32f478c0-35da-4cb3-aa8f-8e62f02ca3fc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-319/2018Proceso Nr. 1-65-1-01271-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.6.3.2.                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Indrei Vitkutei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistiesiems A.

G., S. K., J. J. ir jų gynėjui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, civilinių ieÅ¡kovų E. B., L. B. ir R. J. atstovui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinių ieÅ¡kovų atstovo advokato A. JokÅ«bausko, nuteistųjų J. J., A. G. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo teismas:A. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, paskyrė galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 400 MGL (15 064 – penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių Eur) baudÄ .Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

S. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, paskyrė galutinę bausmę – 300 MGL, (11 298 vienuolikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių Eur) baudÄ .J. J. pripažino kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisė 200 MGL (7 532 – septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų Eur) bauda.

Civilinių ieÅ¡kovų –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieÅ¡kinius tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ A. G.: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 4 493,05 eurų turtinei žalai atlyginti, VÄ® ,,T.“ – 3 119,03 eurų žalai atlyginti.Civilinių ieÅ¡kovų – E. B. 28 962 Eur, L. B. 30 759,77 Eur R. J. 14 481 Eur civilinius ieÅ¡kinius turtinei žalai atlyginti paliko nenagrinėtus.Visiems nuteistiesiems taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jiems priklausantį turtÄ paliko galioti iki nuosprendžiu paskirtų bausmių įvykdymo ir civilinių ieÅ¡kinių padengimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, kad sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininkų, pagal UAB „T.“ įstatų 5 str. 5.1 d., bÅ«damas bendrovės valdymo organu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kuri nurodo, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“ reikalavimus, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi: 1.1. pagal 2010 m. birželio 1 d.

– 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio automaÅ¡inų RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 2222, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 1417, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, kuriuose fiksavo 4945 km pravažiavimÄ ir 1372,57 ltr. degalų sunaudojimÄ , užsakovų krovinių pervežimams nesurašė aktų ir pagal juos neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atliktų paslaugų apmokėjimui dėl 2688,96 Eur (2688,96 Eur (7334,45 litų vertės degalų ir 1 950 litų sunkvežimių kelių naudojimo mokesčio panaudojimo);1.2. pagal 2010 m. sausio 6 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Ä¯formino preso makulatÅ«rai už 22 937,91 EUR (79 200 Lt) pirkimÄ iÅ¡ G.

J.; tačiau 2011 m. sausio 31 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.005023 buvo įformintas įrengimo preso makulatÅ«rai pardavimas UAB „S.“ už 10159,37 Eur (35078,26 Lt) ; UAB „S.“ 2011 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje STR Nr.110659 buvo įraÅ¡yta, kad įrengimas – presas makulatÅ«rai parduotas UAB „S. M.“ už 42 444,70 Lt. UAB „S. M.“ 2011 m. kovo 10 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje SMP Nr.0006907 buvo įraÅ¡yta, kad įrengimas – presas makulatÅ«rai parduotas UAB-ei „E.“ už 12292,84 Eur (42 444,70 Lt), ir, t. y., A.

G. atstovaujama, UAB „T.“ 2010 sausio 6 d. dokumentuose įforminusi preso makulatÅ«rai pirkimÄ už 22 937,91 Eur (79 200 Lt), jį perdavė naujai įregistruotai VÅ¡Ä® „E.“ ir patyrė 10 484,80 Eur (36 201,90 Lt) nuostolį;1.3. apmokėjo UAB „J.“ 12126,64 Eur (41 870,87 Lt) ir UAB „R.“ 1433,56 Eur (4 949,81 Lt) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, taip UAB „T.“ patyrė 11425,38 EUR (39 449,56 Lt) nuostolį : 2008 m. spalio 13 d. - JAR Nr.0139160 įformino 8013,80 EUR (27670,06 Lt) vertės, automobilio RENAULT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ , nors pagal kelionės lapÄ Nr.10 automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 1 – 31 dienomis nuvažiavo 1 400 km., sunaudojo 350 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje; 2009 m. gruodžio 31 d. - JAR 0159872 įformino 2 206,91 Eur (7 620 Lt) vertės automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ , nors pagal kelionės lapÄ Nr.12 automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 1 – 31 dienomis nuvažiavo 723 km., sunaudojo 180,75 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje;

UAB „R.“ 2009 m. sausio 19 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ REN Nr.0831, kurioje įformino neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ - automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 1204,68 Eur (4159,50 Lt) vertės remontÄ , nors pagal kelionės lapÄ Nr.01 automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 5 – 30 dienomis nuvažiavo 1 384 km., sunaudojo 138,4 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, o ne remontuojamas;1.4. pasirašė ir taip įrašė 2008 -2009 metų UAB „T.“ balansuose neteisingÄ turto vertę: 2008 metais padidino 6 806,07 Eur (23 500 Lt); 2009 metais padidino 3 411,58 Eur (11 779,50 Lt); 1.5. 2009 m. sausio 1 d.

– 2011 m. birželio 27 d. laikotarpiu nurašė nenusidėvėjusio ilgalaikio materialaus 3088,28 Eur (10 663,22 Lt) vertės turto, dėl ko UAB „T.“ patyrė 3 088,28 Eur (10663,22 Lt) nuostolį; 1.6. prekes, skirtas perparduoti, kurių įsigijimo savikaina buvo 15 461,58 Eur (53385,75 Lt), 2010 m. sausio 29 d. – 2010 m. spalio 13 d. laikotarpiu pardavė už 15439,91 Eur (53 310,92 Lt), dėl to UAB „T.“ patyrė 4 467,77 Eur (15 426,31 Lt) nuostolį:

1) UAB „S. M.“ pagal 2010 m. sausio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004709 pardavė stiklo duženų už 3 083,87 Eur (10648 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 4 582,04 Eur (15 820,88 Lt), pagal 2010 m. sausio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004710 pardavė stiklo duženų už 2 943,70 Eur (10164 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 3 920,58 Eur (13536,98Lt);

2) UAB „Z.“ 2010 m. kovo 31 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004872 pardavė 2,55 t makulatÅ«ros, 0,15 t PVC atliekų ir 0,36 t polietileno plėvelės atliekų už 140,18 Eur (484 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 149,53 EUR (516,31 Lt);

3) UAB „K.“ 2010 m. birželio 18 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004985 pardavė 7,14 t elektros ir elektroninės įrangos laužo už 280,16 EUR (967,32 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 517,26 Eur (1785,98 Lt); 4) 2010 m. kovo 31 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004984 J. G. pardavė plastikinius langus už 1471,85 Eur (5082 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 1316,10 Eur (4544,24 Lt); 5) 2010 m. birželio 22 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004986 V. L. pardavė plastikinius langus už 1209,02 EUR (4174,5 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 1230,28 Eur (4247,91 Lt); 6) 2010 m. birželio 28 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.004987 V.

D. pardavė plastikinius langus už 700,88 Eur (2 420 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 649,68 EUR (2 243,22 Lt); 7) 2010 m. rugpjūčio 31 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.005006 R. Å . pardavė plastikinius langus už 869,09 Eur (3000,80 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 763,48 EUR (2636,14 Lt); 8) 2010 m. rugsėjo 2 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.005007 A. D. pardavė plastikinius langus už 1364,66 Eur (4 719 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 1 180,39 EUR (4 075,65 Lt); 9) 2010 m. rugsėjo 23 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.005008 D.

V. pardavė plastikinius langus už 490,62 Eur (1 694 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 469,72 Eur (1621,86 Lt);

10) UAB „R.“ 2010 m. spalio 13 d. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR pardavė 6 plastikinius langus už 746,44 Eur (2 577,30 Lt), kai įsigijimo savikaina buvo 682,51 EUR (2 356,58 Lt);1.7. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu visÄ UAB ,,T.“ veiklÄ perkėlė į naujÄ Ä¯monę – VÅ¡Ä® E., įregistruotÄ 2010 m. kovo 16 d., kurioje nuo 2010 m. kovo 19 d. transporto skyriaus vadovo pareigose dirbo jis pats, t. y. 74,2 % paslaugų pirkėjams, kurie 2009 m. sausio 1 d.

– 2010 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo pasirašę pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „T.“, nuo 2010 m. balandžio 1 d. paslaugas pradėjo teikti VšĮ „E.“: UAB „A.“; UAB „Ai.“; UAB „A.“; UAB „A.“; UAB „A.“; UAB „A.“; UAB „B.“; UAB „B.“; UAB „C. A“; UAB „D.“; UAB „Di.“; UAB „D.“; UAB „D.“; UAB „E.“; UAB „Eu.s“; UAB „Eu. LT“; UAB „F.“; UAB „G.“;

UAB „H.“; D. G. įmonė; UAB „“; UAB Ks“; UAB „Ks“; UAB „KB K“; UAB „Ki“; UAB „Ko.“; UAB „L.“; UAB „L.“; UAB „L“; UAB „L“; UAB „M“; UAB „N“; UAB „N.“; UAB „N.“; UAB „O.“; UAB „P.“; UAB „P. “; UAB „P.“; UAB „R.“; UAB „R.“; UAB „R.“; UAB „S.“; Sanatorija „Ž.“„; UAB „S. B.“; UAB „S.“; UAB „S.“;

UAB „S.“; UAB „S. M.“; UAB „S.“; UAB „T.“; UAB „Te.“; UAB „V.“; UAB „V.“; UAB „V.“; UAB „V.“; UAB „W.“; UAB „X “; UAB „Z.“; UAB „Ž.“; UAB „R.“; UAB „K.“; UAB „K.“; UAB „B. “; UAB „M.“; UAB „G.“; UAB „D.“; UAB „S.“; UAB „I“; UAB „M.“; Viešoji įstaiga „E.“ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis su prekių pirkėjais, kaip:

UAB „B.“, UAB „K.“, UAB „S.“, UAB „S.“, UAB „V.“, UAB „G.“, kurios 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. buvo pasirašę pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „T.“; be to, 2010 m. kovo 16 d. – 2011 m. birželio 13 d. laikotarpiu 7 buvę UAB „T.“ darbuotojai įsidarbino vieÅ¡ojoje įstaigoje „E.“: A. G., A. G., S. K., A. S., G. K., L. G. ir Ž. P.. 1.8. Taip A. G. sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nuslėpdamas bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos pajamoms gauti, nutraukdamas bendrovėje veiklÄ jÄ perkeliant į kitÄ Ä¯monę, jis apsunkino atsiskaitymÄ su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamÄ Ä¯takÄ bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „T.“ bankrotÄ , pradėtÄ 2011 m. birželio 13 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi iÅ¡kėlus UAB ,,T.“ bankroto bylÄ Nr. B2-2585-510-2011, bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 92 305,71 Eur (318 713, 17 Lt) turtinę žalÄ , t. y. A. G. 950,77 Eur (3 282, 83 Lt), VSDFV Kauno skyriui 4 493,06 Eur (15 513, 62 Lt); D. E. V. 14 481,00 Eur (50 000 Lt); UAB „J.“ 2 226,80 Eur (7 688, 70 Lt), L. B. 30759,77 Eur (106 207, 33 Lt); UAB „I.“ 266,33 Eur (919, 60 Lt); UAB „S.“ 192,30 Eur (663, 97 Lt); UAB „S.“ 85,70 Eur (295, 92 Lt); UAB „S. M.“ 361,35 Eur (1 247, 66 Lt);

A. G. 43,45 Eur (150, 01 Lt); VÅ¡Ä® „S. E.“ 6364,15 Eur (21 974, 15 Lt), E. B. 28962,00 Eur (100 000 Lt), VÄ® T. 3 119,03 Eur (10 769, 38 Lt), tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje.

2. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininku, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 64 straipsnio „Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitÄ â€ 1 dalimi (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija), kuri nurodo, kad „Pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus<...>„, į 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė pirkimo PVM pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2008-10-13 - JAR Nr.0139160 – 8013,80 EUR (27 670,06 Lt) vertės + 1 442,48 Eur (4 980,61 Lt) PVM, 2009-12-31 - JAR Nr.0159872 – 2 206,91 EUR (7 620 Lt) vertės + 463,45 Eur (1 600,20 Lt) PVM ir 2009-01-19 - REN Nr.0831 – 1204,67 EUR (4159,50 Lt) vertės + 228,89 Eur (790,31 Lt) PVM, kuriose buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, taip iÅ¡ viso į atskaitÄ Ä¯rašė 2 134,82 Eur (7371,12 Lt), tuo sumažindamas mokėjimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 2 134,82 EUR (7 371,12 Lt), tokiu bÅ«du į 2009 m. vasario 24 d.

PVM deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., bei į 2010 m. sausio 21 d. PVM deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „T.“ turtÄ ir pateikė juos valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ nuslėpti UAB „T.“ turto vertę, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d., bÅ«damas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, Rietavo g. 5-73, direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininku, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€ 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.“, bÅ«damas atsakingas už UAB „T.“ buhalterijos apskaitos organizavimÄ , 2009 m. sausio 1 d.

– 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu organizuodamas UAB „T.“ apskaitos tvarkymÄ , nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.”3.1. Veikdamas kartu su vyriausiÄ ja buhaltere J. J., pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo: „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.” ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kuri nurodo:

„Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.”, savo paraÅ¡u patvirtindamas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformintas neįvykusias Å«kines operacijas, t. y. 2008 m. spalio 13 d. - JAR Nr.0139160 įformino 8 013,80 Eur (27670,06 Lt) vertės (+1 442,48 Eur (4 980,61 Lt) PVM, iÅ¡ viso 9456,29 EUR (32650,67 Lt)), automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ .

Ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui, nes pagal tyrimui pateiktÄ kelionės lapÄ Nr.10 automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 1 – 31 dienomis nuvažiavo 1 400 km., sunaudojo 350 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, tuo tarpu vyr. buhalterė J. J., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo: ”Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.”, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras:

JAR Nr.0139160 – 8 013,80 Eur (27670,06 Lt) vertės, JAR 0159872 – 2 206,91 Eur (7 620 Lt) vertės ir REN Nr.0831 – 1 204,67 Eur (4 159,50 Lt) vertės, kuriose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Įsigijimo savikaina“ (ilgalaikis turtas), „Atsargos“, įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Tiekėjų skolos“, 3.2. be to, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo:

„Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.” ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kuri nurodo: „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.”, neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atliktų paslaugų apmokėjimui, dėl ko nebuvo galima nustatyti kam ir kokios vertės transporto paslaugų atliko UAB „T.“ ir kiek gavo pajamų pagal 2010 m. birželio 1 d.

– 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio automaÅ¡inų RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 2222, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 1417, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, kuriuose fiksavo 4 945 km pravažiavimÄ ir 1 372,57 litrų degalų sunaudojimÄ ; nebuvo galima nustatyti 2688,96 Eur (7334,45 litų vertės degalų ir 1 950 Lt sunkvežimių kelių naudojimo mokesčio panaudojimo) vertės degalų, nupirktų 2010 m. birželio 1 d. – 2011 m. vasario 28 d., panaudojimo; neiÅ¡rašė kelionės lapo, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kokia automaÅ¡ina buvo vykdoma transporto paslauga UAB „Giberta“ ir kiek ji, nuvažiavusi 560 km., sunaudojo degalų kiekine ir vertine iÅ¡raiÅ¡ka pagal 2010 m. lapkričio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR Nr.005017; nebuvo galima nustatyti, kiek degalų kiekine ir vertine iÅ¡raiÅ¡ka 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovė sunaudojo 1 719,87 Eur (5938,37 Lt) pardavimo pajamoms iÅ¡ atliekų iÅ¡vežimo uždirbti; be to, jis savo paraÅ¡u patvirtino, kad prekes ir paslaugas, įraÅ¡ytas UAB „J.“PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kuriose buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, priėmė: a) 2008 m. spalio 13 d. - JAR Nr.0139160 įformino 8 013,80 Eur (27 670,06 Lt) vertės, automobilio RENAULT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ . Ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui, nes pagal tyrimui pateiktÄ kelionės lapÄ Nr.10 automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 1 – 31 dienomis nuvažiavo 1 400 km., sunaudojo 350 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje; b) 2009 m. gruodžio 31 d. - JAR 0159872 įformino 2206,91 EUR (7620 Lt) vertės, automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ . Ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui, nes pagal tyrimui pateiktÄ kelionės lapÄ Nr.12 automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 1 – 31 dienomis nuvažiavo 723 km., sunaudojo 180,75 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje; be to, savo paraÅ¡u patvirtino, kad prekes ir paslaugas priėmė UAB „R.“ 2009 m. sausio 19 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje REN Nr.0831, kurioje įformino neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ - automobilio VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 204,67 Eur (4 159,50 Lt) vertės remontÄ . Ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui, nes pagal tyrimui pateiktÄ kelionės lapÄ Nr.01 automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 5 – 30 dienomis nuvažiavo 1 384 km., sunaudojo 138,4 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, o ne remontuojamas; 2011 m. sausio mėn., perduodamas presÄ makulatÅ«rai VÅ¡Ä® „E.“, nesurašė jokio apskaitos dokumento; 3.3. UAB ,,T.“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. sutarties Nr. 7.1-17-550 dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sÄ vartynu su UAB ,,K.“ galiojimui pasibaigus 2010 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2010 m. kovo 16 d.

įregistravus VÅ¡Ä® ,,E.“, kuri vykdė analogiÅ¡kÄ veiklÄ kaip ir UAB ,,T.“, ir tik 2010 m. rugpjūčio 18 d. pasiraÅ¡ius sutartį Nr. 7.1-17-657 su UAB ,,K.“ dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sÄ vartynu, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. VÅ¡Ä® ,,E.“ vykdant veiklÄ , t. y. iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų renkant komunalines atliekas ir jas vežant į atliekų Å¡alinimo įrenginį – Lapių sÄ vartynÄ bendrovės ,,T.“ vardu, jis VÅ¡Ä® ,,E.” neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų dėl apmokėjimo už įmonės komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ Ä¯ Lapių sÄ vartynÄ bendrovės ,,T.” vardu, dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti VÅ¡Ä® ,,E.“ įsiskolinimo UAB-ei ,,T.“ dydžio, tai yra bendrovės turto vertės, dėl to pagal UAB-ės „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.4.

S. K. nuteistas už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:4.1. bÅ«damas vieÅ¡osios įstaigos „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „T.“ 2011 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra iÅ¡kelta bankroto byla, 2011 m. lapkričio 7 d. su UAB „K.“, atstovaujama generalinio direktoriaus D. T., surašė ir pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „K.“ atlygintinai perėmė vieÅ¡ajai įstaigai „E.“ visas nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu kylančias teises į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „T.“ nesumokėtos 21 974,15 Lt skolos gavimÄ , sumokėdamas uždarajai akcinei bendrovei „K.“ 21 974,15 Lt, kurie iÅ¡ bankrutavusios UAB „T.“ nebuvo atlyginti, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ VÅ¡Ä® „E.“ 21 974, 15 Lt, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ nuslėpti bankrutuojančios UAB „T.“ neteisėtÄ veiklos perkėlimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „E.“, bÅ«damas VÅ¡Ä® „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neužtikrino, kad VÅ¡Ä® „E.“ buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) reikalavimus, o bÅ«tent:5.1. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad:

„Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.”, 2011 m. sausio mėn. iš UAB ,,T.“ įsigytam presui makulatūrai ir 2011 m. kovo mėn., įsigytiems aštuoniems konteineriams stiklui 1,1 m3 TAR08 ir dviem konteineriams makulatūrai 6 kub., nesurašė jokių apskaitos dokumentų dėl to pagal tyrimui pateiktus VšĮ „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, nuosavo kapitalo dydžio; 5.2. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnį kuris nurodo, kad:

„Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.”, iÅ¡ UAB „T.“ įsigytas materialines vertybes VÅ¡Ä® „E.“ apskaitoje fiksavo ne tuo Å«kinės operacijos turiniu, nes preso makulatÅ«rai įsigijimÄ fiksavo iÅ¡ AB „S.“, pagal 2011 m. kovo 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SMP Nr.0006907, o aÅ¡tuonių konteinerių stiklui 1,1 m3 TAR08 ir dviejų konteinerių makulatÅ«rai 6 kub. įsigijimÄ fiksavo iÅ¡ UAB „Fortes fortÅ«na“ pagal 2011 m. kovo 21 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FOS Nr.2217, dėl to pagal tyrimui pateiktus VÅ¡Ä® „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6. J. J. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T.“, reg. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 13 d., t. y. nuo 2008 m. birželio 3d. iki 2010 m. birželio 15d., bÅ«dama UAB „T.“ vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio l dalį, 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ ir tinkamos, objektyvios ir palyginamos apskaitos informacijos teikimÄ bei žinodama, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, veikdama vieninga tyčia, kartu su UAB „T.“ direktoriumi A.

G., siekdama dirbtinai padidinti bendrovės automobilių vertę 41 900,01 Lt (12 135,08 Eur), kas padėtų suklaidinti bendrovės kreditorius dėl bendrovės turtinės padėties, neįvykusias automaÅ¡inų remonto iÅ¡laidas priskyrė iÅ¡laidoms, kurios didina ilgalaikio materialaus turto vertę, taip apgaulingai tvarkė UAB „T.“, buhalterinę apskaitÄ , nes tvarkydama bendrovės kuro apskaitÄ ir matydama, kad:6.1.

1) automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kelionės lapÄ Nr.12 nuo 2009 m. gruodžio 1 – 31 d. nuvažiavo 723 km., bei sunaudojo 180,75 litrų degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, į apskaitÄ Ä¯traukė neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , t. y. 2009-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JAR Nr.0159872, kuria įformino 7 620 Lt (2 206,90 Eur) vertės automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ , tuo padidino automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę,6.2.

2) automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kelionės lapÄ Nr.10 2008 m. spalio 1 – 31 d. nuvažiavo 1 400 km., bei sunaudojo 350 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, į apskaitÄ Ä¯traukė neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , t. y. 2008-10-13 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JAR Nr.0139160, kuria įformino 27 670,06 Lt (8 013,80 Eur) vertės automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ , tuo padidino automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę,6.3.

3) automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kelionės lapÄ Nr.01 2009 m. sausio 5 – 30 d. nuvažiavo 1384 km., bei sunaudojo 138,4 litrus degalų, tai yra buvo naudojamas įmonės veikloje, į apskaitÄ Ä¯traukė neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , t. y. 2009-01-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ REN Nr.0831, kuria įformino 4 159,50 Lt (1204,67 Eur) vertės automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ , tuo padidino automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę,6.4.Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , žinodama apie UAB „T.“ neįvykusias Å«kines operacijas, kurios buvo įformintos PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis:

JAR Nr.0139160 – 8013,80 EUR (27 670,06 Lt) vertės, JAR 0159872 – 2 206,91 Eur (7620 Lt) vertės ir REN Nr.0831 – 1204,67 Eur (4 159,50 Lt) vertės, minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Įsigijimo savikaina“ (ilgalaikis turtas) ir „Atsargos“, taip pat įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraÅ¡tį „Tiekėjų skolos“, taip apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

7. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad visų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡analizuotų duomenų visuma. Parenkant ir skiriant jiems bausmes, teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , kiekį, asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

8. Apeliaciniame skunde civilinių ieÅ¡kovų atstovas advokatas A. JokÅ«bauskas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuri yra susijusi su civiliniais ieÅ¡kiniais ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: civilinių ieÅ¡kovų L. B., E. B., mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. G. L. B. 30 759,77 Eur, E. B. 28 962 Eur, mirusios A. D. V. teisių perėmėjai R. J. – 14 481 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4493,05 eur civilinį ieÅ¡kinį A.

G. atmesti. VÄ® ,,T“ 3119,03 eur civilinį ieÅ¡kinį A. G. atmesti. Nurodo, kad teismas civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus tuo pagrindu, kad civilinės ieÅ¡kovės R. J., kaip mirusios UAB ,,T.“ kreditorės A. D. V. palikimÄ priėmusios įpėdinės pagal įstatymÄ , ir civilinių ieÅ¡kovų L. B., E. B. finansiniai reikalavimai pateikti Å¡ioje baudžiamojoje byloje, jau anksčiau patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimi UAB ,,T.“ bankroto byloje, t. y. ieÅ¡kovai savo teisę Ä®BÄ® prasme jau yra įgyvendinę, pareikÅ¡dami to paties dydžio finansinius reikalavimus UAB "T.".

Tačiau apelianto teigimu, civilinių ieškovų R. J., L. B., E. B. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti nepagrįstai dėl šių motyvų:8.1.Tiek fiziniai asmenys L. B., E. B., mirusioji A. D. V. (jos teisių perėmėja R. J.), tiek juridiniai asmenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, VĮ ,,T.“ UAB ,,T.“ bankroto byloje teismo pripažinti kreditoriais. Pažymi, kad teismo nurodyti juridiniai asmenys patvirtinti antros eilės kreditoriais, gi nurodyti fiziniai – tik trečios eilės kreditoriais.

Apie tai skundžiamo nuosprendžio 37, 38, 43, 45, 48 lapuose iÅ¡samiai pasisakė pirmos instancijos teismas. Esant analogiÅ¡koms aplinkybėms ir nuosprendyje motyvuotai pasisakius apie dviejų juridinių asmenų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡kÄ tenkinimÄ , pirmos instancijos teismas tuo pačiu nepagrįstai nusprendė L. B., E. B., mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtus.8.2. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 114 straipsnis reglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio perdavimÄ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Tam bÅ«tina, kad į baudžiamÄ jÄ bylÄ kaip civilinis atsakovas bÅ«tų įtraukta įmonė ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla. Civilinis atsakovas iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje A. G. nėra bankrutavęs. Bankrutavusi UAB ,,T.“ nebuvo įtraukta į iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ civiliniu atsakovu. PrieÅ¡ingai, pirmos instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad UAB ,,T.“ bankrutavo dėl jos direktoriaus A. G. nusikalstamų veiksmų. Nuteisto pagal BK 209 straipsnio 1 dalį A.

G. buvimas praeityje dėl jo paties nusikalstamų veiksmų bankrutavusios įmonės darbuotoju bei aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai paneigia Kauno apylinkės teismo sprendimo dėl apeliantų civilinių ieÅ¡kinių palikimo nenagrinėtais, vadovaujantis BPK 114 straipsnio nuostatomis, pagrįstumÄ ;8.3. UAB ,Ä®monių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė, o pirmos instancijos teismas priėmė, todėl turėjo vertinti BUAB ,,T.“ kreditorių susirinkimų protokolų medžiagÄ .

IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad Kauno apygardos teismas dar 2012 m. sausio 25 d. nutartimi pripažino UAB ,,T.“ bankrutavusia ir nutarė taikyti likvidavimo procedÅ«rÄ . Ä®monėje yra likę neparduoto ilgalaikio turto už 268,98 Lt (77,90 Eur), trumpalaikio turto už 725,62 Lt (210,15 Eur). Visiems kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma siekia 93 354,92 Eur, mokėjimų nebuvo. Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad per BUAB ,,T.“ bankroto procedÅ«rÄ apeliantai jokių mokėjimų negaus.

Pirmos instancijos teismui pripažinus A. G. kaltu pagal BK 209 straipsnio 1 dalį ir konstatavus, kad būtent dėl jo nusikalstamų veiksmų kreditoriams L. B., E. B., šiuo metu jau mirusiai A. D. V. (jos teisių perėmėja R. J.) padaryta didelė turtinė žala, yra faktinis ir teisinis pagrindai pilnai tenkinti apeliantų civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad UAB ,,T.“ bankroto procedūroje pats A. G. pripažintas pirmos eilės kreditoriumi 902,81 Eur sumai. Ši aplinkybė patvirtina, kad bet kokie sprendimai dėl mokėjimų bankroto byloje A.

G. yra ir bus žinomi ir tai paneigia tik teorinį pamÄ stymÄ , kad apeliantai Å¡ioje byloje, o taip pat juridiniai asmenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir VÄ® ,,T.“ galėtų kaip tai neteisėtai (dvigubai) praturtėti. Å ie argumentai paneigia pirmos instancijos teismo sprendimÄ , kad baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas A. G., civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėtais.8.4. Ä®statymų leidėjo formuluotė BK 209 straipsnio dispozicijoje reikalauja, kad nusikalstamo bankroto sudėtis gali bÅ«ti tik tuo atveju, kada didelė turtinė žala, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turi virÅ¡yti 150 MGL sumÄ , padaroma bent dviem asmenims - kreditoriams.

A. G. sÄ moningai blogas UAB ,,T.“ valdymas trims kreditoriams padarė didelę turtinę žalÄ â€“ L. B. 30 759,77 Eur sumai, E. B. 28 962 Eur sumai, Å¡iuo metu jau mirusiai A. D. V. (jos teisių perėmėja R. J.) 14 481 Eur sumai. Dėl nurodyto A. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnio 1 dalį. Kadangi pirmos instancijos teismo A. G. kvalifikuota nusikalstamo bankroto veika yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su apeliantams padaryta didele turtine žala, jų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje tenkintini visiÅ¡kai bei patirta žala priteistina iÅ¡ teismo kaltu pripažinto asmens.

Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patirta 4 493,05 Eur žala bei VĮ ,,T.“ patirta 3 119,03 Eur žala kiekviena atskirai neviršija 150 MGL sumos, todėl šiems juridiniams asmenims iš A. G., kuris pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, priteisti nepagrįstai, nes tarp A. G. inkriminuotos veikos ir nurodytų dviejų juridinių asmenų pareikštų civilinių ieškinių nėra priežastinio ryšio.8.5. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje dėl apeliantų civilinių ieškinių, nesivadovavo BPK 115 straipsnio nuostatomis.

Kadangi teismas priėmė A. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis turėjo, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, L. B., E. B., mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡spręsti, t. y. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba juos atmesti. Priimdamas A. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį Kauno apylinkės teismas negalėjo apeliantų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių palikti nenagrinėtais, nes BPK 115 straipsnio normoje jam tokios teisės nesuteikta.

Atsižvelgiant į tai, jog L. B., E. B., mirusiai A. D. V. (jos teisių perėmėja R. J.) piniginės lėšos priteistos įsiteisėjusiais Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-408/2009 bei Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-209-60/10, jų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai A. G. baudžiamojoje byloje yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai.9. J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį jos atžvilgiu ir priimti naujÄ , jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, o to nepadarius, praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apklausti Å«kinės finansinės veiklos tyrimus atlikusiÄ specialistę ir spręsti klausimÄ dėl buhalterinės finansinės ekspertizės paskyrimo.9.1.

Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl esminių įrodymų byloje, neatliko įrodymų analizės, tik juos iÅ¡dėstė, tačiau nesurašė iÅ¡samių veikų kvalifikavimo motyvų, t. y. teismas konstatuodamas, jog nuteistoji atliko nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotinÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡vadÄ darė remdamasis tik specialisto iÅ¡vada ir specialisto apklausa, kas vertintina kaip Å¡iurkÅ¡tus BPK 305 straipsnio įtvirtintų apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo nuostatų pažeidimas.

Nuosprendyje yra išdėstyti visų liudytojų parodymai, išdėstyti kiti įrodymai ir toliau jau konstatuota, jog ,,J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.”, yra paanalizuojama nusikalstamos veikos sudėtis bei teismų praktika ir pažodžiui perrašytas kaltinimas. Tačiau, apeliantės vertinimu, dėl jos kaltės pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra jokios įrodymų analizės. Teigia, kad nuosprendyje nurodyti teismo motyvai neva pagrindžiantys jos kaltę nurodyti labai abstrakčiai, nenurodant kokiais konkrečiais įrodymais jie grindžiami.

Akivaizdu, kad tokiomis išvadomis grįsdamas apeliantės kaltę pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Jos įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo. 9.2. Dėl specialisto išvados vertinimo skunde apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sureikšmino Specialisto išvadas bei specialisto paaiškinimus. Specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantės vertinimu, Å¡ioje byloje atliktomis ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadomis galima suabejoti vien dėl to, kad specialistas, nenurodo, kokiais metodais, kodėl bÅ«tent tokiais ir kuo vadovaudamasis, jis daro Å¡ias iÅ¡vadas. Specialistė apklausoje parodė, kad be buhalterinės apskaitos dokumentų, ji naudojosi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. liudytojų, įtariamųjų apklausų duomenimis, be to, diskutavo ir tarėsi su ikiteisminį tyrimÄ atliekančia tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu pavedant atlikti Å«kio subjekto Å«kinės ir finansinės veiklos tyrimÄ klaidingai buvo nustatytas tyrimo objektas (tirtina medžiaga), nes specialistams buvo pateikiami ne objektyvÅ«s Å«kinės finansinės veiklos dokumentai, o proceso dalyvių (liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų) apklausų protokolai.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog savo nuožiÅ«ra sprendė, kokiais ir kurių proceso dalyvių parodymais vadovautis, t. y. pati savarankiÅ¡kai sprendė, kurie parodymai laikytini objektyviais, t. y. atliko iÅ¡ esmės teismo funkcijas. Apeliantės požiÅ«riu, akivaizdu, kad specialistė nepagrindė iÅ¡vadų dėl sandorių aktyvumo pagal UAB „J.“ ir UAB „R.“ iÅ¡raÅ¡ytas pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir dėl Å¡ių sandorių neva padarytos žalos juridinio asmens UAB „T.“ veiksmais Lietuvos Respublikos biudžetui.

Å ios iÅ¡vados yra tik deklaratyvÅ«s teiginiai, paremti prielaidomis, nes atliko prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ UAB „J.“ ir UAB „R.“. UAB „R.“ nepatvirtino, kad ta maÅ¡ina buvo remontuojama - jie nepateikė dokumentų, kad tai maÅ¡inai buvo sudėtos atsarginės dalys. UAB „J.“ pateikė, kokios atsarginės dalys sudėtos ir kaip jos apskaitytos jų buhalterinėje apskaitoje. UAB „J.“ atstovas paminėjo, kad bÅ«tent toms maÅ¡inoms buvo įsigytos dalys, t. y. nustatė, kad prekes kurios panaudotos remontui buvo įsigytos, PVM deklaruotas, tačiau, nepaisant to, daro iÅ¡vadas, kad paslaugų nebuvo.

Nebuvo atliktas pilnas Å¡ių įmonių dokumentinis tyrimas. ŽalÄ Ä¯rašė tos įmonės, kurios Å«kinį - finansinį patikrinimÄ darė. Pažymi, kad VMI atliko mokestinius UAB ,J.“, UAB „R.“ patikrinimus, jokių papildomai mokesčių nepriskaičiuota. Specialistė savo iÅ¡vadoje nustatydama konkretų kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kurias bendrovė įrašė į 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Įsigijimo savikaina“ (ilgalaikis turtas) ir „Atsargos“, taip pat įrašė į 2008 m. ir 2009 m. sausio ir gruodžio mėn. apyvartos žiniaraÅ¡tį „Tiekėjų skolos“, ko, atlikdama tyrimÄ , ji negalėjo nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo dydžio, tokiu bÅ«du ji pati sau prieÅ¡tarauja, nes aiÅ¡kiai nurodomos tikslios PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumos, kurios įtrauktos j bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir apskaitytos bendrovės turto bei įsipareigojimų buhalterinių sÄ skaitų klasėse.

Darytina iÅ¡vada, jog UAB „T.“ Å«kinės - finansinės veiklos tyrimas Å¡ioje byloje atliktas selektyviai, t. y. nesant jokio pagrindo atliekant tyrimÄ buvo vadovaujamasi pačios specialistės pasirinktais kaltinimo pozicijas pagrindžiančiais parodymais, specialisto iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių ir dėl savo turinio, ir dėl formos, todėl remtis tokiomis iÅ¡vadomis grindžiant kaltinimus teismas neturėjo teisės.9.3. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skunde apeliantė teigia, kad jis yra ne tik nepagrįstas, bet ir nekonkretus, neaiÅ¡kus ir nesuprantamas.

Nurodo, kad apeliantė buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad „kartu su UAB „ T. “ direktoriumi A. G., siekdama dirbtinai padidinti bendrovės automobilių vertę 41 900,01 Lt (12135,08 Eur), kas padėtų suklaidinti bendrovės kreditorius dėl bendrovės turtinės padėties, neįvykusias automaÅ¡inų remonto iÅ¡laidas priskyrė iÅ¡laidoms, kurios didina ilgalaikio materialaus turto vertę, taip apgaulingai tvarkė UAB „T. buhalterinę apskaitÄ . IÅ¡ tokių kaltinimų nėra suprantama, ar A.

G. yra kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitÄ , jeigu taip, tai iÅ¡ kokių teisės aktų yra kildinama jo atsakomybė, kaip ir nėra aiÅ¡ku ir suprantama, už kokį laikotarpį pagal UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio. IÅ¡ A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad Å¡is jam pareikÅ¡tas bÅ«tent vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, kuris nustato administracijos vadovui atsakomybę už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Tačiau teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog bendrovės apskaitÄ 2008 m. birželio 3 d. – 2010 m. birželio 15 d. laikotarpiu tvarkė buhalterė J. J.. A. G. pats bendrovės buhalterinės apskaitos niekada netvarkė, jÄ organizavo pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ . Kaltinimas pagal 222 straipsnio 1 dalį jai ir A. G. siejamas iÅ¡ esmės su tais pačiais veiksmais, dėl kurių neva UAB „T.“ buvo sÄ moningai privesta prie bankroto, inter alia, Å«kinėmis finansinėmis operacijomis, susijusiomis su neva fiktyvių UAB "J." ir UAB "R." PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimų į UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ , kuriose buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atliktų paslaugų apmokėjimui dėl 2 688,96 Eur (9 284,45 Lt) neiÅ¡raÅ¡ymu ir kt.

Teismas pripažino įrodytu Å¡iÄ kaltinimo dalį, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais įrodymais yra pagrįstos tokios iÅ¡vados. Apeliantės vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tai, kad UAB ,,T.” faktiÅ¡kai remontavo automobilius ir UAB ,,R.”, ir UAB ,,J.”. Paslaugos nurodytos kaltinime įvardintose UAB ,,R.” ir UAB ,,J.” PVM faktÅ«rose faktiÅ¡kai buvo suteiktos, sÄ skaitos buvo raÅ¡omos ne iÅ¡ karto, nes automobiliai užvažiuodavo remontui chaotiÅ¡kai, kelionės lapas neatstoja darbo laiko apskaitos tabelio.

Jei automobilis sugedo, nuvažiuoti iki autoserviso ir grįžti atgal gali bÅ«ti ir 20+20 km., o tam reikalingas kuras, apie tai ir nurodoma kelionės lape, kad eksploatavimo iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos. Esmingai svarbu yra tai, kad UAB ,,R.”, ir UAB ,,J.” yra PVM mokėtojos, pardavimo PVM pagal kaltinime nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras visais atvejais buvo deklaruotas ir sumokėtas, kas akivaizdu sÄ lygojo ir tai, kad UAB ,,T.” Å¡ias paslaugų pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukė pagrįstai ir žala dėl to valstybės biudžetui, nei tuo labiau kreditoriams nebuvo padaryta.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ji, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė žinojo apie apgaulingÄ jai pateikiamų sÄ skaitų faktÅ«rų pobÅ«dį, todėl kaltinimas laikytinas nepagrįstu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ vyr. finansininkas (buhalteris) neįpareigotas įsitikinti ir tikrinti, Å¡iuo atveju, finansinės operacijos turinio, todėl jo buhalterijoje užfiksuoti duomenys gali neatitikti pačios operacijos ar turto bÅ«klės turinio. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

J. J., bÅ«dama UAB “T.” buhaltere, kaltinime nurodytų UAB ,,R.” bei UAB ,,J.” PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nesurašė ir nepasirašė Å¡ių dokumentų - sÄ skaitų faktÅ«rų ir nėra atsakinga už juose esančių duomenų tikrumÄ , apskaitos dokumentų suraÅ¡ymo teisingumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ . Ä®statymai nenumato bendrovė buhalteriui pareigos įsitikinti kitos įmonės suraÅ¡ytų ir pasiraÅ¡ytų apskaitos dokumentų teisingumu, iÅ¡skyrus atvejus, kai tie dokumentai neturi juridinės galios, t. y. neturi visų privalomų rekvizitų, numatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje.

Å iuo atveju pateikti dokumentai turėjo visus privalomus rekvizitus.9.4. Dėl kaltinimo dalies „Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , žinodama apie UAB „ T. “ neįvykusias Å«kines operacijas, kurios buvo įformintos PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis: JAR Sr.0139160 - 8013,80 Eur (27670,06 Lt) vertės, JAR 0159872 – 2 206,91 Eur (7 620 Lt) vertės ir RENNr.0831 -1 204,67 Eur (4 159,50 Lt) vertės, minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Įsigijimo savikaina“ (ilgalaikis turtas) ir „Atsargos“, taip pat įrašė į bendrovės 2008 m. spalio mėn. 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraÅ¡tį „Tiekėjų skolos“, taip apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio“ paaiÅ¡kina, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis numato, jog ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitÄ vadovaujasi Verslo apskaitos standartais.

Ji, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė, įraÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: JAR Nr. 0139160 – 27 670,06 Lt vertės ir JAR 0159872 – 7 620 Lt vertės, įraÅ¡ydama į bendrovės 2008 m. spalio „Įsigijimo savikaina (ilgalaikis turtas)“ ir atitinkamai kitus buhalterinius apskaitos registrus („Atsargos“, Gautinas PVM mokestis“ ir „Tiekėjų skolos“) bei padidindama, kaip pati specialistė teigia savo iÅ¡vadoje, bendrovės veikloje naudojamų automobilių Renault valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo savikainÄ , vadovavosi verslo apskaitos standartais, bÅ«tent 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatomis, ko pasėkoje, nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, kuris ir numato, jog bendrovė vesdama buhalterinę apskaitÄ privalo laikytis verslo apskaitos standartų nuostatomis.

Nurodo, kad ji, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė, negali bÅ«ti kaltinama tuo, jog nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo normomis, kadangi visi įraÅ¡ai buhalteriniuose apskaitos registruose buvo padaryti pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, JAR Nr. 0139160 – 27 670,06 Lt vertės ir JAR 0159872 – 7 620 Lt vertės, nurodant jų teisingus duomenis (datÄ , numerį, sumÄ be PVM, PVM sumÄ , bendrÄ sumÄ su PVM ir t.t.), bÅ«tent taip, kaip reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Pažymi, kad automobilio kelionės lapas nėra privalomas dokumentas, kurį įmonė turėtų pildyti pelno mokesčio tikslais.

Įmonės pačios turi teisę pasirinkti, kokiu dokumentu įforminti patirtas transporto priemonių eksploatavimo išlaidas. Tačiau įmonė visais atvejais, turi pademonstruoti, kad transporto priemonė buvo naudojama, o jos eksploatavimo išlaidos yra faktiškai patirtos, įprastinės įmonės vykdomai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 str. 1 d.). Nei viename kelionės lape nėra nurodyta kiek valandų buvo dirbama su šiuo automobiliu, jis neatstoja darbo laiko apskaitos tabelio.

Jei automobilis sugenda, nuvažiuoti iki autoserviso ir grįžti atgal, tai gali bÅ«ti apie 20+20 km, taip pat reikalingas kuras, apie tai ir raÅ¡oma kelionės lape, kad eksploatavimo iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos. Pažymi ir tai, kad jai, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterei, direktoriaus A. G. patvirtinti ir pasiraÅ¡yti kelionės lapai buvo pateikiami mėnesio pabaigoje, nes kuro sÄ naudos buvo nuraÅ¡omos mėnesio pabaigoje, todėl, įtraukdama į apskaitÄ kaltinime nurodytas UAB ,,R.” bei UAB ,,J.” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, ji net neturėjo galimybės vertinti, kaip netinkamas.9.5.

Skunde teigia, kad kaltinimo formuluotė dėl direktoriaus A. G. ir jos veikimo bendrininkų grupe, susitarus, suponuoja tik veikimÄ tiesiogine tyčia, tačiau praÅ¡o aukÅ¡tesnįjį teismÄ Ä¯vertinti tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisme nagrinėjimo metu, nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė, turėjo tikslÄ bei motyvÄ taip veikti. Teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo jos veiksmuose, o taip pat dėl jos kaltės bei vaidmens nepagrįstos iÅ¡samia ir visapusiÅ¡ka surinktų duomenų analize, toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui priimti teisingÄ nuosprendį.10.

A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį, o to nepadarius, praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apklausti Å«kinės finansinės veiklos tyrimus atlikusiÄ specialistę ir spręsti klausimÄ dėl buhalterinės finansinės ekspertizės paskyrimo.10.1. Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl esminių įrodymų byloje, tik iÅ¡dėstė įrodymus, tačiau neatliko įrodymų analizės, nesurašė iÅ¡samių veikų kvalifikavimo motyvų, t. y. teismas konstatuodamas, jog nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iÅ¡vadÄ padarė visiÅ¡kai nenurodęs, neiÅ¡analizavęs ir neįvertinęs duomenų, kuriais grindžiama tokia iÅ¡vada.

Teigia, kad nuosprendyje nurodyti teismo motyvai neva pagrindžiantys jo kaltę nurodyti labai abstrakčiai, nenurodant kokiais konkrečiais įrodymais jie grindžiami. Akivaizdu, kad tokiomis išvadomis grįsdamas apelianto kaltę pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Jo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai pagrindžiančių apelianto kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. 10.2. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sureikšmino Specialisto išvadas bei specialisto paaiškinimus.

Specialisto iÅ¡vada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodinėjimo procese vyksta specialisto iÅ¡vados tyrimas, patikrinimas, vertinimas. Tik visapusiÅ¡kas, iÅ¡samus ir objektyvus specialisto iÅ¡vados vertinimas yra garantija, kad teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinės ir iÅ¡spręs teisingai. Apelianto vertinimu, Å¡ioje byloje atliktomis ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadomis galima suabejoti vien dėl to, kad specialistas, nenurodo, kokiais metodais, kodėl bÅ«tent tokiais ir kuo vadovaudamasis, jis daro Å¡ias iÅ¡vadas.

Specialistė apklausoje parodė, kad be buhalterinės apskaitos dokumentų, raÅ¡ydama specialisto iÅ¡vadÄ ji naudojosi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. liudytojų, įtariamųjų apklausų duomenimis, be to, diskutavo ir tarėsi su ikiteisminį tyrimÄ atliekančia tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu pavedant atlikti Å«kio subjekto Å«kinės ir finansinės veiklos tyrimÄ klaidingai buvo nustatytas tyrimo objektas (tirtina medžiaga), nes specialistams buvo pateikiami ne objektyvÅ«s Å«kinės finansinės veiklos dokumentai, o proceso dalyvių (liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų) apklausų protokolai.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog savo nuožiÅ«ra sprendė, kokiais ir kurių proceso dalyvių parodymais vadovautis, t. y. pati savarankiÅ¡kai sprendė, kurie parodymai laikytini objektyviais, t. y. atliko iÅ¡ esmės teismo funkcijas. Todėl apeliantė teigia, kad tokiu atveju specialistas iÅ¡ esmės atlieka ne savo kaip specialiųjų žinių turėtojo procesinę funkcijÄ , o teismo funkcijÄ , t. y. atlieka kitų įrodymų Å¡altinių - asmenų parodymų - vertinimÄ ir Å¡ių parodymų pagrindu formuluodamas savo iÅ¡vadas iÅ¡ anksto preziumuoja tų parodymų teisingumÄ .

Taigi tokios, pagal asmenų parodymus suraÅ¡ytos iÅ¡vados yra netinkamas įrodymų Å¡altinis, nes tokia tyrimo metodika nėra teisinga, supainiotos procesinės funkcijos (t. y. specialistai atlieka teismo funkcijas). Apelianto požiÅ«riu, akivaizdu, kad specialistė nepagrindė iÅ¡vadų dėl sandorių aktyvumo pagal UAB „J.“ ir UAB „R.“ iÅ¡raÅ¡ytas pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir dėl Å¡ių sandorių neva padarytos žalos juridinio asmens UAB „T.“ veiksmais Lietuvos Respublikos biudžetui.

Å ios iÅ¡vados yra tik deklaratyvÅ«s teiginiai, paremti prielaidomis, nes atliko prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ UAB „J.“ ir UAB „R.“. UAB „R.“ nepatvirtino, kad ta maÅ¡ina buvo remontuojama - jie nepateikė dokumentų, kad tai maÅ¡inai buvo sudėtos atsarginės dalys. UAB „J.“ pateikė, kokios atsarginės dalys sudėtos ir kaip jos apskaitytos jų buhalterinėje apskaitoje. UAB „J.“ atstovas paminėjo, kad bÅ«tent toms maÅ¡inoms buvo įsigytos dalys, t. y. nustatė, kad prekes kurios panaudotos remontui buvo įsigytos, PVM deklaruotas, tačiau, nepaisant to, padaryta iÅ¡vada, kad paslaugų nebuvo.

Nebuvo atliktas pilnas Å¡ių įmonių dokumentinis tyrimas. ŽalÄ Ä¯raÅ¡o tos įmonės, kurios Å«kinį - finansinį patikrinimÄ darė. Pažymi, kad VMI atliko mokestinius UAB ,J.“, UAB „R.“ patikrinimus, jokių papildomai mokesčių nepriskaičiuota. Specialistė savo iÅ¡vadoje nustatydama konkretų kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kurias bendrovė įrašė į 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio bei gruodžio mėn. apyvartos žiniaraščius „Įsigijimo savikaina“ (ilgalaikis turtas) ir „Atsargos“, taip pat įrašė į 2008 m. ir 2009 m. sausio ir gruodžio mėn. apyvartos žiniaraÅ¡tį „Tiekėjų skolos“, ko pasėkoje, atlikdama tyrimÄ , ji negalėjo nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo dydžio, tokiu bÅ«du ji pati sau prieÅ¡tarauja, nes aiÅ¡kiai nurodomos tikslios PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumos, kurios įtrauktos j bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir apskaitytos bendrovės turto bei įsipareigojimų buhalterinių sÄ skaitų klasėse.

Darytina iÅ¡vada, jog atliktas UAB „T.“ Å«kinės - finansinės veiklos tyrimas Å¡ioje byloje atliktas selektyviai, t. y. nesant jokio pagrindo atliekant tyrimÄ buvo vadovaujamasi pačios specialistės pasirinktais kaltinimo pozicijas pagrindžiančiais parodymais, specialisto iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių ir dėl savo turinio, ir dėl formos, tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino, nepasisakė ir nenurodė nuosprendyje, neatliko analizės, nelygino su kitais teisme iÅ¡tirtais įrodymais, todėl remtis tokiomis iÅ¡vadomis grindžiant kaltinimus neturėjo teisės. 10.3.

Dėl BK 209 straipsnyje numatytos veikos, apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad A. G. atliko veiksmus, nulėmusius bendrovės bankrotÄ ar sÄ moningai siekė pabloginti galimybę įmonei atsiskaityti su visais kreditoriais ir sukelti bendrovės nemokumÄ ir bankrotÄ . Tokių duomenų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Å ioje byloje yra svarbi ir aktuali teismų formuojama praktika civilinėse bylose, kuriose ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais.

Tokiose bylose „teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę komercinę rizikÄ . Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

Jo vertinimu, remiantis formuojama teismų praktika akivaizdu, jog, kiekvienu atveju, kai padaroma žalos įmonei, ar jos kreditoriams, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta: kokie konkrečiai sprendimai lėmė žalos atsiradimÄ , Å¡iuo atveju, bendrovės nemokumÄ ; ar Å¡iuos sprendimus priėmė, ar buvo įgaliotas priimti vienasmeniÅ¡kai bendrovės vadovas, ar priimdamas Å¡iuos sprendimus bendrovės vadovas vykdė pareigÄ identifikuoti galimas rizikas.10.5. Skunde nurodo, kad A. G. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad priėmiau eilę sprendimų, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Su tokiais kaltinimais jis nesutinka. Jis kaltinamas, kad pagal 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio automaÅ¡inų RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 2222, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ 1417, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, kuriuose fiksavo 4 945 km pravažiavimÄ ir 1 372,57 litrų degalų sunaudojimÄ , užsakovų krovinių pervežimams nesurašė aktų ir pagal juos neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atliktų paslaugų apmokėjimui dėl 2 688,96 Eur (9 284,45 Lt) vertės degalų panaudojimo.

Pažymi, kad Å¡ie duomenys yra nepagrįsti, nes Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta:

1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrÄ tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgÄ laikÄ tiekiant elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos ir kitų rÅ«Å¡ių energijÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

BÅ«tent todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, Å¡iuo konkrečiu atveju, nebuvo iÅ¡raÅ¡omos kiekvienai dienai ir kiekvienai paslaugai. Nurodo, kad nei specialisto iÅ¡vadose, nei kaltinime nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, ar ilgalaikio turto, tai yra transporto priemonių remonto, kapitalinio remonto iÅ¡laidų neapskaitymas sÄ naudose per vienerius 2008 ar 2009 metus, bet iÅ¡dėstymas kartu su ilgalaikio turto nusidėvėjimu per kelerius metus pablogino ar pagerino 2008 ir 2009 metų finansinę bÅ«klę. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5- 2/29, nurodyta, kad bendrovės ,,T.” direktorius A.

G. vadovavosi Pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 (Aktuali 2008-07-31) nuostatomis, tai yra automaÅ¡inų remontÄ ir atsargines dalis nurodė priskirti ilgalaikiam turtui, o balansinį turtÄ padidino 35 279,50 Lt, taigi lieka neaiÅ¡ku, ar tokie A. G. veiksmai gali bÅ«ti laikomi nusikalstamais ir, kad Å¡ie veiksmai prisidėjo prie bendrovės nemokumo.10.6. Dėl sandorio, susijusio su preso pardavimu apeliantas teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimai Å¡ioje dalyje nepasitvirtino.

Byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tai, kad UAB „T.“ su VÅ¡Ä® „E.“ nebuvo sudariusi jokio Å«kinio - komercinio sandorio dėl preso makulatÅ«rai ir jo nepardavė (kaip nurodyta kaltinime - neperdavė) minėtai įmonei. UAB ,,T.“ presÄ makulatÅ«rai pardavė UAB „S.“ pagal 2011 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ TAR Nr. 005023 už 35 078,26 Lt, o Å¡i bendrovė jį pardavė UAB „S. M.“ pagal 2011 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ STR Nr. 110659 už 42 444,70 Lt, o UAB „S. M.“ tÄ presÄ pardavė minėtai VÅ¡Ä® „E.“ už 42 444,70 Lt.

Bendrovė ,,T.” buvo įsiskolinusi UAB „S.“, todėl pardavus šį presÄ Å¡iai bendrovei, buvo padengtas bendrovės ,,T.” kreditorinis įsipareigojimas ir iÅ¡vengta didelių netesybų.10.7. Dėl automobilių remonto, apelianto teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimai taip pat nepasitvirtino. Byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad UAB ,,T.” faktiÅ¡kai remontavo automobilius UAB ,,R.” ir UAB ,,J.”. Paslaugos nurodytos kaltinime įvardintose UAB ,,R.” ir UAB ,,J.” PVM faktÅ«rose faktiÅ¡kai buvo suteiktos, sÄ skaitos buvo raÅ¡omos ne iÅ¡ karto, nes automobiliai užvažiuodavo remontui chaotiÅ¡kai, be to, pažymėtina ir tai, kad kelionės lapuose nėra nurodyta, kiek valandų dirbo Å¡ie automobiliai, kelionės lapas neatstoja darbo laiko apskaitos tabelio.

Jei automobilis sugedo nuvažiuoti iki autoserviso ir grįžti atgal gali bÅ«ti ir 20+20 km., o tam reikalingas kuras, apie tai ir nurodoma kelionės lape, kad eksploatavimo iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įsigyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su Å¡iomis prekėmis ar paslaugomis sukÅ«rus pridėtinę vertę atskaitomas. Tačiau, kad Å¡i PVM apmokestinamųjų asmenų atžvilgiu neutrali grandinė veiktų, bÅ«tina užtikrinti, kad PVM bÅ«tų sumokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir Å«kio subjektas turėtų teisę atskaityti bÅ«tent tÄ PVM dalį, kuri buvo sumokėta prieÅ¡ tai vykusioje, civilinės apyvartos stadijoje.

Mokesčių administratorius (ar kita įgaliotas asmuo), tikrindamas mokesčių mokėtojo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumÄ bei spręsdamas dėl mokesčių mokėtojo teisės atskaityti konkretaus dydžio PVM, pirmiausia privalo iÅ¡tirti, ar šį PVM sumokėjo pardavėjas, Å¡iuo atveju UAB ,,R.” ir UAB ,,J.”. Esmingai svarbu yra tai, kad UAB ,,R.” ir UAB ,,J.” yra PVM mokėtojos, pardavimo PVM pagal kaltinime nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras visais atvejais buvo deklaruotas ir sumokėtas, kas akivaizdu sÄ lygojo ir tai, kad UAB ,,T.” Å¡ias paslaugų pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukė pagrįstai ir žala dėl to valstybes biudžetui, nei tuo labiau kreditoriams nebuvo padaryta.

VMI patikrinimai buvo atlikti, jokių papildomai mokesčių nepriskaičiuota. BÅ«tent tokias, o ne tas, kurios nurodytos kaltinime, aplinkybės patvirtino byloje apklausti asmenys.10.8. Dėl prekių perpardavimo apeliantas pažymi tai, kad visos Å¡ios prekės buvo nekondicinės, įsigytos iÅ¡ įmonių daug anksčiau, jos prabuvo sandėlyje ilgÄ laikÄ ir buvo realizuotos už tÄ kainÄ , kuriÄ buvo galima rinkoje gauti, buvo skolos už paslaugas ir ieÅ¡kant sprendimų, kaip sumažinti skolas, 2009 metais iÅ¡ UAB ,,L.” buvo priimti langai, taip padaryta užskaita. 2009 m. gegužės 8 d. iÅ¡ UAB ,,L.” buvo įsigyti ne nauji langai, virÅ¡ metų jau buvo pragulėję bendrovės sandėlyje, todėl buvo geras sprendimas, kad iÅ¡vis juos pasisekė parduoti, sumažinti nelikvidus, skolas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo surinkti įrodymai, t. y. duomenys, patvirtinantys, jog A. G. elgėsi priešingai įmonės tikslams, perparduodamas kaltinime nurodytas prekes, t. y. visų pirma, nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys, jog minimų kaltinime prekių perpardavimas neatitiko tuometinių rinkos kainų, antra, nebuvo apklaustas nei vienas bendrovės, kuriai buvo parduotos šios prekės, atstovas, kuris galėtų paaiškinti visas minėtų sandorių aplinkybes ir trečia, nebuvo nustatyta, kad A.

G. Å¡iais verslo sprendimais sÄ moningai siekė prieÅ¡ingų įmonės interesams tikslų. Nepaneigus bendrovės vadovo veikimo geriausiais jos interesais, net ir verslo sprendimai ar atskiri sandoriai, sukėlę nuostolių, savaime negali bÅ«ti pripažįstami bendrovės vadovo neteisėtais, juolab nusikalstamais veiksmais.10.9. Dėl UAB „T.“ veiklos perkėlimo į naujÄ Ä¯monę - VÅ¡Ä® ,,E.“, pažymi tai, kad duomenų, patvirtinančių kaltinimus Å¡ioje dalyje nebuvo nustatyta.

Kaip ir nebuvo nustatyta, kad bendrovės "T.” technika, techninė bazė buvo naudojama įmonės ,,E.“ pajamoms uždirbti. Akivaizdu, kad vien tik bendrovės ,,T.” atliekų mokėtojo kodo panaudojimas, vežant įmonei "E.” atliekas į UAB ,,K.“ surinktų atliekų tvarkymo aikÅ¡telę, neduoda pagrindo teigti, kad tai UAB ,,T.“" veikla ir pajamos. Teisme apklausti buvę UAB „T.“ darbuotojai paaiÅ¡kino, jog bendrovėje ,,E.” pradėjo dirbti išėję iÅ¡ UAB „T.“ po gana ilgo laiko tarpo metų ar pusantrų, kas paneigia prielaidas, jog Å¡ie darbuotojai tiesiog buvo perkelti iÅ¡ UAB „T.“ į VÅ¡Ä® ,,E.“ ir VÅ¡Ä® ,,E.“ buvo įsteigta, siekiant perkelti UAB „T.“ veiklÄ .

Pažymi, kad apeliantas neturėjo nei tikslo, nei motyvo perkelti UAB „T.“ veiklÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „S.” ir Å¡ios įstaigos įsteigimas jokiais bÅ«dais neįtakojo UAB „T.“ mokumo ar juo labiau bankroto. 10.11. Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnį kaltės nebuvimÄ jo veiksmuose apeliantas grindžia sekančiai: pastraipoje „Dėl automobilių remonto“ iÅ¡dėstyti visi argumentai, patvirtinantys, jog UAB ,,T.” Å¡ias paslaugų pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukė pagrįstai ir žala dėl to valstybės biudžetui, nei tuo labiau kreditoriams nebuvo padaryta; kaltinime nurodyta, jog „įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „ T.

“ turtÄ . Akivaizdu, kad kaltinimas nepagrįstas, nes PVM deklaracijose duomenys apie bendrovės turtÄ nėra įraÅ¡omi, todėl net negalėjo bÅ«ti įraÅ¡yti, kaip tai nurodyta kaltinime „neteisingus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „ T.“ turtÄ â€œ. BK 220 straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad tas, kas siekė iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra tikslas iÅ¡vengti mokesčių. 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu apklausta specialistė Nelė Dzežulskienė parodė, jog atliekant UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , jai nebuvo užduotas klausimas dėl žalos padarymo valstybei, todėl ji negalėjo atsakyti, ar buvo padaryta žala valstybei.

Tikėtina, jog žala valstybei nebuvo padaryta, nes prieÅ¡ingu atveju, VMI bÅ«tų pareiÅ¡kusi Å¡ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį. Net ir hipotetiÅ¡kai teigiant, jog kaltinime nurodytos pirkimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros laikytinos fiktyviomis, tai nebÅ«tų pagrindas vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, jog įtraukus tokiose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtas PVM sumas į PVM deklaracijas visais atvejais bus mažinamas mokėtinas į biudžetÄ PVM, nes galima situacija, kuomet bendrovėje yra PVM permoka ir tuomet net ir tokių neva fiktyvių sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimas, negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip siekis iÅ¡vengti mokesčių. 10.12.

Dėl senaties terminų. 10.12.1.BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, suėjus senaties terminams. BK 209 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu numatė atsakomybę „Tam, kas sÄ moningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams“ ir nustatę bausmę - laisvės atėmimÄ iki trejų metų“. BK 95 str. 1 d. 1 p.

b) p p. redakcijoje, galiojusioje inkriminuojamų veikų metu, buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 str. redakcija galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29). Esmingai svarbi aplinkybė Å¡ioje byloje yra UAB „T.“ nemokumo momento atsiradimas, kuris Å¡ioje byloje nėra nustatytas. Tik nustačius šį momentÄ turėtų bÅ«ti vertinama, kokie gi konkrečiai veiksmai (neveikimas) lėmė tokios bendrovės bÅ«senos atsiradimÄ .

Kaltinime yra nurodyta, jog A. G. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d., bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi, tačiau toliau kaltinime nurodomi įvairÅ«s sprendimai, kurie neva lėmė bendrovės bankrotÄ , bet iÅ¡ esmės yra nesuprantama ir nepagrįsta jokiais duomenimis, kaip jau minėjau, konkretus nemokumo atsiradimo laikas. Manytina, jog kaltinimas sukonstruotas, siekiant iÅ¡vengti patraukimo atsakomybėn senaties terminų, nurodant kaltinime sprendimų laikÄ tokį, kuris yra niekaip nepagrįstas.

Pavyzdžiui vien ta kaltinime nurodyta aplinkybė, jog 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu visÄ UAB ,,T.“ veiklÄ perkėlė į naujÄ Ä¯monę - VÅ¡Ä® E., leidžia manyti, jog tai yra (galėtų bÅ«ti, jei tai pasitvirtintų) UAB „T.“ privedimas prie bankroto, arba tokie veiksmai, kurie lėmė įmonės nemokumÄ , turėjo bÅ«ti atliekami dar anksčiau, t. y. iki tariamos veiklos perkėlimo. Manytina, kad kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje kai kurie sprendimai nurodyti visiÅ¡kai nepagrįstai siekiant dirbtinai pratęsti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus.10.12.2.Skunde nurodo kad BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu numatė atsakomybę „Tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir nustatė bausmę - baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje, galiojusioje inkriminuojamų veikų metu, buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 str. redakcija galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29). Kaltinime, kaip Å¡ios veikos baigtumo momentas nurodyta 2010-01-21 data, nuo kurios yra praėję daugiau nei penkeri metai, todėl byla Å¡ioje dalyje jam turėjo bÅ«ti nutraukta Å¡iais pagrindais.11.

S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį, o to nepadarius, praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apklausti Å«kinės finansinės veiklos tyrimus atlikusiÄ specialistę ir spręsti klausimÄ dėl buhalterinės finansinės ekspertizės paskyrimo.11.1. Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl esminių įrodymų byloje, tik iÅ¡dėstė įrodymus, tačiau neatliko įrodymų analizės, nesurašė iÅ¡samių veikų kvalifikavimo motyvų, t. y. teismas konstatuodamas, jog nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iÅ¡vadÄ padarė visiÅ¡kai nenurodęs, neiÅ¡analizavęs ir neįvertinęs duomenų, kuriais grindžiama tokia iÅ¡vada.

Nuosprendyje yra tik išdėstyti visų liudytojų parodymai, kiti įrodymai ir toliau jau konstatuota, jog kaltinamojo kaltė įrodyta ir veika teisingai kvalifikuota. Tačiau, apelianto vertinimu, dėl jo kaltės pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra jokios įrodymų analizės, teismo motyvai neva pagrindžiantys jos kaltę nurodyti labai abstrakčiai, jų grindžiant. Akivaizdu, kad tokiomis išvadomis grįsdamas apelianto kaltę pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Jo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai pagrindžiančių apelianto kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. 11.2. Dėl turto iššvaistymo. Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta jo kaltės įrodymų. Teigia, kad sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį tarp VšĮ „E.“, atstovaujamos jo kaip direktoriaus ir UAB „K.“ tarp šalių, visų pirma, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš reikalavimo teisės perleidimo santykių, kurie reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101-6.110 straipsniuose.

CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prievolinė subjektinė teisė — kreditoriaus reikalavimo teisė – yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnis). Prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat - bet koks turtas. Akivaizdu, kad šioje byloje neteisingai buvo išspręstas baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas.

Perleistas reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali bÅ«ti patenkintas ir bankroto procese. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju perleisto reikalavimo visiÅ¡ko ar dalinio įgyvendinimo (patenkinimo) galimybė egzistuoja ir vien ta aplinkybė, jog buvo perleista reikalavimo teisė į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti vertinama, jog tokiais veiksmais tiesiog buvo iÅ¡Å¡vaistytas VÅ¡Ä® „E.“ turtas. UAB „T.“ bankroto byloje teismo yra patvirtintas VÅ¡Ä® „E.“ keditorinis reikalavimas, todėl darytina iÅ¡vada, jog perleistas reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali bÅ«ti patenkintas ir bankroto procese.

Pažymėtina ir tai, kad BUAB ,,T.“ bankroto byloje yra pradėtos dvi civilinės bylos, kurioje ieÅ¡kovas BUAB ,,T.“ siekia susigrÄ Å¾inti į bendrovės balansÄ turtÄ , kuris buvo galimai perleistas pažeidžiant CK numatytas nuostatas. Specialistė iÅ¡vadoje nurodė, jog „VÅ¡Ä® „E.”, atstovaujama direktoriaus S. K. (Naujasis kreditorius), ir UAB „K.", atstovaujama generalinio direktoriaus D. T. (Pradinis kreditorius), 2011 m. lapkričio 7 d. surašė ir pasirašę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susidariusį 21 974,15 Lt UAB ,,T.“ įsiskolinimÄ UAB „K.” sumokėjo VÅ¡Ä® „E.“, patirdama 21 974,15 Lt nuostolį.

Teigia, kad jis, kaip VÅ¡Ä® „E.“ direktorius sumokėdamas UAB ,,K.“ 21 974,15 Lt pagal 2011 m. lapkričio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į tokio pat dydžio skolÄ , t. y. prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime 21 974,15 Lt iÅ¡Å¡vaistyta nebuvo. Apeliantas nesutinka su specialisto iÅ¡vada, nes jo teigimu, tai neatitinka faktinės situacijos. Pagal dar dabar esančius duomenis 21 974,15 Lt yra pagal balansÄ - turte, t. y. gautinos lėšos. Lieka neatsakytas klausimas, kodėl specialistas pateikė melagingus duomenis, kad tai yra nuostolis, nors Å¡i skola nėra (nebuvo) nuraÅ¡yta į beviltiÅ¡kas skolas..11.3.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sureikÅ¡mino specialisto iÅ¡vadas bei specialisto paaiÅ¡kinimus. Apelianto vertinimu, Å¡ioje byloje atliktomis ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadomis galima suabejoti vien dėl to, kad specialistė nenurodo, kokiais metodais, kodėl bÅ«tent tokiais ir kuo vadovaudamasis, ji daro Å¡ias iÅ¡vadas. Specialistė apklausoje parodė, kad be buhalterinės apskaitos dokumentų, raÅ¡ydama specialisto iÅ¡vadÄ ji naudojosi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. liudytojų, įtariamųjų apklausų duomenimis, be to, diskutavo ir tarėsi su ikiteisminį tyrimÄ atliekančia tyrėja.

Ikiteisminio tyrimo metu pavedant atlikti Å«kio subjekto Å«kinės ir finansinės veiklos tyrimÄ klaidingai buvo nustatytas tyrimo objektas (tirtina medžiaga), nes specialistams buvo pateikiami ne objektyvÅ«s Å«kinės finansinės veiklos dokumentai, o proceso dalyvių (liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų) apklausų protokolai. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog savo nuožiÅ«ra sprendė, kokiais ir kurių proceso dalyvių parodymais vadovautis, t. y. pati savarankiÅ¡kai sprendė, kurie parodymai laikytini objektyviais, t. y. atliko iÅ¡ esmės teismo funkcijas.

Todėl apeliantas teigia, kad tokiu atveju specialistas iÅ¡ esmės atlieka ne savo kaip specialiųjų žinių turėtojo procesinę funkcijÄ , o teismo funkcijÄ , t. y. atlieka kitų įrodymų Å¡altinių - asmenų parodymų - vertinimÄ ir Å¡ių parodymų pagrindu formuluodama savo iÅ¡vadas iÅ¡ anksto preziumuoja tų parodymų teisingumÄ . Taigi tokios, pagal asmenų parodymus suraÅ¡ytos iÅ¡vados yra netinkamas įrodymų Å¡altinis, nes tokia tyrimo metodika nėra teisinga, supainiotos procesinės funkcijos (t. y. specialistai atlieka teismo funkcijas).

Darytina iÅ¡vada, jog atliktas UAB „T.“ ir VÅ¡Ä® ,,S.“ Å«kinės - finansinės veiklos tyrimas Å¡ioje byloje atliktas selektyviai, t. y. nesant jokio pagrindo atliekant tyrimÄ buvo vadovaujamasi pačios specialistės pasirinktais kaltinimo pozicijas pagrindžiančiais parodymais, specialisto iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių ir dėl savo turinio, ir dėl formos, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino, nepasisakė ir nenurodė nuosprendyje, neatliko analizės, nelygino su kitais teisme iÅ¡tirtais įrodymais, todėl remtis tokiomis iÅ¡vadomis grindžiant kaltinimus neturėjo teisės. 11.4.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies. Apeliantas teigia, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltinimas jam yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir nekonkretus, neaiÅ¡kus ir nesuprantamas, kas apsunkino jo kaip kaltinamojo teisę į gynybÄ , nežinant, nuo ko konkrečiai gintis. IÅ¡ suformuluoto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį matyti, kad Å¡is pareikÅ¡tas bÅ«tent vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, kuris nustato, jog administracijos vadovui atsakomybę už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Teigia, kad kaltinimas suformuluotas nukrypstant nuo teismų praktikos tokiose bylose, nes ne tik paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje bet ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog jis pats vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos niekada netvarkė, jÄ organizavo pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ . Kaltinime nėra atskleistas buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų, mechanizmas, t. y. nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai Å¡iuos veiksmus privalėjo atlikti, kas juos atliko (neatliko), ar subjektas, kuris atliko (neatliko) Å¡iuos veiksmus žinojo apie jų neteisėtumÄ ir pan.

Nesant aiÅ¡kumo, apeliantas nežino, ar kaltinamas tuo, kad neužtikrino buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo, ar tuo, kad pats, kaip vykdytojas, kaltinamas netinkamai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ . 11.5. Apelianto įsitikinimu, byloje nesurinkta neabejotinų duomenų, patvirtinančių jo kaltę apie uždarosios akcinės bendrovės „T.“ neteisėtÄ veiklos perkėlimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „E.“. Akivaizdu, kad vien tik bendrovės ,,T.” atliekų mokėtojo kodo panaudojimas, vežant VÅ¡Ä® „E.“ atliekas į UAB ,,K.“ surinktų atliekų tvarkymo aikÅ¡telę, neduoda pagrindo teigti, kad tai UAB ,,T.“ veikla ir pajamos.

Teisme apklausti buvę UAB „T.“ darbuotojai paaiÅ¡kino, jog VÅ¡Ä® „E.“ pradėjo dirbti išėję iÅ¡ UAB ,,T.“ po gana ilgo laiko tarpo – metų ar pusantrų, kas paneigia prielaidas, jog Å¡ie darbuotojai tiesiog buvo perkelti iÅ¡ UAB „T.“ į VÅ¡Ä® „E.“ ir Å¡i įstaiga buvo įsteigta siekiant perkelti UAB „T.“ veiklÄ . Å ios bylos nagrinėjimo kontekste kaltinant apeliantÄ verslo perkėlimu, skunde pažymi ir tai, kad VieÅ¡osios įstaigos neturi mokesčių lengvatų, o uždirbus pelno, pagal įstatymo reglamentavimÄ pasiimti jo įmonės steigėjai negali.

Tai patvirtina, kad A. G. neturėjo nei tikslo, nei motyvo perkelti UAB „T.“ veiklÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „E.” ir Å¡ios įstaigos įsteigimas jokiais bÅ«dais neįtakojo UAB „T.“ mokumo ar juo labiau bankroto. Darytina iÅ¡vada, jog uždarosios akcinės bendrovės „T.“ veikla nei teisėtai, nei neteisėtai perkelta į VÅ¡Ä® „E.“ nebuvo, todėl akivaizdu, jog jam kaltinime, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodytas tikslas - nuslėpti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „T.“ neteisėtÄ veiklos perkėlimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „E.“, kuris neva lėmė apgaulingÄ VÅ¡Ä® „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nepasitvirtino. 12.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorė prašė nuteistųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjas advokatas prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir atmesti civilinių ieÅ¡kovų atstovo apeliacinį skundÄ . Civilinių ieÅ¡kovų atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundÄ patenkinti.

13. Civilinių ieškovų atstovo advokato A. Jokūbausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.). Nuteistųjų J. J. ir S. K. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo A. G. skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tenkinamas ir nuosprendis keičiamas, jo dalis dėl A. G. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį panaikinama ir baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ( BPK 3 str. 1 d. 3 p.).

14. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl civilinių ieÅ¡kovų atstovo apeliacinio skundo 15. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais bei praÅ¡ymais laiko, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtu civilinių ieÅ¡kovų L. B., E. B. ir mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. civilinius ieÅ¡kinius, šį klausimÄ iÅ¡sprendė netinkamai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).15.1. BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmens civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ jÄ byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Taigi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį civilinis ieÅ¡kinys teismo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinamas, kai:1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. 15.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 209 straipsnyje padarė A. G., civilinių ieÅ¡kovų L. B., E. B. ir mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. civilinius ieÅ¡kinius dėl atlyginimo turtinės žalos paliko nenagrinėtu. Tokį savo sprendimÄ teismas grindė tuo, kad UAB „T.“ bankroto byloje Nr. B2-2585-510/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi A.

D. V., (kurios, kaip BUAB „T.“ mirusios kreditorės palikimÄ priėmė įpėdinė pagal įstatymÄ R. J.) patvirtinta kaip bankrutuojančios UAB „T.“ kreditorė ir patvirtinti jos finansiniai reikalavimai 50 000 Lt sumai civilinėje byloje, taip pat toje pačioje byloje 2012 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi L. B. ir E. B. patvirtinti kaip bakrutuojančios UAB „T.“ kreditoriai ir taip pat patvirtinti jų finansiniai reikalavimai atitinkamai 106 207,33 Lt ir 100 000 Lt, t. y. bÅ«tent tai pačiai sumai, kuri yra pareikÅ¡ta civiliniame ieÅ¡kinyje Å¡ioje baudžiamojoje byloje, dėl ko padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai savo teisę Ä®BÄ® prasme yra jau įgyvendinę, pareikÅ¡dami tokio paties dydžio finansinius reikalavimÄ UAB „T.“.15.3.

Šį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis BPK 114 straipsnio nuostata, kur nustatyta, kad jeigu baudžiamojoje byloje kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieÅ¡kiniu susiję dokumentai teismo nutartimi gali bÅ«ti perduodami bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Tai yra teismo diskrecija. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡i norma negalėjo bÅ«ti taikoma, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir kaltu pripažintas ne bankrutuojantis juridinis asmuo – UAB „T.“, bet fizinis asmuo – A.

G., kuris, kaip nurodyta ir pačiame skundžiamame nuosprendyje, buvo tik bankrutuojančios bendrovės darbuotojas. Teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯ tai neatsižvelgė dėl ko, palikdamas civilinių ieÅ¡kovų L. B., E. B. ir mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. civilinius ieÅ¡kinius dėl atlyginimo turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ A. G., nenagrinėtus, pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagrįstai neiÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių, pareikÅ¡to baudžiamojoje byloje kaltinamam fiziniam asmeniui klausimo.

BPK 109 straipsnis (civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese) numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas ir dėl jos kilusi žala.

BPK 115 straipsnis (civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas) nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Kaip teisingai nurodyta skunde, kad pagal BK 209 straipsnio 1 dalį nuteistas A. G. praeityje dėl jo paties nusikalstamų veiksmų buvo tik bankrutavusios įmonės darbuotoju, tačiau jis pats nebankrutavo, o bankrutavo juridinis asmuo – UAB ,,T.“, kuri nebuvo įtraukta į iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ civiliniu atsakovu.

Taigi, teismas, pripažinęs A. G. kaltu dėl UAB „T.“ tyčinio bankroto ir priimdamas jo atžvilgiu pagal BK 209 straipsnį apkaltinamÄ jį nuosprendį, privalėjo tinkamai iÅ¡spręsti ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , t. y. juos patenkinti. 15.4. Apelianto skundo argumentas dėl nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu patenkintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir VÄ® ,,Turto banko“ civilinių ieÅ¡kinių, yra nepagrįsta ir atmestinas.

Visų pirma, nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis skundo teiginys, kad tarp A. G. inkriminuotos veikos ir nurodytų dviejų juridinių asmenų pareikštų civilinių ieškinių nėra priežastinio ryšio, nes šį ryšį pagrindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir įsiskolinimo perėmėjos VĮ ,,T.“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimas UAB „T.“ bankroto byloje. Be to, ir šioje byloje specialisto išvadomis ir paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad dėl A.

G. nusikalstamų veiksmų VSDFV Kauno skyrius patyrė 4 493, 05 Eur žalos, o Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijÄ , kurios skolÄ perėmė VÄ® ,,T.“ 3 119,03 Eur. Skunde be pagrindo teigiama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patirta 4 493,05 Eur žala bei VÄ® "T." patirta 3 119,03 Eur žala kiekviena atskirai nevirÅ¡ija 150 MGL sumos, tačiau BK 209 straipsnio 1 dalies dispozicija aiÅ¡kiai nurodo, kad atsakomybė už jame numatytus veiksmus atsiranda, kai visiems kreditoriams padaryta žala virÅ¡ija 150 MGL (BK 212 str.).

Minimo nusikaltimo sudėtis reikalauja ne mažiau dviejų kreditorių, todėl kiekvieno jų patirta žala šiuo atveju negali būti vertinama atskirai. Remiantis aptartu, apelianto prašymas atmesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4 493,05 Eur ir VĮ "T." 3 119,03 Eur civilinius ieškinius laikomas nepagrįstas ir todėl ši skundo dalis atmetama. Dėl A. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 209 straipsnį 16. Skunde apeliantas teigia, kad jo kaltės dėl nusikalstamo bankroto požymių buvimo jo veiksmuose nėra jokių įrodymų, o kaltinime išdėstyti duomenys nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nes nei specialisto išvadose, nei kaltinime nėra išaiškinta, ar jo, kaip bendrovės direktoriaus priimti sprendimai, kurie įvardinti kaip nusikalstami, iš tiesų buvo bendrovei ir kreditoriams ekonomiškai nenaudingi.

Tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais, nes apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , atlikęs įrodymų tyrimÄ , tikslu paÅ¡alinti bet kokius iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus ir abejones, pripažįsta, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo A. G. padarytus nusikalstamus veiksmus pagal BK 209 straipsnį.

Nors skunde nuteistasis pateikia argumentus, kurie, neva, paneigia nuosprendyje padarytas išvadas, kurios neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu apeliacinio skundo argumentai yra selektyvūs, byloje nustatyti ir įrodymais patvirtini A. G. atlikti veiksmai aiškinami pateikiant atskirus, iš konteksto išimtus faktus, palankius apelianto keliamai versijai. Nemaža apeliacinio skundo argumentų dalis skiriama pirmosios instancijos nuosprendžio motyvuojamosios dalies trūkumams, akcentuojant, jog remiamasi tik specialisto išvada, neanalizuoti įrodymai, jų tarpusavio ryšiai.

IÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys turi trÅ«kumų, motyvai ir argumentai dėl baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės neiÅ¡samÅ«s, tačiau apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundÄ ir pats atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , sprendžia, jog A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nusikalstamo bankroto pasitvirtino. 16.1. BK 209 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams.

Taikant BK 209 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryÅ¡io požymiai. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas Å¡ia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sÄ moningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos.

Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas Å«kininkavimas. Tokio Å«kininkavimo natÅ«ralÅ«s padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai Å«kininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbÄ , atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raÅ¡tus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sÄ lygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitÄ ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamÄ veiklÄ ir pan.

Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindÄ sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iÅ¡kėlimas aukščiau įmonės interesų. Å ios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos.

Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto bÅ«sena turi bÅ«ti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas Å¡iame nusikaltime reiÅ¡kia, kad bankrotÄ ir atitinkamÄ Å¾alÄ kreditoriams nulėmė bÅ«tent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimÄ asmens veikoje. Ä®rodinėjant kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 352/2014, 2K-358/2014, 2K-413/2014). 16.2.

Tokio pobÅ«džio bylose svarbus įrodymų Å¡altinis yra specialistų iÅ¡vados. IÅ¡ 2014 m. lapkričio 12 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/183 dėl UAB ,,T.“ Å«kinės finansinės veiklos matyti, kad, įvertinus tyrimui papildomai pateiktus UAB ,,K.“ apskaitos dokumentus, papildoma 2012 m. kovo 9 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/29 buvo konstatuota: bendrovės ,,T.“ direktorius A. G. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi, nes vieÅ¡ajai įstaigai ,,E.“ neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų dėl apmokėjimo už įmonės komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ Ä¯ Lapių sÄ vartynÄ bendrovės ,,T.“ vardu, dėl to tyrimo metu iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti VÅ¡Ä® ,,E.“ įsiskolinimo bendrovei ,,T.“ dydžio, tai yra bendrovės turto vertės. UAB ,,T.“ įsiskolinimÄ bendrovei ,,K.“ sumokėjo VÅ¡Ä® ,,E.“, taip patirdama nuostolį.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti nuostolio dydžio, nes VÅ¡Ä® ,,E.“ komunalinių atliekų įvežimas į Lapių sÄ vartynÄ buvo įformintas bendrovės ,,T.“ vardu ir UAB ,,K.“ suteiktų paslaugų (bendrovei ,,T.“ ir VÅ¡Ä® ,,E.“) apmokėjimui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡rašė tik bendrovės ,,T.“ vardu. VÅ¡Ä® ,,E.“ direktorius S. K. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsniu, nes 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašęs bendrovės ,,T.“ 21974,15 Lt skolos reikalavimo perleidimo sutartį su bendrove ,,K.“, Kauno apygardos teismui pateikė 21974,15 Lt finansinį reikalavimÄ bendrovės ,,T.“ bankroto byloje, nesumažindamas skolos paslaugų verte, kuriÄ apskaičiavo UAB ,,K.“ už įmonės komunalinių atliekų įvežimÄ Ä¯ Lapių sÄ vartynÄ bendrovės ,,T.“ vardu.

Dėl to tyrimo metu iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti vieÅ¡osios įstaigos ,,E.“ įsiskolinimų dydžio (t.10, b. l. 51-68). 16.3. Nors skunde A. G. teigia, kad teismas be pagrindo sureikÅ¡mino specialisto iÅ¡vadas ir jas pasiraÅ¡iusio specialisto paaiÅ¡kinimus, nes byloje ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais įrodymai ir neturi prioritetinės reikÅ¡mės, be to, jo vertinimu, iÅ¡vados patikimumas kelia abejones ir dėl to, nes specialistė be buhalterinės apskaitos dokumentų naudojosi ir kita medžiaga, kuri nėra tinkamas tyrimų objektas, t. y. liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų parodymų duomenimis ir pati sprendė, kurie iÅ¡ jų patikimi, be to, iÅ¡vadoje nenurodė, kokiais metodais vadovavosi jÄ priimdama.

Kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų, pagrindžiančiu A. G. kaltę, laikė byloje atliktas specialisto iÅ¡vadas. Nors nuteistasis skunde ginčija specialisto iÅ¡vados objektyvumÄ ir patikimumÄ , iÅ¡skyrus savo subjektyvų vertinimÄ , nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ jomis abejoti. Abejonės iÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis buvo keliamos ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Ä® teismo posėdį buvo iÅ¡kviesta ir apklausta iÅ¡vadas suraÅ¡iusi specialistė Nelė Dzežulskienė, kuri savo duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, paaiÅ¡kino taikytus tyrimo metodus, tyrimo eigÄ , pasisakė dėl suraÅ¡ytų iÅ¡vadų patikimumo, tikslumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo netikėti specialisto iÅ¡vada ir jÄ atlikusio specialisto profesine kompetencija ir pagrįstai jÄ laikė vienu tiek A. G., tiek kitų nuteistųjų kaltę pagrindžiančiu įrodymu.

Siekiant paÅ¡alinti bet kokias apeliantų skunduose keliamas abejones, apeliacinės instancijos teismas taip pat iÅ¡kvietė iÅ¡vadas pasiraÅ¡iusiÄ specialistę N. Dzežulskienę, kuri dar kartÄ patvirtino, Å¡ioje byloje jos duotas pirminę ir pakartotinę iÅ¡vadÄ . Specialistė paaiÅ¡kino, kad teikdama 2014 m. lapkričio 12 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/183, vadovavosi 2010 m. rugpjūčio 12 d. FNTT prie VRM Direktoriaus įsakymu Nr. 5-73, patvirtintais FNTT prie VRM specialistų atliekamų funkcijų finansinės veiklos tyrimų nuostatais, paruoÅ¡ta metodika.

Pagal Å¡ias nuostatas jai suteikta teisė vertinti sandorius, kiek tai susiję su buhalterine apskaita, įraÅ¡ais. Nurodė, kad iÅ¡vadÄ teikė susipažinusi ne tik su pateiktais buhalteriniai dokumentais, bet ir su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji turi teisę ir įgalinimus atsirinkti tuos duomenis, kurie reikalingi atsakant į klausimus. Specialistė paaiÅ¡kino, kad, kad nuodugniai tyrė visÄ pateiktÄ medžiagÄ ir pažymėjo, kad jei specialistas pastebi bylai reikÅ¡mingas Å«kines operacijas, ar kitÄ dėl apskaitos vedimo pažeidimÄ , tai jis turi teisę tai įraÅ¡yti į specialisto aktÄ , net jeigu nebuvo tinkamai suformuluotas klausimas.

Nurodė, kad tyrė aplinkybes, susijusias su preso makulatÅ«rai pirkimu ir paaiÅ¡kino, kad UAB „T.“ be apskaitos dokumentų perdavė presÄ VÅ¡Ä® „E.“. MakulatÅ«ros presas pagal 2010 m. sausio 6 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Ä¯formintÄ už 79 200 Lt, G. J. buvo perduotas UAB „T.“ direktoriui A. G.. 2011 m. sausio 31 d. praėjus metams, UAB „T.“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 005023, joje įformino preso makulatÅ«rai pardavimÄ UAB „S.“ už 35 078,26 Lt, plius 7 366,44 Lt PVM.

UAB „S.“ nepraėjus nė mėnesiui, t. y. 2011 m. vasario 22 d., iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ STR Nr. 11 0659, kurioje įrašė, kad presas makulatÅ«rai parduodamas UAB „S. M.“ už 42 444,70 Lt., tame skaičiuje PVM 7 366,44 Lt. UAB „S. M.“ praėjus 19 d. iÅ¡rašė 2011 m. kovo 10 d. PVM SMP Nr. 0006907, kad presas makulatÅ«rai parduotas UAB „E.“ už 42 444,70 Lt ir tame skaičiuje PVM 7 366,44 Lt. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose UAB „T.“ 2011 m. sausio 31 d., UAB „S.“ 2011 m. vasario 22 d., UAB „S. M.“ 2011 m. kovo 10 d. buvo įforminta neįvykusi Å«kinė operacija 35 078,26 Lt vertės plius nuo jos paskaičiuotas PVM 7 366,40 Lt, t. y.

Å«kinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad UAB „T.“ 2010 m. sausio 6 d. dokumentuose įforminus preso makulatÅ«rai pirkimÄ už 79 200 Lt, jį perdavė naujai įregistruotai VÅ¡Ä® „E.“ ir patyrė 36 201,90 Lt nuostolį. UAB „S.“ ir UAB „S. M.“ ilgalaikio materialaus turto apskaitos registruose, presas makulatÅ«rai nebuvo fiksuotas. Apklausti UAB „S.“ ir UAB „S. M.“ vadovai nurodė, kad veikloje minėto preso nenaudojo.

Dėl to spacialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „T.“ direktorius A. G., nenorėdamas tiesiogiai parduoti veiklÄ naujai pradėjusiai vykdyti VÅ¡Ä® „E.“ ir už ženkliai mažesnę sumÄ , nes patyrė 36 201,90 Lt nuostolį, paprašė ir surašė dokumentus, kad apėjus ratu pagal pateiktus dokumentus Å¡is presas atsiduria VÅ¡Ä® „S. E.“. Ir įsiskolinimas pagal apskaitos dokumentus UAB „T.“ bendrovei UAB „S.“ 2011 m. sausio 31 d. buvo skolinga 42 444,70 Lt.

Lygiai tokiai pačiai sumai buvo iÅ¡raÅ¡ytas preso pardavimas ir po to visos skolos buvo apmokėtos ne pagal pavedimus, ne grynais, bet buvo padarytas sudengimas. Ir Å¡i UAB „T.“ skola UAB „S.“ apėjus ratÄ , atsidÅ«rė VÅ¡Ä® „E.“ apskaitoje lygiai ta pati, tik perkelta kitai bendrovei. UAB „S.“ priimdamas šį presÄ , pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , skolos neatgavo ir Å¡i skola buvo perkelta į VÅ¡Ä® „E.“. Å is turtas UAB „S.“ nebuvo apskaitytas, kaip ilgalaikis turtas.

Bendrovė nepateikė apskaitos registro ar apyvartos žiniaraščio, kuriame bÅ«tų duomenys apie preso pirkimÄ ir presas nebuvo fiksuotas apskaitoje. Specialistė patvirtino 2014 m. lapkričio 12 d. iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad dėl kreditorinio reikalavimo įsigijimo iÅ¡ UAB „T.“, VÅ¡Ä® „E.“ patyrė nuostolį. Dėl UAB „T.“ nemokumo atsiradimo momento, nurodė, kad kadangi visÄ tiriamÄ jį laikotarpį bendrovei vadovavo A. G., vadovas nesikeitė, todėl tai nėra svarbu, kokiu laikotarpiu bendrovė tapo nemoki.

Dėl epizodo, susijusio su automobilių remonto, dėl sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo, taip pat duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad sÄ skaita –faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas ir iÅ¡raÅ¡omas įvykus Å«kinei operacijai. PVM įstatyme iÅ¡imtys yra, kaip pastoviai teikiamos paslaugos, kaip elektros, dujų, už kurias atsiskaitymas yra už mėnesį. Visoms kitoms PVM sÄ skaita-faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yti bÅ«tina. Pagal bylos medžiagÄ remonto paslaugos automobiliui pagal įraÅ¡us PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose matyti, tik kada baigta paslauga vykdyti, kada pradėta nesimato.

Nei PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje ir prie jos nebuvo pridėtas defektinis aktas, kuriame bÅ«na nurodyta, kada maÅ¡ina atvažiuoja į servisÄ , kÄ reikia remontuoti, kada remontas baigiamas. Pagal Å¡iuos įraÅ¡us galima matyti, o Å¡iuo atveju viskas buvo užpildyta kai tai buvo suremontuota. Tai tik atlikta paslauga pagal kažkokį užsakymÄ . Tai galėjo bÅ«ti vienkartinis atvejis, ne iÅ¡ pastovios sutarties. UAB „R.“ ir UAB „J.“ buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inis patikrinimas. IÅ¡vadÄ , kad valstybė patyrė žalÄ specialistė grindžia tuo, kad bendrovė į PVM ataskaitÄ Ä¯rašė sumas iÅ¡ tų sÄ skaitų, kuriose buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos.

UAB „R.“ ir UAB „J.“ pardavimo PVM deklaravo, nes kitaip bÅ«tų buhalterinės apskaitos pažeidimas. UAB „J.“ iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , priskaičiavo už savo atliktas paslaugas PVM, kurį deklaracijoje įrašė į mokėtinÄ valstybei ir todėl sumokėjo. TÄ pačiÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ gavusi UAB „T.“ deklaracijose įrašė į tÄ eilutę pagal kuriÄ gražinama UAB „T.“ sumokėta suma. UAB „T.“ negalėjo įtraukti į apskaitÄ ir į deklaracijÄ .

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad specialisto išvadoje yra nesutapimų su faktiniais duomenimis, kolegija pažymi, kad apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė patikslino 2012 m. kovo 9 d. išvadoje 5-2/29 nurodytus duomenis ir nurodė, kad išvados 30 lape 3 pastraipoje buvo įrašiusi, jog nebuvo galima nustatyti 9 284,45 Lt vertės degalų panaudojimo, tačiau pagal faktinius duomenis, turi būti nurodyta, kad nebuvo galima nustatyti 7 334,45 Lt degalų panaudojimo ir 1 950 Lt sunkvežimių kelių naudotojų mokesčių panaudojimo.

Nurodė, kad sÄ naudos lieka nepasikeitusios, nes sudėjus Å¡ias abi sumas, lieka tie patys 9 284,45 Lt. AnalogiÅ¡kai ir iÅ¡vados 33 lape 4 pastraipoje atitinkamai buvo atkelta ta pati suma 9 284,45 Lt, kuri turi bÅ«ti padalinta į dvi sÄ naudų grupes, t. y. 7 334,45 Lt degalų panaudojimo ir 1 950 Lt sunkvežimių kelių naudotojų mokesčių panaudojimo. Å iÄ klaidÄ specialistė vertino ne kaip esminę, nes buvo tik padaryta techninė klaida. Kadangi kaltinimas buvo formuluojamas remiantis pradine iÅ¡vada, prokurorės praÅ¡ymu buvo pakeistas kaltinimas, jame nurodant patikslintus duomenis. 16.4.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas A. G. nesutikdamas su jo veikos vertinimu pagal BK 209 straipsnį, ir nesutikdamas, jog bendrovės bankrotÄ nulėmusias priežastys nesusiję su blogu įmonės valdymu, savo kaltę paneigiančius argumentus skunde dėsto atskirai dėl kiekvieno jam kaltinime inkriminuoto veiksmo: dėl neiÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų pagal įvykusias finansines operacijas, dėl sÄ skaitų už neįvykusias Å«kines operacijas apmokėjimo iÅ¡raÅ¡ymÄ kitai bendrovei, dėl prekių perpardavimo, dėl sandorio, susijusio su preso pardavimu, dėl jo vadovaujamos bendrovės veikos perkėlimo kitai įstaigai ir jai teiktų paslaugų, taip siekdamas įtikinti, kad tokie jo veiksmai negalėjo bÅ«ti pripažinti kaip jo vadovaujamai bendrovei nenaudinga, prieÅ¡inga jos interesams bei prieÅ¡taraujanti elementariems sÄ Å¾iningo Å«kininkavimo principams.

Kolegija sutinka, kad vertinant visus kaltinime iÅ¡dėstytus A. G. veiksmus atsietai vienas nuo kito, bÅ«tų sunku juose surasti visus BK 209 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau kaip matyti iÅ¡ suformuoto kaltinimo, jo neteisėta veika pasireiÅ¡kė sistemiÅ¡ku elgesiu, vykdant visÄ veiksmų grandinę, privedusiÄ jo vadovaujamÄ bendrovę prie bankroto. PrieÅ¡ingai nei nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ dėl A. G. kaltės padarius šį nusikaltimÄ , byloje surinktus įrodymus vertino bÅ«tent atsižvelgdamas į viso jam pateikto kaltinimo kontekstÄ . 16.5.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, jau minėtas specialisto iÅ¡vadas teismas vertino neatsiejamai nuo kitų surinktų įrodymų konteksto. Buvo įvertinti Å¡ie bylos duomenys: 2009 m. gruodžio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo teismas pripažino J. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir priteisė: iÅ¡ UAB ,,T.“ ir J. K. nukentėjusiesiems L. B., E. B., žalos atlyginimo, iÅ¡ UAB ,,T.“ ir J. K. po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. B. ir E. B. ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A.

D. V. (t. 1, b. l. 54-58). 2010 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo panaikino minėto nuosprendžio dalį ir iš J. K. L. B. ir E. B. priteisė po 100 000 Lt, A. D. V. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2011 m. birželio 20 d. bei 2011 m. birželio 22 d. antstolės R. G. raštai, kad jos kontoroje vykdomi Kauno rajono apylinkės teismo išduoti vykdomieji raštai dėl žalos išieškojimo iš UAB ,,T.“ išieškotojų L. B. ir A. D. V. naudai. Patikrinus turtinę padėtį, nustatyta, kad UAB ,,T.“ piniginių lėšų, nekilnojamojo turto neturi.

IÅ¡ UAB ,,T.“ L. B. naudai 2011 m. birželio 20 dienai yra iÅ¡ieÅ¡kota 24 700,27 Lt, skolos likutis – 9 763,73 Lt. A. D. V. žala neatlyginta (t. 1, b. l. 71-72, 74). 2012 m. spalio 17 d. Juridinio asmens duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB ,,T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ , teikiant leidybos, prekybos ir aptarnavimo paslaugas. Bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius A. G. nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. (t. 1, b. l. 113-116). 2011 m. balandžio 12 d.

Centrinės duomenų bazės ,,SODRA- draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2000 m. iki 2011 metų UAB ,,T.“ įvairiais laikotarpiais dirbo 72 darbuotojai, tarp jų A. G., L. G., G. K., S. K., A. S. (t. 1, b. l. 117-118). 2009 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P/P-1, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB ,,T.“, atstovaujama direktoriaus A. G., pagal bendrovės įstatus, ir G. J., sudarė Å¡iÄ sutartį, kuria G. J. pardavė, o UAB ,,T.“ pirko įrengimÄ . Pirkėjas įsipareigojo iki 2009 m. rugsėjo 22 d. apmokėti dalį kainos – 79 200 Lt.

Å i suma yra laikytina rankpinigiais. Pirkėjas įsipareigojo apmokėti likusiÄ kainos dalį per 30 kalendorinių dienų. Pirkėjas įsipareigojo mokėti už įrengimÄ 100 000 Lt su PVM (t. 1, b. l. 135). 2011 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2585-510/2011 UAB „T.“ iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje byloje 2011 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. D. V., (kurios, kaip BUAB „T.“ mirusios kreditorės palikimÄ priėmė įpėdinė pagal įstatymÄ R.

J.) patvirtinta kaip bankrutuojančios UAB „T.“ kreditorė, taip pat patvirtinti jos reikalavimai 50 000 Lt sumai (t. 10, b. l. 42), t. y. būtent tai pačiai sumai, kuri yra pareikšta civiliniu ieškiniu šiuo nuosprendžiu aptariamoje baudžiamojoje byloje, 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi šioje bankroto byloje L. B. ir E. B. patvirtinti kaip bankrutuojančios UAB „T.“ kreditoriai, taip pat patvirtinti jų finansiniai reikalavimai atitinkamai 106 207,33 Lt ir 100 000 Lt UAB „T.“ bankroto byloje (t. 10, b. l. 28-29), t. y. būtent toms pačios sumos, kurios yra pareikštos civiliniu ieškiniu šiuo nuosprendžiu aptariamoje baudžiamojoje byloje.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, kuria patenkino BUAB ,,T.“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ â€“ pripažino Å¡ios įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad BUAB ,,T.“ bankroto priežastimi buvo ne įmonės verslo nesėkmė, kilusi dėl objektyvių rinkos, paklausos bei pasiÅ«los kriterijų, nes nemokumas atsirado dėl įmonės direktoriaus tikslingų bei sÄ moningai blogų įmonės valdymo veiksmų, nukreiptų į įmonės finansinės padėties bloginimÄ , kas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sÄ lygas.

Å i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismui 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2017 suinteresuoto asmens A. G. atskirÄ jį skundÄ atmetus ir Å¡iÄ 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikus nepakeistÄ . IÅ¡ 2011 m. balandžio 18 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raÅ¡to matyti, kad UAB ,,T.“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (t. 2, b. l. 15). Tyrimui atlikti buvo patekti UAB „S.“ su UAB „T.“ susijusių Å«kinių finansinių santykių dokumentai už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.; su UAB „S. M.“ susijusių Å«kinių finansinių santykių dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.; su VÅ¡Ä® „S.“ susijusių Å«kinių finansinių santykių dokumentus: už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., bei sutarčių kopijas (t. 15, b. l. 98-200, t. 16, b. l. 2-77). 2012 m. kovo 9 d.

BUAB ,,T.“ ir UAB ,,R.“ dokumentų ir jų kopijų apžiÅ«ros protokolo duomenys, iÅ¡ kurio matyti, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti ar atsarginių dalių prekinėse ataskaitose į iÅ¡laidas nuraÅ¡ytos atsarginės dalys bei kitos medžiagos buvo parduotos UAB „T.“ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras REN Nr.0831, REN Nr.0945, REN Nr.1026 ir REN Nr.1027, ar kitam pirkėjui, nes nėra suraÅ¡ytų atsarginių dalių ir kitų medžiagų nuraÅ¡ymo aktų pagal kiekvienÄ pirkėjÄ atskirai.

Pagal pateiktose prekinėse ataskaitose esančius įraÅ¡us nebuvo galima nustatyti pagal kokį dokumentÄ (PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ) atsarginės dalys ar kitos medžiagos buvo nupirktos ir pagal kokį dokumentÄ nuraÅ¡ytos į iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 178-180). 2011 m. balandžio 12 d. Centrinės duomenų bazės ,,SODRA – draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad VÅ¡Ä® ,,E.“ 2010-2011 metais buvo įdarbinti A. G., L. G., G. K., S. K., A. S. (t. 2, b. l. 182). 2011 m. lapkričio 25 d.

VÅ¡Ä® ,,E.“ patikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad A. G. buvo įdarbintas VÅ¡Ä® ,,E.“, kuri buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,A.“. Transporto licencijai gauti dokumentus tvarkė transporto skyriaus vadovo pareigoms įdarbintas A. G.. Paslaugų teikimo sutartis su jokia kita įmone nebuvo sudaryta (t. 2, b. l. 185).16.6. Ä®vertinęs Å¡iuos paminėtus raÅ¡ytinius duomenis, duotas specialisto iÅ¡vadas, pačių nuteistųjų, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas visų Å¡ių duomenų visumos kontekste iÅ¡vedė pagrįstÄ ir loginę A.

G. veiksmų grandinę, kad bÅ«tent, po baudžiamojoje byloje dėl UAB „T.“ vairuotojo J. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems iÅ¡ kaltininko darbdavio UAB „T.“ priteistų civilinių ieÅ¡kinių, A. G. ir ėmėsi veiksmų, dėl kurių UAB „T.“ iÅ¡vengtų priteistų mokėjimų, t.y . jis sÄ moningai neplėtojo ir nevystė bendrovės veiklos, sudarinėjo nuostolingus sandorius, atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus, dėl ko įmonės atliekamos finansinės operacijos pablogino jos finansinę padėtį ir sÄ lygojo bankrotÄ .

Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad A. G., bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi, sÄ moningai blogai jÄ valdė. Blogas įmonės valdymas buvo akivaizdus ir vėliau, verslÄ perkėlus iÅ¡ UAB „T.“ į naujÄ Ä¯monę VÅ¡Ä® ,,E.“, kurioje transporto skyriaus vadovo pareigose dirbo pats A. G., 74,2 % paslaugų pirkėjams, kurie 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo pasirašę pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „T.“, nuo 2010 m. balandžio 1 d. paslaugas pradėjo teikti VÅ¡Ä® „E.“, be to, 2010 m. kovo 16 d.

– 2011 m. birželio 13 d. laikotarpiu 7 buvę UAB „T.“ darbuotojai įsidarbino VÅ¡Ä® „E.“: Aukščiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. nusikalstamais veiksmais įmonei padarytų nuostolių suma darė esminę įtakÄ ir paspartino įmonės nemokumo ir bankroto procesÄ . A. G. sÄ moningi veiksmai, tikslu privesti įmonę iki bankroto, blogas jos valdymas, sprendimų, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi, priėmimas padarė kreditoriams – civiliniams ieÅ¡kovams didelę turtinę žalÄ .

Jis, kaip bendrovės direktorius, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, suvokė, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimÄ už įmonei suteiktÄ turtÄ , prekes, paslaugas, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs Å¡ias faktines aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veikoje yra visi bÅ«tini nusikalstamo bankroto (BK 209 str.) požymiai.

Dėl senaties terminų A. G. atžvilgiu taikymo.

17. Apeliantas A. G. apeliaciniame skunde kelia senaties terminų taikymo kausimÄ dėl BK 209 straipsnyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. 17.1. Skunde jis teigia, kad kaltinimas pagal BK 209 straipsnį jam sukonstruotas netiksliai, nenustačius esmingai svarbios aplinkybės – UAB „T.“ nemokumo momento atsiradimo. Jo vertinimu, kaltinime nurodytas laikas yra niekaip nepagrįstas, tokiu bÅ«du, siekiant iÅ¡vengti patraukimo atsakomybėn senaties terminų. Kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka ir laiko juos deklaratyviais.

Kaltinime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kada, kokiu periodu ir kokius neteisėtus veiksmus A. G. padarė, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d. bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi. Jau toliau yra detaliai iÅ¡dėstyti jo per šį laikotarpį padaryti sprendimai, kurie ir lėmė bendrovės bankrotÄ , todėl nesuprantamas skundo argumentas, kad jokiais duomenimis nepagrįstas konkretus nemokumo atsiradimo laikas.

Skunde jis taip pat nurodo, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu A. G. visÄ UAB T.“ veiklÄ perkėlė į naujÄ Ä¯monę - VÅ¡Ä® „E.“, leidžia manyti, jog veiksmai, kurie lėmė įmonės nemokumÄ , turėjo bÅ«ti atliekami dar anksčiau, t. y. iki tariamos veiklos perkėlimo. Tačiau kaip minėta aukščiau, bÅ«tent Å¡is veikos perkėlimo epizodas iÅ¡skirtas kaip vienas iÅ¡ jo padarytos neteisėtos veikos sudedamųjų dalių, kurio atlikimo laikas įeina į laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d., per kurį ir buvo atlikti visi akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi veiksmai, lėmę bendrovės bankrotÄ .17.2.Apeliantas skunde teigia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo byla Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti nutraukta.

Kolegija konstatuoja, kad ši A. G. apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta, todėl tenkintina. 17.3. BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu ir skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 str. 2 d.).

Tokiu bÅ«du, baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminÄ sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja atitinkamų sÄ lygų visuma, t. y., kai:

a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;

b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo;

c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 95 str.). Taigi, suėjus baudžiamojo įstatymo numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos sÄ lygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 95 str. nuostatas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį reglamentuoja taikomo įstatymo metu galiojusio BK 95 straipsnio redakcija.17.4. A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11 str. 3d.).

Veikos padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų ar nesunkų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, praėjus penkeriems metams po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamus veiksmus A. G. padarė į 2010 m. sausio 21 d. į PVM deklaracijÄ Ä¯rašęs neteisingus duomenis, t. y. senaties terminas turėjo pasibaigti 2016 m. sausio 21 d. A. G. naujų nusikalstamų veikų, nutraukiančių senatį bei kitokį, nei BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų skaičiavimÄ priimant nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, jis nesislapstė, todėl A.

G. atžvilgiu 2016 m. liepos 12 d. negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla dėl aptariamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta arba, nesant jo kaltės įrodymų, priimtas išteisinamasis nuosprendis.17.5. Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažymėtina, kad teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, tiesioginių ar netiesioginių teiginių, iš esmės reiškiančių, kad asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu.

Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ , kartu asmenį pripažintų kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai reikÅ¡tų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, Nr. 2K-P-259/2014). Remiantis Å¡iuo principu, teismas netiria ir nevertina A. G. veiksmų, susijusių su jam pagal BK 220 straipsnio 1 dalį inkriminuotu kaltinimu. Dėl A. G., A. K. ir J.

J. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

18. Visų apeliantų skunduose analogiÅ¡kai teigiama, kad dėl jų kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nėra surinkta jokių įrodymų, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje Å¡iuo klausimu nėra jokios įrodymų analizės, nuosprendyje nurodyti teismo motyvai neva pagrindžiantys jų kaltę nurodyti labai abstrakčiai, nenurodant kokiais konkrečiais įrodymais jie grindžiami, remiantis iÅ¡skirtinai tik specialisto iÅ¡vada ir specialisto apklausa. Skunduose abu apeliantai teigia, kad kaltinimas yra nekonkretus, neaiÅ¡kus ir nesuprantamas, nes ir J.

J. ir A. G. kaltinami už tÄ pačiÄ veikÄ , t. y. kad apgaulingai tvarkė UAB „ T. buhalterinę apskaitÄ , nors iÅ¡ A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad Å¡is jam pareikÅ¡tas bÅ«tent vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, kuris nustato administracijos vadovui atsakomybę už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , tačiau teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog bendrovės apskaitÄ 2008 m. birželio 3 d.

– 2010 m. birželio 15 d. laikotarpiu tvarkė buhalterė J. J.. A. G. pats bendrovės buhalterinės apskaitos niekada netvarkė, jÄ organizavo pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ .18.1. Dėl Å¡ių abiejų nuteistųjų skundų argumento, jog kaltinimas suformuluotas neaiÅ¡kiai ir nesuprantamai, nurodant, jog ir J. J. ir A. G. kaltinami už tÄ pačiÄ veikÄ , t. y. kad apgaulingai tvarkė UAB „ T.” buhalterinę apskaitÄ , kolegija nurodo jog apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ , Å¡is kaltinimo netikslumas buvo paÅ¡alintas, prokurorei pateiktus praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo A.

G. patikslinimo, kuriame nurodė, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas atsakingas už UAB „T.“ buhalterijos organizavimÄ , 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu organizuodamas UAB „T.“ apskaitos tvarkymÄ , nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.” PraÅ¡ymas BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteiktas kaltinamajam. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas patikslintas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir todėl jis apeliacinės instancijos teismo buvo patikslintas pagal prokurorės praÅ¡ymÄ . Dėl aptartų aplinkybių, Kolegijos vertinimu, Å¡is J. J. ir A. G. skundų argumentas atmestinas. 18.2. Kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų A.

G. ir J. J. kaltei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagrįsti ir jie pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡tirti nuosekliai ir objektyviai, neteikiant kuriam nors prioriteto, kiekvienÄ vertinant kitų įrodymų visumos kontekste. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamÄ sias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)“ 29 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta ir teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Pagal Å¡io nutarimo 30 punktÄ tik Å«kio vadovas atsako už apgaulingÄ ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ tuo atveju, jei Å«kio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitÄ . Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitÄ arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį savarankiÅ¡kai nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimÄ , patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dar vienas atvejis, kai įmonės vadovas atsako už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tai nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis.

Visais kitais atvejais už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paprastai – įmonės buhalteriai.18.3. Kaip matyti iÅ¡ A. G. pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, visi neteisėtai veiksmai, kuriais buvo siekiama jo vadovaujamos bendrovės bankroto buvo neatsiejami nuo veiksmų, iÅ¡dėstytų kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. jis įvairiais bÅ«dais, tame tarpe ir apgaulingai tvarkydamas bendrovės apskaitÄ , siekė jos bankroto.

IÅ¡vadÄ , kad tiek UAB „T.“ direktorius, pagal įstatymus atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ tiek ir J. J., atlikdama Å¡ioje bendrovėje buhalterės funkcijas ir bÅ«dama atsakinga už teisingos ir teisės aktus atitinkančios buhalterinės apskaitos vedimÄ , turi atsakyti baudžiamÄ ja tvarka pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas padarė remdamasis nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pagal ikiteisminį tyrimÄ atliekančio tyrėjo užduotis atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistė N. Dzežulskienė pagal pateiktus minėtos bendrovės dokumentus bei pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ BPK 90 straipsnio reikalavimus.

IÅ¡ specialistės N. Dzežulskienė duotų iÅ¡vadų ir jos apklausos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunduose, ji iÅ¡samiai ir argumentuotai paaiÅ¡kino, kodėl ji sprendė, kad tvarkant UAB „T.“, VÅ¡Ä® „E.“ ir kitų byloje aptariamų įmonių buhalterinę apskaitÄ , buvo padaryta eilė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir nurodė, kad iÅ¡vadas padarė vadovaudamasi jai pateiktais buhalteriniais dokumentais, apklaustų asmenų parodymais, kita jai pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, pavestÄ užduotį atliko vadovaudamasi teisės aktų reglamentuotomis metodikomis.

Apeliantai siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, savo veiksmus siekia pateisinti teigdami įvairias versijas, kad UAB „R.“, ir „J.“ nebuvo atliktas pilnas prieÅ¡prieÅ¡inis patikrinimas, dėl ko specialistė negalėjo duoti teisingos iÅ¡vados dėl sÄ skaitose faktÅ«rose įformintų neįvykusių finansinių operacijų, kad sÄ skaitos dėl automobilių remonto buvo raÅ¡omos ne iÅ¡ karto, nes automobiliai užvažiuodavo remontui chaotiÅ¡kai, kad automobilio kelionės lapai, kuriuos taip pat vertino specialistė, nėra privalomas pildyti dokumentas, kelionės lapas neatstoja darbo laiko apskaitos tabelio.

Visi Å¡ie skundų argumentai akivaizdžiai iÅ¡galvoti, siekiant be kokiais bÅ«dais paneigti specialistės iÅ¡vadoje tyrimo metu pagal iÅ¡tirtus dokumentus nustatytus faktus. Kaip matyti iÅ¡ specialistės iÅ¡vados, prieÅ¡prieÅ¡inis patikrinimas UAB „R.“ ir UAB „J.“ buvo atliktas iÅ¡samiai ir specialistė iÅ¡vadoje nuosekliai ir detaliai iÅ¡aiÅ¡kino, kuo remiantis ji padarė bÅ«tent tokias iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teisme ir atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos eisme bei aiÅ¡kinantis iÅ¡kilusius klausimus, specialistė taip pat nuodugniai ir motyvuotai paaiÅ¡kino, kodėl ji nesutinka su nuteistųjų pozicija, kodėl gynybos pusės pateiktÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ laiko neobjektyvia.

S. K. neigia savo kaltę apgaulingai tvarkius jo vadovaujamos VÅ¡Ä® „E.“ buhalterinę apskaitÄ , kaip ir A. G., siekdamas įtikinti, jog jo vadovaujamos įstaigos veikla nebuvo susijusi su UAB „T.“, jokios neteisėtos UAB „T.“ veikos perkėlimo į VÅ¡Ä® „E.“ nebuvo ir vieÅ¡osios įstaigos įsteigimas neįtakojo UAB „T.“ mokumo ar bankroto. 18.4. Tiek skundžiame nuosprendyje tiek ir Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos specialistės N. Dzežulskienės nurodytos aplinkybės dėl visų jos iÅ¡vadų atlikus pateiktos medžiagos tyrimÄ , dėl ko ji padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai neatitiko faktinių Å«kinių operacijų, dėl ko nebuvo galima nustatyti tikslios bendrovės turto vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, todėl kolegija dar kartÄ jų nekartos, tik dar kartÄ pažymi, kad iÅ¡ specialistės paaiÅ¡kinimų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose akivaizdžiai matyti, kad ji iÅ¡vadas padarė ne tik atskirai iÅ¡tyrusi kiekvienÄ jai pateiktÄ dokumentÄ , bet, tyrimo metu gautus duomenis gretino ir apibendrino vadovaudamasi nustatytomis metodikomis.

Tyrimo metu pagal pateiktas darbo sutartis ji fiksavo, kad per kelis metus iš UAB „T.“ buvo atleista 16 darbuotojų, kurių didžioji dalis perėjo dirbti į VšĮ „E.“, fiksavo, kokioms įmonėms VšĮ „E.“ teikė paslaugas, kokios įmonės su UAB „T.“ buvo sudariusios sutartis, kokios su VšĮ „E.“, nustatė, kad tiek, kiek UAB „Tartuvos“ veikla mažėjo, tiek VšĮ „E.“ didėjo. Iš UAB „T.“ pateiktų dokumentų matyti, kad sutartys buvo nutrauktos be jokios motyvacijos, be to nebuvo pateikti duomenys UAB „T.“ sutarčių nutraukimai su visais užsakovais.

Dėl preso makulatÅ«rai perdavimo, apeliantai kaltę ginčija ir praÅ¡o remtis kiekviena finansine operacija atsietai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kurioje visos finansinės operacijos iÅ¡analizuotos ir apibendrintos. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, įmonių Å«kinės - finansinės veiklos tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas ne selektyviai pačios specialistės pasirinktais kaltinimo pozicijas pagrindžiančiais duomenimis, bet iÅ¡ skundų argumentų tampa akivaizdu, kad patys nuteistieji savo nekaltumÄ dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo grindžia tik selektyviai iÅ¡rinktais duomenimis. 18.5.

J. J. skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ji, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė žinojo apie apgaulingÄ jai pateikiamų sÄ skaitų faktÅ«rų pobÅ«dį, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ buhalteris neįpareigotas įsitikinti ir tikrinti, Å¡iuo atveju, finansinės operacijos turinio, todėl jo buhalterijoje užfiksuoti duomenys gali neatitikti pačios operacijos ar turto bÅ«klės turinio, todėl kaltinimas jai laikytinas nepagrįstu. Tačiau visų pirma, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, buhalterė atsako už įraÅ¡o apskaitos dokumentuose teisingumÄ ir Å¡iuo atveju, ji, nuraÅ¡ydama degalus ir pravažiuotus kilometrus, apskaičiavo ir darbo užmokestį vairuotojui, tačiau tuo pačiu surašė dokumentus dėl automobilių remonto.

Ji turėjo matyti, kad yra tokie prieÅ¡taravimai ir privalėjo prieÅ¡taringų duomenų neįraÅ¡yti, bet aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti. TokiÄ pozicijÄ specialistė patvirtino ir savo parodymuose, kur nurodė, jog buhalterė įtraukdama duomenis į registrus, turi vadovautis buhalterinės apskaitos įstatyme numatytais visais principais, o bÅ«tent, jeigu pastebi klaidÄ , turi papraÅ¡yti jÄ padariusių asmenų iÅ¡taisyti. Tai pat paaiÅ¡kino, kad visi įraÅ¡ai daromi apskaitos registruose, vadovaujantis turimais pirminiais apskaitos dokumentais.

Buhalteris turi juos tarpusavyje palyginti, nes jeigu kažkuris asmuo juos suraÅ¡ydamas vienÄ ar kitÄ dokumentÄ suklydo, tai buhalteris įraÅ¡ydamas turi matyti klaidÄ ir jÄ iÅ¡taisyti. Buhalteris iÅ¡mano apie apskaitos dokumentus, apie registrus. Buhalteris turi konsultuoti vadovus atitinkamais apskaitos klausimais. Abejonių dėl J. J. nekaltumo kolegijai kelia ne tik surinktų įrodymų visuma, tačiau ir pačios nuteistosios prieÅ¡taringa pozicija – savo kaltę neigdama tuo, kad ji į apskaitÄ Ä¯traukė jai direktoriaus pateiktus dokumentus, kurie buvo įforminti tinkamai, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ , ji, kaip buhalterė, neįpareigota įsitikinti ir tikrinti finansinės operacijos turinio, todėl buhalterijoje užfiksuoti duomenys gali neatitikti pačios operacijos ar turto bÅ«klės, t. y., kad ji neturėjo pareigos tikrinti jų teisėtumo, tuo pačiu skunde tvirtina, kad visi sudaryti sandoriai buvo realÅ«s, t. y., kad automobiliai iÅ¡ tiesų buvo remontuojami ir taip padidinta jų vertė.

Dėl S. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 184 straipsnį 19. S. K. apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, be pagrindo remdamasis neobjektyvia specialistės iÅ¡vada ir jos parodymais. Jo pozicija tokia, kad į nagrinėjamu atveju perleisto reikalavimo visiÅ¡ko ar dalinio patenkinimo galimybė egzistuoja ir vien ta aplinkybė, jog buvo perleista reikalavimo teisė į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, negali bÅ«ti vertinama, jog tokiais veiksmais tiesiog buvo iÅ¡Å¡vaistytas VÅ¡Ä® „E.“ turtas.

UAB „T.“ bankroto byloje teismo yra patvirtintas VÅ¡Ä® „E.“ kreditorinis reikalavimas, todėl perleistas reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali bÅ«ti patenkintas ir bankroto procese. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima. Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino S. K. kaltu iÅ¡Å¡vaisčius jo žinioje buvusį Všį „E.“ turtÄ .19.1. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII–1969 redakcija). Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo atliekami nenaudingi, net žalingi nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

BK 184 str. numatytos iÅ¡Å¡vaistymo veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiÅ¡kai reiÅ¡kia turtinės žalos padarymÄ ar turtinės naudos negavimÄ . Jei toks turtas priklauso juridiniam asmeniui, tai pastarojo turto balanse Å¡i veika pasireiÅ¡kia turto aktyvo sumažėjimu.19.2. Bylos medžiaga rodo, kad apeliantas, priimdamas sprendimÄ pasiraÅ¡yti su UAB „K.“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „K.“ atlygintinai perėmė VÅ¡Ä® „E.“ visas nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu kylančias teises į UAB „T.“ nesumokėtos 21 974,15 Lt skolos gavimÄ ir Å¡iÄ skolÄ sumokėdamas, žinojo, kad UAB „T.“ 2011 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra iÅ¡kelta bankroto byla. Apelianto argumentai, kad Å¡is perleistas reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip patirti nuostoliai, tai yra tik civilinių teisinių santykių dalis, nes jis gali bÅ«ti patenkintas bankroto procese ir pagal įmonės balansÄ yra gautinos lėšos, atmestini.

Kolegija pažymi, kad nuteistasis, kaip bedrovės direktorius, turėjo juridiÅ¡kai apibrėžtų įgalinimų bendrovės turto atžvilgiu, taigi Å¡is turtas buvo jo žinioje. CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d., Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu.

SÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas be kita ko suponuoja norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si. Kai bendrovės vadovas bendrovės pinigus panaudoja tokiems tikslams, kai iÅ¡ anksto matyti, jog panaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į bendrovės turtÄ bus apsunkintas arba apskirtai neįmanomas, toks veiksmas vertintinas ne kaip bendrovei palankaus sandorio sudarymas, o prieÅ¡ingai, kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). 19.3.

Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl melagingos specialistės iÅ¡vados, joje nurodant, jog Å¡ie pinigai vertinti kaip bendrovės nuostolis, nors Å¡i skola nenuraÅ¡yta į beviltiÅ¡kas skolas. Šiame procesiniame sprendime jau teisingu ir patikimu įrodymu laikomoje specialisto iÅ¡vadoje jÄ atlikusi specialistė N. Džezulskienė nurodė, jog „VÅ¡Ä® „E.”, atstovaujama direktoriaus S. K. (Naujasis kreditorius), ir UAB „K.", atstovaujama generalinio direktoriaus D. T. (Pradinis kreditorius), 2011 m. lapkričio 7 d surašė ir pasirašę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susidariusį 21 974,15 Lt UAB „T." įsiskolinimÄ UAB „K.” sumokėjo VÅ¡Ä® „E.“, patirdama 21 974,15 Lt nuostolį ir tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausta apeliacinės instancijos teisme iÅ¡samiai ir argumentuotai paaiÅ¡kino, kuo remiantis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Specialistė paaiÅ¡kino, kad šį sandorį vertino kaip nuostolingÄ VÅ¡Ä® „E.“ dėl to, kad jos direktorius, sumokėdamas „K.i“ 21 974,15 Lt VÅ¡Ä® „E.“ direktorius S. K. atitraukė lėšas nuo įmonės veiklos, pabrėžė, kad reikalavimas, kurį įsigijo VÅ¡Ä® „E.“ buhalterinės apskaitos prasme, tai yra ne turtas, nes jis įsigijo kreditorinį reikalavimÄ , kuris turėjo bÅ«ti apskaitytas balanso eilutėje „kitos skolas“ įsipareigojimų dalyje.

Nuteistųjų advokatas apeliacinės instancijos teisme prašė specialistės šį klausimÄ , t. y. ar bendrovės požiÅ«riu reikalavimas, kaip turtas, yra likęs, paaiÅ¡kinti plačiau, nurodęs, jog specialisto iÅ¡vadoje jis nebuvo užduotas. Specialistė nurodė, kad iÅ¡vada Å¡iuo klausimu teisinga ir paaiÅ¡kino, kad įsigyta skola niekaip negali bÅ«ti laikoma turtu, nes įmonė turtu turės padengti tÄ skolÄ , o padengus, piniginės lėšos atsiskaitomoje sÄ skaitoje arba kasoje sumažės, t. y. sumažės turtas.

TÄ kreditorinį reikalavimÄ turi padengti ne kažkas, o VÅ¡Ä® „E.“, nes ji vietoj UAB „T.“, UAB „K.“ buvo įraÅ¡yta, kaip skolininkas. Ji nurodė, kad teikiant iÅ¡vadÄ buvo vertinti visi pateikti dokumentai, kuriais vadovaujantis sudaroma finansinė atskaitomybė ir jeigu bÅ«tų buvęs dokumentas pateiktas, kad administratorius tÄ skolÄ sumokėjo, tada bÅ«tų vertinta kitaip. Dėl pateikto bankroto administratoriaus raÅ¡to atsakė, specialistai daro dokumentinį patikrinimÄ , o jis nėra apskaitos, buhalterinis dokumentas, todėl ir nebuvo vertintas ir įtakos iÅ¡vadai negalėjo padaryti.

Nors pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį Å¡ie detalÅ«s specialistės paaiÅ¡kinimai nebuvo žinomi, tačiau jie tik patvirtino specialisto iÅ¡vados teisingumÄ ir pagrįstumÄ , todėl darytina neabejotina iÅ¡vada, kad teismas, vadovaudamasis minima specialisto iÅ¡vada ir kitais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo VÅ¡Ä® „E.“ lėšų iÅ¡Å¡vaistymo faktÄ .20. Apeliaciniuose skunde dėstoma ir daugiau aplinkybių, prieÅ¡taraujančių skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms, tačiau kolegija atkreipia dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo negali bÅ«ti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014).

Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus bÅ«tent pagal skunduose nurodytus teiginius. Taigi, dėl nuosprendžio dalies, kuriÄ apeliacinės instancijos teismas laiko teisinga ir palieka galioti, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistųjų J. J. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo A. G. ir civilinių ieÅ¡kovų atstovo advokato Aleksandro Jokubausko apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti:Nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. G. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieÅ¡kovų:

E. B., L. B. ir R. J. civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėti, panaikinti ir civilinių ieškovų: L. B., E. B., mirusios A. D. V. teisių perėmėjos R. J. civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš A. G. L. B. 30 759,77 Eur, E. B. 28 962 Eur, mirusios A. D. V. teisių perėmėjai R. J. 14 481 Eur dydžio sumas turtinei žalai atlyginti. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                   Algirdas Jaliniauskas                                                                                                 Viktoras Preikšas                                                                                                 Rimas Švirinas