Legislator Case Law & Legislation
32ee0962-0d56-45f7-8ff5-9308fba19dea AI generated

32ee0962-0d56-45f7-8ff5-9308fba19dea · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 32ee0962-0d56-45f7-8ff5-9308fba19dea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė, pagal vertintojo ataskaitÄ , 1 600 Eur; priekabÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 500 Eur;

Legislator headnote

AI generated

32ee0962-0d56-45f7-8ff5-9308fba19dea · Klaipėdos apygardos teismas: ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, nevertinamÄ . IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 7 800 Eur. 1.6.3. Už atsakovei R. Å . atitekusį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . G. Å . 350 Eur piniginę kompensacijÄ . 1.7. Padalyti pinigines lėšas: 1.7.1. Nustatyti, kad 1/2 dalis piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 30 d. G. Å . atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, sudarančių 87,52 Eur, atitenka G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-254-796/2023 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00799-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. Å . dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, žemės Å«kio kooperatyvas „Dobilo lapas“, ir atsakovės R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. Å . dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo, skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. Å . 2022 m. gegužės 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. Nutraukti tarp G. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Å . (ikisantuokinė pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta yra atsakovė. 1.2. Palikti ieÅ¡kovui tÄ pačiÄ pavardę, kuri buvo suteikta sudarius santuokÄ , – Å .. 1.3.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 518 pagrindu (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas), teisiškai registruotas G. Š. ir R. Š. vardu, kurio vertė, viešojo registro duomenimis, yra 6 053 Eur, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2594, pagrindu R.

Å . vardu (toliau – ir gyvenamasis namas), po rekonstrukcijos, kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 77 200 Eur, ir naujai pastatyti statiniai: Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 250 Eur; malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 1 050 Eur; pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 144 Eur; aikÅ¡telė (betono trinkelių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 240 Eur; tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 576 Eur; bendra nekilnojamojo turto vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra iÅ¡ esmės pagerinti arba naujai pastatyti, todėl yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir įtraukiami į santuokoje įgyto dalytino turto balansÄ . 1.4.

Padalyti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ tokia tvarka: 1.4.1. Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 6 053 Eur, gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po rekonstrukcijos, kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 77 200 Eur, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 250 Eur; malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 1 050 Eur; pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 144 Eur; aikÅ¡telę (betono trinkelių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 240 Eur; tvorÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 576 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), jų bendra vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, ir suteikti teisę R.

Å . įregistruoti vieÅ¡ajame registre gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po rekonstrukcijos, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telę (betono trinkelių) (unikalus Nr. 1985 m. spalio 3 d.), tvorÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise.

2) Priteisti iÅ¡ R. Å . 34 890 Eur piniginę kompensacijÄ G. Å ., nustatant, kad kompensacija turi bÅ«ti sumokėta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke (toliau – ir G. Å . atsiskaitomoji sÄ skaita). 1.5. Jeigu atsakovė R. Å . nesutiks ieÅ¡kovui sumokėti kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ , taikyti alternatyvų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo variantÄ : 1.5.1.

Priteisti G. Å . nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 6 053 Eur, gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po rekonstrukcijos, kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 77 200 Eur, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 250 Eur; malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 1 050 Eur; pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios, vertė vieÅ¡ojo registro duomenimis, 144 Eur; aikÅ¡telę (betono trinkelių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 240 Eur; tvorÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 576 Eur, jų bendra vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir suteikti teisę G.

Å . įregistruoti vieÅ¡ajame registre gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po rekonstrukcijos, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telę (betono trinkelių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise.

2) Priteisti iÅ¡ G. Å . 60 623 Eur piniginę kompensacijÄ R. Å ., nustatant, kad kompensacija turi bÅ«ti sumokėta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į R. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . 1.6. Padalyti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ : 1.6.1. Priteisti G. Å . asmeninės nuosavybės teise:

1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė, pagal vertintojo ataskaitÄ , 1 600 Eur;

2) priekabÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 500 Eur;

3) motorinį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, registruotÄ (duomenys neskelbtini) gyventojo A. G. (A. G.) vardu (Lietuvos Respublikoje neregistruotas), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal įgijimo dokumentus, 5 000 Eur;

4) ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, nevertinamÄ . IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 7 100 Eur. 1.6.2. Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise:

1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiÅ¡kai registruotÄ R. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 7 800 Eur;

2) ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, nevertinamÄ . IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 7 800 Eur. 1.6.3. Už atsakovei R. Å . atitekusį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . G. Å . 350 Eur piniginę kompensacijÄ . 1.7. Padalyti pinigines lėšas: 1.7.1. Nustatyti, kad 1/2 dalis piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 30 d. G. Å . atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, sudarančių 87,52 Eur, atitenka G.

Å .. 1.7.2. Priteisti iÅ¡ G. Å . R. Å . 1/2 dalį piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 30 d. G. Å . atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, sudarančių 87,52 Eur. 1.7.3. Nustatyti, kad 1/2 dalis piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 30 d. R. Å . atsiskaitomojoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke (toliau – ir R. Å . atsiskaitomoji sÄ skaita), sudarančių 275,05 Eur, atitenka R. Å .. 1.7.4. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . ieÅ¡kovui G. Å . 1/2 dalį piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės R.

Å . atsiskaitomojoje, sudarančių 275,05 Eur. 1.8. Priteisti iÅ¡ G. Å . R. Å . 2 678,25 Eur piniginių lėšų, gautų iÅ¡ individualios veiklos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 1.9. Ä®skaityti į R. Å . turimÄ sumokėti G. Å . 35 515,05 Eur bendrÄ kompensacijÄ G. Å . turimÄ sumokėti 2 765,77 Eur kompensacijÄ R. Å . ir nustatyti, kad galutinė kompensacijos suma yra 32 749,28 Eur, jÄ R. Å . privalo sumokėti į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1.10.

Pripažinti, kad 345/518 dalys žemės sklypo, susidedančio iš 5,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 740/1110 dalių miško ūkio paskirties žemės, susidedančios iš 11,1842 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-862, pagrindu, teisiškai registruotų G. Š. vardu, santuokinėmis lėšomis nėra pagerintos ir yra asmeninė G. Š. nuosavybė. 1.11. Priteisti iš atsakovės ieškovui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 1.12.

Priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. 1.13. Atsakovės visus priešieškinio reikalavimus atmesti.

2. Atsakovė R. Å . 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. birželio 13 d. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė: 2.1. Nutraukti tarp ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å . (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo G. Å . kaltės. 2.2. Priteisti atsakovei R. Å . 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . 2.3. Palikti po santuokos nutraukimo atsakovei R. Å . pavardę „Š.“. 2.4. Nustatyti, kad ginčo Å¡alių santuokos nutraukimas ieÅ¡kovo G.

Å . ir atsakovės R. Å . turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. 2.5. Nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalyti (duomenys neskelbtini) ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 5 980 Eur, taip: 2.5.1. Priteisti R. Å . asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5 980 Eur, natÅ«ra. 2.5.2. Priteisti G. Å . iÅ¡ atsakovės R.

Å . 119,60 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovei R. Å . tenkančiÄ didesnę (duomenys neskelbtini) ha ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. 2.6. Pripažinti, kad 345/518 dalys žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 58,100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 74/1110 dalys (čia ir toliau pripažintina raÅ¡ymo apsirikimu, kadangi, byloje esančio VĮ Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, įregistruota 740/1110 dalių) žemės sklypo (miÅ¡kų Å«kio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iÅ¡ 11,1842 ha, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 4 434 Eur, įgytos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 1-862 pagrindu G.

Š. vardu, ieškovui G. Š. ir atsakovei R. Š. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2.7. Padalyti 345/518 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 58,100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 74/1110 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš 11,1842 ha, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 4 434 Eur, taip: 2.7.1. Priteisti ieškovui G. Š. asmeninės nuosavybės teise 345/518 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 58,100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 74/1110 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš 11,1842 ha, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 4 434 Eur. 2.7.2.

Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 2 217 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui G. Å . tenkančiÄ didesnę dalį 345/518 dalių žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 58,100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 74/1110 dalių žemės sklypo (miÅ¡kų Å«kio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iÅ¡ 11,1842 ha, esančių (duomenys neskelbtini) 2.8. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės R. Å . naudai 80 634,72 Eur dydžio skolÄ . 2.9. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 2.10.

Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise priekabÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 500 Eur. 2.11. Priteisti ieÅ¡kovui G. Å . asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4 070 Eur. 2.12. Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 7 845 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui G. Å . tenkančiÄ didesnę turto dalį. 2.13. Pripažinti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 3 000 Eur, atsakovei R.

Å . priklauso asmeninės nuosavybės teise. 2.14. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad R. Å . ir G. Å . santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2020 m. gruodžio 30 d., reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ ir praÅ¡o teismo: 2.14.1. Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise:

1) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 3 000 Eur;

2) priekabÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 500 Eur. 2.14.2. Priteisti ieÅ¡kovui G. Å . asmeninės nuosavybės teise:

1) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4 070 Eur;

2) motorinį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, rinkos vertė 8 000 Eur. 2.14.3. Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 10 345 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį. 2.15. Priteisti atsakovei R. Å . 1/2 dalį santuokos metu Å¡alių sukauptų piniginių lėšų, buvusių 2020 m. gruodžio 31 d. G. Å . vardu atidarytose banko sÄ skaitose. 2.16. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; atsakovės R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: 3.1. Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å ., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo G. Å . kaltės. 3.2. IÅ¡registruojant santuokÄ Å¡alims palikti santuokines pavardes „Š.“ ir „Š.“. 3.3. Nustatyti, kad santuokos iÅ¡irimas Å¡alims teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. birželio 30 d. 3.4.

Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . 3.5. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 6 053 Eur, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos, kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 77 200 Eur, ir naujai pastatyti statiniai: Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 250 Eur, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 1 050 Eur, pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 144 Eur, aikÅ¡telė (betono trinkelių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 240 Eur, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 576 Eur, bendra nekilnojamojo turto vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra iÅ¡ esmės pagerinti arba naujai pastatyti, todėl yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir traukiami į santuokoje įgyto dalytino turto balansÄ . 3.6.

Padalyti G. Å . ir R. Å . santuokoje įgytÄ bendrÄ turtÄ : 3.6.1. Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytÄ turtÄ : (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 6 053 Eur, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos, kurio vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 77 200 Eur, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio, vertė vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 250 Eur, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 1 050 Eur, pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 144 Eur, aikÅ¡telę (betono trinkelių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 5 240 Eur, tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 576 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, ir suteikti teisę R.

Å . įregistruoti vieÅ¡ajame registre gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos, naujai pastatytus statinius: Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę (betono trinkelių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. 3.6.2. Priteisti atsakovei R. Å . asmeninės nuosavybės teise kilnojamÄ jį turtÄ :

1) priekabÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 500 Eur;

2) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiÅ¡kai registruotÄ R. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 5 400 Eur;

3) ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, nevertinamÄ ; 4) 362,57 Eur piniginių lėšų, buvusių banko sÄ skaitose 2020 m. gruodžio 30 d. 3.6.3. Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 2 678,25 Eur piniginių lėšų, gautų iÅ¡ individualios veiklos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 3.6.4. Priteisti ieÅ¡kovui G. Å . asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytÄ turtÄ :

1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, vidutinė rinkos vertė 1 600 Eur;

2) motorinį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, registruotÄ (duomenys neskelbtini) gyventojo A. G. vardu (Lietuvos Respublikoje neregistruotas); vidutinė rinkos vertė 6 500 Eur;

3) ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ G. Å . vardu, nevertinamÄ . 4) 362,57 Eur piniginių lėšų, buvusių banko sÄ skaitose 2020 m. gruodžio 30 d. 3.7. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . 32 314,94 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui G. Å ., nustatant, kad kompensacija turi bÅ«ti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . 3.8.

Ä®skaityti į R. Å . G. Å . turimÄ sumokėti 32 314,94 Eur bendrÄ kompensacijÄ G. Å . turimÄ sumokėti R. Å . 2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) kompensacijÄ ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad galutinė kompensacijos suma yra 28 636,69 Eur, jÄ R. Å . privalo sumokėti į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 3.9. Pripažinti, kad 345/518 dalys žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 5,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 740/1110 dalių miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės, susidedančios iÅ¡ 11,1842 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1‑862, pagrindu, teisiÅ¡kai registruotų G.

Š. vardu, santuokinėmis lėšomis nėra pagerintos ir yra asmeninė G. Š. nuosavybė. 3.10. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. 3.11. Priteisti iš atsakovės R. Š. ieškovui G. Š. 633,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nustatęs, kad ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė, kad atsakovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir kad dėl jos kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas nusprendė, kad nors negalima vienareikšmiškai teigti, jog santuoka iširo dėl to, kad ieškovas buvo neištikimas, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau yra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė kitas sutuoktinio pareigas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nebuvo lojalus atsakovei, bendraudamas socialiniuose tinkluose su kitomis moterimis, nerodė atsakovei pagarbos, jÄ Å¾emino. Toks ieÅ¡kovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie 2018 m. rugpjūčio 3 d. fizinio smurto prieÅ¡ atsakovę atvejį, pripažino, kad ieÅ¡kovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų.

Teismas pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę, nebuvo jai lojalus, dėl to santuokÄ nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės.

5. Teismas pripažino, kad dėl ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , garbės ir orumo sumenkinimÄ , buvo sugriauti jos lÅ«kesčiai turėti darniÄ Å¡eimÄ . Ä®vertinęs Å¡alių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«dį, laipsnį, Å¡alių turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos patirti iÅ¡gyvenimai bÅ«tų pakenkę jos tolesniam gyvenimui ar sveikatai, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

6. Teismas nustatė, kad, pripažinus ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutrÅ«kimo, jis neturi teisės reikalauti taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog Å¡alių bendras gyvenimas nutrÅ«ko nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., dėl to atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti, kad santuokos iÅ¡irimas Å¡alims teisines pasekmes sukėlė nuo nurodytos datos, atmetė. Teismas įvertino, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. (iki ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų) bendrÄ gyvenimÄ patvirtina Å¡alių bendras gyvenimas kartu tuose pačiuose namuose ir bendro Å«kio vedimas – abu naudojosi tais pačiais daiktais, abu mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

Nustatyta, kad ir po 2018 m. rugpjūčio 3 d. Å¡alys vykdė bendrÄ verslÄ ((duomenys neskelbtini) veiklÄ ), naudojosi bendromis pajamomis, Å¡ventė bendras Å¡ventes, naudojo bendrai uždirbtas lėšas, Å¡alys turėjo bendrÄ skolÄ â€“ 2017 m. vasario 20 d. gavo 10 000 Eur paskolÄ bÅ«sto remontui, paskola grÄ Å¾inta iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos 2020 m. vasario 20 d.

7. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo dėl asmeninio turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įvertino, kad nors atsakovė teigė, jog gyvenamojo namo renovacija buvo vykdoma iÅ¡imtinai atsakovės tėvų duotomis piniginėmis lėšomis, tačiau atsakovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovė, norėdama įrodyti, jog 2005 m. rugsėjo 10 d. tikrai gavo dovanų iÅ¡ savo tėvų, privalėjo Å¡iÄ sumÄ deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, Taigi, jeigu atsakovė negali pateikti deklaracijos apie per 2005 metus gautas neapmokestinamÄ sias pajamas, vadinasi, tokių pajamų ji negavo.

Teismas įvertino nustatytas aplinkybes, kad atsakovės tėvai sulaukė senatvės, tačiau gyventi pas atsakovę, iki ji gyveno su ieškovu, neatsikraustė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos tėvai turėjo lėšų (35 000 Lt (atitinka 10 136,70 Eur)) duoti atsakovei, kad tas lėšas perdavė atsakovei. Nėra įrodymų, kad dovanojimas buvo suderintas su ieškovu ir kad gauta pinigų suma buvo panaudota bendroms šalių šeimos reikmėms. Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė, jog jis dirbo, turėjo darbo pajamų ir uždirbo lėšų atsakovei priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

8. Nustatyta, kad buvo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad asmeninis atsakovės turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės: atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, pristačius gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ , beveik dvigubai padidintas gyvenamojo namo plotas, pastatyti papildomi pastatai, iÅ¡ esmės atlikti visi lauko ir vidaus apdailos darbai. Atsakovės asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas Å¡alių santuokos metu, jis iÅ¡ esmės pagerintas abiejų Å¡alių bendromis lėšomis ir darbu, atsakovės asmeninio turto vertė iÅ¡ esmės pagerėjo.

Teismas pripažino, kad nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 518 pagrindu, teisiÅ¡kai registruotas G. Å . ir R. Å . vardu, kurio vertė 6 053 Eur, gyvenamasis namas, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu R. Å . vardu, po rekonstrukcijos, kurio vertė 77 200 Eur, ir naujai pastatyti statiniai: Å«kinis pastatas, kurio vertė 5 250 Eur; malkinė, kurios vertė 1 050 Eur; pavėsinė, kurios vertė 144 Eur; aikÅ¡telė (betono trinkelių), kurios vertė 5 240 Eur; tvora, kurios vertė 576 Eur (bendra nekilnojamojo turto vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur), esantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra iÅ¡ esmės pagerinti arba naujai pastatyti, todėl yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir traukiami į santuokoje įgyto dalytino turto balansÄ .

9. Teismas pripažino, kad miško paskirties žemės sklypas (345/518 dalys 58,100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 740/1110 dalių 11,1842 ha žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)), priklausantis ieškovui (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 1-862 pagrindu, laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo asmeninis turtas – miško paskirties žemės sklypas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas.

10. Teismas atskaitos taÅ¡ku, sudarydamas sutuoktinių bendro turto balansÄ , laikė 2022 m. birželio 30 d. (bylos iÅ¡kėlimo diena) buvusį sutuoktinių bendrÄ turtÄ , pinigines lėšas. Teismas sudarė Å¡alių santuokoje įgyto ir dalytino turto balansÄ . Teismas, nustatydamas sutuoktinių nekilnojamojo turto (pastatų, žemės sklypų) vertę, nesirėmė atsakovės pateikta UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto ataskaita Nr. MŽ21/07-288 dėl jos ydingumo ir neatitikties faktiniams duomenims, o vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktais vieÅ¡ojo registro apskaičiavimais, nurodytais naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje.

Teismas nusprendė, jog į sutuoktinių dalytino turto balansÄ Ä¯traukto aptarto nekilnojamojo turto vertė yra 95 513 Eur. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį). Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, nusprendė, jog parinktinas santuokinio turto padalijimo bÅ«das, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

11. Teismas įvertino, kad gyvenamasis namas yra sunkiai dalus, jam atidalyti reikėtų didelių investicijų, tai bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudinga, atsižvelgė į sutuoktinių susiklosčiusius prieÅ¡iÅ¡kus santykius, todėl nusprendė, jog nėra galimybės padalyti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra. Teismas pripažino, kad Å¡alių nekilnojamasis turtas – žemė, gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registruoti R. Å . vardu, kurių vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, 95 513 Eur, priteistini atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina piniginė kompensacija už jam netenkančiÄ turto dalį.

Teismas atsižvelgė, kad gyvenamasis namas iki rekonstrukcijos buvo įgytas asmeniškai atsakovės ir buvo asmeninė jos nuosavybė, dėl to pripažino, jog, nustatant gyvenamojo namo dalis, tikslinga nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovui priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, o atsakovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo dalys, t. y. ieškovui tenkančios gyvenamojo namo dalies vertė 25 733 Eur, o atsakovei tenkančios gyvenamojo namo dalies vertė 51 467 Eur. Ūkinis pastatas, malkinė, pavėsinė, aikštelė (betono trinkelių), tvora, kurių bendra vertė, viešojo registro duomenimis, 12 260 Eur, buvo pastatyti nauji, šalims gyvenant santuokoje, todėl turi būti nustatytos lygios dalys, t. y. po 1/2 dalį, ir ieškovui tenkanti dalis sudaro 6 130 Eur.

Teismas nusprendė, kad žemės sklypas, nors įgytas už didesnę atsakovės asmeninių lėšų dalį, tačiau yra iÅ¡ esmės pagerintas bendromis Å¡alių santuokinėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo darbu, todėl dalytinas į dvi lygias dalis. Sklypo vertė, vieÅ¡ojo registro duomenimis, yra 6 053 Eur, ieÅ¡kovui tenkanti dalis už žemės sklypÄ sudaro 3 027 Eur. Padaryta iÅ¡vada, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas nurodytas nekilnojamasis turtas, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina piniginė kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 34 890 Eur.

12. Teismas nustatė, kad asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priteisinta kilnojamojo turto už 8 100 Eur, o atsakovei – už 5 900 Eur. Už ieÅ¡kovui atitekusį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 2 200 Eur piniginė kompensacija. Pasisakydamas dėl piniginių lėšų padalijimo teismas nustatė, kad atsakovės banko sÄ skaitose 2020 m. gruodžio 30 d. buvo iÅ¡ viso 550 Eur, o ieÅ¡kovo – 175,04 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai turėtų bÅ«ti priteista 375,06 Eur piniginė kompensacija.

Teismas nustatė, kad atsakovei tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ (34 890 Eur) už jam netenkančiÄ santuokinio turto dalį (už nekilnojamÄ jį turtÄ ), ieÅ¡kovui tenka pareiga sumokėti atsakovei piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį (kilnojamÄ jį turtÄ (2 200 Eur), pinigines lėšas (375,06 Eur) ir, atlikus sutuoktinių tarpusavio mokėjimų įskaitymus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 32 314,94 Eur piniginė kompensacija.

Byloje nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. šalys jokių bendrų kreditinių įsipareigojimų neturėjo.

13. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti atsakovei likusiÄ trÅ«kstamÄ dalį jo gautų iÅ¡ individualios veiklos lėšų, tai yra 2 678,25 Eur už 2021 m. sausio–gegužės mėnesius, kai jie jau nebevedė bendro Å«kio ir kartu nebegyveno, už atsakovės pagalbÄ jam, vykdant individualiÄ veiklÄ , yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Teismas įskaitė į R. Å . G. Å . turimÄ sumokėti bendrÄ 32 314,94 Eur kompensacijÄ G. Å . R. Å . turimÄ sumokėti 2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) kompensacijÄ ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nustatė, kad galutinė kompensacijos suma yra 28 636,69 Eur, jÄ R. Å . privalo sumokėti į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

15. Teismas, atsakovei neįrodžius, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinė paslaugų sutartis, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 80 634,72 Eur skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas veiklÄ vykdė individualios veiklos pažymos pagrindu, neturėdamas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos pažymėjimo. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos pažymėjimus turėjo ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai: atsakovė (nuo 2014 m.) ir atsakovės sÅ«nus D.

B., todėl jie padėjo ieÅ¡kovui vykdyti individualiÄ veiklÄ , atlikdami (duomenys neskelbtini) tyrimus ir tvarkydami dokumentus. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, turėdamas individualios veiklos pažymÄ , veikdamas kartu su atsakove, kaip tos pačios Å¡eimos nariai ir sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini) paslaugas teikė pagal 2016 m. gegužės 11 d. sutartį UAB „Marijampolės pieno konservai“. IeÅ¡kovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutartį, atliko visÄ fizinį darbÄ , o atsakovė ieÅ¡kovui padėjo kaip Å¡eimos narė vykdyti 2016 m. gegužės 11 d. paslaugų sutartį, tvarkydama dokumentus, tai buvo bendra abiejų sutuoktinių veikla ir pajamos, gautos iÅ¡ Å¡ios veiklos, buvo bendros ir priklausė abiem lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovė R. Å . nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis iÅ¡ dalies atmestas, ir praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 16.1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino atsakovės reikalavimo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi ir priteisė tik 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nors, remiantis teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, reikalavimai dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinami visa apimtimi. Teismas neįvertino ieÅ¡kovo elgesio masto ir jo sukeltų pasekmių, neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas žemino atsakovę, jos negerbė, prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtavo, o tai turėjo įtakos ne tik psichologinei, bet ir fizinei atsakovės sveikatai. 16.2.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ nustatyti, kad ginčo Å¡alių santuokos nutraukimas ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo (2021 m. birželio 14 d.). Teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovo deklaratyvia pozicija, pateikta procesiniuose dokumentuose, ir visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo liudijimų teismo posėdžiuose, Å¡ie yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, taip pat nepagrįstai nevertino atsakovės kitų liudytojų argumentų ir dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė.

Abi ginčo Å¡alys pripažįsta, jog po 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio iÅ¡ esmės pasikeitė ginčo Å¡alių tarpusavio santykiai. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ginčo Å¡alių gyvenimas tame pačiame gyvenamajame name patvirtina bendro Å«kio vedimÄ . Ginčo Å¡alys gyveno atskiruose kambariuose. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog bendrÄ Å«kio vedimÄ neva patvirtina tai, jog ginčo Å¡alys naudojosi tais pačiais daiktais, abu mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Taip pat teismas nepagrįstai ginčo Å¡alių santykius sieja su verslo vykdymu.

Teismas remiasi tik ieÅ¡kovo iÅ¡sakytais argumentais dėl naudojimosi bendromis pajamomis, atsakovė su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantė pažymi, jog ieÅ¡kovas neÅ¡ventė su atsakove jiems svarbių Å¡venčių ar sukakčių. Tai, jog dar 2017 m. vasario 20 d. buvo sudaryta kredito sutartis, nepatvirtina, jog ginčo Å¡alys po 2018 m. rugpjūčio 8 d. gyveno kaip Å¡eima. Atsakovė nepamena, kad bÅ«tų pasiraÅ¡iusi tokiÄ sutartį, jai nebuvo žinoma apie Å¡iÄ paskolÄ . Apeliantės teigimu, nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo momento konstatavimo turėjo didelę reikÅ¡mę, nes nebuvo patenkinta didelė dalis atsakovės reikalavimų. 16.3.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir netinkamai ginčo Å¡alims paskirstė nuosavybės dalis. Atsakovė nurodo, kad ji nedeklaravo tėvų dovanotų piniginių lėšų, nes tuo metu jai nebuvo žinoma apie tokiÄ prievolę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylÄ atsakovės pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, t. y. atsakovės ir jos tėvų pasiraÅ¡yto raÅ¡telio.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės sesers R. S. patvirtinimÄ , kad jų tėvai dovanojo atsakovei pinigines lėšas gyvenamajam namui tvarkyti, taip pat nevertino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, jog Å¡iuo metu atsakovės tėvas bÅ«tent ir gyvena kartu su atsakove gyvenamajame name. Dovanotų piniginių lėšų panaudojimas neprivalėjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kovu. 16.4. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl aplinkybių, kuriose buvo sprendžiamas žemės sklypo pagerinimo klausimas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kovo naudai priteisė kompensacijÄ , lygiÄ pusei žemės sklypo vertės. 16.5.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai į dalytino turto balansÄ neįtraukė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertės ir nepagrįstai sprendime nepripažino, jog ieÅ¡kovas sumažino jungtinės nuosavybės turto vertę. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustačius, jog santuokos nutraukimas ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., apeliacinės instancijos teismas turėtų sudaryti ir kitÄ dalytino turto balansÄ , kadangi turtas, kuris buvo įgytas po 2018 m. rugpjūčio 3 d., nėra ginčo Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė ir todėl jis negali bÅ«ti dalytinas. 16.6.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovės reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ , bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, taip teismas pažeidė imperatyviÄ sias proceso teisės normas, jog teismo priimamas procesinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir iÅ¡samiai motyvuotas, nes teismas sprendimÄ grindė prieÅ¡taringomis, neargumentuotomis iÅ¡vadomis, o visi sprendime nurodyti motyvai yra ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos pozicijos atkartojimas. 16.7.

Apeliantės vertinimu, teismo nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ dėl skolos priteisimo lėmė netinkamai teismo nustatytas momentas, nuo kada santuokos nutraukimas ieÅ¡kovui ir atsakovei sukėlė teisines pasekmes. Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai konstatavęs, jog santuokos nutraukimas ieÅ¡kovui ir atsakovei teisines pasekmes sukėlė nuo ieÅ¡kinio pateikimo momento, laikė, jog pajamos, gautos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) veiklos, yra bendros ginčo Å¡alių pajamos. Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo. 16.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuo 17 174,31 Eur iki 8 000 Eur sumažino atsakovei priteistinas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ civilinėje byloje atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . 16.9.

Atsakovės vertinimu, byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas). BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas elgėsi tendencingai, turėjo susidariusiÄ iÅ¡ankstinę nuomonę ir galbÅ«t buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o 2022 m. lapkričio 28 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovui 800 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Esminiai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 17.1. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis niekada nesutiko ir nesutinka su tuo, kad yra kaltas dėl santuokos nutrÅ«kimo. Kadangi bylos nagrinėjimas labai užsitęsė, taip pat siekdamas bylos nagrinėjimo ekonomiÅ¡ko ir racionalumo, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir Å¡iuo metu kaltės klausimas jau nekvestionuojamas.

Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kuo pasireiÅ¡kė jai padaryta neturtinė žala. IeÅ¡kovo teigimu, visi apeliantės argumentai yra iÅ¡galvoti ir klaidinantys teismÄ , apeliantė nori ieÅ¡kovÄ pažeminti ir iÅ¡ jo pasipelnyti, atsakovė byloje teikė tikrovės neatitinkančius ir melagingus paaiÅ¡kinimus, klaidino teismÄ , iÅ¡sigalvojo aplinkybes, siekdama pasirodyti kaip nukentėjusi pusė. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , psichologinį ar fizinį smurtÄ (iÅ¡skyrus 2018 m. rugpjūčio 3 d. atvejį).

Apeliantė nepateikė jokių specialistų ir ekspertų iÅ¡vadų, patvirtinančių, kad pablogėjo jos sveikata. 17.2. IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliantė bandė įrodyti, jog tariamai Å¡alys nevedė bendro Å«kio nuo apeliantės parinktų datų: 2017 m., 2018 m. sausio l d., 2018 m. rugpjūčio 3 d. IÅ¡ apeliacinio skundo nėra galimybės suprasti, kokiÄ datÄ apeliantė laiko bendro gyvenimo nebevedimo pradžia. IeÅ¡kovo vertinimu, apeliantė iÅ¡kraipo faktines aplinkybes. Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Å¡eiminis buitinis konfliktas neturi jokios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms, nes tuo metu jie nenustojo kartu gyventi CK 3.67 straipsnio 2 dalies prasme. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio 30 d., o bendros veiklos nebevykdo nuo 2021 m. gegužės 31 d. IeÅ¡kovo vertinimu, teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. 17.3.

IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmeninis apeliantės turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. 17.4. IeÅ¡kovo įsitikinimu, žemės sklypas, nors įgytas už didesnę atsakovės asmeninių lėšų dalį, tačiau yra iÅ¡ esmės pagerintas bendromis santuokinėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo darbu, todėl teisingai yra padalytas į dvi lygias dalis. KompensacijÄ už tvorÄ ir kiemo aikÅ¡telę ieÅ¡kovas gavo kaip už statinius.

Naujos tvoros ir naujos kiemo aikÅ¡telės pastatymas žemės sklype yra jo vertės pagerinimas iÅ¡ esmės, todėl ieÅ¡kovas mano, kad jokios dvigubos naudos jis negavo. 17.5. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė turi bÅ«ti įtraukta į dalytino turto balansÄ . 2018 m. rugsėjo 20 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė su variklio defektu, jis nurodytas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Už automobilį gauta 8 000 Eur, Å¡ios gautos lėšos buvo deklaruotos ir valstybei sumokėtas pelno mokestis.

Tuo metu dar su apeliante gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, todėl pinigus iÅ¡leido automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ pirkti ir remontuoti. IeÅ¡kovo vertinimu, teismo iÅ¡vada neįtraukti Å¡io automobilio vertės į dalytino turto balansÄ yra teisėta ir pagrįsta. IeÅ¡kovo manymu, teismo padarytos iÅ¡vados ir sudarytas santuokoje įgyto turto balansas yra teisingi ir keisti šį teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. 17.6. IeÅ¡kovo įsitikinimu, teisėta ir pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios miÅ¡ko ir žemės sklypų dalys santuokos metu ir santuokinėmis lėšomis nebuvo pagerintos. 17.7.

IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl apeliantės reikalavimo dėl 80 634,7 Eur skolos priteisimo, nurodo, kad teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alims bÅ«nant sutuoktiniais pajamos buvo bendros, priklausė abiem lygiomis dalimis. Visos iÅ¡ individualios veiklos gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, kad buvo pervedamos į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , buvo panaudotos abiejų Å¡alių pragyvenimui, bendriems Å¡eimos reikalams, panaudotos individualiai veiklai vykdyti. IeÅ¡kovo teigimu, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisdamas skolÄ apeliantei už laikotarpį, kai faktiÅ¡kai jau kartu nebegyveno (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 17.8.

Ieškovo vertinimu, teismas teisingai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. 17.9. Ieškovo nuomone, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir neatitinka realios tikrovės. Apeliantė savo skunde išdėstytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo prezumpcijos ir nepateikė faktų, kurie keltų abejonių dėl jos nešališkumo.

IeÅ¡kovo vertinimu, apeliantės iÅ¡dėstyti nuogÄ stavimai ir abejonės yra tiesiogiai susiję su tuo, kad, apeliantės požiÅ«riu, teismo sprendimas neatitiko jos lÅ«kesčių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl ginčo esmės 20. Apeliaciniu skundu atsakovė R. Å . praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo turinio ir skunde iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis iÅ¡ dalies atmestas. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 21.

Apeliantė nurodo, kad, jos vertinimu, byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantė savo pozicijÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi tendencingai, turėjo susidariusiÄ iÅ¡ankstinę nuomonę ir galbÅ«t buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

22. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atvejis, kai byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sÄ voka „teisėtos sudėties teismas“ reiÅ¡kia, jog nagrinėjant civilinę bylÄ nebÅ«tų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑209‑916/2021).

23. Viena tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas (CPK 68 straipsnis). Taip pat CPK 65, 66 straipsniuose ir 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo iÅ¡samiai aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑10-1075/2020. EŽTT praktikoje nurodoma, kad neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimÄ . Teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

25. Taikant subjektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ yra laikomasi teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos, kuri reiÅ¡kia, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali bÅ«ti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijÄ . Taikant objektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams. Taip pat pabrėžiama, kad nors suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 ir joje nurodytÄ EŽTT praktikÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑51-701/2023 ir joje nurodytÄ EŽTT praktikÄ ; ir kt.) 26. Byloje nustatyta, kad apeliantė teisingai pažymi, jog 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė žodžiu pareiÅ¡kė pastabÄ , kad jeigu teismas proceso metu trukdys atsakovės atstovei užduoti klausimus, užduos menamuosius klausimus, gali bÅ«ti pasinaudota teise teikti nuÅ¡alinimÄ . Tačiau atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad kol kas pareiÅ¡kė tik pastabÄ ir nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kia.

Pastebėtina, kad apeliantė nurodo, jog nuÅ¡alinimas nebuvo pareikÅ¡tas tikintis, jog likusio proceso metu pirmosios instancijos teismas savo pareigas vykdys tinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko dar 3 teismo posėdžiai, byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Nustatyta, kad atsakovė byloje nuÅ¡alinimo pirmosios instancijos teismui nepareiÅ¡kė. Taigi, nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, kad bylos proceso metu apeliantei ir jos atstovei kilo įtarimas dėl galimo pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau motyvuoto nuÅ¡alinimo pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepareiÅ¡kė.

Apeliaciniame skunde atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi tendencingai ir turėjo susidariusiÄ iÅ¡ankstinę nuomonę, nenurodo konkrečių tokį atsakovės vertinimÄ pagrindžiančių atvejų ir aplinkybių.

27. Apeliantė taip pat nurodo, kad įtarimų dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo sukėlė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) dirba G. Å . giminaitė – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) R. L., ieÅ¡kovo sesuo, ieÅ¡kovo iniciatyva ir jo naudai byloje liudijo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) L. L. dirba (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė remiasi pačiu ieÅ¡kovo giminystės faktu. Pažymėtina, kad Å¡is faktas apeliantei ir jos atstovams buvo žinomas dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, toks ieÅ¡kovo giminystės ryÅ¡ys paminėtas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje atsakovės sÅ«nui D. B. duodant parodymus kaip lydytojui. Atsakovė nuÅ¡alinimų bylÄ nagrinėjusiai teisėjai ir teismui nepareiÅ¡kė. Nurodyta aplinkybė nepatenka tarp CPK 34 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atvejų.

28. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje teismo sprendimo paskelbimÄ atidėjo du kartus. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. nutartys, kuriomis pratęstas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, yra motyvuotos, jose nurodyti motyvai yra susiję ne su bylos Å¡alimis, o su objektyviomis aplinkybėmis.

29. Atsakovė byloje nuÅ¡alinimo pirmosios instancijos teismui nepareiÅ¡kė. Atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡sako savo abejones ir įtarimus dėl galimo pirmosios instancijos teismo (teisėjos) Å¡aliÅ¡kumo, tačiau nepateikia įrodymų, kurie sudarytų pakankamÄ pagrindÄ pripažinti tokias abejones pagrįstomis. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å . santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovo G. Å . kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad jis niekada nesutiko ir nesutinka su tuo, jog jis kaltas dėl santuokos nutrÅ«kimo, tačiau taip pat nurodo, jog, siekdamas bylos nagrinėjimo ekonomiÅ¡ko ir racionalumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir Å¡iuo metu kaltės klausimas jau nekvestionuojamas.

31. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo yra iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčo apeliacine tvarka dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies nekilo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

32. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija.

33. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovas apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai. Taigi apeliacine tvarka tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos fakto, apeliacine tvarka keliamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino tik dalį, o ne visÄ atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl to, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, tačiau nustatė, kad ieÅ¡kovas pažeidė kitas sutuoktinio pareigas – nebuvo lojalus atsakovei, socialiniuose tinkluose bendraudamas su kitomis moterimis, nerodė atsakovei pagarbos, jÄ Å¾emino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatytas ne tik vienos pagrindinių sutuoktinių pareigų (lojalumo pareigos) pažeidimas, tačiau byloje taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę vartojo fizinį smurtÄ . Nurodyta aplinkybė dėl prieÅ¡ atsakovę ieÅ¡kovo pavartoto fizinio smurto byloje buvo nustatyta raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neneigia ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad yra akivaizdu, jog dėl nurodytų ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , garbės ir orumo sumenkinimÄ , buvo sugriauti jos lÅ«kesčiai turėti darniÄ Å¡eimÄ . Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos patirti iÅ¡gyvenimai bÅ«tų pakenkę jos tolesniam gyvenimui ar sveikatai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius duomenis dėl santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«džio ir laipsnio.

36. Byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 3 d. konflikto metu ieÅ¡kovas atsakovei sudavė kumščiu į veidÄ (smakrÄ ), atsakovė nurodė, kad iÅ¡kart patyrė fizinį skausmÄ , o kitÄ dienÄ toje vietoje atsirado kraujosruva. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad apeliantė nesikreipė į teismo medicinos ekspertÄ , į gydymo įstaigÄ ir nesigydė, nes nebuvo sužalota, o tik buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas.

Taigi ieÅ¡kovas neginčija aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. konflikto metu ieÅ¡kovo veiksmai buvo pakankamai stiprÅ«s fiziniam skausmui sukelti. Be to, po Å¡io įvykio atsakovė kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37280-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. R. Å . sukelto fizinio skausmo. Nurodyti duomenys, kad atsakovei suduota į atvirÄ veido sritį, sudaro pakankamÄ pagrindÄ vertinti, jog dėl ieÅ¡kovo fizinio smurto atsakovė ne tik patyrė fizinį skausmÄ , bet dėl to patyrė ir nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , garbės ir orumo sumenkinimÄ .

37. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neįvertino byloje esančių duomenų dėl santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«džio ir laipsnio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alių santuoka tęsėsi ilgÄ laikÄ , daugiau nei 20 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamai pagrįstas ir adekvatus pagal byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, dėl netinkamo įrodymų visumos įvertinimo nustatytas teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 2 000 Eur (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Dėl momento, nuo kurio santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, nustatymo 38. Atsakovė byloje 2022 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kimu dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko tikslinimo pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti, kad ginčo Å¡alių santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodytÄ atsakovės reikalavimÄ atmetė kaip neįrodytÄ ir, vadovaudamasis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad santuokos iÅ¡irimas Å¡alims teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. birželio 30 d. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nurodytas atsakovės reikalavimas atmestas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nurodytas atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.

39. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

40. Nurodytas teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ .

Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

41. Apeliantė akcentuoja, kad abi ginčo Å¡alys pripažįsta, jog po 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio iÅ¡ esmės pasikeitė ginčo Å¡alių tarpusavio santykiai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas byloje nesutiko su atsakovės pozicija, jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2018 m., ir teigė, kad jis su atsakove iki 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. iki tol, kol ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, vedė bendrÄ Å«kį ir naudojosi ta pačia ieÅ¡kovo vardu iÅ¡duota banko kortele, pardavė ir pirko transporto priemones, kartu dirbo ir gautas lėšas naudojo bendriems Å«kio reikalams spręsti.

Pažymėtina, kad byloje pripažinus, jog santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, jis neturi teisės reikalauti taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykęs konfliktas davė pradžiÄ dvasinių santykių suprastėjimui, tačiau kartu nurodo, jog Å¡is įvykis visiÅ¡kai nepakeitė Å¡alių bendro Å«kio vedimo, jie gyveno tuose pačiuose namuose, vedė bendrÄ Å«kį, artimas (intymus) bendravimas nutrÅ«ko palaipsniui, bet dar ne 2018 m.

Taigi ieškovas byloje nepatvirtino atsakovės nurodytos aplinkybės, jog būtent po 2018 m. rugpjūčio 3 d. konflikto ginčo šalys nebegyveno kaip sutuoktiniai.

42. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. R. Å . kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio buitinio konflikto su sutuoktiniu G. Å . (dėl prieÅ¡ atsakovę pavartoto fizinio smurto). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas Å¡alims susitaikius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į atsakovės R.

Å . 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus dėl Å¡alių santykių, taip pat ir po 2018 m. konflikto – atsakovė nurodė, kad po 2018 m. konflikto, kurio metu prieÅ¡ atsakovę pavartotas smurtas, ieÅ¡kovas ir atsakovė susitaikė, atsakovė galvojo, kad „gal dar pasikeis, gal dar gyvensim“ (2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 55 min. 40 sek.). Å iuo aspektu pastebėtina, kad ir 2022 m. balandžio 29 d. patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodžiusi, jog ieÅ¡kovas po 2020 m. gruodžio 31 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, taip pat nurodė, jog atsakovė labai iÅ¡gyveno dėl tokio ieÅ¡kovo poelgio, nes atsakovė niekada nesitikėjo, kad po tiek santuokos metų ieÅ¡kovas nuspręs iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, nors ji ne kartÄ jam buvo atleidusi neiÅ¡tikimybę, smurtÄ , nepagarbų elgesį, tikėdamasi, kad ieÅ¡kovas pasitaisys.

43. Pastebėtina, kad apeliantė nurodo, jog ieÅ¡kovu nebesirÅ«pino jau nuo 2017 m. pabaigos, tačiau kaip Å¡alių faktinio gyvenimo kartu pabaigos momentÄ atsakovė akcentuoja 2018 m. rugpjūčio 3 d., nors po nurodyto momento Å¡alys ir toliau gyveno kartu. Nors apeliantė teigia, kad Å¡alys nevedė bendro Å«kio, nesirÅ«pino bendra buitimi, tačiau apeliantė pati remiasi ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog jis atliko buities ir namų tvarkymo darbus, pirko ir sodindavo gėles, plaudavo indus, tvarkydavo namus.

Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡alys ir toliau kartu naudojosi gyvenamojo namo patogumais, rÅ«pinosi bÅ«stu, aplinkos tvarkymu. Apeliantė pažymi, kad gyvenamasis namas, kuriame ginčo Å¡alys gyveno, buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl ji neturėjo galimybės pakeisti gyvenamosios vietos ir toleravo gyvenimÄ viename name kartu su ieÅ¡kovu. Å iuo aspektu įvertintina, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jau anksčiau, nuo 2018 m., gyveno atskirai, atskiruose kambariuose, tačiau patvirtino, jog su ieÅ¡kovu toliau dirbo kartu ir pinigai buvo pervedami į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ .

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad šalys gyveno skirtinguose gyvenamojo namo kambariuose, nepripažintina kaip esminė, nustatant, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, kadangi vien tokia aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, jog šalių bendro ūkio vedimas nutrūko.

44. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo Å¡alių santykius sieja su verslo vykdymu, atmestini. Nors apeliantė teigia, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) vykdymo nesiejo su tarpusavio santykiais, tačiau, bylos duomenimis, nurodyta veikla ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo verstis santuokos metu, pasiskirstydami darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog Å¡alys ir po 2018 m. rugpjūčio 3 d. tęsė bendrÄ veiklÄ , pripažino reikÅ¡minga ir į jÄ atsižvelgė.

45. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti duomenys yra pakankami konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. (CPK 176, 185 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡ esmės prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl nurodyto atsakovės reikalavimo atmetimo pagrįstumo. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir Å¡io turto padalijimo 46.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir netinkamai ginčo Å¡alims paskirstė nuosavybės dalis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė negavo jokių piniginių lėšų iÅ¡ savo tėvų ir iÅ¡ Å¡ių lėšų gyvenamojo namo netvarkė, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl Å¡io turto padalijimo.

47. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinį stiklo Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetas, tvora, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Å is turtas įgytas iki santuokos su ieÅ¡kovu sudarymo. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad Å¡alių santuokos metu atsakovės gyvenamasis namas buvo renovuotas. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad gyvenamojo namo renovacijos darbai atlikti 2005–2007 metais, o paskutiniai darbai buvo atlikti 2008–2017 metais.

48. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra rekonstruotas, įrengtas antras aukÅ¡tas. Tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo byloje pateiktÄ naujai atliktų kadastrinių matavimų bylÄ (procesinio dokumento Nr. DOK-4466), teisingai nustatė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) kv. m ginčo gyvenamasis namas yra rekonstruotas, po rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m, o gyvenamojo namo vertė nustatyta 77 200 Eur.

Byloje iš naujai atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, kad anksčiau buvę statiniai: šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinti. Visiškai naujai pastatyti statiniai: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelė (betono trinkelių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Visi statiniai yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

49. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės;

2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;

3) kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑506‑969/2018 40 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 29 punktÄ ; ir kt.).

50. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė, kad Å¡alių santuokos metu asmeninis atsakovės turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės: atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , pristačius gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ , beveik dvigubai padidinus gyvenamojo namo plotÄ , pastačius papildomus pastatus, iÅ¡ esmės atlikus visus lauko ir vidaus apdailos darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo argumentų ir neginčija byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog dėl atliktos rekonstrukcijos nurodytas atsakovės asmeninis turtas Å¡alių santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės, taip pat pastatyti visai nauji statiniai – Å«kinis pastatas, malkinė, pavėsinė, aikÅ¡telė (betono trinkelių), tvora. Taigi byloje nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovės asmeninis nekilnojamasis turtas pagerintas iÅ¡ esmės ir toks pagerinimas atliktas Å¡alių santuokos metu.

51. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės asmeninis turtas iš esmės pagerintas abiejų šalių bendromis lėšomis ir darbu. Apeliantė nurodo, kad ji įrodinėjo, jog gyvenamasis namas ir kiti žemės sklype esantys statiniai buvo pastatyti iš atsakovei jos tėvų dovanotų piniginių lėšų, taip pat iš statybinių medžiagų, kurias atsakovei atidavė atsakovės tėvai. Taigi atsakovė laikosi pozicijos, kad iš esmės turtas pagerintas ne abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir ne kito sutuoktinio (ieškovo) lėšomis ar darbu.

52. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

53. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad atsakovės asmeninis turtas iÅ¡ esmės buvo pagerintas santuokos metu abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir ieÅ¡kovo asmeniniu darbu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė iÅ¡laidų, patirtų gerinant gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suvestinę dėl bendros 10 207,06 Eur (35 039,39 Lt ir 58,95 Eur) sumos, taip pat pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir mokėjimo kvitus, susijusius su statybinių ir kitų įrengimo medžiagų, daiktų įsigijimu.

IeÅ¡kovas byloje taip pat pateikė metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, duomenis apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamÄ sias pajamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2004–2008 m. dirbo ir turėjo darbo pajamų, pakankamų atsakovei priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai vykdyti, patvirtina ieÅ¡kovo byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija.

54. Pažymėtina, kad atsakovei prieÅ¡ieÅ¡kinyje laikantis pozicijos ir tvirtinant, jog gyvenamojo namo renovacija buvo vykdoma iÅ¡imtinai atsakovės tėvų duotomis piniginėmis lėšomis, atsakovei tenka procesinė tokių aplinkybių, kuriomis atsakovė remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad 2005 m. atsakovės tėvai ir atsakovė susitarė renovuoti namÄ ir pastatyti antrÄ gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ , taip pat susitarė, jog Å¡iame gyvenamojo namo aukÅ¡te senatvėje gyvens atsakovės tėvai, ir tėvai atsakovei davė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) gyvenamojo namo antrajam aukÅ¡tui įrengti. Å ias aplinkybes atsakovė grindė į bylÄ pateiktu 2005 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡ytiniu susitarimu, sudarytu tarp atsakovės ir jos tėvų.

55. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės į bylÄ pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – atsakovės ir jos tėvų pasiraÅ¡yto raÅ¡telio. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik konkretaus apeliantės akcentuojamo raÅ¡ytinio įrodymo turinį, tačiau kartu visapusiÅ¡kai įvertino įrodymų, susijusių su atsakovės proceso metu įrodinėtomis aplinkybėmis, visumÄ (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis).

56. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo motyvuotus argumentus, kad deklaracijų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarka buvo patvirtinta 2004 m., atsakovei piniginės lėšos buvo dovanotos 2005 m., kai apie prievolę deklaruoti atitinkamas sumas daugeliui asmenų nebuvo žinoma, o pati prievolė deklaruoti pajamas tuo metu buvo savanoriÅ¡ka, be to, atsakovė negali deklaruoti 2005 m. gautų piniginių lėšų, nes suteikiama teisė tikslinti tik paskutinių 5 metų deklaracijas. Ä®vertinus Å¡iuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aplinkybę, jog atsakovė negali pateikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos apie per 2005 m. gautas neapmokestinamÄ sias pajamas, tačiau taip pat įvertino tai, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog nurodomo dydžio lėšos buvo perduotos atsakovei.

Apeliaciniame skunde atsakovė pažymi, kad atsakovės sesuo R. S., kaip liudytoja, byloje patvirtino, jog jų tėvai dovanojo atsakovei pinigines lėšas gyvenamajam namui tvarkyti. Įvertinus liudytojos R. S. 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nustatyta, kad liudytoja nurodė, jog aplinkybę apie tai, kad tėvai padovanojo pinigus atsakovei namui pagerinti, ji sužinojo iš tėvų pasakojimo. Taigi atsakovės sesuo atsakovės nurodomų piniginių lėšų perdavimo momentu nedalyvavo.

Atsakovė byloje nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo perduotos atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos tėvai turėjo nurodytas pinigines lėšas (35 000 Lt (10 136,70 Eur)) ir turėjo galimybę jas duoti atsakovei.

57. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės ir jos tėvų pasirašyto raštelio turinį ir jame nurodytus ketinimus, įvertino bylos duomenis, jog renovuoto gyvenamojo namo pristatytame antrame aukšte nebuvo įrengta virtuvė, tualetas ir dušas, skirti kasdieniam gyvenimui. Taigi nors apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog šiuo metu atsakovės tėvas dėl sunkios ligos gyvena kartu su atsakove gyvenamajame name, ši aplinkybė vienareikšmiškai nepatvirtina būtent atsakovės nurodomo susitarimo vykdymo ir raštelyje nurodytų aplinkybių dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sumos perdavimo atsakovei fakto.

58. Apeliantė akcentuoja, kad piniginių lėšų atsakovės asmeninio turto remontui dovanojimas ir tokių lėšų panaudojimas neprivalėjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kovu. Å iuo aspektu įvertintina tai, kad byloje nepateikta kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovė iÅ¡ savo tėvų kaip dovanÄ faktiÅ¡kai gavo 35 000 Lt (10 136,70 Eur), taip pat objektyvių įrodymų, kad tokios lėšos panaudotos atsakovės asmeninio turto – gyvenamojo namo remontui. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡imtinai tik iÅ¡ atsakovės nurodomų jos tėvų dovanotų lėšų atsakovės asmeninis turtas santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Gyvenamojo namo renovacijos darbais rÅ«pinosi ir darbus organizavo ieÅ¡kovas ir atsakovė kartu.

59. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų byloje esančių įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovės asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas abiejų Å¡alių bendromis lėšomis ir darbu, yra padaryta visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje esančius duomenis ir yra pagrįsta.

60. Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į atliktų pagerinimų mastÄ , kita vertus, į aplinkybę, kad gyvenamasis namas iki rekonstrukcijos buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir teisingai nustatė, kad atsakovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, o ieÅ¡kovui priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, taip pat pagrįstai pripažino, kad Å¡alims nustatytinos lygios dalys į gyvenant santuokoje naujai pastatytus statinius (Å«kinį pastatÄ , malkinę, pavėsinę, aikÅ¡telę (betono trinkelių), tvorÄ ), t. y. po 1/2 dalį.

Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nurodyto turto verčių. Dėl žemės sklypo padalijimo 61. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai pripažino, jog žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas Å¡alių santuokinėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo darbu, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai priteisti kompensacijÄ , lygiÄ pusei žemės sklypo vertės. Teisėjų kolegija su Å¡ia apeliacinio skundo dalimi sutinka iÅ¡ dalies.

62. Bylos duomenimis, atsakovės (duomenys neskelbtini) įsigytas gyvenamasis namas buvo pastatytas ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)kv. m), esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė G. Š. ir R. Š. vardu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 518 ir perdavimo–priėmimo akto pagrindu.

63. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad už valstybei priklausiusio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, dalį 1992 m. iš taupomųjų indėlių buvo atsiskatęs atsakovės pirmasis sutuoktinis V. B., tačiau šis valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris raštu nebuvo įformintas ir žemės sklypo įteisinimo klausimas buvo sprendžiamas ieškovui ir atsakovei jau esant santuokoje.

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 6 d. raštu buvo kviečiama atvykti dėl jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įteisinimo. Dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų paaiškėjus, kad žemės sklypo plotas didesnis, Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dėl (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypo.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas patvirtino, kad už (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ buvo sumokėta atsakovės buvusio sutuoktinio lėšomis, o iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų sumokėta 258 Lt (atitinka 74,72 Eur) tik už naujai iÅ¡matuotÄ 0,0025 ha žemės sklypo plotÄ .

64. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas šalių santuokos metu yra įgytas už didesnę atsakovės asmeninių lėšų dalį. Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytos išvados ginčo apeliacine tvarka nekilo.

65. Byloje tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prašė visÄ Å¾emės sklypÄ priteisti atsakovei, tačiau Å¡alys nurodė skirtingus argumentus dėl sutuoktiniams tenkančios turto dalies ir skirtingÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos kompensacijos dydį. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtos sumos dalis neturi reikÅ¡mės žemės sklypo dalių nustatymui, ir teigė, kad žemės sklypas buvo pagerintas Å¡alims gyvenant santuokoje bendromis abiejų lėšomis ir ieÅ¡kovo darbu.

IeÅ¡kovas rėmėsi vieÅ¡ojo registro duomenimis apie 6 053 Eur žemės sklypo vertę ir tuo pagrindu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 3 027 Eur dydžio kompensacijÄ . Atsakovė, remdamasi kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktos VĮ Registrų centro paieÅ¡kos užklausos apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį duomenimis dėl 5 980 Eur vertės, prašė iÅ¡ jos ieÅ¡kovo naudai priteisti 119,60 Eur dydžio kompensacijÄ (t. y. už ieÅ¡kovui tenkančiÄ 12 kv. m žemės sklypo dalį).

66. Apeliantė pažymi, kad byloje ji laikėsi pozicijos, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sutvarkytas atsakovės pirmojo vyro dar iki Å¡alims pradedant gyventi kartu, o ieÅ¡kovas žemės sklypo pagerinimÄ Ä¯rodinėjo tik deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių santuokos trukmę ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad nuo 2005 m. buvo vykdomi žemės sklype esančio gyvenamojo namo remonto darbai ir pastatyti nauji statiniai žemės sklype, yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas ir aplinka jame buvo tvarkomi iÅ¡ esmės ir Å¡alių santuokos metu.

67. Apeliantė teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo žemės sklype esantys statiniai – tvora, kiemo aikÅ¡telė – įtraukti į dalytino turto balansÄ ir už šį turtÄ ieÅ¡kovui priteista kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga įvertinti ir aplinkybę, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra vientisas namų valdos objektų kompleksas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apeliantės akcentuojamais statiniais taip pat pagerintos naudojimosi žemės sklypu galimybės. Byloje nustačius, kad Å¡alių santuokos metu ginčo žemės sklype buvo ne tik padidintas ir iÅ¡ esmės pagerintas jame esantis gyvenamasis namas, tačiau taip pat tvarkyta aplinka – pastatyti nauji kiti statiniai (Å«kinis pastatas, malkinė, pavėsinė), nuardyta sena ir pastatyta nauja tvora, betono trinkelėmis iÅ¡klota kiemo aikÅ¡telė, yra pakankamas pagrindas pripažinti esminį žemės sklypo pokytį santuokos metu ir pripažinti, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas Å¡alių santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės.

68. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad žemės sklypas įgytas už gerokai didesnę atsakovės asmeninių lėšų dalį. ReikÅ¡minga aplinkybe pripažintina ir tai, kad, bylos duomenims, žemės sklype dar iki Å¡alių santuokos jau buvo pastatytas atsakovės (duomenys neskelbtini) įsigytas gyvenamasis namas, žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) iÅ¡liko nepakitęs. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog žemės sklypas Å¡alių santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis Å¡alių santuokinėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo darbu, tačiau nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypas dalytinas į dvi lygias dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusias žemės sklypo įgijimo aplinkybes, į tai, kad iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų įgyta tik itin maža žemės sklypo dalis (25 kv. m iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kv. m), į atliktų žemės sklype esančių statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) pagerinimų mastÄ , yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) ir nustatyti, kad ieÅ¡kovui priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, o atsakovei priklauso 2/3 dalys žemės sklypo.

69. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo vertė – 6 053 Eur (CK 4.262 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovui tenkanti kompensacija už 1/3 dalį žemės sklypo sudaro 2 017,67 Eur (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, nustatytas teisinis pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ 3 027 Eur ieÅ¡kovui tenkančios kompensacijos už žemės sklypÄ dydį iki 2 017,67 Eur. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į santuokoje įgyto turto balansÄ 70. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalytino turto balansÄ neįtraukė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertės ir nepagrįstai sprendime nepripažino, jog ieÅ¡kovas sumažino jungtinės nuosavybės turto vertę. IÅ¡nagrinėjus Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, jie atmestini kaip nepagrįsti.

71. Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas be atsakovės žinios ir sutikimo, o 2018 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi, atsakovės teigimu, transporto priemonė niekada neturėjo jokio variklio gedimo. Atsakovė teigė, kad rinkoje tokios transporto priemonės vertė yra 12 120 Eur, o transporto priemonė parduota už 8 000 Eur. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovas nepateisinamai sumažino bendrÄ turtÄ , privalo kompensuoti jo vertę ir, sudarant turto balansÄ , atsakovei iÅ¡mokėti 6 060 Eur kompensacijÄ .

72. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

73. Byloje pateikta 2017 m. vasario 21 d. 2 000 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡raÅ¡yta pardavėjos UAB „Autoveinera“ pirkėjui G. Å ., joje nurodyti automobilio trÅ«kumai: automobilis po eismo įvykio, su kėbulo, pakabos ir variklio defektais. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad automobilį remontavo, pradėjo juo naudotis, tačiau remontas nepavyko, nebuvo paÅ¡alintas variklio defektas, reikėjo automobilį ardyti, keisti detales ir Å¡alys sutarė automobilį parduoti.

Kartu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pateikta 2018 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, jos duomenimis, ieÅ¡kovas G. Å . tÄ patį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A. už 8 000 Eur, sutartyje nurodyta informacija apie trÅ«kumÄ â€“ variklio defektas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dėl „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo teismo tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti.

Įvertintina ir tai, kad iš ieškovo 2018 m. mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos duomenų nustatyta, jog 8 000 Eur turto perleidimo pajamos (pajamų rūšies kodas – 16) buvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, pažymi, kad nors apeliantė teigia, jog automobilis parduotas be jos žinios ir sutikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas Å¡alims gyvenant santuokoje ir vedant bendrÄ Å«kį. Be to, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių, jog po 2018 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, Å¡alims gyvenant santuokoje, buvo įgyjami kiti bendri daiktai (automobilis „(duomenys neskelbtini)“, motorinis laivas „(duomenys neskelbtini)“).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės nurodomos jo vertės (12 120 Eur) įtraukimo į dalytino turto balansÄ . Dėl miÅ¡ko paskirties žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe 75. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieÅ¡kovo vardu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 1-862 pagrindu įregistruoti žemės sklypai, t. y. 345/518 dalys 5,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 740/1110 dalių 11,1842 ha žemės sklypo (miÅ¡kų Å«kio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė.

Atsakovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus ieÅ¡kovo vardu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 1-862 pagrindu įregistruotus žemės sklypus įvardija kaip miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ . Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe.

76. Atsakovė nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė argumentais, kad papildomų medžių miÅ¡ke pasodinimas padidino miÅ¡ko vertę, todėl Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog nurodytas ieÅ¡kovo asmeninis turtas, t. y. miÅ¡ko paskirties žemės sklypas, Å¡alių santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

77. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad eglaites jai padovanojo jos pažįstamas A. G. ir tai buvo dovana asmeniÅ¡kai atsakovei, o ne bendrai ieÅ¡kovui ir atsakovei, nes ieÅ¡kovo santykiai su A. G. nebuvo geri. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įvertino tai, kad atsakovės byloje nurodytos aplinkybės dėl eglaičių įgijimo buvo prieÅ¡taringos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (prieÅ¡ieÅ¡kiniuose) nurodė argumentus, jog dar 2014 m. miÅ¡ko paskirties ginčo žemės sklypas buvo apsodintas medžių sodinukais, pirktais iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad A.

G. padovanojo eglaičių sodinukus. Nors apeliantė teigia, kad Å¡i dovana buvo skirta asmeniÅ¡kai atsakovei, tačiau nesant tokius teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų, atsižvelgiant į atsakovės pozicijos bylos nagrinėjimo metu nenuoseklumÄ ir į bylos duomenis, kad Å¡alys su G. buvo Å¡eimos draugai, apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovo asmeninį turtÄ atsakovė pagerino bÅ«tent asmeniniu turtu, atmestini kaip neįrodyti. Be to, byloje liudytoja R. L. nurodė, kad miÅ¡ko mediena ieÅ¡kovo buvo naudojama kurui, statyboms, liudytojas V.

Č. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo miÅ¡ko paruoÅ¡ta mediena buvo naudojama atliekant Å¡alių gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ . Taigi apeliantės teiginiai, kad eglaičių sodinukai buvo dovanoti abiem ginčo Å¡alims ir taip turtas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovo turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas.

78. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo D. B. parodymų, jog miško pagerinimo darbai buvo vykdomi ginčo šalių santuokos metu ir kai miškas jau buvo ieškovo nuosavybė. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje liudytojas D. B. nurodė, jog eglutės pasodintos 2013 m. pavasarį, per kelis kartus, tuo metu, be kitų asmenų, būdavo ir ieškovo motina, ji būdavo kartais. Aplinkybė, kad sodinant eglaites dalyvavo ir ieškovo motina, nurodė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja R. L. 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje nurodė, jog 2011 m. pabaigoje dėl labai prastos motinos sveikatos bÅ«klės parsivežė jÄ gyventi su savimi ir motina jokių Å«kio darbų nebedirbo. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad miÅ¡kas buvo atsodinamas 2009–2010 m. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nepateikta objektyvių ir patikimų įrodymų, jog eglaičių sodinukai buvo sodinami, taip pat kad miÅ¡ko valymo darbai buvo atliekami po to, kai ieÅ¡kovas žemės sklypus įgijo dovanojimo sutarties pagrindu.

79. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , taikymo atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovo miÅ¡ko paskirties žemės sklypas buvo Å¡alių santuokos metu iÅ¡ esmės pagerintas. Bylos duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad nėra CK 3.90 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumos pripažinti ieÅ¡kovo asmeninį turtÄ â€“ miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad miÅ¡ko paskirties žemės sklypas yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl skolos priteisimo 80. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 80 634,72 Eur dydžio skolÄ atsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo.

81. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog santuokos nutraukimas ieÅ¡kovui ir atsakovei teisines pasekmes sukėlė nuo ieÅ¡kinio pateikimo momento, vertino, kad pajamos, gautos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) veiklos, yra bendros ginčo Å¡alių pajamos. Apeliantė savo pozicijÄ , kad nepagrįstai atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentÄ , nuo kada santuokos nutraukimas Å¡alims sukėlė teisines pasekmes. Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuokos nutraukimas Å¡alims teisines pasekmes sukėlė nuo ieÅ¡kinio pateikimo momento.

82. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 11 d. ieškovas G. Š. su UAB „Marijampolės pieno konservai“ sudarė rašytinę paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/05/11-1, jos pagrindu ieškovas įsipareigojo UAB „Marijampolės pieno konservai“ organizuoti (duomenys neskelbtini). Atsakovė patikslintame priešieškinyje teigė, kad ji nuo 2016 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) paslaugas teikė ieškovui, o ieškovas šias paslaugas teikė UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai.

Pagal 2016 m. gegužės 11 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/05/11-1 1.1–1.7 papunkčių nuostatas, ieÅ¡kovas įsipareigojo organizuoti (duomenys neskelbtini); supirkti (duomenys neskelbtini) gamintojų pagal su jais sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis; užtikrinti (duomenys neskelbtini) tinkamais metodais ir tinkamÄ (duomenys neskelbtini); tvarkingai pildyti (duomenys neskelbtini) dokumentus: (duomenys neskelbtini) apskaitos žurnalus, (duomenys neskelbtini) ir priskaitymo knygeles; savo transportu ((duomenys neskelbtini)) surinkti (duomenys neskelbtini); atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) gamintojais.

Pastebėtina, kad atsakovė patikslintame priešieškinyje pati pažymi, jog (duomenys neskelbtini) veikloje atsakovė rūpinosi organizaciniais klausimais, ir nurodo, jog tarp ieškovo ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje Nr. 16/05/11-1 nurodyti atsakovės, kaip kontaktinio asmens, kontaktiniai duomenys – telefono numeris ir vardas.

83. Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. ieÅ¡kovas prikalbino atsakovę nutraukti individualios veiklos pažymÄ ir pasiÅ«lė veiklÄ vykdyti su ieÅ¡kovo individualios veiklos pažyma. Atsakovė nurodė, kad buvo svarstomos net kelios veiklos vykdymo galimybės, tačiau atsakovė vėl iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymÄ . Atsakovė pateikė įrodymus, kad buvo gavusi individualios veiklos pažymas 2017 m. (nuo 2017 m. liepos 31 d.) ir 2018 m. (nuo 2018 m. gegužės 18 d.). Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2018 m. atsakovės ieÅ¡kovui teikiamos paslaugos neapsiribojo tik organizaciniais klausimais ir iÅ¡ esmės atsakovė ieÅ¡kovui teikė visas paslaugas, įvardytas 2016 m. gegužės 11 d. tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/05/11-1 1 punkte.

84. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo veiklos vykdymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog tarp jos ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino bylos duomenis apie Å¡alių vykdytos veiklos vykdymo aplinkybes, darbų pasiskirstymÄ tarp sutuoktinių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovas veiklÄ vykdė individualios veiklos pažymos pagrindu, neturėdamas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos pažymėjimo, tačiau tokius pažymėjimus turėjo ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai – atsakovė (nuo 2014 m.) ir atsakovės sÅ«nus, jie padėjo ieÅ¡kovui vykdyti individualiÄ veiklÄ , atlikdami (duomenys neskelbtini) tyrimus ir tvarkydami dokumentus; vykdydamas paslaugų teikimo sutartį, ieÅ¡kovas atliko visÄ fizinį darbÄ , o atsakovė, kaip sutuoktinė, ieÅ¡kovui padėjo vykdyti veiklÄ tvarkydama dokumentus.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka ir papildomai visų jų nekartoja.

85. Papildomai pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog nuolat sakė ieÅ¡kovui, kad tarp jos ir ieÅ¡kovo susiklosčiusius santykius bÅ«tina įforminti sutartimi, tačiau raÅ¡ytinė sutartis tarp sutuoktinių nebuvo pasiraÅ¡yta. Atsakovė teigia, kad ji 2018 m. kreipėsi į UAB „Marijampolės pieno konservai“, siÅ«lydama pakeisti paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/05/11-1 nuostatas ir numatyti kitÄ atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkÄ , bet dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsiskaitymo tvarka nepakeista.

Å iuo aspektu įvertintina tai, kad net ir po atsakovės nurodomų 2018 m. aplinkybių, atsiskaitymo pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/05/11-1 tvarkai likus nepakeistai, ieÅ¡kovas ir atsakovė tęsė bendrÄ veiklÄ ir toliau jÄ vykdė santuokos metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai buvo bendra abiejų sutuoktinių veikla ir pajamos, gautos iÅ¡ Å¡ios veiklos, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

86. Apeliantė akcentuoja, kad visos piniginės lėšos už (duomenys neskelbtini) paslaugas buvo sumokamos ieÅ¡kovui į jo banko sÄ skaitÄ , ir teigia, kad tai reiÅ¡kia, jog visÄ laikÄ Å¡iomis piniginėmis lėšomis disponavo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovas. Apeliantė, remdamasi Å¡alių banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, teigia, kad ieÅ¡kovas neduodavo piniginių lėšų atsakovei ir bÅ«tent dėl to atsakovė turėjo skolintis pragyvenimui iÅ¡ savo giminaičių. Tačiau vertinant Å¡iuos apeliantės teiginius kartu įvertintini bylos nagrinėjimo metu atsakovės sÅ«naus D.

B. kaip liudytojo duoti paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės pozicijos dėl mokėjimo už Å¡alių vykdytÄ bendrÄ veiklÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Liudytojas D. B. nurodė, kad nors motina pasiguosdavo, jog neturi pinigų, tačiau ji taip pat sakė, kad jai pinigų duodavo, nupirkdavo ko reikia (2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 28 min. 15 sek.–2 val. 30 min. 10 sek.).

87. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai atsakovei laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. patvirtina, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis, atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus reikÅ¡minga aplinkybe pripažintina tai, kad ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, jog Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2021 m. sausio 1 d. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pervedė atsakovei dalį lėšų, nevertintina kaip aplinkybė, sudaranti pagrindÄ pripažinti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.

88. Apeliantė nurodo argumentus, kad ieÅ¡kovas jokių piniginių lėšų atsakovei nedavė, todėl, jeigu bÅ«tų laikoma, jog iÅ¡ vykdytos veiklos gautos lėšos yra bendros sutuoktinių lėšos, atsakovės piniginių lėšų dalimi naudojosi bÅ«tent ieÅ¡kovas be atsakovės žinios ir sutikimo ir nepagrįstai sumažino bendro turto vertę. Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, buvo gautos Å¡alims gyvenant santuokoje, vedant bendrÄ Å«kį, kaip Å¡i aplinkybė nustatyta anksčiau.

Be to, kaip nustatyta anksčiau, po 2018 m., Å¡alims gyvenant santuokoje, buvo įgyti kiti bendri daiktai: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, motorinis laivas, ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino santuokos metu Å¡alių gautÄ paskolÄ bankui. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, kad atsakovė nepamena, jog bÅ«tų pasiraÅ¡iusi 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, tačiau į bylÄ pateikta AB SEB banko ir Å¡alių pasiraÅ¡yta 2017 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis dėl 10 000 Eur kredito bÅ«stui remontuoti nenuginčyta.

AB SEB banko 2021 m. lapkričio 15 d. pažymos duomenimis, įsipareigojimai pagal 2017 m. vasario 20 d. kredito sutartį įvykdyti 2020 m. vasario 18 d. Byloje nenustatyta pagrindo vertinti, kad gautomis lėšomis ieškovas naudojosi be atsakovės žinios ir sutikimo ir lėšos panaudotos ne CK 3.109 straipsnyje numatytoms prievolėms vykdyti.

89. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinė paslaugų sutartis, dėl to tuo pagrindu reiÅ¡kiamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 80 634,72 Eur skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl santuokoje įgyto turto balanso 90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už ieÅ¡kovui G. Å . atitekusį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . atsakovės R. Å . naudai priteistina 2 200 Eur piniginė kompensacija. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių banko sÄ skaitose buvusių piniginių lėšų padalijimo, nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 375,06 Eur piniginė kompensacija. Dėl Å¡ių teismo padarytų iÅ¡vadų ginčo apeliacine tvarka nekilo.

91. Pirmosios instancijos teismas, sudarydamas turto balansÄ , nustatė, kad atsakovei R. Å . tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ (34 890 Eur) už jam neatitenkančiÄ santuokinio turto dalį (už nekilnojamÄ jį turtÄ ), o ieÅ¡kovui tenka pareiga sumokėti atsakovei piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį (kilnojamÄ jį turtÄ (2 200 Eur), pinigines lėšas (375,06 Eur)). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs nurodytų sutuoktinių tarpusavio mokėjimų įskaitymÄ (34 890 Eur – 2 200 Eur – 375,06 Eur = 32 314,94 Eur), nustatė, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 32 314,94 Eur piniginė kompensacija (CK 3.127 straipsnio 1–3 dalys).

92. Atsižvelgiant į iÅ¡nagrinėjus atsakovės apeliacinį skundÄ anksčiau padarytas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovui tenkančios kompensacijos už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dydis sudaro ne 3 027 Eur (už 1/2 dalį), o 2 017,67 Eur (už 1/3 dalį), iÅ¡ atsakovės R. Å . priteistina ieÅ¡kovui G. Å . piniginė kompensacija yra mažesnė nei 34 890 Eur ir sudaro 33 881 Eur (t. y. 25 733,33 Eur už gyvenamojo namo dalį (1/3 dalis iÅ¡ 77 200 Eur) + 6 130 Eur už naujai pastatytų statinių dalį (1/2 dalis: Å«kinio pastato, kurio vertė 5 250 Eur; malkinės, kurios vertė 1 050 Eur; pavėsinės, kurios vertė 144 Eur; aikÅ¡telės (betono trinkelių), kurios vertė 5 240 Eur; tvoros, kurios vertė 576 Eur) + 2 017,67 Eur už žemės sklypÄ (1/3 dalis iš 6 053 Eur)).

93. Taigi, atlikus sudarant turto balansÄ pirmosios instancijos teismo nurodytų sutuoktinių tarpusavio mokėjimų įskaitymÄ (33 881 Eur – 2 200 Eur – 375,06 Eur = 31 305,94 Eur), iÅ¡ atsakovės R. Å . ieÅ¡kovo G. Å . naudai priteistinos piniginės kompensacijos dydis sudaro 31 305,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, toliau remiamasi Å¡iuo nustatytu 31 305,94 Eur iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos piniginės kompensacijos dydžiu. Dėl pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 94.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

95. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nuo 17 174,31 Eur iki 8 000 Eur sumažino atsakovei priteistinas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ , nenurodė konkrečių motyvų dėl mažinamo dydžio ir pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ civilinėje byloje atlyginimÄ . Apeliantė nurodo, kad atsakovei suteiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos, nevirÅ¡ija nurodytų rekomenduojamų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų santykiu, byla yra sudėtinga, didelės apimties, o procese nenustatytas atsakovės netinkamas elgesys.

96. Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 913,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudarė: 1 016 Eur žyminis mokestis, 847,87 Eur su bylos nagrinėjimu susijusios kitos išlaidos ir 4 050 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 17 794,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudarė 620 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 17 174,31 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai.

97. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte taip pat numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; bÅ«tinybė iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobÅ«dis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas;

Å¡alių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudos; kitos svarbios aplinkybės). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas taip pat turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalis).

98. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, ar jos turi bÅ«ti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir jos turi bÅ«ti atlyginamos, kadangi ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 81 punktÄ ).

99. Apeliantė teigia, kad byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, o pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos sudėtingumo buvo nenuosekli ir prieštaringa. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, įvertintina tai, kad nors byla pakankami didelės apimties, byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis, jais keliama keletas materialinių teisinių reikalavimų, jie buvo tikslinti, tačiau šioje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir skolos priteisimo nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai, nebuvo reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specifinės specialios žinios.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi apeliantės argumentus, atsižvelgusi į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada kaip pagrįstÄ ir atlygintinÄ pripažinti mažesnę – 8 000 Eur atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai sumÄ (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 98 straipsnis). 100. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės naudai nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsakovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, nors ieÅ¡kovas reikalavimo dalį dėl skolos pripažino ir net pareiÅ¡kė atskirÄ reikalavimÄ dėl konkrečios sumos priteisimo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė iÅ¡ esmės pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims proporcingai pagal patenkintas Å¡alių materialinių reikalavimų dalis, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prasme yra visiÅ¡kai (100 proc.) atmestas. 101.

Nustatyta, kad atsakovė patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . atsakovės R. Å . naudai 80 634,72 Eur dydžio skolÄ . IeÅ¡kovas G. Å . galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jo atsakovei 2 678,25 Eur piniginių lėšų, gautų iÅ¡ individualios veiklos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , konstatavo, kad nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), o nurodytas atsakovės reikalavimas atmestas (procentine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 0 proc.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalį atsakovės reikalavimo dėl 80 634,72 Eur dydžio skolos priteisimo sudarė ir atsakovės apskaičiuota suma, patenkanti į laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Atsakovės pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovės nurodytu teisiniu pagrindu buvo atmestas. Tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad nors iÅ¡ esmės kitu teisiniu pagrindu, tačiau, tenkinus paties ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jo atsakovei 2 678,25 Eur piniginių lėšų, atsakovei priteistos piniginės lėšos, gautos iÅ¡ individualios veiklos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prasme yra pagrindas pripažinti, kad atmesta atsakovės reikalavimo dalis dėl 77 956,47 Eur (80 634,72 Eur – 2 678,25 Eur) sumos priteisimo, tai sudaro 96,68 proc. atmestÄ reikalavimo dalį. Todėl pripažintina, kad pagal šį atsakovės reikalavimÄ proporcingai atlygintina 3,32 proc. atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis. 102. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir dėl dalies dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijos priteisimo ginčo Å¡alims.

Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgia į anksčiau Å¡ioje nutartyje padarytas iÅ¡vadas dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijos priteisimo ginčo Å¡alims. 103. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ginčo Å¡alims padalyti po 1/2 dalį, atsakovei priteisti šį turtÄ ir ieÅ¡kovui priteisti kompensacijÄ , atsakovė taip pat prašė padalyti nekilnojamÄ jį turtÄ (nukrypstant nuo lygių dalių principo), atsakovei priteisti šį turtÄ , o ieÅ¡kovui kompensacijÄ .

Nors apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turtÄ priteisė atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisė kompensacijÄ , tačiau, įvertinus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį ir esmę, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turtÄ ginčo Å¡alims padalijo iÅ¡ esmės tokiu bÅ«tu, kokiu to reikalavo atsakovė. 104. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje laikėsi pozicijos, kad gyvenamasis namas, kuris buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, nebuvo pagerintas nei ieÅ¡kovo, nei Å¡alių bendromis lėšomis, taip pat laikėsi pozicijos, kad padalijant (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti nukrypta nuo lygių dalių principo, šį žemės sklypÄ priteisiant atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 119,60 Eur dydžio kompensacijÄ už 1/2 dalį santuokos metu apmokėtos žemės sklypo dalies, t. y. už 12,5 kv. m.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas galutinio patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisti atitinkamÄ kompensacijÄ reiÅ¡kė ne tik dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, bet ir dėl gyvenamojo namo ir naujai pastatytų statinių (Å«kinio pastato, malkinės, pavėsinės, aikÅ¡telės (betono trinkelių), tvoros). Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nurodytas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas) santuokos metu Å¡alių buvo pagerinti iÅ¡ esmės, taip pat pastatyti nauji statiniai.

Ä®vertinus Å¡alių pareikÅ¡tų nurodytų materialinių reikalavimų esmę ir byloje nustatytÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovui priteista gerokai didesnė kompensacija, nei atsakovės pareikÅ¡tu reikalavimu, yra pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pagrįstai pripažino, jog atsakovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo) padalijimo bÅ«do iÅ¡ esmės atmestas. 105.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, iÅ¡nagrinėjus atsakovės apeliacinį skundÄ , sumažintas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos už (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ dydis, t. y. nustatyta, kad ieÅ¡kovui tenka kompensacija ne už 1/2 dalį žemės sklypo, kurios vertė sudaro 3 027 Eur, o už 1/3 dalį žemės sklypo, kurios vertė sudaro 2 017,67 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise nurodytÄ turtÄ , o ieÅ¡kovui priteisiant kompensacijÄ , tenkintas iÅ¡ dalies.

Kadangi ieÅ¡kovas galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės 34 890 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei priteistinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagal šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovui priteistina kompensacijos suma už atsakovei priteistinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro 33 881 Eur, pripažintina, kad tenkinta 97,11 proc. Å¡io reikalavimo. 106. Taip pat pažymėtina, kad, iÅ¡nagrinėjus atsakovės apeliacinį skundÄ , padidintas pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis ir Å¡is atsakovės materialinis reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.). 107.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintÄ Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų kiekį, taip pat atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl patenkintos Å¡alių reikalavimų dalies, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas 71,02 procento (497,11 / 7 = 71,02), todėl atsakovė ieÅ¡kovui G. Å . turi atlyginti 4 200,03 Eur (5 913,87 Eur x 71,02 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tenkintas 50,55 procento (303,32 / 6 = 50,55), todėl atsakovei R.

Å . ieÅ¡kovas turi atlyginti 4 357,41 Eur ((8 000 Eur + 620 Eur) x 50,55 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 108. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi ir atlikus tarpusavio vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymÄ , atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . priteisiama 157,38 Eur (4 357,41 Eur – 4 200,03 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylos procesinės baigties 109. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , ir netinkamai nustatė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , taip pat netinkamai nustatė ieÅ¡kovui tenkančiÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ieÅ¡kovui už šį turtÄ priteistinos kompensacijos dydį, be to, netinkamai paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iÅ¡ dalies pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 110. Pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . priteistino neturtinės žalos atlyginimo suma ir ji padidinama nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo G. Å . turimÄ sumokėti R. Å . kompensacijÄ sudaro 2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) suma ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 111.

Pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovui G. Š. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydis sumažinamas nuo 3 027 Eur (už 1/2 dalį) iki 2 017,67 Eur (už 1/3 dalį). Atsižvelgiant į tai ir į šios nutarties 90– 93 punktuose nurodytus motyvus, atsakovės R. Š. turima sumokėti ieškovui G. Š. bendra kompensacija sudaro 31 305,94 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta priteisti iš atsakovės R.

Å . 32 314,94 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui G. Å ., pakeistina, nurodant, kad iÅ¡ atsakovės R. Å . priteistina piniginė kompensacija ieÅ¡kovui G. Å . sudaro 31 305,94 Eur. 112. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas įskaitymas, t. y. nuspręsta įskaityti į atsakovės R. Å . ieÅ¡kovui G. Å . turimÄ sumokėti bendrÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovo turimÄ sumokėti kompensacijÄ atsakovei (2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) sumÄ ir neturtinės žalos atlyginimÄ ), ir nustatyta, kad galutinė kompensacijos suma yra 28 636,69 Eur.

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus, Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, nustatant, kad, į atsakovės R. Å . turimÄ sumokėti ieÅ¡kovui G. Å . 31 305,94 Eur bendrÄ kompensacijÄ Ä¯skaičius ieÅ¡kovo G. Å . atsakovei R. Å . turimÄ sumokėti kompensacijÄ â€“ 2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) sumÄ ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatoma galutinė kompensacijos suma yra 26 627,69 Eur (31 305,94 Eur – 2 678,25 Eur – 2 000 Eur), kuriÄ atsakovė R.

Å . privalo sumokėti ieÅ¡kovui G. Å .. 113. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme panaikinama, perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 114. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui ir esminės reikÅ¡mės Å¡ios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 115. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde atsakovė reiÅ¡kė 7 materialinius reikalavimus. Apeliantės reikalavimas priteisti visÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.). Atsakovės reikalavimas tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo padalijimo, ieÅ¡kovui priteisiant atsakovės nurodomo dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ esmės atmestas, tačiau buvo sumažintas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistos kompensacijos dydis, dėl to pripažintina, kad patenkinta 33 proc.

Å¡io reikalavimo. Kiti atsakovės apeliacinio skundo materialiniai reikalavimai atmesti. Reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo laikytinas procesiniu, o ne savarankiÅ¡ku materialiniu reikalavimu. Pripažintina, kad procentine iÅ¡raiÅ¡ka atmesta 81 proc. ((700 – 133) / 7 = 81) ir tenkinta 19 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. 116. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės jo naudai 800 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokatės teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

IeÅ¡kovas pateikė nurodytas iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, jos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.11 papunktyje numatytu bÅ«du apskaičiuoto maksimalaus dydžio. 117. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 3 753,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė pateikė nurodytas iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus. Nustatyta, kad apeliantė praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepagrįstai teigia, jog atsakovės praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių. 118.

Apeliantės praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodoma, kad pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį sumokėjo klientas, nėra priskirtinas advokatų iÅ¡laidoms, todėl negali bÅ«ti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, ir Å¡io pobÅ«džio faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos visa apimtimi. Nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistinÄ bylinėjimosi sumÄ paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesčių įstatymai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas.

ApmokestinimÄ PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (žr. Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Teismai, nustatydami atlygintinas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistinÄ bylos Å¡alims sumÄ vertinti kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistinÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑108‑248/2018, 37, 38 punktai; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑317-469/2018, 103 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 60 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo spręstina pagal bendrÄ advokatui sumokėtÄ sumÄ (įskaitant PVM). 119. Atsakovė R. Å . už apeliacinio skundo parengimÄ sumokėjo dviem mokėjimų nurodymais – 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 1 560,90 Eur (2022 m. IV ketvirtį) ir 2023 m. sausio 18 d. sumokėjo 2 202,20 Eur (2023 m.

I ketvirtį). Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 28 d., taigi vertintina, kad atsakovės išlaidos patirtos už 2022 m. IV ketvirtį jai suteiktas teisines paslaugas ir taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. II ketvirčio, kaip užpraėjusio ketvirčio, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, t. y. 1 780,50 Eur. Pažymėtina, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytu dydžiu remiasi ir atsakovė.

Pagal Rekomendacijų (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.10 punktÄ , apskaičiuojant maksimalų dydį už advokato teikiamas paslaugas (už apeliacinio skundo parengimÄ ), jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas yra 1,7, o ne apeliantės praÅ¡yme nurodytas koeficientas – 2. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.10 punktÄ , maksimalus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ dydis, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 3 026,85 Eur (1,7 x 1 780,50 Eur (2022 m.

II ketvirtis)). 120. Proporcingai patenkintai atsakovės apeliacinio skundo daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 575,10 Eur (3 026,85 Eur x 19 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai ieškovui iš apeliantės priteistina 648 Eur (800 Eur x 81 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, kaip vienarūšiai priešpriešiniai (piniginiai) reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovui iš atsakovės priteistina 72,90 Eur (648 Eur – 575,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). 121.

Atsakovė sumokėjo dalį už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio – 500 Eur. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 798 Eur, ir buvo atidėtas likusios 2 298 Eur atsakovės už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. 122. CPK 93 straipsnyje iÅ¡dėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai ieÅ¡kovui tenkanti atlyginti už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 531,62 Eur (2 798 Eur x 19 proc.); proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai apeliantės už apeliacinį skundÄ mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 266,38 Eur (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kadangi atsakovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės (apeliantės) valstybei priteistina 1 766,38 Eur (2 266,38 Eur – 500 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 531,62 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ pakeisti. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 2 000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.“ Pakeisti teismo sprendimo dalis dėl priteistinų piniginių kompensacijų dydžio ir iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . 31 305,94 Eur (trisdeÅ¡imt vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai penki eurai 94 ct) piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui G. Å ., nustatant, kad kompensacija turi bÅ«ti sumokėta per 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke. Ä®skaityti į atsakovės R. Å . turimÄ sumokėti ieÅ¡kovui G. Å . 31 305,94 Eur bendrÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovo G. Å . turimÄ sumokėti kompensacijÄ atsakovei R.

Å . – 2 678,25 Eur (gautų iÅ¡ individualios veiklos) sumÄ ir 2 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad galutinė kompensacijos suma yra 26 627,69 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai dvideÅ¡imt septyni eurai 69 ct), jÄ R. Å . privalo sumokėti į G. Å . atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, per 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . 157,38 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt septyni eurai 38 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.“ Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti ieÅ¡kovui G. Å . iÅ¡ atsakovės R. Å . 72,90 Eur (septyniasdeÅ¡imt du eurai 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å . valstybei 531,62 Eur (penki Å¡imtai trisdeÅ¡imt vienas euras 62 ct) žyminio mokesčio, nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . 1 766,38 Eur (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 38 ct) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė