2018-04-26 Nr. AB-8578-3-61-3-02637-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1020-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02637-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 7.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. S. (K. M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SPRE-412 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (1.45)I-3144 (toliau – ir Valdybos Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjai, UAB „Vil-training“ buvusiai darbuotojai, socialinio draudimo A1 pažymėjimą už likusį laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d.; 4) priteisti iš atsakovo 28 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10).

2. Pareiškėja nurodė, jog ginčijami sprendimai yra netesėti, nepagrįsti, priimti neteisingai aiškinant ir taikant Europos Sąjungos (toliau – ir ES), Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisant sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklių, pažeidžiant pareiškėjos, kaip ES pilietės, teisę laisvai judėti, dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje bei teisę naudotis socialinio draudimo teise tokiu būdu, kaip tai nustato ES įstatymo leidėjas ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3. Nurodė, kad ji yra Lenkijos Respublikos pilietė ir Lenkijoje dirba savarankiškai. Nuo 2009 m. kovo 1 d. pagal terminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti Lietuvos įmonėje UAB „Vil-training“, kurioje dirbo iki 2015 m. kovo 24 d. Už visą UAB „Vil-training“ dirbamą laikotarpį buvo drausta socialiniu draudimu ir yra sumokėtas socialinio draudimo mokestis Lietuvos Respublikai, todėl mano, kad ji įgijo teisę į Lietuvos Respublikos socialinę apsaugą.

4. Pažymėjo, jog Tarnyba 2009 metais pareiškėjai išdavė E101 pažymą nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d.; 2010 m. rugsėjo 6 d. išdavė E101 pažymą nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. 2013 m. spalio 31 d. Tarnyba pareiškėjai išdavė A1 pažymėjimą nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Teigė, jog Tarnyba, išduodama pareiškėjai E101 ar A1 pažymėjimus, nereikalavo, kad pareiškėja pateiktų papildomus dokumentus.

5. Nurodė, jog pareiškėjos darbo sutartis su UAB „Vil-training“ 2013 m. gegužės 1 d. buvo pratęsta iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2014 metais kreipėsi į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tarnybos įgaliota, pareiškėja pateikė reikalaujamus dokumentus, tarp jų – pažymą apie gautas pajamas iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos už 2014 metus ir pranešimą, kad ji nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. pajamų iš savarankiškos veiklos negavo.

6. Pažymėjo, jog Lenkijos kompetentinga įstaiga (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Krakowie) pareiškėjai laikinai nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir apie tai informavo Tarnybą. Tarnyba iki minėto termino pabaigos neinformavo Lenkijos kompetentingos įstaigos apie tai, kad ji negali sutikti su laikinos taikytinos teisės nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu. Tarnybai nepateikus savo prieštaravimų Lenkijos kompetentingai įstaigai per Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) 987/2009) 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą, laikinas Lietuvos socialinio draudimo taikytinos teisės nustatymas tapo galutiniu, todėl Tarnyba turėjo išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą iki 2015 m. kovo 24 d.

7. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimu atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą tuo pagrindu, kad jos darbo UAB „Vil-training“ apimtis lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos apimtimi, yra nedidelė. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) nuostatas, numatančias pareiškėjos atžvilgiu taikyti pereinamąjį laikotarpį.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, jog Tarnyboje 2014 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjos K. M. S. prašymas išduoti pažymą. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą, Tarnyba vertino, jog pareiškėja valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Vil-Training“ darbuotoja buvo draudžiama nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d., taip pat, jog pagal pateiktą UAB „Vil-Training“ informaciją, pareiškėja nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio vidutiniškai dirbo 26,5 valandas per mėnesį bei tai, kad Lenkijos Respublikoje pareiškėja nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio dirbo 1336 darbo valandas, o 2015 metais – 2016 darbo valandų. Taip pat Tarnyba vertino, ar pareiškėjos darbas Lietuvoje vertinamas kaip nedidelės apimties veikla.

10. Tarnybos vertinimu, atsižvelgus į turimus ir patektus duomenis bei nustačius, jog K. M. S. darbo pagal pasirašytą sutartį su UAB „Vil-Training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertinama kaip nedidelės apimties veikla, Tarnyba Sprendimu Nr. SPRE-412 pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą bei nustatė, kad pareiškėjai darbo sutarties su UAB „Vil-training“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Paaiškino, kad sutinka su Tarnybos vertinimu, jog nustatant pareiškėjos darbo apimtį Lietuvoje ir Lenkijoje, pareiškėjos veikla Lietuvoje vertinama kaip nedidelės apimties veikla, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą.

13. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jai turi būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su pereinamuoju laikotarpiu. Pažymėjo, jog pareiškėja 2013 m. gegužės 1 d. sudarė naują darbo sutartį su UAB „Vil-training“ ir tai laikytina situacijos pasikeitimu, todėl nėra pagrindo taikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos K. M. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Ginčo byloje esmė - Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, Lietuvos Respublikos taikytinos teisės nustatymas ir socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimas Lenkijos Respublikos pilietei, Lenkijos Respublikoje vykdančiai savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiai darbo sutartį.

16. Teismas nustatė, jog Tarnyboje 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos K. M. S. prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Prašymas) (b. l. 105-108). Tarnyba 2016 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SPRE-412 atsisakė K. M. S. išduoti A1 pažymėjimą nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties bei nustatė, kad darbo sutarties su UAB „Vil-training“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 100-101). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Sprendimo, 2016 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimu Nr. (1.45)I-3144 pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-14).

17. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 preambulėje įtvirtinti reguliavimo tikslai, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Tai aiškiai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą, todėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatos Lietuvos Respublikoje turi būti įgyvendinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, o taip pat ir šiai bylai aktualaus teisės akto, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatų.

18. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiems asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, neatsižvelgiant į susijusių valstybių skaičių, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės socialinio draudimo teisės aktai. Pažymėtina, kad darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Procedūra, pagal kurią nustatoma taikytina teisė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnyje.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dirba dviejose valstybėse narėse, t. y. Lenkijos Respublikoje ji užsiima individualia veikla, o su Lietuvoje registruota įmone UAB „Vil-training“ yra sudariusi darbo sutartį. Taigi, pareiškėja formaliai atitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlygą, pagal kurią jai galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai.

20. Teismas nustatė, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2014 m. gruodžio 10 d. prašymą išduoti A1 pažymą, 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (7.16) S2-4536 kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama įvertinti ar K. M. S. darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-traininig“ apimtis lyginant su savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje apimtimi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gali būti vertinama kaip nedidelės apimties veikla bei iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatyto nuo 2014 m. gegužės 1 d., konstatuojant realias asmens 2014 metų pajamas iš savarankiškos veiklos, registruotos Lenkijoje (b.l. 109-110).

21. Tarnyba 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. (7.8) S2-25455 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą pareiškėją, prašydama Tarnybai pateikti: sutarčių dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. patvirtintas kopijas; dokumentų apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje (sąskaitų faktūrų registro, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų įrodančių gautas pajamas) nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. patvirtintas kopijas; darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie darbą UAB „Vil-training“ nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. patvirtintas kopijas ir informavo pareiškėją, kad trūkstamų dokumentų nepateikus iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., A1 pažymos išdavimo klausimas bus sprendžiamas remiantis Tarnybos turimais dokumentais (b. l. 24).

22. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 23 d. raštu pranešė Tarnybai, kad: 1) ji Lenkijoje vykdo individualią veiklą (mobili prekyba), didmeninius pardavimus su fiziniais asmenimis, neturinčiais juridinio asmens statuso ir neišrašo faktūrų, taip pat neturi pasirašytų nuolatinių pardavimo sutarčių; 2) jos mėnesinės pajamos 2014 metais siekė 366 PLN ir tai patvirtina Krokuvos mokesčių inspekcijos dokumentai; 3) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. kovo 31 d. duomenimis, negavo pajamų iš Lenkijoje vykdomos individualios veiklos; kartu su minėtu raštu pareiškėja taip pat pateikė Tarnybai pažymą apie 2014 m. gautas pajamas dirbant pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ ir su UAB „Vil-training“ 2013 m. gegužės 1 d. sudarytą darbo sutartį (b. l. 117, 118, 119-121).

23. Tarnyba 2016 m. kovo 21 d. sprendime Nr. SPRE-412 dėl sprendimo atsisakyti išduoti pažymėjimą K. M. S., vertino šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos K. M. S. valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Vil-training“ darbuotoja buvo draudžiama nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d.; 2) UAB „Vil-training“ pateiktą informaciją apie pareiškėjos Lietuvoje dirbtą darbo laiką, pagal kurią K. M. S. Lietuvoje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio vidutiniškai dirbo 26,5 valandų per mėnesį; 3) Lenkijos kompetentingos įstaigos 2015 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 180000/511/228/2014, pagal kurį K. M. S. darbo laikas Lenkijoje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 gruodžio mėnesio sudarė 1336 darbo valandų, o 2015 metais – 2016 darbo valandų (b. l. 23).

24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog jos Lietuvoje vykdyta veikla nebuvo nedidelės apimties, todėl Tarnyba pagrįstai taikė Reglamento (EB) Nr. 987/2009 17 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, bei vertino, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla.

25. Dėl pareiškėjos teiginio, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su pereinamuoju laikotarpiu, nes pareiškėjai jau buvo išduotas A1 pažymėjimas nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2013 m. gegužės 1 d. sudarė naują darbo sutartį su UAB „Vil-training“, todėl ši aplinkybė laikytina situacijos pasikeitimu, kas šiuo atveju, nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87a straipsnio pereinamąsias nuostatas.

26. Dėl pareiškėjos teiginio, jog Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b punktas ir Reglamento (EB) Nr. 88/2004 13 straipsnio 3 dalis į lietuvių kalbą išversti neteisingai, teismo nuomone, paneigta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. SD-115 (b. l. 67-69).

27. Dėl teiginio, kad Tarnyba nepateikė Lenkijos kompetentingai institucijai prieštaravimo per Reglamento (EB) 987/2009 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą, teismo vertinimu yra paneigta, kadangi Tarnyba, 2015 m. gegužės 25 d. gavusi iš Lenkijos kompetentingos institucijos 2015 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 180000/511/228/2014 dėl pareiškėjai taikytinos teisės, 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. (7.8) S2-25455 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą ir pareiškėją, prašydama pateikti Tarnybai sutarčių bei dokumentų kopijas apie Lenkijoje vykdomą veiklą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. Teismas vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad laikinas Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymas pareiškėjai tapo galutiniu pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

28. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas ir VSDFV Sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl pagrindo juos naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra.

29. Teismas pažymėjo, jog netenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl Tarnybos ir VSDFV sprendimų panaikinimo, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjai UAB „Vil-training“ buvusiai darbuotojai, socialinio draudimo A1 pažymėjimą už likusį laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 30. Pareiškėja K. M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, jog darbo sutartis su UAB „Vil-training“ buvo pratęsta iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2013 m. rugsėjo 17 d. Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė, tačiau Tarnyba per du mėnesius nepateikė savo prieštaravimo. Nurodė, jog Tarnyba pareiškėjai išdavė A1 pažymėjimą nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., todėl, kadangi pareiškėja 2014 metais tebedirbo UAB „Vil-traininig“, ji kreipėsi į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

32. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad jos atžvilgiu nėra taikomas pereinamasis laikotarpis. Nurodė, jog Reglamentas (EB) Nr. 465/2012, o taip pat ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 dalies b punkto nuostata įsigaliojo 2012 m. birželio 28 d. Iki Reglamento (EB) Nr. 465/2012 įsigaliojimo, pareiškėjai buvo išduotos dvi E101 pažymos, o Reglamentui (EB) 465/2012 galiojant, 2013 m. spalio 31 d. buvo išduotas A1 pažymėjimas iki 2014 m. balandžio 30 d. Pažymėjimas pareiškėjai buvo išduotas nevertinant jos darbo apimties. Pareiškėjos vertinimu, Tarnyba ir toliau privalėjo taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas bei išduoti jai A1 pažymėjimą likusiam laikotarpiui.

33. Nurodo, jog Lenkijos kompetentinga įstaiga 2015 m. gegužės 8 d. raštu informavo Tarnybą, kad laikosi nuomonės, jog K. M. S. turi būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai, tačiau Tarnyba tik 2015 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Teismas nesiaiškino kada buvo gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos siųstas raštas, taip pat nevertino ar Tarnyba laikėsi dviejų mėnesių termino. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos prieštaravimai turėjo būti pateikti 2015 m. liepos 25 d., todėl vertintina, kad Tarnyba nepateikė savo prieštaravimų per reglamente apibrėžtą aiškų dviejų mėnesių terminą, todėl privalėjo pareiškėjai išduoti A1 pažymėjimą.

34. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Reglamento (EB) Nr. 883/2004, Reglamento (EB) Nr. 987/2009, Reglamento (EB) Nr. 465/2012 nuostatas, bei pažymėjo, kad kalbant apie Europos Sąjungos teisės normos interpretavimą, vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 267 straipsniu tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) turi kompetenciją aiškinti kai reikia interpretuoti bei taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, todėl pareiškėja tikisi, kad su prejudiciniu klausimu bus kreiptasi į ESTT.

35. Pareiškėja pažymėjo, jog teismas nesiaiškino, kodėl nedidelės veiklos apimties apskaičiavimui pagal Reglamento (EB) 987/2009 14 straipsnio 5 dalies b punktą, turi būti taikoma šio straipsnio 8 punkto analogija, kuriame nurodoma kaip yra skaičiuojama didelė veiklos apimtis, todėl pareiškėjos vertinimu, tai gali atsakyti tik ESTT. Pareiškėja prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol Europos Sąjungos Teisingumo teismas priims prejudicinį ir galutinį sprendimą byloje Nr. C-89/16.

36. Taip pat pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimais: 1) ar sprendžiant klausimą dėl socialinio draudimo A1 pažymėjimo išdavimo pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį iki žodžio „arba“ turi būti apskaičiuojama veiklos apimtis vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalimi? 2) jeigu į pirmąjį bei trečiąjį klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar vertinant veiklos apimtį pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b punktą galima taikyti analogiją pagal to paties reglamento 14 straipsnio 8 punktą. Jei taip, ar galima lyginti darbo užmokestį su iš savarankiškos veiklos gaunamomis įplaukomis, ar vis dėl to darbo užmokestį reikia lyginti su apmokestinamomis pajamomis, tai yra tokiomis pajamomis, kurie liko atskaičius iš visų gautų pajamų/įplaukų jų gavimo išlaidas?

37. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsiliepime remiasi tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą bei papildomai nurodo, jog Tarnybos nuomone, pareiškėja savo teiginius grindžia jai naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos apeliacinius skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SPRE-412, kuriuo atsisakyta pareiškėjai K. M. S. išduoti A1 pažymėjimą nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (1.45)I-3144, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai aiškino materialines teisės normas, nepagrįstai pareiškėjos atveju netaikė pereinamojo laikotarpio, kuris numatytas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnyje.

44. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Šie Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

45. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme - valstybės narės kompetentinga valdžios institucija), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą, taip pat atitinkamų dokumentų formas, taip pat prašymo išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, formą, kuri pildoma dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

47. Šiuo atveju aktualios Reglamentų (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009 ir juos iš dalies keičiančio Reglamento (ES) Nr. 465/2012 nuostatos, reglamentuojančios taikytinų teisės aktų nustatymą, kai asmuo vienoje valstybėje narėje dirba pagal darbo sutartį, o kitoje užsiima savarankiška veikla. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktus apibrėžimus šių Reglamentų prasme „darbas pagal darbo sutartį“ – bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus; „savarankiškas darbas“ – bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus.

48. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ir daugiau valstybių narių. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

49. Aiškindama šias byloje taikytinas teisės aktų nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog „Reglamento (EB) Nr.987/2009 14 straipsnis skirtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių patikslinimui. Reglamente (EB) Nr. 987/2009 iki Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 padarytų pakeitimų nebuvo nuostatų, tikslinančių Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu Reglamento (EB) Nr. 987/200914 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, be kita ko į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5b dalį, kurioje nustatyta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą. Iš šio Reglamento (EB) Nr. 987/2009 pakeitimo matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 13 straipsnio 3 daliai. Taigi tiesioginis minėtų Reglamentų taikymas atsakovui suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo sprendžiant pagal kompetenciją dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų, kurio nustatymui taikytinos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio nuostatos. (žr. pvz., LVAT 2015 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015).

50. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei įsigaliojus Reglamento (ES) Nr. 465/2012, asmeniui pagal šio Reglamento II antraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai taikyti iki tos datos toliau taikomi asmeniui pereinamuoju laikotarpiu tiek, kiek tai nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų. 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką įsigaliojo 2012 m. birželio 28 d.

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja su UAB „Vil-training“ 2009 m. kovo 1 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 51/03, pagal kurią įsipareigojo dirbti prelegento–konsultanto darbą, darbo pobūdis – UAB „Vil-training“ veiklos sričių promocija, nustatoma darbo dienos trukmė – 1 valanda, darbo savaitė – 5 darbo dienos, darbo užmokestis – 4,85 Lt per val. Ši darbo sutartis pakeista, nustatant kad nuo 2010 m. vasario 10 d. keičiamas darbo sutarties antras punktas bei terminuota darbo sutartis pratęsiama iki 2013 m. balandžio 30 d. (t. 1, b.l. 25, 26). 2013 m. gegužės 1 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Vil-training“ sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal šią sutartį darbuotojas atlieka atstovo-konsultanto funkcijas, darbo pobūdis – UAB „Vil-training“ veiklos sričių reklamavimas, taip pat kitų įmonių, pasirašiusių su UAB „Vil-training“ bendradarbiavimo sutartį, reklamavimas, nustatoma darbo dienos trukmė – 1 valanda, darbo savaitė – 5 darbo dienos, darbo užmokestis – 6,06 Lt per val. (t. 1, b.l. 120).

52. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktos dvi terminuoto darbo sutartys, kuriose nustatytas skirtingas darbo apmokėjimas, darbo funkcijos (2013 m. gegužės 1 d. sutartyje praplėstos darbo funkcijos), teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis, kuri nėra laikytina 2009 m. kovo 1 d. darbo sutarties pakeitimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju, negali būti vertinama, kad pareiškėjos padėtis nepasikeitė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai K. M. S. negalėjo būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 883/2004 pereinamasis laikotarpis.

53. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog Tarnyba praleido dviejų mėnesių terminą prieštaravimams pateikti, tuo tarpu teismas nesiaiškino kada buvo gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos raštas, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, jog VSDFV Užsienio išmokų tarnyba Lenkijos kompetentingos institucijos raštą gavo 2015 m. gegužės 25 d. (tą patvirtina dokumento gavimo žyma). VSDFV Užsienio išmokų tarnyba į Lenkijos kompetentingą instituciją su raštu dėl papildomų dokumentų pateikimo kreipėsi 2015 m. liepos 27 d. Pažymėtina, jog 2015 m. liepos 25-26 dienos buvo savaitgalis, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.).

54. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas, būtinybės stabdyti šią administracinę bylą bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nėra. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla neaiškumų dėl šiame baigiamajame teismo akte nurodytoje šios Europos Sąjungos teisminės institucijos jurisprudencijoje pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams (acte clair doktrina).

55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. M. S. (K. M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė