32f021e9-9569-4227-8f0f-d2efb2f81fea · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-215-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01191-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.16.9; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl nesumokėtos nuomos įmokos, netesybų, palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 252,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 227,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovei ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniÅ¡kai) 2021 m. lapkričio 8 d. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 252,89 Eur nesumokėtos nuomos įmokas, 22,76 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (275,65 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 85,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės: 4.1. Nurodė, jog atlikus formalų ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – 2020 m. birželio 3 d. –nuomos sutarties Nr.  BK-022119 ir turto perdavimo–priėmimo akto, pretenzijos, 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-11/01, 2020 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imo dėl kreditoriaus pasikeitimo, vertinimÄ ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieÅ¡kovei įvykdymÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasitvirtinus ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priteisti skolÄ , todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 252,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 4.2.

Nurodė, kad atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, į praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ , kuri artima skolos už daikto nuomÄ sumai, taip pat įvertinus tai, jog ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų delspinigiai pažeidžia vartotojo kaip silpnesnės Å¡alies interesus, ir neproporcingai užtikrina juridinio asmens, užsiimančio Å«kine – komercine veikla, interesus, todėl yra pagrindas juos sumažintini.

Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 22,79 Eur (252,89 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). 4.3. Nurodė, kad toks delspinigių dydis užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei nesuteiks nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo. Be to, Å¡i teismo praktika atitinka naujausiÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikÄ dėl delspinigių mažinimo bylose su ieÅ¡kove. 4.4.

Nurodė, kad atsakovė privalo mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (275,65 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 227,60 Eur delspinigių. Taip pat perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKÄ®) nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėjo, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022119 bendrųjų sÄ lygų dalyje „Sutarties objektas“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, jog:

„Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1,00 Eur“. Mano, kad pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas LR VKÄ®. 6.2.

Teigia, jog teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos doktrina ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. 6.3.

Akcentavo, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo (juos sumažinant) teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. birželio 3 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022119, pagal kuriÄ atsakovei buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas XIAOMI-Xiaomi Redmi Note 8T 32 GB, Dual-259342RS03251, 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti 22,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais pagal sutartyje nurodytÄ grafikÄ . Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo už suteikto daikto nuomos paslaugas ir negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomoto daikto. Taip pat nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamÄ skolÄ pagal anksčiau nurodytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį.

12. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes konstatuotina, jog byloje nėra ginčo, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, prekę (telefonÄ ) įsigijo asmeniÅ¡kai fizinis asmuo iÅ¡ juridinio asmens – verslo subjekto.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniÄ ja Å¡alimi.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). SÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais. Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai apibendrino kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sÄ Å¾iningumo aspektu aiÅ¡kinimo ir taikymo.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi LR VKÄ® nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėjo, kad pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022119 bendrÄ sias sÄ lygas pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas LR VKÄ®. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

15. Akcentuotina, jog siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ . BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

16. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas mažino iÅ¡ atsakovės priteistinų delspinigių dydį remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimÄ sumažinti priteistinÄ delspinigių dydį priėmė atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį, buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimas nepažeidžia ieÅ¡kovės kaip kreditorės teisių į patirtų nuostolių kompensavimÄ , kartu užkertant keliÄ nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovės) sÄ skaita.

17. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos visada turi bÅ«ti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, konstatuoja, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine komercine veikla, interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų už apeliantės praÅ¡omas 180 dienų, o toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo.

20. Ä®vertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti Å¡alių argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 21. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtų bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teigia, jog nustačius, kad jos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visa apimtimi, turi būti pakeista ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 138 Eur.

22. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos baigties 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ už akių, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė