32efd0b4-d086-4973-bd30-9bfde869e0d3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja E. MisiÅ«nienė             Teisėjas V. AlÅ¡ka Civilinė byla Nr. 2A-418-524/2013(Proceso Nr. 2-25-3-01144-2011-6)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.21; 42.3; 44.2.4 1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. kovo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos MisiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

G. įgalioto asmens S. G. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, I. V. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir ieÅ¡kovės L. G. įgalioto asmens S. G. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė panaikinti 2009-04-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ bei 2009-08-07 apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal faktiÅ¡kai valdomas sklypo ribas; priteisti 1750 Lt turtinę žalÄ ; 3000 Lt neturtinę žalÄ ; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Jie kreipėsi į atsakovę, kad atliktų kartografinius matavimus. 2009-04-06 buvo sudaryta kartografinių matavimų atlikimo sutartis. Atsakovės atlikti kadastriniai matavimai neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovams priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į trečiojo asmens I. V. V. žemės sklypÄ . Sklypo riba pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4 faktiÅ¡kai neatitinka tikrovės, nes riba kerta pastatÄ , kiemÄ .

Atsakovės atlikti kadastriniai matavimai yra netikslÅ«s, jie nesilaikė Nekilnojamojo turto įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu IÄ® „Geometrica“ atliko naujus kadastrinius matavimus pagal esamÄ ir faktiÅ¡kai valdomÄ padėtį ir netikslumus iÅ¡taisė. Kadangi atsakovės atlikti matavimai netikslÅ«s, turi bÅ«ti naikinami 2009-04-15 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas bei 2009-08-07 apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr. 4-4957-(1.3).

IeÅ¡kovų turtinę žalÄ sudaro 800 Lt, kuriuos sumokėjo atsakovei, 200 Lt už žemės sklypo nuotraukÄ , už naujus matavimus sumokėti 750 Lt. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad žemės sklypo riba yra aiÅ¡ki, ji yra nustatyta pagal faktinį žemės naudojimÄ , ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo daiktines teises yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, jos nustatytos kadastriniais matavimais, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti jos žemės sklypo ribas pripažino nepagrįstu.

IeÅ¡kovė prašė panaikinti 2009-04-19 žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktÄ ir 2009-08-07 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 4-4957-(1.3), kuriuo ieÅ¡kovei buvo papildomai parduota 0,0091 ha žemės sklypas ir pakeisti kadastriniai ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo duomenys. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ UAB „Kartografiniai projektai“, tuo tarpu tinkama atsakovė turėtų bÅ«ti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl šį reikalavimÄ atmetė kaip pareikÅ¡tÄ ne tam atsakovui.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė jai padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , nes nėra nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovės įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nenustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o ginÄÄ sprendė pagal atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Nenustatė svarbios aplinkybės, kad atsakovė, 2009-04-15 ženklindama žemės sklypo ribas, vadovavosi V. M. individualios įmonės 2000-03-14 parengtu preliminariu žemės sklypo planu M 1:500, kuriame buvo nurodyti tik žemės sklypo ilgiai ir plotas, tačiau nebuvo nurodytos koordinatės, nebuvo iÅ¡likę tikslÅ«s ribų taÅ¡kai. Teigia, kad atsakovė privalėjo vietoje nustatyti riboženklius ir tikslinti ribas, tokiu bÅ«du buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal faktinę situacijÄ sklypo riba persidengia, tačiau kadastriniai matavimai vieÅ¡ame registre užregistruoti pagal ankstesnius preliminarius matavimus.

Teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tokiu bÅ«du pažeidė apelianto konstitucines teises į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Pažymi, kad reikalavimas atlyginti žalÄ grindžiamas sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Dėl netikslių atsakovės matavimų ieÅ¡kovai patyrė iÅ¡laidų, kurias turi atlyginti atsakovė. Dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi bÅ«ti atlyginta ir neturtinė žala. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad apeliantės reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovė nurodė netinkamÄ atsakovÄ . PaaiÅ¡kina, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios ir nepersidengia, teisingi duomenys yra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovė neįrodė, kad patyrė turtinės ir neturtinės žalos, t. y. neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ yra pareikÅ¡tam ne tam subjektui. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, nes nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymi, kad sklypų ribos aiÅ¡kios, žemės sklypai nepersidengia bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes žemės sklypo plotas padidintas. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.           Šios bylos ginčas susideda iÅ¡ dviejų dalių, t. y. ginčas iÅ¡keltas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto, apskrities virÅ¡ininko įsakymo bei žemės sklypo ribų nustatymo, o kita dėl netinkamo sutarties, sudarytos su atsakove, vykdymo. Tačiau ieÅ¡kovės savo visus reikalavimus suformulavo tik vienai atsakovei –UAB ,,Kartografiniai projektai‘‘, todėl pirmosios instancijos teismas, pasiÅ«lęs patikslinti atsakovÄ byloje, o ieÅ¡kovei nesutikus, teisingai Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.           Dėl žemės sklypo ribų nustatymo, 2009-08-17 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo ginčijimo.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2009-04-06 sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo geodezinių-topografinių matavimų plano sudarymÄ , t. y. kadastro darbus, patikrÄ ir suderinamumÄ (t.1, b.l.21). IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama naikinti 2009-08-17 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , privalėtų nurodyti atsakove Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos. Pirmosios instancijos teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pakeisti atsakovÄ (t.2, b.l. 3), tačiau ieÅ¡kovė nesutiko. Tik nesutikus ieÅ¡kovei, jog Å¡i institucija bÅ«tų atsakove byloje pagal CPK 45 str., Å¡i institucija bÅ«tų byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

         Be to, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal faktiÅ¡kai valdomas sklypo ribas, tačiau į bylos nagrinėjimÄ neįtraukė atsakovu gretimo sklypo valdytojo, t. y. L. V. teisių ir pareigų perėmėjos I. V. V.. Jei ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl žemės sklypo ribų, tai Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį reikia nagrinėti pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010.

Å alis, siekianti žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3K-6/2010). Be to, teisėjų kolegija mano, jog apeliantė nėra tinkamai suformulavusi ir pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl ginčo sklypo ribų nustatymo.

Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo bÅ«tina pateikti sklypo planÄ su visomis gretimybėmis, pagal kurį galėtų bÅ«ti nustatytos ribos. Å is planas turi atitikti įregistruotų sklypų, kuriuos valdo gretimų sklypų savininkai, dydžius Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs tokio plano, nes faktiÅ¡kai nusistovėjusios ribos turi bÅ«ti pavaizduotos plane ir pareikÅ¡tas reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, todėl tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė galės reikÅ¡ti kitoje byloje, jei tarp jos ir gretimo sklypo valdytojo iÅ¡kils ginčas.

IÄ® ,,Geometrica‘‘ planas neatitinka ieÅ¡kovės privatizuoto sklypo dydžio.            Todėl Å¡ios bylos atsakovei UAB ,,Kartografiniai projektai‘‘ negali bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų nustatymo ir paminėto 2009-08-17 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo panaikinimo, nes Å¡i atsakovė yra tik sandorio, sudaryto su ieÅ¡kove dėl kadastrinių matavimų atlikimo jos 0,0847 ha privatizuotame sklype , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas, b.l.30-31), Å¡alis.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Å ioje byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovė remdamasi IÄ® ,,Geometrica‘‘ žemės sklypo projektu, nurodo didesnį plotÄ 20 kv. m nei 2009-08-17 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakyme, todėl Å¡is aktas turi bÅ«ti nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį tam įgaliotai institucijai. Taip pat byloje nustatyta, kad sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ (t.1, b.l.

24) nedalyvavo trečiasis asmuo - gretimo sklypo savininkas, iš ieškovės atstovo paaiškinimo teisme nustatyta (t.2, b.l.27), kad ieškovė turi pretenzijų gretimo sklypo savininkui dėl 1995 metais atliktų kadastrinių matavimų jo sklype, todėl jei tarp gretimų sklypų savininkų iškils ginčas dėl naujų sklypo ribų nustatymo, ieškovas turėtų reikšti jam ieškinį.           Dėl 2009-04-06 šalių sutarties vykdymo.            Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašus ieškovės gretimo sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.52), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1995-03-15, o ieškovės 0,0847 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus 2009-04-15(t.1, b.l. 17).

Ieškovė įrodinėja, jog atliekant jos sklypo įregistruotus kadastrinius matavimus jos dalis pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gretimo trečiojo asmens žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Byloje nustatyta, kad kartografinius matavimus ieškovės sklype pagal ginčo sutartį atliko tuo metu geodezininku asistentu dirbęs L. L.. Nacionalinės žemės tarnybos raštu (t.1, b.l.36) įrodyta, kad L. L. ženklindamas ieškovės sklypo ribas negalėjo įvertinti gretimo sklypo, t.y. trečiojo asmens kadastrinių matavimų tikslumo, todėl buvo įspėtas.

Šis raštas įrodo, jog dėl šių matavimų netikslumo ieškovės ūkinio pastato dalis 0,15 m patenka į gretimo žemės sklypo ribas, tačiau byloje nustatyta, kad šis tyrimas buvo vykdomas po ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijos, kuri buvo įregistruota 2011-05-10. Be to, šiame rašte nurodydama, kad ženklindamas ieškovės sklypo ribas L. L. negalėjo įvertinti gretimo sklypo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų, atliktų ir įregistruotų 1995 m., tikslumo.

IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje nustatyta, kad bÅ«tent trečiojo asmens sklypo kadastriniai matavimai , atlikti 1995 m., jo manymu gali bÅ«ti netikslÅ«s. Tačiau kol jie nenuginčyti, matininkas jais privalėjo vadovautis, įvertindamas tÄ aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ (t.1, b.l.24) nenurodydama jokių pastabų. Be to, liudytojo L. L. parodymais įrodyta, jog kai jis atliko matavimus vykdant ginčo sutartį 2009 metais ieÅ¡kovės sklype buvo viena padėtis, o kai atvažiavo permatuoti sklype, buvo pastatytas kitas pastatas, todėl jis tikslių matavimų atlikti negalėjo (t.2, b.l.29).

Å ie jo parodymai patvirtinti ieÅ¡kovės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, kuris įrodo, jog jo sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2009-04-15, o ieÅ¡kovės Å«kinio pastato kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2011-05-10 (t.1, b.l. 18), todėl byloje yra įrodytas atsakovės paaiÅ¡kinimas (t.2, b.l.3), kad ieÅ¡kovė rekonstravo Å«kinį pastatÄ jau po sklypo kadastrinių matavimų. Å iÄ aplinkybę patvirtina nuotraukos (t.1, b.l.126-128). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pastatai turi bendrÄ sienÄ , ginčas byloje vyksta dėl sklypo ribos, pažymėtos 3 - 4 riboženkliais.

Todėl ieÅ¡kovė, po atsakovės kadastrinių matavimų, vykdydama priestato rekonstrukcijÄ , privalėjo pasitikslinti riboženklius, nes už teisingÄ sklypo ribos iÅ¡laikymÄ yra atsakingas Å¡io sklypo valdytojas. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovės ginčo sklypo riba yra sublokuota su trečiojo asmens pastatu, todėl tokiais atvejais vykdant statinių rekonstrukcijas žemės sklypų savininkai turi bÅ«ti ypatingai atidÅ«s ir rÅ«pestingi pasitikslinant sklypo ribas.           Įvykdžiusi ginčo sutartį atsakovė suformavo jos sklypo kadastrinių matavimų bylÄ (t.1, b.l. 22-28).

Kadastriniai matavimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas taisykles dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo (su pakeitimais, įsigaliojusiais 2005-04-01). IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovė pažeidė Å¡ių taisyklių 11p., kuris nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal   teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus,  institucijų, atsakingų  už žemės sklypų formavimo valstybinėje    žemėje,  patvirtintus žemės sklypų planus,   naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ .

Tačiau nepateikė įrodymų dėl Å¡io punkto pažeidimo bei neįrodė, kad atliekant jo žemės sklypo kadastrinius matavimus ar suraÅ¡ant ginčijamÄ aktÄ , buvo pažeisti jo paminėtų taisyklių 11, 25, 26 punktai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovių, tiek trečiojo asmens žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje. BylÄ nagrinėjęs teismas pripažino, kad apeliantės ir trečiojo asmens žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

IeÅ¡kovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) įsigijus nuosavybės teises nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įraÅ¡yti į kadastrÄ . Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiÅ¡kai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įraÅ¡omų į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , priskiriama ir žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibÅ«dinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ .

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Suformuota ieÅ¡kovei kadastrinių matavimų byla įrodo, kad atsakovė Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė (t.1, b.l.22-28). PrieÅ¡ pažymint žemės sklypÄ nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis bÅ«tų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietÄ ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamÄ jį daiktÄ (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka iÅ¡duotus kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis).

Ä®registruojant atsakovės paruoÅ¡tus kadastrinius matavimus paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta. Å i kadastrinių matavimų byla įrodo, kad ieÅ¡kovė dalyvavo sudarant sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ ir jame pasirašė (t.1, b.l.24). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktas ir planas, kuriais buvo nustatytos ieÅ¡kovės sklypo ribos, buvo sudaryti, todėl byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai įvykdė ginčo sutartį, nes byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė jos atliktus kadastrinius matavimus įregistravo 2009-04-15(t.1, b.l.17). IeÅ¡kovės sklypo kadastro duomenų įregistravimas įrodo, jog atsakovė ginčo sutartį įvykdė tinkamai, pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį.         Todėl įvertinus iÅ¡keltÄ ginÄÄ , Å¡ios bylos įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėtų spręsti klausimÄ dėl trečiojo asmens sklypo 1995 m. kadastrinių matavimų tikslumo, nes tokias aplinkybes nurodo paaiÅ¡kinime, bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrių dėl kadastrinių duomenų patikslinimo.          Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo.          Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Tokių faktų neįrodo ieškovės suvokimas dėl pirmosios instancijos teisėjų užduotų klausimų pobūdžio. Paminėti apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teisėjo užduoti klausimai buvo dėl faktinių aplinkybių patikslinimo. Ieškovė nenurodė, kokius reikšmingus bylai paaiškinimus galėjo duoti trečiasis asmuo I. V., jos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir šioje byloje nebuvo ginčijami, jai ieškinys dėl sklypo ribų nustatymo nebuvo pareikštas.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nuÅ¡alinimu, nusiÅ¡alinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2012-09-27 nutartimi (t.2, b.l.9) teisėjo nuÅ¡alinimo klausimas buvo sprendžiamas ir nenustatyta Å¡aliÅ¡kumo įrodymų. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Pagal bylos įrodymus negalima padaryti apeliaciniame skunde nurodyto motyvo, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.          Pagal bylos įrodymus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).              Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

              Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.                      Kolegijos pirmininkė                                                       Erika MisiÅ«nienė          Kolegijos teisėjai                                                           Alona Romanovienė                                                                                             Audrius Saulėnas        Â