32ee4b46-23b0-40ef-8940-6be21e28ef73 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1178-232/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01402-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant: ieÅ¡kovo UAB „Investbudas LT“ atstovui advokatui M. V., atsakovų atstovėms advokatei B. R. ir I. D., trečiojo asmens atstovui A. V. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Investbudas LT“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovams:

M. S. ir M. V., trečiasis asmuo Lenkijos įmonė „Investbud Holding“ sp.z.o.p.sp.k. dėl žalos atlyginimo, NUSTATĖ : I.GINČO ESMĖ 1. IeÅ¡kovas BUAB „Investbudas LT“ (toliau – ir ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) 10 664,83 Eur sumÄ , priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. S. (toliau - ir atsakovas) ir M. V. (toliau ir atsakovė) 77 405,59 Eur dydžio turtinę žalÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 12 12 nutartimi UAB „Investbudas LT“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Opek“. BUAB „Investbudas LT“ nuo 2013 08 22 iki 2016 11 07 vadovavo atsakovė M. V., o nuo 2016 11 07 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Investbudas LT“ vadovu buvo atsakovas M. S..

3. PaaiÅ¡kino, kad 2016 10 19 buvusiam įmonės vadovui M. S. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu buvo iÅ¡mokėta 160 000 PLN suma. Piniginių lėšų, gautų pagal 2016 10 19 kasos iÅ¡laidų orderį, panaudojimo patvirtinimui atsakovas pateikė 2018 01 02 kasos iÅ¡laidų orderį, kurio pagrindu bendrovei SOB INVESTPROJECT SP.Z.O.O. buvo iÅ¡mokėta 113 945 PLN. Likusių 46 055 PLN arba 10 664,83 Eur piniginių lėšų, panaudojimÄ galinčių patvirtinti dokumentų atsakovas administratoriui nepateikė. Tuo atveju, jei pinigus gavęs atskaitingas asmuo gautų pinigų nepanaudojo ir dėl to neturi jokių pateisinamųjų dokumentų, visus nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo turi grÄ Å¾inti į įmonės kasÄ arba sÄ skaitÄ banke. Atsakovui M. S. yra atsiradusi prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10 664,83 Eur 2016 10 19 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu jam iÅ¡mokėtÄ , tačiau nepanaudotÄ piniginių lėšų sumÄ .

4. Nurodė, kad įmonės kasoje buvo apskaityta 77 405,59 Eur suma. Administratorius dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo kreipėsi į paskutinį BUAB „Investbudas LT“ vadovÄ M. S., kuris informavo, jog įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų grÄ Å¾inti negali, nes už piniginių lėšų priėmimÄ , iÅ¡mokėjimÄ bei naudojimÄ Ä¯monėje tiek iki jam pradedant vadovauti įmonei, tiek jo vadovavimo laikotarpiu buvo atsakinga atsakovė M. V.. Atsakovas M. S. nurodė, jog jam pradėjus vadovauti įmonei, kasoje buvusių piniginių lėšų atsakovė M.

V. neperdavė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigė, kad atsakovo pateiktas atsakymas bei paaiÅ¡kinimai neÅ¡alina jo civilinės atsakomybės dėl įstatyme numatytos prievolės, perduoti bankroto administratoriui įmonės apskaitoje buvusį turtÄ , neįvykdymo. Pažymėjo, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovas M. S. bÅ«tų paskyręs atsakovę M. V. atsakingu asmeniu už piniginių lėšų priėmimÄ , iÅ¡mokėjimÄ bei naudojimÄ Ä¯monėje.

Tai pat administratoriui nebuvo pateiktas dokumentų ir turto priėmimo perdavimo aktas, patvirtinantis, koks turtas ir kokia apimtimi buvo perduotas atsakovui M. S., pastarajam perėmus vadovavimÄ iÅ¡ atsakovės M. V.. Administratoriui atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis bÅ«tų ėmęsis veiksmų dėl kasoje buvusių pinigų likučio perėmimo.

5. Pažymėjo, kad įmonei vadovavę atsakovai turėjo pareigÄ užtikrinti racionalų ir tikslingÄ Ä¯monės turto – piniginių lėšų panaudojimÄ , finansinio turto apsaugÄ ir jo apskaitÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai atmestinai ir aplaidžiai vykdė įmonės veiklÄ , nesirÅ«pino įmonės turto apskaita bei kontrole ir pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, jiems, kaip atsakingiems už įmonės apskaitoje esančio turto neiÅ¡saugojimÄ bei neperdavimÄ administratoriui, kyla prievolė atlyginti tuo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir jos kreditoriams.

PaaiÅ¡kino, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti dėl kurio iÅ¡ atsakovų kaltės įstatyme numatyta prievolė perduoti įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų nebuvo įvykdyta, atsakomybė už įmonės apskaitoje esančio turto neiÅ¡saugojimÄ , laikytina solidaria. Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ 77 405,59 Eur dydžio turtinę žala.

6. Atsakovė M. V. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atsakovei atmesti, priteisti iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad nėra jokių teisinių pagrindų kilti atsakovės atsakomybei. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė buvo įmonės vadove iki 2016 10 19, o ieškovas nurodo kasos likutį buvusį 2017 01 16. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad šis likutis buvo susidaręs 2016 10 19, todėl ieškovo reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas.

8. Paaiškino, kad 79 793,85 Eur dydžio piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis pagal 2014 05 28 sutartį su Lenkijos bendrove Invvestbud Holding už atliktus darbus. Teigė, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kasos likutį.

9. Nurodė, kad atsakovas niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamo įmonės kasoje buvusio pinigų likučio perėmimo iÅ¡ atsakovės, nepateikė jai reikalavimo perduoti Å¡iuos pinigus, tuo patvirtindamas, kad jam buvo puikiai žinoma informacija apie piniginių lėšų panaudojimÄ bei kasos trÅ«kumo nebuvimÄ .

10. Nurodė, kad teismas turėtų spręsti klausimÄ dėl sankcijos ieÅ¡kovo bankroto administratoriui taikymo. Pažymėjo, kad atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinantis dokumentai buvo teikti ieÅ¡kovo bankroto administratoriui 2018 06 18 elektroniniu laiÅ¡ku, todėl jam iki ieÅ¡kinio pateikimo buvo žinoma, jog piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai vykdyti. IeÅ¡kovas privalėjo įvertinti pateiktus įrodymus ir nereikÅ¡ti ieÅ¡kinio atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovas bankroto administratorius, pareiÅ¡kęs akivaizdžiai ir jam žinomai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, elgiasi nesÄ Å¾iningai, netinkamai vykdo savo kaip bankroto administratoriaus pareigas ir piktnaudžiauja civiliniu procesu.

11. Atsakovas M. S. atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. PaaiÅ¡kino, kad administratoriui buvo perduota 2017 06 30 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 22/06/17, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta įsigyjant statybines medžiagas iÅ¡ BST Invest Sp.z.o.o. Pastarosios buvo panaudotos vykdant statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). SÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, jog ji buvo apmokėta grynaisiais pinigais, t. y. lėšomis, kurias atsakovas gavo pagal 2016 10 19 kasos iÅ¡laidų orderį. Atsakovas apmokėjo už pirktas ir bendrovės veikloje sunaudotas statybines medžiagas 2 135,29 PLN (494,46 Eur).

Nurodė, kad bankroto administratoriui pateikė 2017 12 29 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 1//12/2017 UE, kuri taip pat buvo apmokėta grynaisiais pinigais iÅ¡ lėšų, atsakovo gautų pagal 2016 10 19 kasos iÅ¡laidų orderį. SÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta už Inwestbud holding suteiktas teisines paslaugas. Sumokėta pinigų suma sudaro 6 463,65 PLN (1 496,77 Eur). Teigė, kad pinigų panaudojimÄ tinkamai pagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau administratorius Å¡ių dokumentų nevertino.

13. PaaiÅ¡kino, kad 2018 05 30 raÅ¡tu informavo administratorių, jog atsakovui 2016 11 07 tapus įmonės vadovu, bendrovės kasoje esančios lėšos jam perduotos nebuvo. Nuo 2013 08 22 iki 2016 11 07 įmonei vadovavo atsakovė M. V., kuri disponavo kasoje buvusiais pinigais net ir po to, kai nuo 2016 11 07 įmonės vadovu buvo paskirtas atsakovas. Atsakovė visuomet vykdė mokėjimus grynais pinigais, pasiraÅ¡inėjo kasos iÅ¡laidų ir pajamų dokumentus, įneÅ¡davo grynuosius pinigus į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , esančiÄ banke, juos iÅ¡ banko iÅ¡imdavo. Atsakovas grynaisiais pinigais nedisponavo, nors ne kartÄ ragino buvusiÄ vadovę jam perduoti įmonės kasoje buvusius pinigus, tačiau pastaroji iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ios pareigos nevykdė. Nurodė, kad 2016 11 09 bendrovės kasoje buvo 83 266,20 Eur. Å i pinigų suma atsakovui perduota nebuvo.

14. Teigė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų jam neperduodant kasoje buvusių grynųjų pinigų. Ieškovas neįrodė, jog buvusi UAB „Investbudas LT“ vadovė M. V. perdavė atsakovui grynuosius pinigus ir kad pastaraisiais atsakovas disponavo.

15. Trečiasis asmuo Lenkijos įmonė „Investbud Holding“ sp.z.o.p.sp.k.(toliau - ir Holdingas) atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko 16. Nurodė, kad kaip atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė atsakovas M. S., pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos paimti pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo interesams. Å ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas yra perdavęs bankroto administratoriui. Dėl kokios priežasties bankroto administratorius neįvertino Å¡iuos duomenis reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams, trečiajam asmeniui nėra žinoma. Lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su ieÅ¡kovo kreditoriais: BST Invest Sp.z.o.o., „Inwestbud holding“ ir kitais kreditoriais, pagal ieÅ¡kovui pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras.

17. Trečiasis asmuo sutinka su nurodytu ieÅ¡kovo argumentu bei patvirtina, kad M. S. su trečiuoju asmeniu už pastarojo ieÅ¡kovui suteiktas paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais. IÅ¡ atsakovo \pateikto atsiliepimo bei jo priedų taip pat yra matoma, kad atsakovas visus įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovo lėšų panaudojimÄ ieÅ¡kovo interesais yra perdavęs bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. S. pateikė bankroto administratoriui įrodymus apie tai, kad jo iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos paimti grynieji pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo interesais, tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė iÅ¡ esmės jokių įrodymų pagrindžiančių, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos ne ieÅ¡kovo interesais, nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovo paimtos ieÅ¡kovo lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su ieÅ¡kovo kreditoriais pagal ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, t.y. panaudotos ieÅ¡kovo interesais.

Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovui M. S. dėl 10 664,83 Eur sumos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

18. Trečiasis asmuo nesutiko, kad atsakovai bendrais veiksmais padarė ieÅ¡kovui 77 405,59 Eur žalÄ neperdavę Å¡ios grynųjų pinigų sumos buvusios įmonės kasoje, bankroto administratoriui. Pažymėjo, kad atsakovas M. S. yra nurodęs savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad bÅ«tent buvusi ieÅ¡kovo vadovė, atsakovė M. V., prieÅ¡ atsakovui M. S. tampant ieÅ¡kovo vadovui, neperdavė jam ieÅ¡kovo kasoje buvusių grynųjų pinigų. Atsakovas su atsiliepimu pateikė įrodymus, kad prieÅ¡ atsakovui tampant ieÅ¡kovo vadovu bendrovės kasoje buvo 83 266,20 Eur grynųjų pinigų. Atsakovė, kaip buvusi ieÅ¡kovo vadovė, ne kartÄ buvo raginama ir įpareigojama perduoti atsakovui grynuosius pinigus esančius ieÅ¡kovo kasoje, tačiau pinigai atsakovui kaip naujam ieÅ¡kovo vadovui taip ir nebuvo perduotos.

19. Atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovui yra pradėta nemokumo procedÅ«ra ir visi su įmonės valdymu susiję dokumentai, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentai, yra perduoti bankroto administratoriui, kuris yra savo srities profesionalas, bÅ«tent bankroto administratoriaus pareiga yra įvertinus visus įmonės dokumentus nustatyti įmonės vadovų atsakomybės ribas ir jų dydį. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius to neatliko, o reikalauja bendrovei padarytÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai. Nors kaip yra nurodyta solidari Å¡alių atsakomybė nėra įstatymo preziumuojama, o įrodymų apie bendrais atsakovų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas nepateikė. Teismas K o n s t a t u o j a: Ginčo esmė 20. Ginčas byloje yra kilęs dėl deliktinės atsakomybės taikymo, bankrutuojančiai bendrovei, neteisėtais jos buvusių vadovų veiksmais (neveikimu ) padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo.

21. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 03 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

22. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių atveju bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Bendrovės vadovas savo veikloje turi pareigÄ vadovauti įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABÄ® 37 straipsnio 7 dalis). Vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų.

23. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas).

25. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ .

Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kuriÄ su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryÅ¡ys, tai sudaro pagrindÄ iÅ¡ atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 03 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

26. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 01 08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktÄ ).

27. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

28. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 05 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

29. ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Å i bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas). Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡prieÅ¡inti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 11 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

30. UAB „Investbudas LT“ yra 2013 metais įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kurios pagrindinė veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo statybos darbai (pastatų renovacijos, apšiltinimo darbai), bendrovės 70 proc. akcijų priklauso Lenkijos Komanditinei ribotos atsakomybės bendrovei „Investbud holding“ (toliau – Holdingas) ir 30 proc. akcijų buvusiai vadovei atsakovei M. V.. Savo ruoštu Holdingo akcininkai yra broliai M. ir B. S..

31. IeÅ¡kovas 2014-05-28 sudarė bendradarbiavimo sutartį su Holdingu, kuriÄ pasiraÅ¡ant Lenkijos įmonę atstovavo ir sutartį pasirašė valdybos pirmininkas B. S. ir valdybos pirmininko pavaduotojas M. S. (atsakovas Å¡ioje byloje), ieÅ¡kovÄ atstovavo ir sutartį pasirašė tuometinė jo direktorė M. V. (atsakovė Å¡ioje byloje). Sutarties 3 straipsniu Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nuolat bendradarbiauti, atlikti darbus ir teikti paslaugas pagal atskiruose susitarimuose ar sutartyse iÅ¡dėstytas sÄ lygas, kurios yra susijusios su Å¡ia bendradarbiavimo sutartimi.

Å alys susitarė, jog kiekvienÄ kartÄ susitars ir sudarys atskirus užsakymus arba konkrečias sutartis, kiekviena Å¡alis, bendradarbiaudama tarpusavyje, kiekvienÄ kartÄ gali veikti kaip rangovas arba užsakovas. Sutarties 3 straipsnio 1 punkte Å¡alys įsipareigojo laiku vykdyti 2 straipsnio 2 punkte minimas sutartis. Rangovas galėjo bÅ«ti atleistas nuo įsipareigojimo laikytis 3 straipsnio 1 punkte nurodyto įsipareigojimo tik gavęs raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo sutikimÄ . Sutarties 4 straipsnyje numatyta, kad atsiskaitymas tarp Å¡alių ir atlygis už abipusiai suteiktas paslaugas bus atliekamas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ pagal kiekybinę ir kokybinę ataskaitÄ , kurioje tinkamai ir kokybiÅ¡kai nurodytas sutarties arba užsakymo objektas, minimas 2 straipsnio 2 punkte, pasiraÅ¡ytÄ abiejų Å¡alių atstovų.

32. Bendrovės direktore nuo 2013 08 20 iki 2016 10 19 buvo atsakovė M. V., nuo 2016 11 07 iki 2018 02 27 ieÅ¡kovo direktoriumi buvo atsakovas M. S., o nuo 2018 02 27 ieÅ¡kovÄ administruoja teismo paskirtasis bankroto administratorius 33. M. S. informavo, kad įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų grÄ Å¾inti negali, nes už piniginių lėšų priėmimÄ , iÅ¡mokėjimÄ bei naudojimÄ Ä¯monėje tiek iki jam pradedant vadovauti įmonei, tiek jo vadovavimo laikotarpiu buvo atsakinga buvusi M. V., kad jam pradėjus vadovauti įmonei, grynųjų pinigų buvusių kasoje atsakovė M.

V. naujajam vadovui neperdavė, tačiau nėra pateikęs jokių dokumentų priėmimo - perdavimo aktų ar kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad perimant įmonės vadovavimÄ minėta pinigų suma jam nebuvo perduota ar kad už kasos darbo organizavimÄ ir joje saugomus grynuosius pinigus atsakinga buvo paskyręs atsakovę M. V., kad ji ar kuris nors kitas ieÅ¡kovo darbuotojas atliko kasininko funkcijas. Atsakovas byloje nėra pateikęs ir įrodymų, kad jam perimant vadovavimÄ buvo nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas ar kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io trÅ«kumo atsiradimo priežastis ar iÅ¡reikalauti pinigines lėšas iÅ¡ kaltų jų praradimu asmenų.

34. Teismas pažymi, kad dar prieÅ¡ ieÅ¡kovo vadovu paskiriant atsakovÄ M. S. (paskirtas 2016 11 07), akcininkų susirinkime, vykusiame 2016 09 27, antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta grynųjų pinigų iÅ¡laidos nuo bendrovės veiklos pradžios ir nutarta, kad iki 2016 10 16 įmonės direktorė M. V. parengs ir perduos akcininkams grynųjų pinigų iÅ¡laidų nuo bendrovės veiklos pradžios ataskaitas ir kad per 14 dienų įvyks posėdis dėl ataskaitų tvirtinimo, taip pat nuspręsta, kad akcininkams patvirtinus ataskaitų suvestinę visiems banko pavedimams bus reikalingas dviejų asmenų: abiejų atsakovų elektroninis patvirtinimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad naujasis bendrovės vadovas bÅ«tų reikalavęs įgyvendinti Å¡iuos akcininkų susirinkimo sprendimus, iki kreditoriaus kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo ar ėmęsis priemonių iÅ¡ieÅ¡koti nuostolis, jei manė, kad tokių įmonei padarė buvusi vadovė.

35. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo buvo paduotas Vilniaus apygardos teismui 2017 09 13, bankroto administratorius atrinktas 2017 09 23. Ir tik tuo pat metu, 2017 09 15 vykusiame ieÅ¡kovo akcininkų susirinkime svarstyti klausimas dėl finansinės atskaitomybės už 2016 metus tvirtinimo (atskaitomybė nepatvirtinta), bendrovės skolų kapitalizavimo bei nuolatinių veiklos kaÅ¡tų sumažinimo klausimai bei nutarta atlikti veiklos finansinį, buhalterinį ir teisinį auditÄ , atlikti bendrovės kasos inventorizacijÄ ir jÄ atlikus kasoje esančias lėšas perduoti naujajam vadovui M. S.. Tačiau tai taip ir nebuvo padaryta.

36. Darytina iÅ¡vada, jog naujai paskirtasis ieÅ¡kovo direktorius ilgÄ laikÄ nesiėmė reikiamų veiksmų dėl įmonės kasoje buvusio pinigų likučio nustatymo ir perėmimo iÅ¡ atsakovės, nepaisant 2016 09 27 susirinkimo nutarimų, nepateikė jai reikalavimo perduoti Å¡iuos pinigus, nepaskyrė ir atsakingo už kasos vedimÄ asmens.

37. Atsakovė teigė negalinti bÅ«ti atsakinga už kasos likutį, nes įmonės vadove buvo tik iki 2016-10-19, tuo tarpu kasos likutis yra nustatytas 2017-01-16 dienai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog toks pat likutis buvo ir vadovų pasikeitimo dienÄ (2016-10-19). Tačiau atsakovė nepateikė ir įrodymų, kad tinkamai perdavė kasÄ naujajam bendrovės vadovui M. S. priėmimo perdavimo aktu. 38. 2017 12 12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 02 15 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos tesimo 2017 12 12 nutartį.

Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė (nutarties 55 punktas), kad nors 77 646,52 Eur sumai pagrįsti bendrovė (ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje) buvo pateikusi kasos knygÄ , iÅ¡ kurios buvo matyti, kad kasos likutis 2016-12-28 buvo 77 646,52 Eur, tačiau teismui abejonių dėl Å¡ios sumos egzistavimo sukėlė pateiktas 2017-11-08 kreditorių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio buvo matyti, kad įmonė bylos nagrinėjimo dienÄ mokėtinų skolų turėjo už 162 213,89 Eur, tame tarpe ir skolų įmonės darbuotojams ir bÅ«tent dėl įsipareigojimų nevykdymo kreditoriai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovas (minėtoje byloje atsakovas) nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių lėšos, nurodomos, kaip esančios kasoje, nebuvo panaudotos pradelstiems įsipareigojimams dengti, taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl, siekiant atsiskaityti su pareiÅ¡kėjais, kreiptasi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti iÅ¡ areÅ¡tuotų sÄ skaitų iÅ¡mokėti lėšas, jei įmonė turėjo daug didesnę grynųjų pinigų sumÄ Ä¯monės kasoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodė neturįs pagrindo, Å¡iÄ Ä¯monės balanse nurodytÄ sumÄ Ä¯skaičiuoti kaip įmonės realiai turimÄ turtÄ .

Kad ieškovas buvo įsiskolinęs įvairiems subrangovams už atliktus darbus patvirtina ir teismų informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos teismai išnagrinėję bylas priteisė įsiskolinimus iš ieškovo.

39. Paraleliai atsakovė M. V. iÅ¡kėlė ir kitÄ versijÄ , kad 79 793,85 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis pagal 2014-05-28 sutartį, su Lenkijos bendrove Invvestbud Holding už atliktus darbus. Å ie tretieji asmenys atsakovų paaiÅ¡kinimais, tai Holdingo darbuotojai: R. S. K., J. P. ir L. ir S. S. komandiruoti dirbti ieÅ¡kovo statybų objektuose, su kuriais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais iÅ¡ kasos pagal atsakovės M. V. į bylÄ pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius.

40. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė eilę kasos išlaidų orderių kopijų ir nurodė, kad orderiuose nurodytos sumos buvo panaudotos atsiskaitant su Holdingo komandiruotais darbuotojais už bendrovės objektuose atliktus darbus, tačiau ne visi šie įrodymai atitinka rašytiniams įrodymams, keliamus reikalavimus: nurodytos kitos arba iš viso nenurodytos išmokėtų iš kasos sumų paskirtys, (pvz. išduodamo avanso paskirtis) kai kuriose nėra nurodytas sumas išdavusio asmens parašo, kai kuriose nėra atitinkamas sumas gavusio asmens parašo dar kituose trūksta išdavimo datos.

Taigi, kasos apyvartos tvarkytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisykles (toliau Taisyklės). Pagal Taisyklių 3-6 straipsnių nuostatas pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasiraÅ¡o finansininkas ir kasininkas. Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį.

Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o įmonės vadovas ir finansininkas. Jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma:

žodžiais ir skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.

41. Taisyklių 16 straipsnyje įsakmiai numatyta, jog visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai.

42. Remiantis Taisyklių 17 straipsniu kasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ orderį. Kasdien, jeigu finansininko nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įraÅ¡o kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – iÅ¡spausdina ir atiduoda) į buhalterijÄ antrÄ jį atplėšiamÄ jį lapÄ su kasos pajamų ir iÅ¡laidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitÄ . Kasos knygoje pasiraÅ¡o buhalterijos darbuotojas, priėmęs Å¡iuos dokumentus.

43. Ä® bylÄ yra pateiktas 2019 05 24 Holdingo patvirtinimas, kuriame nurodoma, jog Å¡ios įmonės darbuotojai R. K., J. P. K. W. ir kt. buvo įdarbinti UAB „Investbudas LT“ ir pagal darbo sutartį ir atliko darbus UAB „Investbudas LT“ naudai už darbus UAB“ Investbudas LT“ atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pridėtÄ bendrovės direktorės M. V. ataskaitÄ . Patvirtinime nurodoma, kad visi komandiruoti darbuotojai dirbdami UAB Investbudas LT“ dirbo Holdinge ir buvo nemokamose atostogose. Atsakovė M. V. taip pat į bylÄ yra pateikusi visÄ eilę nepasiraÅ¡ytų darbų eigos protokolų kopijų.

44. Atsakovas M. S. yra pateikęs sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 6 463,65 PLN už Holdingo suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikė dokumentų įrodančių, kad tokios paslaugos buvo teiktos ir kad minėta sÄ skaita buvo apmokėta atsakovo, grynaisiais pinigais jo gautais pagal kasos iÅ¡laidų orderį, iÅ¡ Å¡alių pasisakymų teisme bei pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės buvo dukterinė Holdingo, kuriam priklausė 70 ieÅ¡kovo akcijų bendrovė. Abi įmones siejo tamprÅ«s ekonominiai finansiniai ir verslo ryÅ¡iai M. S. atitinkamu laikotarpiu buvo ieÅ¡kovo vadovu ir Holdingo akcininku bei teigia pagal kasos iÅ¡laidų orderį gautus 160 000 PLN pervedęs į holdingo sÄ skaitÄ .

45. Atsakyme į teismo, atsakovės raÅ¡ymu siųstÄ užklausimÄ Holdingas nurodė, kad jo darbuotojai R. K., J. P., K. W., L. S., ir kiti statybininkai dirbę Holdinge pagal darbo sutartis nuo 2014 birželio iki 2016 m. sausio mėnesio iÅ¡ tikrųjų dirbo UAB „Investbudas LT“ Taip pat nurodė, kad darbuotojams, tuo metu kai jie dirbdavo UAB „Investbudas LT“ buvo forminamos nemokamos atostogos Holdinge atsiskaitymas su jais buvo atliekamas nedalyvaujant Holdingui. B. W. dirbo pagal įsakymÄ kaip holdingo darbuotojas, R.

O., bÅ«damas Holdingo darbuotoju dirbo komandiruotėje, jiems buvo pavesta prižiÅ«rėti atliekamus darbus, o atlyginimas jiems buvo mokamas Holdingo lėšomis. Vienintelis asmuo, atsakingas už finansinį atsiskaitymÄ su fiziniais darbuotojais buvo M. V., kuri turėjo daryti tai UAB „Investbudas LT“ lėšomis. IÅ¡ atsakovės M. V. į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu su R. O., nuo 2014 spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. matyti, kad R. O. siųsdavo tuometinei ieÅ¡kovo vadovei atsakovei M.

V. atliktų darbų protokolus kuriuose nurodydavo darbų kainas, ir nurodydavo kam juose nurodytas sumas reikia padalinti. Pvz. 2014 10 07 laiÅ¡ke jis nurodė, kad pagal pirmiau atsiųstus protokolus atlyginimų žmonėms suma yra 31 534 zlotų, kuriuos reikia padalinti: K. -28 234 zlotų 35 zlotų, P. 3 300 zlotų, taip pat prašė apmokėti darbuotojų nakvynes, kitas iÅ¡laidas. 46. 2019 08 27 nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teismas įtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų HoldingÄ ir įpareigojo pateikti duomenis ar Holdingo darbuotojai, dirbo UAB“ Investbudas LT“, jei taip kaip tai buvo įforminama, pateikti įsakymus dėl komandiruočių ar tokiems darbuotojams teiktų nemokamų atostogų, duomenis kaip Å¡alys atsiskaitydavo tarpusavyje pagal 2014-05-28 sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį.

IÅ¡reikalavo ir gavo iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus UAB „Investbudas LT“ darbuotojų sÄ raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad Holdingo darbuotojai įvairiais laikotarpiais dirbo UAB „Investbudas LT“. Ä®pareigojo atsakovę M. V. pateikti įrodymus, kada ir pagal kokius buhalterinius dokumentus jos ataskaitoje (protokoluose apie atliktus darbus) nurodytos sumos buvo apmokėtos. Ä®pareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti informacijÄ ar atsakovės su atsiliepimu pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai buvo įtraukti į kasos knygÄ .

Pasiūlė šalims atlikti buhalterinę ekonominę ekspertizę.

47. Pažymėtina, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 0 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2016). Tačiau ieškovas, kuriam buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai ekspertizės paskirti neprašė. Ieškovas taip pat nepateikė teismui nurodytos pateikti informacijos.

48. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

49. Kaip jau minėta Lietuvos apeliacinis teismas 2018 02 15 nutartyje nurodė, kad pateiktas 2016-12-28 datai kasos knygos likutis 77 646,52 Eur, kelia teismui abejonių dėl šios sumos egzistavimo. Šioje byloje pateikti anksčiau aptarti prieštaringi įrodymai taip pat neleidžia teigti, kad minėta suma egzistavo realiai. Konstatuotina, kad abu buvę vadovai netinkamai rūpinosi buhalterinės apskaitos tvarkymu, vienas kitam tinkamai neperdavė bendrovės turto keičiantis vadovams.

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 06 04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas). Å i taisyklė nustato, jog solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis ryÅ¡ys tarp keleto žalÄ padariusių asmenų veiksmų ir žalos preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ .

Priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Tam, kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės:

1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė rizikÄ , kuri teisiÅ¡kai gali bÅ«ti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimÄ ;

2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų;

3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti.

51. Tačiau kasacinio teismo praktikoje Å¡i taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieÅ¡kovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Å i prezumpcija negalima tuo atveju, jei neaiÅ¡ku, ar konkretus atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų, kaip įmonės vadovų, neteisėti veiksmai ieÅ¡kinyje konstatuoti jų nedetalizuojant, tačiau byloje nepateikta patikimų įrodymų leidžiančių tikėtinai teigti, jog žala realiai padaryta, kad kasos likutis realiai egzistavo ir kad M. S. gautÄ avansÄ panaudojo ne ieÅ¡kovo verslo tikslais.

52. Remiantis iÅ¡dėstytu teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Todėl ieÅ¡kinys atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Liuda Uckienė