32ee2544-7fa2-404e-a79b-37df8834e0be · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-14-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01393-2003-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.14.3.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 9 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiajam A.

Å .,vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį (mÅ«rininko) iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 16 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2003 m.

BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, sutumpinta bausmių trukmė, galutinė subendrinta bausme – 10 mėnesių, panaikintas ½ dalies turto konfiskavimas), yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: R. L., bendrais tyčiniais veiksmais veikdamas su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pastariesiems susitaikius su nukentėjusiuoju, 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2100 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ A.

Å . panaudojo fizinį smurtÄ , smÅ«giuodami jam rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip du kartus, dėl ko A. Å . patyrė veido sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , jam padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda lÅ«pos gleivinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei pagrobė iÅ¡ A. Å . jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 5110, kurio vertė 150 Lt, su 40 Lt vertės pokalbių kortele. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R.

L. (1 t., 85-87, 91-92 b. l.) neigė padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 1900 val. atėjo į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Bare sutiko D. B. ir S. B.. Visi trys gėrė alų. Vėliau, jei neklysta, D. ir S. „susimetė pinigų“ ir įsigijo degtinės. Degtinę gėrė lauke prie to paties baro. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras ir rusiÅ¡kai paklausė: „ar yra klausimų?“.

Kadangi į praeivį nekreipė dėmesio, jis priėjo prie jų ir įsiterpė į jų pokalbį. Su praeiviu S. bendravo nemandagiai ir agresyviai, suėmęs rusÄ už rÅ«bų papurtė. Jis (R. L.) pasakė baigti pyktis, iÅ¡skyrė juos. S. nelabai gerai suprato rusiÅ¡kai. Kažkuriuo metu rusas iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir juo kalbėjo. Pasibaigus degtinei, rusas nuėjo į Å¡onÄ . Praėjus gal 10 minučių, D. su S. nuėjo į kioskelį. Jis (R. L.) tuo metu nuėjo į prieÅ¡ingÄ pusę nei kioskai atlikti gamtinių reikalų.

Grįžęs prie baro nerado nei D., nei S. Manydamas, kad jie gali bÅ«ti prie kioskelio, nuėjo ten. Prie kioskelio pamatė ant žemės sėdintį nukentėjusįjį. Greta stovėjo D. su S. Suprato, kad pastarieji primušė nukentėjusįjį. Kai rusas atsistojo, liepė jam eiti namo. Rusas kažkÄ kalbėjo apie telefonÄ , tačiau jis nesuprato, kÄ nukentėjusysis tuo norėjo pasakyti. T. S. ranka trenkė rusui į galvos sritį, o Å¡is nugriuvo. Rusui nugriuvus, S. jam spyrė ne mažiau kaip du kartus.

D. ruso nemuÅ¡e, bent jis (R. L.) to nematė. Kai rusas vėl atsistojo, jis (R. L.) pasakė, kad nenori su jais turėti reikalų ir nuėjo. Aplinkui paÅ¡alinių žmonių nematė. Jį pasivijo D. su S. Labai greitai prie jų privažiavo policijos automobilis ir apžiÅ«ros metu pas D. rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Nematė ir nežino, kada ir kas jį paėmė. PareigÅ«nai juos sulaikė ir nuvežė į įvykio vietÄ . Ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir apžiÅ«rinėjo sumuÅ¡tÄ rusÄ .

Jei gerai pamena, pareigÅ«nai privedė jį prie sumuÅ¡to ruso ir jis pasakė, kad jis (R. L.) jo nemušė. IÅ¡ jų trijų jis (R. L.) vienintelis ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę.Visi trys, t. y. jis, D. B. ir S. B. atlygino A. Å . padarytÄ turtinę žalÄ . Å iÄ Å¾alÄ jis (R. L.) atlygino todėl, kad dalyvavo toje (nurodytoje) situacijoje, tačiau A. Å . nemušė ir telefono iÅ¡ jo nepavogė.Nagrinėjamos bylos teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis R. L. neigė padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, nors jis buvo matytas.

Tuo metu kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Su D. buvo kaimynai. Incidentas įvyko (duomenys neskelbtini) prie baro (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo D. B. ir S. B.. Bare jie trise gėrė alų, barui užsidarius, išėjo į laukÄ . Å alia baro esančioje parduotuvėje nusipirko „plečkutę“ ir gėrė toliau. Eidamas pro Å¡alį nukentėjusysis pasakė: “Ko čia žiÅ«rit, tuoj gausit“. Kaltinamasis paklausė: „Ko toks piktas?“. Tada nukentėjusysis prisijungė prie jų, kartu iÅ¡gėrė, skambinėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kažkÄ rusiÅ¡kai Å¡aukė.

Kaltinamasis tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs nedaug: bokalÄ alaus ir gal 150 ml degtinės. DienÄ prieÅ¡ irgi vartojo alkoholio. Prie baro su D. ar S. B. apie nukentėjusiojo daiktų pagrobimÄ , smurto prieÅ¡ jį panaudojimÄ nekalbėjo. S. B. nukentėjusiajam paėmė už atlapų. Kaltinamasis pasakė: „Baikit, nereikia“, liepė nukentėjusiajam eiti namo. Nukentėjusysis rėkaudamas nuėjo prie kioskelio, o kaltinamasis - už kampo atlikti gamtinių reikalų. IÅ¡ tolo matė, kad S. B. ir D.

B. stumdosi su nukentėjusiuoju, kad nukentėjusysis vienÄ kartÄ nukrito. IÅ¡girdęs Å¡auksmÄ , rėkimÄ , kaltinamasis atbėgo prie kiosko. Jis sustabdė S. B. ir D. B., kurie nieko nukentėjusiajam nedarė, tik tildė jį. Kaltinamasis nematė, kas ir kaip sudavė nukentėjusiajam ar jį apspardė. Matė tik tai, kad nukentėjusysis sėdėjo prie kioskelio, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis klausė nukentėjusiojo, ar parvažiuos namo. Pagalvojęs, kad vėl pakliuvo į nesÄ monę, nuėjo Å¡alin, bet atvyko policija ir juos visus tris sulaikė.

Pas D. rado nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . D. jam (kaltinamajam) prieÅ¡ tai nesakė, kad jį turi. Nukentėjusysis pirÅ¡tu rodė į kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet buvo sunku suprasti, kÄ jis sakė. Kadangi nukentėjusysis buvo labai girtas, bÅ«tų galėjęs parodyti ant bet ko. IÅ¡ pažįstamų sužinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ir su D. B. nuvyko pas jį. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo draugų, D. vardu. Nukentėjusysis pasakė, kad dingo dar ir žiedas. Jie atsakė, kad žiedo nematė, bet pasiÅ«lė jį atpirkti ir lombarde nupirko nukentėjusiajam kitÄ Å¾iedÄ .Nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka iÅ¡tirti kito buvusio įtariamojo, Å¡iuo metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. paaiÅ¡kinimai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 59-61, 73 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama jo atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-234-885/2011 (3 t., 86-89 b. l.).Pasak S. B., 2003 m. gruodžio 19 d. apie 1900 val. užėjo į (duomenys neskelbtini), jei neklysta, (duomenys neskelbtini), esantį barÄ .

Ten sutiko du pažįstamus: D. ir R. Jie jį pakvietė prie statelio. Apie 2000 val. baras užsidarė ir jie išėjo į laukÄ . Susimetė po 4 ar 6 Lt ir jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės. Degtinę gėrė lauke, prie to paties baro, kuris yra Å¡alia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jiems begeriant degtinę prie jų priėjo nepažįstamas vyras, rusiÅ¡kai pasisveikino ir pradėjo su jais bendrauti. Nepažįstamas vyras buvo iÅ¡gėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nepamena, ar prie jų priėjęs vyras gėrė su jais jų nusipirktÄ degtinę.

S. B. su juo beveik nebendravo, nes jis buvo rusas, o S. B. nelabai moka rusų kalbos. Daugiausia su juo kalbėjosi D. ir R. Gerdami degtinę nesipyko, kalbėjo draugiÅ¡kai. Baigiantis degtinei R. paklausė S. B., ar jis turi pinigų. Å is atsakė, kad ne. T. R. paėmė rusÄ už rÅ«bų, supurtė ir paleido. KažkÄ su juo kalbėjo, tik S. B. negirdėjo kÄ . Rusas griežtai kažkÄ pasakė R. (S. B. nesuprato kÄ ). D. lietuvių kalba pasakė R., kad jis (t. y., kaip suprato, rusas) turi mobilų telefonÄ .

Po to rusas pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) link, o R. ir D. – rusui iÅ¡ paskos, atlikdamas nuo jų ėjo ir S. B.. Už maždaug 50 m. nuo baro buvo kioskai. Užėjęs už kioskų S. B. pamatė, kaip D. su R. stumdo ir rankomis muÅ¡a rusÄ , o, rusui nugriuvus ant žemės, abu spardė jį kojomis. Kai D. ir R. liovėsi spardę rusÄ , rusas atsistojo. Priėjęs prie ruso, S. B. vienÄ kartÄ sudavė jam ranka į galvÄ . Gavęs smÅ«gį į galvÄ , rusas vėl nugriuvo. Gulinčiam ant žemės rusui S. B. spyrė koja ne mažiau kaip penkis kartus.

S. B. baigus spardyti rusÄ , D. iÅ¡ nuo žemės besikeliančio ruso striukės vidinės kiÅ¡enės išėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir užsikiÅ¡o už rÅ«bų. Pro Å¡alį einantis kažkoks vyras suÅ¡uko: „Baikit muÅ¡ti!“ ir artinosi prie jų. S. B. šį vyrÄ pavarė Å¡alin ir jis nuėjo. RusÄ paliko susilenkusį stovėti prie kioskų, prie kurių jį mušė, o patys nuėjo (duomenys neskelbtini) link. Nuėjus kelis Å¡imtus metrų, prie jų privažiavo du policijos automobiliai ir juos sulaikė.

Policijos pareigÅ«nai nuvežė juos į įvykio vietÄ . Ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikai apžiÅ«rinėjo sumuÅ¡tÄ rusÄ . Policijos pareigÅ«nai jį (S. B.) ir D. privedė prie sumuÅ¡to vyro ir klausė, ar tai tie patys, kurie jį mušė. Nesuprato, kÄ rusas atsakė, bet policijos pareigÅ«nai jį ir D. pristatė į policijos komisariatÄ . Kas nutiko su R., nežino, matė, kad jis sėdėjo kitame policijos automobilyje. R. ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę.

MuÅ¡ti ruso jis (S. B.) nesitarė, nežinojo, kad D. paims iÅ¡ jo telefonÄ . Negali paaiÅ¡kinti, kodėl mušė rusÄ ; buvo girtas. Gailisi padaręs nusikaltimÄ . Nežino, ar apiplėšti rusÄ tarėsi R. su D.Savo paaiÅ¡kinimus S. B. patvirtino parodydamas įvykio vietoje (1 t., 63-66 b. l.).Akistatos ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. vasario 4 d.) S. B. teigė (1 t., 93-94 b. l.), kad [...] R. L. jo (S. B.) paklausė, ar turi pinigų. IÅ¡girdęs, kad neturi, supurtė A. Å .. Po to D. B. pasakė, kad A.

Å . turi mobilų telefonÄ . Po Å¡ių žodžių A. Å . nuo jų pradėjo eiti kioskų link. R. L. ir D. B., nieko neaiÅ¡kinę, pradėjo eiti paskui A. Å ., o jis (S. B.) – jiems iÅ¡ paskos. D. B. ir R. L. nusivedė A. Å . už kioskų ir jį stumdė, po to pradėjo muÅ¡ti. Kai A. Å . gulėjo ant žemės, jie abu jį spardė. Jiems liovusis muÅ¡ti, A. Å . atsistojo. Tada jam trenkė S. B. (Å¡alia stovėjo D. B. ir R. L.). A. Å . nuo smÅ«gio nugriuvo. S. B. spardė gulintį A.

Å . Tada iÅ¡ gulinčio A. Å . striukės vidinės kiÅ¡enės D. B. iÅ¡traukė jo (nukentėjusiojo) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Tuo metu R. L. stovėjo Å¡alia. Po to jie nuėjo palikdami A. Å . vienÄ . R. L. atkakliai laikėsi anksčiau ikiteisminio tyrimo metu savo duotų paaiÅ¡kinimų. Neigė, kad klausė S. B., ar jis turi pinigų, negirdėjo, kad D. B. bÅ«tų kÄ nors sakęs apie telefonÄ , nėjo su D. B. paskui besiÅ¡alinantį A. Å .; pamatęs, sėdintį ant žemės A. Å ., o Å¡alia stovinčius S. B. ir D.

B., pamanė, jog kažkuris iÅ¡ jų primušė A. Å ., nors jie nieko nedarė, nematė, kad D. B. ar S. B. bÅ«tų iÅ¡traukęs iÅ¡ A. Å . striukės mobilųjų telefonÄ , tačiau A. Å . kažkÄ kalbėjo apie telefonÄ . Tada S. B. trenkė A. Å ., Å¡is nugriuvo ir jie visi trys nuėjo.Akistatų ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. vasario 5 ir 19 d.) nukentėjusysis A. Å . tvirtino (1 t., 68-70, 75-76 b. l.), kad [...] savo mobilaus ryÅ¡io telefono pasigedo eidamas prie kioskų. Atsisukęs pamatė paskui jį einančius S. B. ir D.

B.. Jų garsiai paklausė, kur jo telefonas. Tada S. B. jam trenkė į veidÄ . [...] Nežino, kur tuo metu buvo R. L.. S. B. aiÅ¡kino prieÅ¡ingai, t. y. kad nukentėjusiam Å¡alinantis nuo jų, R. L. ir D. B. ėjo paskui nukentėjusįjį, o jis (S. B.) – jiems iÅ¡ paskos. D. su R. nusivedė A. Å . už kioskų. Kai priėjo arčiau (už kiosko), matė, kad D. su R. stumdo nukentėjusįjį, o po to mušė rankomis. A. Å . nuo smÅ«gių nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus D. su R. spardė A.

Å .. Kai Å¡ie liovėsi mušę nukentėjusįjį, S. B. jam taip pat tenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . A. Å . nugriuvo antrÄ kartÄ . Gulinčiam nukentėjusiajam S. B. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus. D.iÅ¡ A. Å . striukės vidinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Pro Å¡alį einantis vyras suÅ¡uko, o jis (S. B.) priėjo prie to praeivio ir pasakė neÅ¡dintis namo. [...]Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-234-885/2011 teisme, S. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir teigė, kad vakare bare gėrė alų.

Barui užsidarius, jie išėjo ir susiorganizavo degtinės. Kažkaip prisijungė A. Š.. Žodis po žodžio susikivirčijo ir taip gavosi, kad jie sudavė nukentėjusiajam smūgius. Dėl telefono nieko negalėjo pasakyti, tik policijoje sužinojo apie jį. Pagalvojo, kad galėjo D. B. turėti, bet negalėjo pasakyti nieko konkrečiai. Nusikaltimo metu buvo neblaivus, neblaivumas turėjo įtakos įvykiui, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Mušė visi trys: jis, D. B. ir R. L.. Visus policija ir sulaikė.

IÅ¡ anksto nieko neplanavo, viskas gavosi staiga. Nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.Ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 24 d.) apklaustas kitas buvęs įtariamasis D. B. (1 t., 105-107 b. l.) neprisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 1930 val. atėjo į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten sutiko R. L. ir S. Visi gėrė alų. Nepamena, dviese ar trise „susimetė ant degtinės“. 2000 val. baras užsidarė ir jie su degtinės buteliu pratęsė gėrimÄ lauke prie to paties baro.

Netrukus prie jų priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas A. A. rusiÅ¡kai paklausė, ar yra klausimų. Nesuprato, kodėl A. priėjo prie jų ir prisijungė prie jų pokalbio. Kažkas iÅ¡ jų kompanijos pasiÅ«lė A. iÅ¡gerti degtinės. Jis iÅ¡gėrė ne daugiau kaip tris stikliukus. S. pradėjo dėl kažko ginčytis su A., paėmė A. už rÅ«bų ir supurtė jį. Toliau vėl visi normaliai bendravo. Kažkuriuo momentu A. iÅ¡sitraukė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nepamena, ar kalbėjo su juo.

Jei neklysta, pasibaigus degtinei, A. nuėjo nuo jų prie kioskų. Po kokių 10 minučių jis (D. B.) ir S. pasakė R. L., kad eina prie kioskų nusipirkti cigarečių. Tuo metu R., kaip jis sakė, nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Prie kioskų jis su S. vėl sutiko A. Tarp S. ir A. vėl kilo konfliktas. S. pradėjo tampyti A. už rÅ«bų. A. padavė jam savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 5110, kad palaikytų (pasaugotų), ir toliau tampėsi su S.. Po to prie jų priėjo R. Visų aplinkybių tiksliai nepamena.

Jei neklyta, kai atėjo R., S. dar kartÄ trenkė A. į galvos sritį. PrieÅ¡ ateinant R., S. taip pat buvo trenkęs ranka į galvÄ , tačiau nepamena, kiek kartų. Nei jis (D. B.), nei R. L. A. nemušė ir jo nespardė. A. nuo S. smÅ«gio nugriuvo ant žemės ir S. jį spardė. Pamatė, kad R. L. nueina nuo jų. Jiedu su S. pasivijo R. L.. Kai S. sumušė A., A. prašė grÄ Å¾inti telefonÄ , tačiau jis (D. B.) negrÄ Å¾ino, nes A. buvo labai girtas, nenorėjo, kad kas nors vėliau telefonÄ iÅ¡ jo pavogtų.

Kai S. mušė A., priėjęs nepažįstamas vyras klausė, už kÄ jį muÅ¡a, ir liepė baigti. S. priėjo prie to vyro ir kažkÄ kalbėjo. Nepažįstamas vyras, nieko nesakęs, nuėjo. A. paliko sukniubusį prie kioskų. Beeinant po kelių minučių prie jų privažiavo du policijos automobiliai. Per apžiÅ«rÄ pas jį (D. B.) policijos pareigÅ«nas rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 5110, kurį A. jam buvo davęs pasaugoti. Policijos pareigÅ«nai nuvežė juos į įvykio vietÄ .

Čia jau buvo greitoji medicinos pagalba ir apžiÅ«rinėjo nukentėjusįjį. Policijos pareigÅ«nai parodė jį (D. B.) nukentėjusiajam ir klausė: „ar tas?“. A. atsakė, kad nėra visiÅ¡kai tikras. Vėliau jį su S. B. policijos pareigÅ«nai pristatė į policijos komisariatÄ . Matė, kad R. sėdėjo kitame policijos automobilyje. TÄ vakarÄ alaus negėrė, iÅ¡gėrė ne daugiau kaip du stiklelius degtinės. Vogti iÅ¡ A. telefono nenorėjo, bÅ«tų jį grÄ Å¾inęs.Ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. vasario 23 d.) apklaustas D.

B. (1 t., 112-113 b. l.) kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad lieka prie 2003 m. gruodžio 24 d. duotų paaiÅ¡kinimų, tik patikslina, kad kai A. Å . pradėjo eiti nuo jų prie kioskų, jis (D. B.), R. L. ir S. B. nuėjo paskui A. Å .. Jis su R. L. priėjo arčiau prie A. ir R. L. paėmė A. už rÅ«bų. Nors stovėjo Å¡alia, bet negirdėjo, kÄ R. L. sakė A. Kai R. L. paleido A. Å ., pastarasis iÅ¡sitraukė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir padavė jį D. B. sakydamas: „imk jį, turėk“.

D. B. nesuprato, kodėl A. Å . padavė jam savo telefonÄ , gali bÅ«ti, kad jis iÅ¡sigando R. L.. Nematė, kad R. L. bÅ«tų smÅ«giavęs A.. D. B. rankoje laikė A. Å . telefonÄ ir per kelis metrus atsitraukė nuo R. L. ir A. Å .. Netoliese stovėjo S. B.. R. L. toliau purtė A., prie jo prisidėjo ir S. B.. S. B. stovinčiam A. ranka smÅ«giavo į veidÄ . Nuo S. B. smÅ«gio A. nugriuvo. S. B. jį spardė kojomis. Jis (D. B.) taip pat vienÄ kartÄ spyrė A. į pilvo sritį ir, paėmęs už rÅ«bų, bandė pakelti jį nuo žemės. Po to visi trys pasiÅ¡alino, palikdami A. sukniubusį prie kioskų.

Pirminėje apklausoje nenurodė Å¡ių aplinkybių, nes bijojo bÅ«ti patrauktas atsakomybėn. Å ioje apklausoje pasakė, kaip iÅ¡ tikrųjų viskas buvo. Gailisi padaręs nusikaltimÄ , nukentėjusiojo atsiprašė.Akistatos ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. vasario 23 d.) D. B. iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad R. L. užsivedė A. Å . už kioskų ir jį už rÅ«bų supurtė; paskui – kad R. L. už kioskų A. Å . neužsivedė, nes jis ten jau stovėjo, tik jį supurtė. Kai R. L. paleido A.

Å ., nukentėjusysis padavė D. B. savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . S. B. sumušė A. Å ., tada ir jis (D. B.) vienÄ kartÄ spyrė A. [...]. S. B. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir anksčiau, pažymėdamas, kad tuo metu, kai D. B. iÅ¡ gulinčio A. Å . striukės kiÅ¡enės traukė A. Å . telefonÄ , R. L. stovėjo Å¡alia. (D. B. pakėlus balsÄ , 1 t., 207 b. l.), S. B. patikslino, kad galėjo bÅ«ti, jog nepastebėjo, kaip A. pats padavė D. B. savo telefonÄ , bet tiksliai matė, kaip R.

L. prieÅ¡ tai spardė sukniubusį A. (1 t., 115-116 b. l.).Akistatos ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. vasario 26 d.) D. B. aiÅ¡kino, kad kai A. Å . užėjo už kioskų, R. L. paėme jį už rÅ«bų ir lengvai supurtė. Tada A. Å . iÅ¡sitraukė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir padavė jį D. B.. Netrukus S. B. pradėjo muÅ¡ti A. Å ., jis (D. B.) taip pat spyrė jam vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį [...]. Nukentėjusysis A. Å . teigė, kad [...] telefono pasigedo eidamas prie kioskų, bet gali bÅ«ti, jog jį buvo įsidėjęs į kitÄ nei įprastai kiÅ¡enę.

Å iaip ar taip, nepamena, kad bÅ«tų davęs telefonÄ D. B.. [...] Kai paklausė ar paprašė atiduoti jo telefonÄ , S. B. trenkė jam ranka į veidÄ . Po smÅ«gio jis nugriuvo ant žemės ir užsidengė veidÄ rankomis. Juto smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. [...] (1 t., 119-120 b. l.).Teisiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama D. B. atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-234-885/2011, D. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad buvo taip, kaip sakė S. B.. Laikas, vieta, data atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Prisimena, kad sudavė smÅ«gius. Nežino, kaip telefonas atsirado pas jį, gal nukentėjusysis jam jį padavė. Kai policija sulaikė, telefonas buvo pas jį. Nusikaltimo metu buvo blaivus. ŽalÄ atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.Nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. paaiÅ¡kino, kad su R. L. susipažino prieÅ¡ 12-15 m. Ä®vykio vakarÄ buvo aludėje su R. ir dar vienu asmeniu, S. B.. TÄ kartÄ S. B. matė pirmÄ kartÄ . Gėrė, kol užsidarė baras.

Po to išėjo į laukÄ . Pro Å¡alį ėjo vyras ir pasakė: „KÄ Äia geriate? Duokite ir man“. Ä®pylė ir jam. Vyras iÅ¡gėrė pora „čierkų“ ir su tuo kitu, trečiu asmeniu, pradėjo pyktis. Praeivis buvo arÅ¡us. Jam daug kas nepatiko. Jis jau prieÅ¡ tai buvo gerokai iÅ¡gėręs. Pradėjo pyktis, siÅ«lyti muÅ¡tis. R. L. iÅ¡ pradžių sakė: „Nereikia, nesimuÅ¡kite“. Jis stengėsi, kad konfliktas baigtųsi gerai. Vis dėlto S. B. ir nukentėjusysis nuėjo muÅ¡tis.

D. B. ėjo jiems iÅ¡ paskos, nes norėjo pasižiÅ«rėti. R. lygtais nėjo. S. B. ir nukentėjusysis nuėjo prie kiosko, t. y. už 20-30 metrų nuo tos vietos, kur buvo, iÅ¡ ten baro nesimato. Užėjęs D. B. matė, kaip jiedu muÅ¡asi. Jie mušėsi ir stačiomis, ir ritosi. Nematė reikalo jų skirti. IÅ¡ A. iÅ¡krito telefonas. S. B. paėmė telefonÄ ir padavė D. B. praÅ¡ydamas jį palaikyti. D. B. telefonÄ Ä¯sikiÅ¡o į kiÅ¡enę. Besimosikuodami jie pataikė ir D. B., todėl jis spyrė atgal.

Nežino, kur tuo metu buvo R. L., jis priėjo paskui, pasibaigus muÅ¡tynėms. Nematė, kad R. L. bÅ«tų kraustęs nukentėjusiojo kiÅ¡enes, jam sudavęs. MuÅ¡tynes laimėjo S. B., palikę nukentėjusįjį nuėjo. Netrukus policijos pareigÅ«nai juos gatvėje sulaikė, nuvežė į įvykio vietÄ . Kadangi nukentėjusysis atpažino S. B. kaip jį muÅ¡usį, D. B. - kaip buvusį Å¡alia, policininkai iÅ¡vežė juos į areÅ¡tinę. Dėl R. L. neatsimena. Po įvykio jis, R. L. ir S. B.

ėjo pas nukentėjusįjį. S. B. nukentėjusiojo atsiprašė, D. B. – ne, nes ėjo tik palaikydamas kompanijÄ . Neatsimena, ar R. L. atsiprašė nukentėjusiojo. A. Å . sakė, kad, be telefono, jam dar dingo žiedas. Nukentėjusiojo žiedo niekas nerado, kalbėjo, kad atpirks ar duos pinigais.Nuolatinį paaiÅ¡kinimų kaitaliojimÄ tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-243-885/2011, tiek nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ D. B. paaiÅ¡kino tuo, kad tyrėja „spaudė“, gÄ sdino, liepė vienodinti paaiÅ¡kinimus pagal S. B., kuris esÄ â€žnuoÅ¡irdžiai“ prisipažino.

D. B. kaip teisingus patvirtino savo pirminius paaiškinimus (1 t., 105-107 b. l.), paskesnės apklausos (1 t., 115-116 b. l.) ir akistatų metu duotų paaiškinimų išsigynė, teigdamas, kad paaiškinimai surašyti ne iš jo lūpų (išgalvoti, „pritempti“). Be to, prisiminė, kad lygtais S. B. buvo su žiemine kepure, nors neatsiminė, kuriuo metu ar kiek ilgai. Neatsimena, ar su kepure buvo R. L..Ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 19 d.) nukentėjusysis A. Š. parodė (1 t., 9-10 b. l.), kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2100 val. vienas ėjo ties (duomenys neskelbtini).

Buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) sutiko tris nepažįsamus vyrus. Tie vyrai jį užkalbino ir prašė duoti degtukų. Jis degtukų neturėjo, todėl pasakė, kad duoti negali. Vyrai tarpusavyje kažkÄ pasikalbėjo ir du iÅ¡ trijų pradėjo rankomis muÅ¡ti jo veidÄ . Kiek pamena, trečias nemušė, tik kažkÄ kalbėjo. Tie du vyrai nukentėjusįjį mušė ir stumdė, kažkuris iÅ¡ jų iÅ¡ jo striukės vidinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 5110, kurio vertė 150 Lt, su “Tele2” kortele už 40 Lt.Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 29 d.) nukentėjusysis A.

Š. parodė (1 t., 15-17 b. l.), kad [...] vienas iš trijų vyrų buvo su juodos spalvos kepure, normalaus kūno sudėjimo, apie 174 cm ūgio, apie 34 m. amžiaus. Kitas vyras buvo stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apie 170 cm ūgio, apie 25 m. amžiaus. Trečias vyras buvo pats jauniausias, jam galėjo būti apie 21-23 m., apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Jiems bendraujant, stambaus kūno sudėjimo vyras, kaip pasirodė, kuris nemoka rusų kalbos, jį suėmė už rūbų ir purtė.

Juos iÅ¡skyrė vyras juoda kepure. [...] Dar pabuvęs kelias minutes nuo jų pradėjo eiti į Å¡alį. Paėjęs apie 15-20 metrų, netoli buvusių kioskų, atsisukęs pamatė du vyrus: stambaus kÅ«no sudėjimo ir jauniausiÄ . Kur buvo trečias – nematė. Jo Å¡alia tų dviejų nebuvo. Stambaus kÅ«no sudėjimo vyras trenkė jam ranka į veidÄ , jis nugriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės pajuto ne mažiau kaip du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Nematė, kas jį mušė, nes veidÄ buvo užsidengęs rankomis. [...] Jei neklysta, mobilaus ryÅ¡io telefono pasigedo prie kioskų. [...] Kai garsiai paprašė atiduoti telefonÄ , stambaus kÅ«no sudėjimo vyras smÅ«giavo jam ranka.Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 30 d.) nukentėjusysis A.

Å . parodė (1 t., 18-19 b. l.), kad [...] mano, jog telefonÄ iÅ¡traukė tuo metu, kai jis buvo prie baro ir gėrė degtinę, nors nematė ir nejuto, kaip iÅ¡ jo striukės vidinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė telefonÄ . [...] Tų vyrų veidus įsidėmėjo.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose (1 t., 20-28 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. Å . atpažino D. B. kaip jo nurodytÄ jauniausiÄ toje kompanijoje vyrÄ , R. L. - kaip jo nurodytÄ vyrÄ su juoda kepure, S. B. – kaip jo nurodytÄ stambaus kÅ«no sudėjimo vyrÄ , kuris, kaip jam pasirodė, prastai moka rusų kalbÄ .Apklaustas nagrinėjamos bylos teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis A.

Š. parodė, kad įvykis buvo prie baro, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo metu baras jau buvo uždarytas. Buvo vakaras, tamsu, apie 21 val. Truputį išgėręs ėjo pro šalį, kai jo paprašė degtukų. Iš viso stovėjo trys asmenys: D., R. ir dar vienas, vardo nebeatsimena. Sustojo, pradėjo kalbėtis. Būnant prie baro, tie vyrai daiktų iš jo neprašė. Lygtais D. pradėjo ant jo pykti, jį negražiai purtyti paėmęs už striukės atlapų, stumdėsi. R. jam pasakė nelįsti ir D. paleido.

Pagalvojo, kad reikia eiti. Priėjęs prie kiosko, iÅ¡girdo, kad kažkas atbėga. Atsisukęs pamatė D., jis toks storas. Dar buvo kitas, „kÅ«das“. R. daugiau tÄ vakarÄ tikrai nematė. Jis liko prie baro. D. trenkė jam į veidÄ ir Å¡is nukrito ant žemės. Dengėsi veidÄ , nes jam davė kojomis, rankomis. Pabėgti „neturėjo sveikatos“. Atsistojęs vėl nukrito, gal antrÄ kartÄ gavo. Daugiau nieko nebeatsimena. Atsibudo ligoninėje. Po incidento labai skaudėjo galvÄ , iÅ¡ nosies bėgo kraujas.

Jam stipriai sudaužė veidÄ . Tik ligoninėje suprato, kad nebeturi savo telefono Nokia 5110 ir vestuvinio žiedo, kurio vertė apie 75-100 Lt. IÅ¡ ligoninės paleido, atrodo, kitÄ dienÄ . Policijoje sužinojo, kad jo telefonÄ rado pas R. Nežino, kaip telefonas atsirado pas R. Negali pasakyti, kas iÅ¡ jo paėmė telefonÄ . Po to dar dvi savaites skaudėjo galvÄ . Po kurio laiko pas jį į namus atvyko R. su dar dviem asmenimis, vienas jų – D., ir atsiprašė nukentėjusiojo už savo draugus, kurie sukėlė tokį nemalonumÄ .

R. sakė: „Atleisk, kad taip atsitiko“. R. iÅ¡ lombardo nupirko žiedÄ , nes per incidentÄ nukentėjusysis prarado savo turėtÄ Å¾iedÄ .Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. parodė (1 t., 39-41 b. l.), kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2100 val. ties (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip trys vyrai spardo ant žemės gulintį vyrÄ . [...] Nematė, spardė visi trys, du ar tik vienas. Ä®sidėmėjo tik tai, kad vienas iÅ¡ vyrų, kuris mušė gulintį vyrÄ , ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, kiti du buvo be kepurių.

Liudytojui priėjus prie jų, vienas normalaus kÅ«no sudėjimo vyras be kepurės pasislėpė už kiosko, prie kurio buvo muÅ¡amas vyras. Kitas vyras, kuris irgi buvo be kepurės, stambaus kÅ«no sudėjimo, artinosi prie jo ir liepė nesikiÅ¡ti, eiti namo. Trečias vyras su juodos spalvos kepure stovėjo prie gulinčio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atsistojo ir vyro su juodos spalvos kepure prašė atiduoti telefonÄ . Liudytojas pagalvojo, kad vyras su juodos spalvos kepure labiausiai mušė nukentėjusįjį, nors nematė, kad bÅ«tent jis bÅ«tų mušęs nukentėjusįjį.

Apskritai nematė, kuris konkrečiai mušė nukentėjusįjį. Apytikriai iÅ¡ 30 metrų matė, kad muÅ¡amas žmogus, o, jam priėjus, jie nustojo jį muÅ¡ti. [...] Grįžęs namo iÅ¡kvietė policijÄ . [...] Vienam pareigÅ«nui liudytojas pasakė, kad vyras, kuris mušė žmogų, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. Policijos automobilyje sėdintį vyrÄ atpažino iÅ¡ kepurės. Nė vieno vyro, kuris mušė nukentėjusįjį, negalėtų atpažinti, nes neįsidėmėjo jų veidų, kaip jie buvo apsivilkę.Apklaustas nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje liudytojas P. J. parodė, kad vienÄ kartÄ gyvenime kvietė policijÄ ir dėl to labai gailisi.

Tuo metu (2003 m.) ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pro langÄ matosi pastatas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 70 metrų. Dviese buvo iÅ¡gėrę berods vienÄ 0,5 l butelį „Starkos“. Per langÄ pamatė, kad spardo žmogų. Mušėsi vienas su vienu. Matė tik du asmenis. Atvyko greitoji, policija. Nei su medikais, nei su policija nebendravo. Policijos pareigÅ«nai parodė asmenį, kurį buvo sulaikę, ir klausė, ar galėjo bÅ«ti tas.

Jis (liudytojas) atsakė: „lygtais tas“. Kiek atsimena, daugiau sulaikytųjų nebuvo.Pagarsinus liudytojo P. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai nurodė, kad su nukentėjusiuoju nebendravo, jį matė greitosios mašinoje. Vienas artinosi prie jo (liudytojo) ir liepė iš čia dingti, kitas buvo su kepure, dar vienas nuėjo už kioskelio. Iš viso jų buvo trys.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. (1 t., 43-44 b. l.) parodė, kad (2003 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 19 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su kolega R.

C.. Apie 2058 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad prie (duomenys neskelbtini), muÅ¡amas žmogus. Nuvykę nurodytu adresu prie buvusių kioskų pamatė sumuÅ¡tÄ vyrÄ , jis iÅ¡ pradžių buvo be sÄ monės. Atgavęs samonę pasakė, kad sumušė trys vyrai ir pagrobė V klasės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA. Apie Å¡ias įvykio detales pranešė budėtojui. Netrukus ekipažas (duomenys neskelbtini) radijo ryÅ¡iu pranešė, kad sulaikė tris įtariamus vyrus. Abu ekipažai juos atvežė į įvykio vietÄ .

Vienas pareigÅ«nas pasakė, kad pas vienÄ iÅ¡ sulaikytųjų apžiÅ«ros metu rado V klasės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA. PareigÅ«nas A. Ž. rastÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ rodė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sunkiai orientavosi aplinkoje, bet pagal telefono knygutėje esančius užraÅ¡us telefonÄ atpažino kaip savo. PareigÅ«nai A. Ž. ir M. po vienÄ iÅ¡ sulaikytųjų vedė ir rodė nukentėjusiajam, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris iÅ¡ jų mušė jį. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos prie liudytojo priėjo liudytojas P. J. ir nurodė, jog tai jis dėl Å¡io įvykio kvietė policijÄ , kad matė įvykį.

Priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo R. L. (jis vienintelis iÅ¡ sulaikytų buvo su juodos spalvos kepure), P. J. pasakė, kad Å¡is vyras daugiausia mušė nukentėjusįjį. Priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo D. B. ir S. B., P. J. pasakė, kad tai tie patys vyrai, kurie mušė nukentėjusįjį. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatÄ . Vežant R. L., jis aiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo nemušė – gynė nuo jį muÅ¡usių S. B. ir D. B..Akistatos ikitesminio tyrimo metu (2004 m. vasario 5 d. metu) liudytojas R.

K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Liudytojas P. J. iš dalies nesutiko su liudytojo R. K. parodymais, pažymėdamas, kad jį neteisingai suprato. Liudytojas P. J. teigė, kad iš tikrųjų pareigūnui pasakė, jog galbūt vyras su juoda kepure mušė nukentėjusįjį, bet šito netvirtino. Taip pat nebuvo priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo kiti du sulaikyti asmenys, ir nesakė, kad tai tie patys, kurie mušė nukentėjusįjį. Liudytojas P. J. taip tik pagalvojo, bet garsiai nepasakė (1 t., 45-46 b. l.).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A.

Ž. (1 t., 48-49 b. l.) parodė, kad (2003 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 19 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su kolega E. M.. Apie 21 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad netoli (duomenys neskelbtini), muÅ¡amas žmogus. Ä® vykio vietÄ pirmasis atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini). Ekipažas (duomenys neskelbtini) radijo ryÅ¡iu pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) rado sumuÅ¡tÄ vyrÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė trys vyrai ir pagrobė V klasės mobilio ryÅ¡io telefonÄ NOKIA.

Ekipažas (duomenys neskelbtini) išvyko ieškoti spėjamų įtariamųjų. Tarpe tarp (duomenys neskelbtini) namų pastebėjo einančius tris vyrus. Paklausti, iš kur jie eina, visi trys atsakė skirtingai: S. B. – kad eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kitų dviejų su juo ėjusių vyrų nepažįsta; D. B. – kad iš alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), jį pasivijo kiti du vyrai, kuriuos jis pažįsta iš matymo. Trečias vyras, kuris vienintelis buvo su juodos spalvos kepure, nieko neaiškino.

Atlikęs iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ pareigÅ«nas E. M. pas D. B. rado V klasės mobiliojo ryio telefonÄ . Tada iÅ¡kvietė ekipaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) ir dviem policijos automobiliais iÅ¡vežė sulaikytuosius į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje liudytojas P. J. pareigÅ«nui K. nurodė, kad matė, kaip sulaikyti vyrai mušė nukentėjusįjį. Liudytojas pabrėžė, kad vyras su juodos spalvos kepure labiausiai mušė nukentėjusįjį. Liudytojas A. Ž. su pareigÅ«nu M. po vienÄ iÅ¡ sulaikytųjų vedė prie nukentėjusiojo (jis tuo metu sunkiai orientavosi aplinkoje).

Kai privedė R. L., nukentėjusysis kreipdamasis į jį pasakė: „dabar tai prisidirbai“. Kai privedė D. B. ir S. B., nukentėjusysis nepasakė nieko. Nukentėjusysis atpažino iÅ¡ D. B. paimtÄ telefonÄ kaip savo pagal telefono knygutėje esančius įraÅ¡us. Sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatÄ .Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) R. C. ir E. M. nurodė iÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir jų kolegos R. K. ir A. Ž., su kuriais įvykio vakarÄ jie dirbo atitinkamai ekipažuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 50-53 b. l.).Nagrinėjamos bylos teisiamajame teismo posėdyje liudytojai A.

Ž. ir R. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus kaip teisingus ir papildomai parodė, kad nukentėjusysis buvo rusakalbis, kontaktai jo telefone irgi buvo rusiÅ¡ki.Nukentėjusysis A. Å . 2003 m. gruodžio 19 d. protokole – pareiÅ¡kime (1 t., 3 b. l.) nurodė, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2100 val. ties (duomenys neskelbtini) jį sumušė trys nepažįstami vyrai ir iÅ¡ striukės kiÅ¡enės pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 5110, kurio vertė 150 Lt, su “Tele2” kortele už 40 Lt.Å iaulių miesto 1-ojo PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesnysis inspektorius R.

L. 2003 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., 4 b. l.) nurodė, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2300 val. nuvyko į VĮŠL neurologinį skyrių, kur dėl veido sumuÅ¡imo ir smegenų sukrėtimo paguldytas A. Å .. Nukentėjęs pareiÅ¡kė, kad konflikto su trimis nepažįstamais metu jį sumušė du iÅ¡ tų vyrų bei iÅ¡ striukės pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole su nubraižyta schema (1 t., 5-7 b. l.) užfiksuota 2003 m. gruodžio 19 d.

įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2356 (1 t., 13-14 b. l.) teigiama, kad A. Å . buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: veido sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda lÅ«pos gleivinėje. Sužalojimai atitinka (jo nurodytas) įvykio aplinkybes ir laikÄ . Padaryti sužalojimus reikėjo dviejų smÅ«ginių kontaktų bukais kietais daiktais į veidÄ . Sužalojimai nebÅ«dingi griuviminei traumai. A. Å . padaryti sužalojimai traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokoluose (1 t., 29-32 b. l.) užfiksuota pas D.

B. rasto mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia 5110“, kurio IMEi Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele apžiÅ«ra.Nukentėjusysis 2004 m. sausio 19 d. praÅ¡ymu (1 t., 38 b. l.) prašė nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nes įtariamieji D. B., R. L. ir S. B. jo atsiprašė, padarytÄ Å¾alos dėl jo sužalotos sveikatos atlygino. Jis jiems jokių pretenzijų neturi.Netrukus po įvykio nukentėjusiojo A. Å . blaivumo nenustatinėjo, tačiau Å iaulių ligoninės 2004 m. vasario 24 d. pažymėjime (1 t., 37 b. l.) teigiama, kad A.

Å . 2003 m. gruodžio 19 d. diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir girtumas.2003 m. gruodžio 20 d. 110 val. R. L. nustatytas lengvas – 1,10 %0 – girtumo laipsnis; (1 t., 80 b. l.).Å iaulių miesto apylinkės teismas (baudžiamosios bylos Nr. 1-243-885/2011) įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu D. B., S. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiuoju; procesÄ dėl 72 Lt žalos atlyginimo priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM nutraukė, kadangi S. B. savanoriÅ¡kai sumokėjo žalos atlyginimÄ (1 t., 196-197 b. l.; 3 t., 82, 90-94 b. l.).Å ioje (iÅ¡skirtoje) baudžiamojoje byloje kaltinamasis R.

L. kaltintas tuo, kad bendrais tyčiniais veiksmais veikdamas bendrininkų grupe apiplėšė nukentėjusįjį. Kaltu jis neprisipažino; nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė, mobilaus ryÅ¡io telefono neatėmė ir apskritai, kol kažkas jį mušė ir pagrobė telefonÄ , buvo nuėjęs atlikti gamtinių reikalų, o, grįžęs ir pamatęs sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, jį gynė nuo kitų savo draugų.Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis - bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).Remdamasis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. paaiÅ¡kinimais, liudytojų (policijos pareigÅ«nų), iÅ¡ dalies liudytojo P. J., nukentėjusiojo parodymais, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamasis 2003 m. gruodžio 19 d. apie 2100 val. už kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini), stumdė ir mušė nukentėjusįjį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jo pagrobti (arba jis pats atiduotų) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į liudytojo R. K. parodymus, kad nukentėjusysis jam sakė, jog jį sumušė trys vyrai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui nukentėjusysis apibÅ«dino jį sumuÅ¡usius tris vyrus pagal Å¡iuos kriterijus: vienas – stambaus kÅ«no sudėjimo ir prastai moka rusų kalbÄ (tai bÅ«dinga S. B.), antras – lieso kÅ«no sudėjimo, atrodė jauniausias iÅ¡ visų trijų (tokie požymiai atitinka D. B. bruožus, jis iÅ¡ tikrųjų yra 10 m. jaunesnis nei R. L. ir 5 m. nei S. B.), trečias – su juodos spalvos kepure (atmetimo bÅ«du lieka R.

L.). PanaÅ¡ius esminius nukentėjusįjį užpuolusių asmenų kriterijus nurodė liudytojas P. J.. Teismas atmeta atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. paaiÅ¡kinimus, esÄ su žiemine kepure buvo S. B.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai kalbėjo, kad su kepure buvo tik vienas iÅ¡ nukentėjusįjį muÅ¡usių asmenų. Pirmos apklausos metu R. L. pripažino, kad (įvykio vietoje) buvo su juodos spalvos kepure, neminėjo, kad kažkuriuo metu jÄ bÅ«tų nusiėmęs, susikeitęs su S. B..

Kad žiemÄ dengti galvÄ kepure labiausiai iÅ¡ trijų buvo aktualu R. L., netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad, kaip matyti iÅ¡ R. L. 2003 m. spalio 20 d. praÅ¡ymo iÅ¡duoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę (1 t., 157 b. l.), jis buvo beveik plikas, o S. B. ir D. B., kaip nurodė nukentėjusysis, - atitinkamai tamsiais ir Å¡viesiais plaukais. Atkreiptinas dėmesys, kad toks skiriamasis požymis kaip kÅ«no sudėjimas, skirtingai nei plaukų ilgis, spalva ir t. t., negali bÅ«ti staiga dirbtinai pakeičiamas.

Todėl netgi tuo atveju, jei S. B. kažkuriuo incidento momentu dėvėjo kepurę, liudytojas P. J. matė, kaip gulintį nukentėjusįjį mušė bÅ«tent vyras su kepure (t. y. R. L.), normalaus kÅ«no sudėjimo vyras be kepurės (D. B.) pasislėpė už kiosko, prie kurio buvo muÅ¡amas nukentėjusysis, o stambaus kÅ«no sudėjimo vyras be kepurės (S. B.) liepė liudytojui P. J. nesikiÅ¡ti ir eiti namo. Liudytojas P. J. girdėjo, kaip nukentėjusysis vyro su kepure (R. L.) prašė atiduoti telefonÄ .

Å is įvykio fragmentas sutampa su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. paaiÅ¡kinimais. Teismas atmeta nukentėjusiojo parodymų dalį, kad, bÅ«damas prie kioskų, R. L. nematė, su juo nekalbėjo, grÄ Å¾inti telefono neprašė ir apskritai apie iÅ¡ jo pagrobtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ sužinojo tik gulėdamas ligoninėje. Liudytojų (policijos pareigÅ«nų) teigimu, nukentėjusysis įvykio vietoje kurį laikÄ buvo be sÄ monės, vėliau Å¡iek tiek atsipeikėjęs pasakė, kad iÅ¡ jo pagrobė V klasės mobilų telefonÄ NOKIA.

PagrobtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ pareigÅ«nai operatyviai surado ir grÄ Å¾ino nukentėjusiajam. Pastarasis pagal telefone esančius rusiÅ¡kus įraÅ¡us atpažino šį telefonÄ kaip savo. Kai pareigÅ«nas A. Ž. privedė prie nukentėjusiojo R. L., nukentėjusysis kreipdamasis į jį (R. L.) pasakė: „dabar tai prisidirbai“; parodžius kitus du to vakaro įvykio dalyvius, nukentėjusysis nieko nesakė. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ [...] pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų (BK 180 str. 1 d.).Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, iÅ¡dėstytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimo sudėtis materiali: prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir pagrobtas turtas. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už veikos dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, bÅ«dingas siekis neteisėtai (kitų asmenų sÄ skaita) praturtėti.

Nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas nelaikomas kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.), nes, pasak kaltinamojo, jis atsiprašė ne už savo, o už savo draugų neteisėtus veiksmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jÄ darant (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už KET ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, pažeidimÄ nuosavybei, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; teistas už pasikėsinimÄ pavogti ir plėšimÄ , bausmę atliko, teistumas už ankstesnius nusikaltimus, iÅ¡skyrus du pastaruosius, iÅ¡nykęs (1 t., 79, 145-147, 149-154 b. l.; 2 t., 125-127 b. l.; 3 t., 16-20, 33-37 b. l.; 4 t., 10-12 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

PsichiÅ¡kai sveikas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. VÅ¡Ä® Å iaulių asmens sveikatos priežiÅ«ros centre (pas narkologÄ ) nesilankė (1 t., 159, 161 b. l.). Pagal buvusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai (1 t., 167, 236 b. l.; 4 t., 99-104 b. l.). IÅ¡situokęs, gyvena su sugyventine. Turi rimtų sveikatos sutrikimų: serga hepatitu C, I tipo cukriniu diabetu, lėtiniu pankreatitu, stemplės iÅ¡varža, diagnozuotas deÅ¡inės rankos bicepso raumenų sausgyslės plyÅ¡imas, blogėja regėjimas (4 t., 109-120, 131-132 b. l.; 5 t., 10 b. l.).Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , aptartų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Ä®vertinęs iÅ¡vardintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė kaltinamajam už brutalų savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ yra laisvės atėmimas, bet bausmės trukmė parenkama mažesnė negu sankcijos vidurkis (BK 50 str.).Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laikÄ santykiu 1:1 įskaitomas R. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2003 m. gruodžio 23 d. 1340 val. iki 2003 m. gruodžio 24 d. 1400 val. (2 paros) ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 8 d. (41 para) (1 t., 81, 88 b. l.; 2 t., 77-78 b. l.; 4 t., 53-54, 151-153 b. l.).Atsižvelgęs į sunkiÄ dabartinę kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, kuri įkalinimo sÄ lygomis galėtų dar labiau komplikuotis ir turėti negrįžtamų padarinių, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms, teismas minimaliam terminui atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Ä¯pareigodamas kaltinamÄ jį savo vardu atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo už įvykdytÄ plėšimÄ (BK 75 str. 2 d. 1 p.).Kaip nebereikalinga naikinama kaltinamajam Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2004 m. kovo 19 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 98 b. l.), o, nuosprendžiui įsiteisėjus, - Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi skirta kita kardomoji priemonė – užstatas (4 t., 148 b. l.) (BPK 133 str. 6 d., 139 str. 2 d.).Kaltinamasis pagal Europos areÅ¡to orderį pargabentas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ (2 t., 93-103 b. l.; 4 t., 44, 48 b. l.).

Pargabenimas atsiėjo 1 614,49 EUR arba 5 574,50 Lt (4 t., 58-65 b. l.). Å i suma pripažįstama proceso iÅ¡laidomis ir priteisiama iÅ¡ kaltinamojo Policijos departamentui prie LR VRM ((duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1 d.). Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a: R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laikÄ santykiu 1:1 įskaityti R.

L. laikino sulaikymo laikÄ (dvi paras) ir suėmimo laikÄ (keturiasdeÅ¡imt vienÄ parÄ ).Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigojant R. L. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savo vardu atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo A. Å . už įvykdytÄ plėšimÄ .Panaikinti R. L. Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2004 m. kovo 19 d. nutarimu skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi skirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â€“ užstatÄ , užstato davėjai R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant 2 896,20 EUR (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 20 euro centų), kas atitinka 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų), kuriuos ji sumokėjo 2014 m. spalio 8 d. (mokėjimo nurodymo Nr. nenurodytas).R. L. pargabenimo pagal Europos areÅ¡to orderį iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 614,49 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiolika eurų 49 euro centus), kas atitinka 5 574,50 Lt (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus 50 centų), pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ R.

L. Policijos departamentui prie LR VRM, į. k. 188785847 (atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                               Alma BerniÅ«naitė