja esminius atsiliepimo į skundą argumentus dėl (ne)praleisto administracinės nuobaudos skyrimo termino (Aprašo 39 p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) kreipimasis į ESTT), ir papildomai nurodo, kad:

12.1. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1–2 dalyse, 87 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, nes neatskleista bylos esmė, nėra aiškios priežastys ir teisiniai pagrindai, kodėl Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas šiuo aspektu.

12.2. Teismas nesivadovavo įstatymo ir teisės analogija, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 76 straipsniu. Nors teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl ANK reglamentuojamų nuobaudos skyrimo terminų, nepateikė jokių motyvų tokiai analogijai taikyti, nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir šiuo aspektu. Jei atsakovui sustabdžius bylos dėl Maisto įstatymų pažeidimo nagrinėjimą, terminas priimti nutarimą būtų skaičiuojamas toliau, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

12.3. Sprendžiant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo nuostatų pažeidimus senaties eigos skaičiavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad Maisto įstatymo nuostatų interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos VMVT nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, bet ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, todėl Komisija, sustabdydama bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki kol bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas šiai bylai reikšmingu klausimu, išvengė galbūt klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo priėmimo.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo faktines aplinkybes, susijusias ne su ginčijamu VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-282, o su VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-300. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kita ko, grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

13.1. Byloje nėra ginčo, kad nebuvo trunkamojo pažeidimo, kad įstatyme nustatytas nuobaudos skyrimo terminas yra praleistas. Nepagrįsta atsakovo pozicija dėl jo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir teisės analogijos pagal ABTĮ bei CPK nuostatas taikymo, nes atsakovas nėra teismas, o jo minimas normos nėra niekaip susijusios su nuobaudų skyrimo terminais.

13.2. Administracinė atsakomybė pagal specialiuosius įstatymus ir pagal ANK yra tos pačios prigimties, jomis siekiama tų pačių tikslų ir yra taikoma už pažeidimus tose pačiose srityse, asmenims taikomos procesinės ir procedūrinės garantijos neturėtų skirtis vien dėl to, kurio norminio akto pagrindu atsakomybė yra taikoma. ANK 39 straipsnyje ir Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas identiškas teisinis reguliavimas. Aiškinant nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą taip, kaip atsakovas, susiformuotų praktika, kad atsakovas protokolus surašys praėjus dviem ir daugiau metų nuo tikro ar tariamo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau terminas nuobaudai skirti neva nebus praleistas, nes atsakovas ilgą laiką nesurašė protokolo, t. y. Atsakovui būtų suteikta teisė piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

16. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2655 redakcija) nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

17. ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

18. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Bauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

19. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

20. Minėta, kad bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024.

22. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjo 2024 m. balandžio 16 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisme gautas 2024 m. balandžio 22 d. paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis