32ef69ce-ffb4-49b3-9de2-33410a7c4d16 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-3330-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10999-2011-9                               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 44.5.2.11.; 121.14.; 121.18.; 121.21.                                         (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

J. ir E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams Seesam Insurance AS Lietuvos filialui (UADB „Seesam Lietuva“ teisių perėmėjui), A. J. ir E. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S.M.M., UAB „Sfeka”.              Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, A.

J. ir E. M. 9411,86 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui, 2008 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) atidarius galines dureles, buvo sugadinta automobilio Dodge, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairė dalis. Žala padaryta dėl automobilio BMW keleivio A. J. neatsargaus elgesio. Jis, atidarydamas automobilio dureles, neįsitikino, kad tai bus saugu.

Atidarant duris jos atsitrenkė į automobilio Dodge Å¡onÄ . Žalos padarymo metu A. J. buvo 9 metai. Automobilio BMW valdytojas atsakovas A. J. turėjo neleisti mažamečiui sÅ«nui iÅ¡lipti iÅ¡ tos transporto priemonės pusės, kurioje vyksta eismas, arba turėjo perspėti sÅ«nų, kad Å¡alia važiuoja automobilis. Kadangi už nepilnamečio iki 14 metų padarytÄ Å¾alÄ atsako jo tėvai, Å¡iuo atveju - A. J. tėvai A. J. ir E. M.. Automobilio BMW valdytojo civilinė atsakomybė yra apdrausta atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, kuris privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginti žalÄ , jei apdraustas asmuo padarė žalÄ ir žala padaryta eismo įvykio metu.

Todėl Å¡i draudimo bendrovė taip pat privalo kompensuoti nukentėjusiajam padarytus nuostolius ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Automobilis Dodge yra apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ „Kasko“ draudimu. IeÅ¡kovas sumokėjo nukentėjusiajam 9411,86 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytÄ Å¾alÄ asmenis.              Atsakovas A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad tuo metu, kai jo sÅ«nus A. J. atidarė stovinčio automobilio BMW deÅ¡inės pusės dureles, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, darydama kairįjį posÅ«kį, nesilaikydama reikalaujamo atstumo tarp automobilių, norėdama Å¡alia pastatyti automobilį iÅ¡ važiuojamosios dalies, suko trečiasis asmuo S.M.M., vairuojanti automobilį Dodge.

Besukdama ji nepastebėjo atidarytų durelių ir kliudė automobilio BMW dureles, sukeldama pavojų A. J., kurio atžvilgiu buvo neteisėtai pritaikytas KET 192 punktas, nes automobilio atidarytos durelės niekam pavojaus nekėlė ir nekliudė kitiems eismo dalyviams, kurių judančių ta pačia kryptimi tuo metu nebuvo. Automobilio Dodge vairuotoja pažeidė KET 145 punkto reikalavimus, keisdama važiavimo kryptį, ji neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neužleido kelio kitiems eismo dalyviams, tuo sukeldama pavojų A.

J. bei kliudydama stovinčio automobilio dureles. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi 2008 m. balandžio 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje A. J. atžvilgiu panaikintas. Taip pat atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.              Atsakovas Seesam Lietuva AS Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis su trečiuoju asmeniu UAB „Sfeka“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW valdytojo civilinė atsakomybė.

Pagal 2008 m. balandžio 1 d. įvykio faktines aplinkybes transporto priemonė BMW įvykio metu stovėjo. Ji nebuvo valdoma trečiųjų asmenų. Å ios transporto priemonės valdytojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pasekoje buvo apgadinta transporto priemonė Dodge, todėl BMW valdytojas negali bÅ«ti laikomas atsakingu asmeniu už transporto priemonės Dodge sugadinimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzijÄ dėl padarytos žalos nukentėjęs trečiasis asmuo pateikia per 1 metus nuo žalos atsiradimo dienos, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ jis gavo tik 2011 m. balandžio 13 d., todėl prievolė atsakyti pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra pasibaigusi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs Vilniaus miesto VPK priimtÄ sprendimÄ administracinės teisenos byloje, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieÅ¡kovas grindžia atsakovų neteisėtų veiksmų buvimo faktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovų A. J. ir E. M. solidariai 8911,86 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei lygiomis dalimis 890,88 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas pripažino, kad reikalavimui pareikÅ¡ti atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atžvilgiu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra praleistas, draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo prievolė atsakyti nukentėjusiojo asmens draudikui pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra pasibaigusi.

Teismas įvertino, jog atsakovų nepilnamečio sÅ«naus A. J. kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008-07-21 nutarimu, kurio atsakovas A. J. neskundė, be to jis nesikreipė ir į savo transporto priemonės draudikÄ dėl įvykio, siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ , pats susiremontavo automobilį, kas taip pat įrodo jo kaltės dėl įvykio sau prisiėmimÄ . Teismas pripažino, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo A. J. ir E. M. deliktinei civilinei atsakomybei dėl nepilnamečio sÅ«naus veiksmų kilti.

Teismas, įvertinęs, jog automobilio Dodge „Kasko“ draudimo liudijime nustatyta 500 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita, pripažino ieÅ¡kovo teisę į 8911,86 Lt žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Atsakovai A. J. ir E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę bei atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytÄ Å¾alÄ , civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tai, kad deliktinės civilinės atsakomybės taikymui nėra pagrindų, kadangi nesurinkta įrodymų dėl kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io, jog dėl mažamečio A. J. veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ . Teismas nevertino A. J. apdairumo ir rÅ«pestingumo standartų, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių. Taip pat teismas netyrė ir nevertino Dodge vairuotojos trečiojo asmens S.M.M. veiksmų pagal apdairumo ir rÅ«pestingumo standartus.

BÅ«tent automobilis Dodge įvykio metu judėjo ir jo vairuotoja iÅ¡ esmės kontroliavo visÄ situacijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad žala automobiliui Dodge atsirado dėl jo vairuotojos vairavimo, galimai pažeidžiant KET taisykles, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Teismas, matydamas, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas devynerių metų vaiko atžvilgiu, turėjo pareigÄ patikrinti, ar administracinė byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant ATPK reikalavimų.

Administracinės bylos nagrinėjimas bei priimti sprendimai prieÅ¡tarauja tiek Europos žmogaus teisių teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų suformuotai praktikai ir nepatvirtina A. J. kaltės. Be to policijos įstaigos priimti nutarimai negali turėti nei prejudicinės, nei įrodomosios galios. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad A. J., nesikreipdamas dėl BMW draudimo iÅ¡mokos gavimo, pripažino savo kaltę, nes įstatymai nenumato imperatyvo kreiptis į draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo po eismo įvykio.

Teismas, remdamasis eksperto iÅ¡vada, neįvertino, kad prielaidomis grindžiamas ekspertizės aktas negali bÅ«ti pripažintas patikimu įrodymu. Atsižvelgiant į tai, kad neatskleista bylos esmė, ji gali bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad trečiojo asmens S.M.M. vairuojamam automobiliui lėtai įvažiuojant į sustojimo vietÄ , staiga atsidarė greta stovinčio BMW automobilio durys bei įsirėmė į jos vairuojamÄ automobilį.

Jei susidÅ«rimo metu durys buvo tik truputį pravertos ir jei po susidÅ«rimo A. J. turėjo lipti iÅ¡ automobilio per kitÄ pusę, kaip nurodo atsakovas A. J., tai tik patvirtina, kad susidÅ«rimo metu jos nebuvo pravertos tiek, kad keleivis galėtų iÅ¡lipti iÅ¡ transporto priemonės, t.y. jos buvo atidarinėjamos tam, kad galėtų iÅ¡lipti keleivis, bet nebuvo pakankamai atidarytos, nes atsitrenkė į kitÄ automobilį. Automobilis Dodge į sustojimo vietÄ važiavo priekiu, todėl Å¡io automobilio vairuotoja galėjo matyti ar prieÅ¡ais nėra kliÅ«ties.

A. J., atidarydamas duris, galėjo nepastebėti, kas yra už jo transporto priemonės.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Seesam Insurance AS praÅ¡o apeliantų reikalavimo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Sfeka“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovų A. J. ir E. M. apeliacinio skundo ribose, nepateikus apeliantams jokių naujų įrodymų. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.             Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2008 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įvyko įvykis, kurio metu, buvo apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis Dodge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, t.1).

Vilniaus miesto VPK 2008-05-21 pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, jog automobilio BMW keleivis atidarė stovinčio automobilio duris ir apgadino važiuojantį automobilį Dodge. Eismo įvykio kaltininku nurodė A. J., kuriam nėra sukakę 16 metų amžiaus, todėl bylos teisena nepradėta. Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiÅ«ros tarnyba 2008 m. balandžio 1 d. dėl Å¡io įvykio surašė nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo ir nurodė, kad atsakomybė už KET 192 punkto pažeidimÄ numatyta ATPK 131 straipsnyje, tačiau A.

J. nėra 16 metų, todėl jis atsakomybėn netrauktinas, A. J. atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta (b.l. 16, t.1). Nutarimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi yra panaikintas (b.l. 35-36, t.1). Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiÅ«ros tarnyba 2008 m. liepos 21 d. surašė nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriame nurodė, kad A. J. atidarė stovinčio automobilio BMW dureles, tai kliudė kitiems eismo dalyviams, t.y. važiavusio automobilio Dodge vairuotojai; atsakomybė už šį KET 192 punkto pažeidimÄ numatyta ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, tačiau A.

J. nėra sulaukęs 16 metų, todėl jis nėra administracinio teisės pažeidimo subjektas, ir negali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nenustatyta, kad šį nutarimÄ atsakovai A. J. ir E. M. bÅ«tų skundę. IeÅ¡kovas įvykio dienÄ buvo apdraudęs automobilį Dodge „Kasko“ draudimu (b.l. 10-11, t.1). IeÅ¡kovas, apskaičiavęs padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, 2008 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡mokėjo automobilį Dodge suremontavusiai įmonei UAB „Silberauto“ 9411,86 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 6, 17, t.1).

Automobilis BMW, įvykio dienÄ priklausęs trečiajam asmeniui UAB „Sfeka“, vairuojamas atsakovo A. J., buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 42-43, t.1). Kadangi ieÅ¡kovas sumokėjo nukentėjusiajam 9411,86 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytÄ Å¾alÄ asmenis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A.

J. ir E. M. – nepilnamečio A. J. tėvų ir atmesdamas ieÅ¡kinį atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atžvilgiu. Nei pastarasis atsakovas, nei ieÅ¡kovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys Å¡ioje dalyje teismo sprendimo neskundžia, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje jis yra teisėtas bei pagrįstas. Atsakovai A. J. ir E. M., nors ir praÅ¡o panaikinti visÄ teismo sprendimÄ , tačiau iÅ¡ esmės skundžia teismo sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys jų atžvilgiu yra patenkintas.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.             Ieškinys apeliantų atžvilgiu patenkintas deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.).

Atsakovai A. J. ir E. M., apeliaciniu skundu praÅ¡ydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės kelia civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo nagrinėjamoje byloje klausimÄ , motyvuodami tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nenustatė visų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų. Teisėjų kolegija tokius apeliantų motyvus atmeta.              Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytÄ turtinę žalÄ , o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Be to įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.263 str. 3 d.). Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar atsakovai A. J. ir E. M. yra atsakingi už ieÅ¡kovui kilusiÄ Å¾alÄ , reikia nustatyti, jų nepilnamečio sÅ«naus A. J. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalÄ (CK 6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendime pripažino, jog A. J. savo veiksmais, atidarydamas automobilio dureles, bÅ«damas neapdairus ir rÅ«pestingas, kiek tokioje situacijoje buvo bÅ«tina, padarė žalos besiparkuojančiam automobiliui. Teisėjų kolegija tokiai teismo iÅ¡vadai iÅ¡ esmės pritaria, nes jÄ paneigiančių įrodymų nepateikta. Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) 53 punktas numatė, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių.

Å ių taisyklių 97 punktas numatė, kad iÅ¡ važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (iÅ¡lipti iÅ¡ jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iÅ¡ Å¡aligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei ekspertizės iÅ¡vada pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. J., lipdamas iÅ¡ automobilio BMW, elgėsi neatsargiai, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio neįsitikino, kad tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Be to byloje yra Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. liepos 21 d. nutarimas, kuriame akivaizdžiai konstatuoti nepilnamečio A. J. neteisėti veiksmai. Å io nutarimo apeliantai neskundė, jis yra galiojantis ir tinkamas įrodymas CPK 176 ir 177 straipsnių prasme. Apeliantai iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios, tačiau toks nutarimas yra raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.), kadangi jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai.Teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad neįrodyta apeliantų kaltė dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos ir atkreipia dėmesį, kad CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytÄ Å¾alÄ atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės Tėvų kaltė Å¡iuo atveju yra preziumuojama ir Å¡i prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovai, bÅ«dami atsakingais pagal įstatymÄ už savo nepilnamečio sÅ«naus veiksmus, privalėjo užtikrinti, kad žala trečiajam asmeniui neatsirastų. Tėvų kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiÅ«ra ir jo auklėjimas. Kaip nurodė pats atsakovas A. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį, tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis stovėjo Å¡alia priparkuoto automobilio BMW (b.l. 33-34, t.1).

Taigi nagrinėjamu atveju nepilnametis A. J. buvo tiesioginėje tėvo atsakovo A. J. priežiÅ«roje ir pastarasis turėjo neginčijamÄ pareigÄ užtikrinti, kad jo sÅ«nus savo veiksmais nepadarytų žalos, tačiau to neužtikrino ir žala buvo padaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog žala buvo padaryta ne dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyręs A. J. veiksmus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

J., atidarydamas stovinčio automobilio BMW galines dureles tuomet, kai tai nebuvo saugu ir trukdė kitiems eismo dalyviams, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to automobilio Dodge vairuotojai buvo padaryta žala (CPK 178 str.).             Apeliantai skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir visiÅ¡kai netyrė automobilio Dodge vairuotojos trečiojo asmens S.M.M. veiksmų pagal apdairumo ir rÅ«pestingumo standartus. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¾alos atlyginimo bylose atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.).

Siekdamas paneigti kaltę, atsakovas privalo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jis negalėjo daryti įtakos – nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str.). Å iuo atveju atsakovai A. J. ir E. M. tvirtina, jog dėl žalos atsiradimo yra kalta pati Dodge vairuotoja S.M.M., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokiÄ aplinkybę, t.y. neteisėtus trečiojo asmens S.M.M. veiksmus. Be to byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog žala kilo dėl trečiojo asmens S.M.M. neapdairių ar nerÅ«pestingų veiksmų, atvirkščiai, bylos duomenys tvirtina, kad automobilis Dodge, vairuojamas S.M.M., į sustojimo vietÄ važiavo priekiu ir vairuotoja galėjo matyti ir matė, kad prieÅ¡ais jos vairuojamÄ automobilį nėra kliÅ«ties.

Automobiliai aikÅ¡telėje yra parkuojami nedideliu atstumu vienas nuo kito, nes taip aikÅ¡telėje yra sužymėtos vietos, todėl nėra pagrindo teigti, kad S.M.M., pravažiuodama Å¡alia stovinčio automobilio, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar elgėsi neapdairiai ar nerÅ«pestingai.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas, aiÅ¡kiai matydamas kad Vilniaus miesto VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. liepos 21 d. nutarimas dėl administracinės teisės pažeidimo priimtas devynerių metų amžiaus vaiko atžvilgiu, turėjo pareigÄ patikrinti, ar administracinė byla, iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant ATPK normų.

Pagal minėto nutarimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 122 straipsnio 1 dalį, nutarimÄ , priimtÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, galėjo apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, institucija, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat nukentėjęs asmuo ir, jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas galėjo bÅ«ti paduotas per deÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog apeliantai bÅ«tų pasinaudoję teise šį nutarimÄ skųsti.

Dėl to teismas neturi pagrindo abejoti galiojančiu nutarimu, kuris nėra akivaizdžiai neteisingas.             Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ekspertizės aktÄ , nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), t.y. teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti prielaidomis apie bylos aplinkybes. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ teismas priima sprendimÄ vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis.

Darydamas iÅ¡vadas teismas privalo nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, nurodyti įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ekspertizių vertinimo, yra ne kartÄ pasisakęs, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ .

Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Taigi teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008; 2008-09-04 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-409/2008).Nagrinėjamoje byloje duomenys apie tai, kad A.

J. neteisėtais veiksmais padaryta žala automobiliui Dodge, yra Vilniaus apskrities VPK 2008 m. liepos 21 d. nutarime, Å¡alių paaiÅ¡kinimuose, ekspertizės iÅ¡vadoje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas dėl ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimo arba neegzistavimo, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų vertinimo taisykles bei byloje surinktus įrodymus atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ . Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ .

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                            Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė               Â