2023-02-22 Nr. AB-4107-3-64-3-00246-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1238-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00246-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. gavo NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 17 d. raštą Nr. 31SD-400-(14.31.47) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 17 d. raštas), tačiau šio rašto priedai nebuvo pridėti. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės į tėvų turėtą žemę buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 7-2202 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. S. B.“ (toliau – ir 2000 m. liepos 3 d. sprendimas).

Pareiškėjas savo valią dėl tėvų P. B. ir B. B. turėtos žemės Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini). išreiškė pareiškime, kuriame nurodė, kad pageidauja tėvų turėtą žemę susigrąžinti natūra. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, nes gyveno Vilniaus mieste, be to, ruošiant naują projektą žemei grąžinti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, prašė, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius parašytų išvadą dėl žemės grąžinimo į šią kadastro vietovę. 2015 m. išvada buvo atsiųsta į NŽT Vilniaus skyrių, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad žemė pagal šį projektą yra išdalinta ir likę tik keli sklypai, kurie yra blogose, pelkėtose vietose.

Pareiškėjui buvo pasiūlyta rinktis žemės sklypą pagal naujai ruošiamą projektą (duomenys neskelbtini) kaime, netoli (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad NŽT Vilniaus skyrius privalėjo raštu jį informuoti, kodėl pareiškėjui formuojamas žemės sklypas yra keliamas į kitą kadastro vietovę, nurodyti to priežastis. Pareiškėjas nurodė 2015 m. keletą kartų lankęsis NŽT Vilniaus skyriuje, tačiau žemės sklypas nebuvo pasiūlytas. Pareiškėjas, manydamas, kad situacija kartojasi, teigė paprašęs parodyti, kurioje vietovėje yra pareiškėjui suprojektuotas sklypas, tačiau sklypo apžiūrėti nepavyko dėl to, kad teritorija buvo apaugusi krūmais, Sosnovskio barčiais, nebuvo galima praeiti ar pravažiuoti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pasiūlyta apžiūrėti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinėse vietovėse likusius sklypus. Apžiūrėjęs vietovę, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir nurodė, kad išsirinko sklypą, bei raštiškai patvirtino, kad sutinka, jog žemė būtų grąžinta (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastrinėje vietovėje ir kategoriškai atsisakė, kad žemės sklypas būtų grąžintas pagal (duomenys neskelbtini) kaimo projektą.

Po pusmečio pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl nesutvarkytų dokumentų, tačiau buvo patikintas, kad žemė bus grąžinama (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. 2016 m. sausio mėnesį pareiškėjas pakartotinai nuvyko į NŽT Vilniaus skyrių pasiteirauti, ar dokumentai sutvarkyti. 2016 m. balandžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kuri pasiūlė parašyti skundą dėl žemės grąžinimo ir dokumentų tvarkymo vilkinimo. Atsakant į pareiškėjo skundą, NŽT 2016 m. gegužės 23 d. rašte Nr. ISS-1961-(7-5) paaiškinta, kad yra ruošiamas naujas (duomenys neskelbtini) kaimo projektas, tačiau apie dokumentų tvarkymo vilkinimą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje neužsiminta. 2019 m. lapkričio 6 d.

NŽT direktorius įpareigojo Šiaulių skyrių paruošti sprendimą grąžinti žemę ne natūra, o pinigine kompensacija.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad, vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pareiškėjo vardu buvo parengta NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvada Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kuri buvo persiųsta į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. 48SD-9044-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ (toliau – ir Raštas) pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti 2019 m. liepos 18 d. organizuojamame susirinkime dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo pasirinkimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau pareiškėjas šiame susirinkime nedalyvavo ir Vilniaus rajono skyriui nepranešė savo neatvykimo priežasties.

Atsižvelgiant į tai, lygiavertis turėtajam žemės sklypas, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, pareiškėjui nebuvo suprojektuotas. 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10975-(5.34) pareiškėjo vardu parengta išvada Nr. 31IP-10 grąžinta ją parengusiam NŽT Šiaulių skyriui. Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąraše, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-902-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas), pareiškėjas Sąrašo IX eiliškumo grupėje buvo įrašytas 10 eilės numeriu. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymu Nr. 31VĮ-2685-(14.31.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvados Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančia“ panaikino Išvadą ir Sprendimu pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į 0,0111 ha žemės, atlyginant pinigais (vertė 116 Eur, pritaikius indeksą 1,6, vertė yra 185,60 Eur). Atsakovas paaiškino, kad NŽT Šiaulių skyriaus Sprendimą bei su juo susijusius dokumentus pareiškėjui išsiuntė 2020 m. sausio 17 d. raštu, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. sausio 20 d.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. S. B. skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas Šiaulių miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į 0,2000 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kita paskirtis: gyvenamojo namo statybai. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-583-(12-10) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Šiaulių mieste“ pranešta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 3 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą.

Nuosavybės teisės neatkurtos į 0,0111 ha žemės sklypo dalį. Nuo 2006 m. iki 2012 m. NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyrius siūlė pareiškėjui pasinaudoti numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, nurodydamas, kad nesutinka, jog būtų išmokėta piniginė kompensacija. Pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu parengti išvadą dėl žemės 0,0111 ha perkėlimo į Vilniaus rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

Pareiškėjas nurodė, kad su Išvada susipažino bei sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštu pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. liepos 18 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame galės išreikšti valią dėl A. S. B. vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10975-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ grąžino Išvadą NŽT Šiaulių skyriui, nes, rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pretendentas pareiškėjas neatvyko į 2019 m. liepos 18 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymu Nr. 31VĮ-2685-(14.31.2.) pripažino negaliojančia Išvadą, o Sprendimu nusprendė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0111 ha žemės, atlyginant pinigais 116 Eur, išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. už 0,0111 ha žemės.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 3 punktu bei vertino teisinio reglamentavimo pasikeitimus, susijusius su piliečių teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nustatė, kad prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

8. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija), nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2–3 dalimis, nuo 2014 lapkričio 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, galiojusį nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki Sprendimo priėmimo, priėjo prie išvados, kad pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių.

9. Teismas pažymėjo, jog tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

10. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu ir nurodė, jog, kai paaiškėja faktinė aplinkybė, kad nėra galimybės turėtą nuosavybę grąžinti natūra, pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį kompetentinga institucija (šiuo atveju – NŽT) turi pareigą pasiūlyti piliečiams kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Tokiu būdu yra įgyvendinami ir iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu.

11. Teismas nustatė, kad byloje esantys dokumentai pagrindžia pareiškėjo argumentus, jog jis niekada nepageidavo gauti kompensacijos už valstybės išperkamą žemę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviai siekė įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone natūra, neginčija atsakovo veiksmų bei priimtų sprendimų, susijusių su Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.

12. Teismas vertino, jog ginčo situacija patenka į nuo 2019 m. vasario 7 d. įsigaliojusios Tvarkos 105 punkto taikymo sritį, kada nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka.

13. Teismas iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų nustatė, jog įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebuvo įmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį). Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, aiškinančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nurodė, jog jame pateiktas išaiškinimas dera su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pozicija nuosavybės teisės apsaugos aspektu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 21 d. sprendimą A. prieš Lietuvą; EŽTT didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutarimą dėl priimtinumo G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, 2009 m. birželio 30 d. nutarimą dėl priimtinumo S. prieš Lietuvą; 2010 m. spalio 12 d. sprendimą M. A. ir kt. prieš Rumuniją; 2005 m. kovo 2 d. nutarime dėl priimtinumo M. ir kt. prieš Vokietiją), iš kurių taip pat matyti, kad teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – taip pat nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų.

15. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau – ir Metodika) 4.2.1 punktu, Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu klausimo, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, išsprendimo aspektu ir atkreipė dėmesį, kad nederėtų tapatinti nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams institutų, kurių prigimtis ir paskirtis yra skirtinga. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę, buvo vadovaujamasi Metodika, byloje nenustatyta pažeidimų, kurie būtų padaryti taikant Metodikos nuostatas. Teismas pažymėjo, jog skunde nekeliamas kompensacijos skaičiavimo, Metodikos taikymo pažeidimų klausimas. Teismas nurodė, kad Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte, to nenumato ir teisės aktai.

16. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 99, 112–113, 116 punktais ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas turėjo būti informuotas apie Sprendimo priėmimą ir, tik jam neatvykus į svarstymą, Sprendimas galėjo būti priimtas jam nedalyvaujant. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pranešta apie NŽT Šiaulių skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas Sprendimo projektas, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Sprendimą panaikinti. Teismas nusprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų B. ir P. B. išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.

III. 17. Pareiškėjas A. S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu.

18. Pareiškėjas teigia, jog gruodžio 13 d. kreipėsi į advokatūrą, tačiau advokatai gruodžio 13–15 d. buvo užimti, patarė nuvykti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir paimti procesinį dokumentą, priimtą 2022 m. birželio 1 d., kuriuo buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pareiškėjas nurodo, kad minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties jis nebuvo gavęs, todėl atvyko pats ir pasiėmė. Posėdžio Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose dieną pareiškėjas jautėsi blogai, negalėjo susikaupti, teigia neturėjęs duomenų apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį, jį žeidė tai, kad teisėja paskelbė, jog nagrinės pareiškėjo rašytą pareiškimą, nors jis jokio pareiškimo Klaipėdos rūmams nerašė. Pareiškėjas tikrovės neatitinkančia laiko atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus poziciją. Pareiškėjas vertina, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimuose yra daugybė netiesos, kelia klausimą, kodėl procesiniai dokumentai jį pasiekė tik po 26 dienų.

19. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra visiškai teisingas ir objektyvus, priimtas visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Atsakovas pakartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir teigia, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti svarbią aplinkybę, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos instituciją įpareigoja priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui atlyginant pinigais. Nors šioje byloje buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kitokio sprendimo ir nebūtų buvę galima priimti, jei pilietis ir būtų buvęs kviečiamas atvykti į posėdį, būtų dalyvavęs jame, kadangi kitokiu būdu atkurti nuosavybės teises, esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodytam atvejui, nenumatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0111 ha žemės, vertė 116 Eur, išmokant kompensaciją pinigais, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas aktyviai siekė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone natūra, tačiau neginčijo atsakovo veiksmų bei priimtų sprendimų, susijusių su Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, pareiškėjo skundą atmetė, nusprendęs, kad ginčo situacija patenka į nuo 2019 m. vasario 7 d. įsigaliojusios Tvarkos 105 punkto taikymo sritį, kada nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neesmine pripažino aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie NŽT Šiaulių skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame buvo svarstomas Sprendimo projektas ir atsakovo Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti kaip pažeidžiantį pareiškėjo teises.

23. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. vasario 2 d. gautas pareiškėjo pateiktas dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, prie jo pridėti 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjo raštas, adresuotas NŽT direktoriui, 2020 m. vasario 14 d. raštas, adresuotas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“, 2018 m. spalio 4 d. raštas, adresuotas NŽT direktoriui, du 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštai, adresuoti NŽT Vilniaus rajono skyriui, 2018 m. gegužės 5 d. raštas, adresuotas NŽT direktoriui. Teisėjų kolegija pareiškėjo pateiktų dokumentų prie bylos neprijungia, nes kai kurie iš teikiamų dokumentų jau yra byloje (2020 m. vasario 14 d. raštas, adresuotas AB „Lietuvos paštas“ (b. l. 82), du 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštai, adresuoti NŽT Vilniaus rajono skyriui (I t., b. l. 9–10, II t., b. l. 23–24). Dėl kitų pateiktų dokumentų teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai (2018 m. vasario 15 d. pareiškėjo raštas, adresuotas NŽT direktoriui, 2018 m. spalio 4 d. raštas, adresuotas NŽT direktoriui, 2018 m. gegužės 5 d. raštas, adresuotas NŽT direktoriui), surašyti iki pareiškėjas kreipėsi į teismą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai suponuoja tai, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, teismui nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai, o taip pat nėra pagrįstos priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau. Pareiškėjo pateiktas naujas procesinis dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, laikytinas papildomais rašytiniais paaiškinimais, kurie teisine prasme yra įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šiuos pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Analogiškos praktikos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).

24. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.

25. Atkūrimo įstatymo nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarka detalizuojama Tvarkoje. Tvarkos 99 punktas nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai. Tvarkos 112 punktas nustato, kad ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiui turi būti raštu pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Tvarkos 113 punkte įtvirtinta, jog šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimtu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. Tvarkos 116 punktas nustato, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena.

26. Tvarkos 105 straipsnis nustato, jog jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad, prieš priimant Sprendimą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2019 m. gruodžio 11 d. vykusį posėdį, į jį nebuvo kviestas (2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau pirmosios instancijos teismas šį pažeidimą vertino kaip neesminį, konstatavo, kad kitokio sprendimo NŽT negalėjo priimti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, su tokiu vertinimu nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

28.1. Siekiant atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,0111 ha žemės sklypo dalį, 2015 m. vasario 12 d. parengtoje išvadoje Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti žemės sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

28.2. NŽT organizavo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, į kurį kvietimo pareiškėjas negavo: NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 28 d. raštas Nr. 48SD-9044-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. liepos 18 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame galės išreikšti valią dėl A. S. B. vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų, pareiškėjui nebuvo įteiktas.

28.3. Pareiškėjui neįteikus kvietimo, nedalyvavus susirinkime, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10975-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ grąžino 2015 m. vasario 12 d. išvadą Nr. 31IP-10 NŽT Šiaulių skyriui.

28.4. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2685-(14.31.2.) pripažino negaliojančia NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvadą Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ piliečiui A. S. B..

28.5. Nepakvietusi pareiškėjo į posėdį, NŽT Sprendimu pareiškėjui nusprendė atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0111 ha žemės atlyginant pinigais 116 Eur išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. už 0,0111 ha žemės.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad, priimant Sprendimą, pareiškėjas buvo neinformuotas ir nekviestas į posėdį, pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu ir yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas: NŽT, priimdama Sprendimą, pati nesiaiškino ir nesuteikė pareiškėjui galimybės paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neatvyko į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą. Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais, kai nustatomos visos reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė – ar pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. NŽT, priimdama Sprendimą, nagrinėjamu atveju to nepadarė, nesiėmė priemonių neinformavimo klaidoms ištaisyti, pakartotinai neinformavo pareiškėjo, nekvietusi jo į posėdį, priėmė Sprendimą.

30. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą teisė būti Vyriausybės nustatyta tvarka informuotiems apie jų privalomą dalyvavimą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (žr., pvz., 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1447-552/2021).

31. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.), kurio pareiškėjo skundas tenkinamas, NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)“ panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. .S. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė