32edfbee-4741-44c7-ae06-e91ca6fc6797 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-681-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01572-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Egilėja“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotėja“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimus, kuriais ieÅ¡kovė paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427584), „Bakalėja ir kiti produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427597), „Miltai, kruopos, makaronai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427623), „Trapučiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427643) ir „Vietinės daržovės Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427647) (toliau – pirkimai) procedÅ«rų ir konstatuotas konkurencijos taisykles pažeidžiantis ieÅ¡kovės susitarimas su kita Å¡ių pirkimų dalyve; atlyginti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdomuose pirkimuose. Atsakovė pastebėjo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas turi tam tikrų panaÅ¡umų su trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pateiktu pasiÅ«lymu, todėl paprašė ieÅ¡kovės pateikti paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių sutapimų. Atsakydama 5 atsakovės praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pirkimo dokumentus rengė savarankiÅ¡kai pagal dokumentų Å¡ablonus ir pasiÅ«lymų rengimo rekomendacijas, įgytus iÅ¡ teisines konsultacijas teikiančio subjekto.

Vėliau, atsakovės praÅ¡ymu, ieÅ¡kovė patikslino, kad dokumentų Å¡ablonus įgijo iÅ¡ advokatų kontoros „Eres“. Atsakovė prašė ieÅ¡kovės pateikti papildomus duomenis, t. y. su minėta advokatų kontora sudarytÄ paslaugų pirkimo sutartį; paslaugų priėmimo–perdavimo faktÄ Ä¯rodančius dokumentus; sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pagrindžiančius, kad ieÅ¡kovė sumokėjo už suteiktas paslaugas; užsakymÄ parengti Å¡ablonus patvirtinančius dokumentus; elektroninius laiÅ¡kus, kuriais buvo persiųsti dokumentų Å¡ablonai ir rekomendacijos dėl pasiÅ«lymų rengimo.

IeÅ¡kovė informavo atsakovę, kad jos praÅ¡oma informacija yra perteklinė ir konfidenciali, tačiau pateikė atsakovei paslaugų priėmimo–perdavimo faktÄ Ä¯rodančius dokumentus, sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , banko iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė už dokumentų rengimo ir konsultacines paslaugas.

3. Atsakovė konstatavo, kad ieÅ¡kovė logiÅ¡kai nepagrindė savo ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų panaÅ¡umo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendė paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų procedÅ«rų ir pasinaudoti VPÄ® 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise įtraukti jÄ Ä¯ MelagingÄ informacijÄ pateikusių tiekėjų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – EBVPD) galimai pateikė melagingÄ informacijÄ , kad ji nėra sudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais susitarimų, kuriais siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ , ir atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ vadovaudamasi VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

4. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės sprendimas buvo paremtas jos subjektyviu vertinimu, kad ieÅ¡kovės teikti paaiÅ¡kinimai ir dokumentai nepaÅ¡alino kilusių įtarimų dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ pirkimuose, egzistavimo. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus laiko nepakankamais, ginčijamas atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas. Nustačiusi tik potencialiÄ galimybę, kad informacija yra galimai melaginga, ir neįrodžiusi, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, atsakovė neturėjo teisės remtis VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų procedÅ«rų.

Atsakovė nepagrįstai neįvykdė VPÄ® 45 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos praÅ¡yti patikslinti duomenis apie paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimÄ , nesudarė ieÅ¡kovei galimybės paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ vadovaujantis VPÄ® 48 straipsnio 8 dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kilusias abejones dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens tarpusavio susitarimo. Abi tiekėjos, teikdamos pasiÅ«lymus pirkimuose, kartu su pasiÅ«lymais nepateikė pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ patvirtinančių dokumentų, kurie, atsakovei pareikalavus, buvo pateikti per kelias minutes; pateikė identiÅ¡kas tiekėjo deklaracijas, nors pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama jas pateikti; tiekėjų pasiÅ«lymo formose datas užrašė formatu yyyy,mm,dd, nors pagal pirkimo dokumentus data turi bÅ«ti pateikta yyyy-mm-dd formatu; tiekėjos nurodė, kad kartu su pasiÅ«lymais pateikiami tie patys dokumentai – EBVPD, sutarčių sÄ raÅ¡as, tiekėjo deklaracija; pasiÅ«lymų formoje nepažymėjo informacijos apie pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ ; pateikė identiÅ¡kai patvirtintus EBVPD; kartu su pasiÅ«lymais pateikė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sÄ raÅ¡us.

7. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pateikta sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieÅ¡kovė įgijo dokumentų Å¡ablonus ir rekomendacijas, kadangi joje nėra konkretizuojama, kokie Å¡ablonai ir rekomendacijos buvo pirkti iÅ¡ advokatų kontoros. Atsakovė ne kartÄ prašė ieÅ¡kovės pateikti kitus duomenis, pagrindžiančius dokumentų Å¡ablonų įgijimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jų nei atsakovei, nei teismui, nors bÅ«tent jai tenka pareiga paneigti VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų susitarimų su kitais tiekėjais buvimÄ .

Teismo vertinimu, ne visi atsakovės nustatyti sutapimai galėtų būti pateisinami tuo, kad ieškovė galimai įgijo dokumentų šablonus ir pasiūlymų pildymo rekomendacijas. Aplinkybė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė identiškas tiekėjo deklaracijas, kuriose paliktos tos pačios klaidos, ir identiškai patvirtintus EBVPD, negalėjo atsirasti vien tik dėl naudojimosi dokumentų šablonais.

8. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, kad žodžio „galimai“ vartojimas sprendime (atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė EBVPD galimai pateikė melagingÄ informacijÄ apie konkurencijÄ iÅ¡kreipiančių susitarimų sudarymÄ ), rodo, jog nurodyta aplinkybė nėra patvirtinta kaip realiai egzistuojantis faktas. Pagal teismų praktikÄ , atsakovė, norėdama paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų procedÅ«rų VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu pagrindu, neprivalo neginčijamai įrodyti, kad ieÅ¡kovė pirkimo procedÅ«rų metu pateikė melagingÄ informacijÄ .

9. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) pradėjo tyrimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį sieja suderinti veiksmai. Tačiau atsakovė galėjo taikyti VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , kadangi kitos nustatytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pateiktų pasiÅ«lymų sutapimų pagrįstai kėlė abejonių dėl Å¡ių tiekėjų sÄ Å¾iningumo.

10. Teismas vertino, kad atsakovė tinkamai įvykdė VPÄ® 45 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pareigÄ , nes suteikė ieÅ¡kovei galimybę teikti paaiÅ¡kinimus ir ginti savo teises. Atsakovė ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę ir, vadovaudamasi VPÄ® 45 straipsnio 3 dalimi ir 55 straipsnio 9 dalimi, prašė pateikti paaiÅ¡kinimus ir papildomus dokumentus. Å iuose raÅ¡tuose atsakovė buvo nurodžiusi, kokie ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų sutapimai buvo nustatyti ir kokie įtarimai kilo atsakovei.

IeÅ¡kovei buvo suteikta galimybė paneigti atsakovės įtarimus, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė pateikti didžiÄ jÄ dalį praÅ¡omos informacijos, taigi, ji savo valia nepasinaudojo atsakovės suteikta galimybe. BÅ«dama protinga ir rÅ«pestinga pirkimų dalyvė, iÅ¡ atsakovės siųstų raÅ¡tų turinio ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kokie paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimų pagrindai gali bÅ«ti jai pritaikyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , suderinti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik nustačius tam tikrÄ kiekį sutapimų, kurie kartu leidžia spręsti apie konkurencijos taisyklių pažeidimÄ . IeÅ¡kovės ir atsakovės pasiÅ«lymų panaÅ¡umai negali bÅ«ti laikomi atskirais sutapimais, tai vienarÅ«Å¡is sutapimas, atsiradęs, nes atskiri Å«kio subjektai naudojo tuos pačius dokumentų Å¡ablonus. Teismas nepagrįstai Å¡ias aplinkybes pripažino atskiromis aplinkybėmis ir nesilaikė aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, pagal kuriÄ konkurencijos taisyklių pažeidimai nustatomi, kai teismas konstatuoja ne tik pasiÅ«lymų panaÅ¡umus, bet ir kitas aplinkybes, papildomai patvirtinančias pirkimo dalyvių suderintus veiksmus. 11.2.

IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens pirkimo dokumentų sutapimai atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovė rengė pasiÅ«lymus pagal advokatų kontoros parengtus dokumentų Å¡ablonus ir pasiÅ«lymų rengimo rekomendacijas. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančius įrodymus – sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovei buvo suteiktos Å¡ablonų rengimo paslaugos ir teisinės konsultacijos, kurių vertė sudarė 1 450 Eur. Atsakovė nenurodė, kodėl Å¡iuos ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus laiko nepakankamais.

Dokumentai, kuriuos ieÅ¡kovė atsisakė pateikti, yra konfidencialÅ«s, o atsakovė nepagrindė, kaip jie gali paneigti ar patvirtinti jos įtarimus. 11.3. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė neturėjo pagrindo taikyti VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , nes jos įtarimai apie ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimus nėra patvirtinti kaip realiai egzistuojantis faktas, netinkamai rėmėsi teismų praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teismo cituotoje nutartyje yra nurodyta, kad pats teismas turi imtis iniciatyvos ir nustatyti tokių duomenų tikrumÄ , o ne tai, kad melagingos informacijos egzistavimas gali bÅ«ti nustatomas neįrodžius informacijos neatitikties tikrovei.

Å iuo atveju atsakovė nurodė tik prielaidÄ dėl galimo ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimo, o teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė EBVPD nurodė melagingÄ informacijÄ . 11.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, vadovaudamasi VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kai minėtame VPÄ® straipsnyje yra nurodyti tiekėjų paÅ¡alinimo, o ne jų pasiÅ«lymų atmetimo pagrindai. 11.5.

Atsakovė nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu patikslinti aplinkybes dėl VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo. IeÅ¡kovei siųstuose raÅ¡tuose atsakovė nenurodė konkrečių VPÄ® straipsnių, kurių pagrindu ieÅ¡kovė turėjo patikslinti duomenis, nepaminėjo VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų. Atsakovės raÅ¡tuose buvo nurodytos tik bendro pobÅ«džio VPÄ® 45 straipsnio 3 dalies ir VPÄ® 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, nors VPÄ® 55 straipsnio 9 dalis yra taikoma, kai tikslinamas pasiÅ«lymas siaurÄ ja prasme, o skundžiamas sprendimas susijęs su paÅ¡alinimo pagrindų taikymu, t. y. pasiÅ«lymu plačiÄ ja prasme. 11.6.

Atsakovė nesudarė ieÅ¡kovei galimybės paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimo VPÄ® 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du pažeidė imperatyvias VPÄ® nuostatas. Atsakovės argumentai, kad „apsivalymo“ doktrina taikoma, kai tiekėjas yra padaręs pažeidimÄ praeityje ir už tai nubaustas tam tikra sankcija, o ne konstatavus pažeidimÄ vykdomame pirkime, neatitinka VPÄ® iÅ¡dėstyto reglamentavimo. VPÄ® 46 straipsnio 8 dalyje neiÅ¡skirta atskirų VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies punktų, dėl kurių taikytina „apsivalymo“ doktrina, o VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti pažeidimai gali bÅ«ti atlikti tik tame pačiame pirkime.

Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.

12. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 12.1. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016, kurioje nurodyta, kad siekiant konstatuoti draudžiamÄ tiekėjų susitarimÄ , turi bÅ«ti nustatytas tam tikras kiekis sutapimų, priimta anksčiau, nei VPÄ® buvo nustatytas toks tiekėjų paÅ¡alinimo pagrindas; joje analizuojami konkurencijos teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Aktualioje teismų praktikoje nėra nustatyta, kiek sutapimų turi bÅ«ti rasta tiekėjų pasiÅ«lymuose tam, kad galėtų kilti įtarimai dėl draudžiamų susitarimų sudarymo. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta daug sutapimų, kurie sukėlė pagrįstų abejonių, kad tiekėjos galimai yra sudariusios tarpusavio susitarimų, iÅ¡kreipiančių konkurencijÄ . Nėra jokios priežasties nustatytus sutapimus laikyti vienarÅ«Å¡iu sutapimu. 12.2.

IeÅ¡kovės pateikti dokumentai neįrodo, kad ji įgijo pirkimo dokumentų Å¡ablonus iÅ¡ jos nurodytos advokatų kontoros. IeÅ¡kovė nepateikė atsakovei kitų jos praÅ¡omų duomenų, nors nėra jokio pagrindo Å¡iÄ informacijÄ laikyti konfidencialia. 12.3. Atsakovės įtarimus dėl galimų neteisėtų susitarimų pagrindžia ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, visiÅ¡kai identiÅ¡ku principu sukurti elektroninio paÅ¡to adresai, 5–6 minučių skirtumu pateikti Å¡ių dalyvių pasiÅ«lymai pirkimuose, tai, kad pateikusios ieÅ¡kinius abi įmonės tÄ pačiÄ dienÄ ir panaÅ¡iu laiku (maždaug valandos skirtumu) pateikė praÅ¡ymus dėl pasiÅ«lymų galiojimo užstatų grÄ Å¾inimo. 12.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad siekiant pritaikyti VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , nėra privaloma neginčijamai įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktÄ , kadangi tokia informacija gali iÅ¡aiÅ¡kėti ir vėliau, pavyzdžiui, nagrinėjant ginÄÄ teisme ar Konkurencijos tarybai atliekant tyrimÄ . 12.5. Tai, kad atsakovė ginčijamuose sprendimuose nurodė VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu atmetusi ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , o ne paÅ¡alinusi jÄ iÅ¡ pirkimo, neturi esminės reikÅ¡mės sprendimų rezultatui.

Iš kitų ginčijamuose sprendimuose išdėstytų formuluočių aiškiai matyti, kad ieškovė yra pašalinama iš pirkimų procedūrų. 12.6. Ieškovė, kaip subjektas, turintis didelę patirtį viešuosiuose pirkimuose (pagal viešai teikiamus duomenis, ieškovė dalyvavo 558 viešuosiuose pirkimuose), gavusi atsakovės raštus, kuriuose išvardinti visi ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai, paprašyta pateikti paaiškinimus ir nurodyta, kad atsakovė siekia išsiaiškinti, ar teikiant pasiūlymus pirkimams nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, negalėjo nežinoti, dėl kokių pažeidimų padarymo ji yra įtariama ir kokie VPĮ straipsniai gali būti pritaikyti jos atžvilgiu.

Atsakovė net 4 kartus kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimus ir papildomÄ informacijÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė pateikti didžiÄ jÄ dalį duomenų. 12.7. Nei VPÄ®, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, ar VPÄ® 46 straipsnio 8 dalis gali bÅ«ti taikoma padarius teisės pažeidimÄ vykstančiame vieÅ¡ajame pirkime. Savo ruožtu teisinėje doktrinoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i norma taikoma tik tais atvejais, kai atitinkama kontrolės ar teisminė institucija jau pripažino, kad tiekėjas padarė teisės pažeidimÄ ir už tai jam paskyrė ekonominę ar baudžiamÄ jÄ sankcijÄ .

Net ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ kitaip, ji negalėtų bÅ«ti pritaikyta ieÅ¡kovės atžvilgiu – ieÅ¡kovė viso ginčo metu teigė, kad jai turėjo bÅ«ti pritaikyta minėta nuostata, taigi, ji suprato, kad pažeidė VPÄ® 46 straipsnio 4 dalį, tačiau nepakankamai bendradarbiavo su atsakove siekdama padėti iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ pažeidimÄ (nepateikė atsakovės praÅ¡ytų dokumentų).

13. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 13.1. IeÅ¡kovė teisingai nurodė, kad nustatyti trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės pasiÅ«lymų sutapimai turi bÅ«ti vertinami kaip vienas konkurencijos teisės pažeidimo požymis. Teismų praktikoje konkurencijos teisę pažeidžiantys susitarimai yra konstatuojami nustačius ne mažiau kaip dvi atskiras nepriklausomas aplinkybes, kurios kartu leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie sudarytÄ susitarimÄ . 13.2.

Kasacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018, kurios faktinės aplinkybės buvo panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, netiesiogiai patvirtino, kad vien skirtingų tiekėjų pasiÅ«lymų panaÅ¡umo ir preliminarios Konkurencijos tarybos nuomonės nepakanka konkurencijos teisės pažeidimams konstatuoti. 13.3. Trečiasis asmuo taip pat inicijavo civilinę bylÄ , kurioje, remdamasis panaÅ¡iais motyvas, ginčija atsakovės sprendimus pirkimuose. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl pasiÅ«lymų sutapimų sutampa su trečiojo asmens minėtoje kitoje byloje iÅ¡dėstyta pozicija, kad panaÅ¡umai kilo dėl panaudotų iÅ¡orės specialistų parengtų Å¡ablonų. 13.4.

IeÅ¡kovė pagrįstai nurodė, kad žodžio „galimai“ vartojimas rodo, kad atsakovė, Å¡alindama tiekėjÄ iÅ¡ pirkimų, rėmėsi tik nepagrįsta prielaida. Papildomai pažymėtina, kad siekiant tiekėjo pateiktÄ informacijÄ pripažinti melaginga, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad ji neatitinka tikrovės, tačiau ir tai, kad tiekėjas turėjo tikslÄ suklaidinti informacijos gavėjÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tiekėjos (ieškovės) pašalinimo iš pirkimų pagrįstumo. Atsakovė vykdė penkis analogiškus maisto produktų (atvežtinių daržovių ir vaisių; vietinių daržovių; bakalėjos ir kitų produktų; miltų, kruopų ir makaronų; trapučių) Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimus. Ieškovė pateikė pasiūlymus visuose atsakovės vykdytuose pirkimuose. Susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, atsakovė nustatė, kad ieškovės pasiūlymai turi tam tikrų panašumų su trečiojo asmens pateiktais pasiūlymais ir paprašė ieškovės juos paaiškinti, o vėliau, gavusi ieškovės paaiškinimus ir dalį atsakovės prašytų pateikti įrodymų, priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais ieškovė buvo pašalinta iš pirkimų procedūrų.

Atsakovė priėmė sprendimus paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų nustačiusi, kad ieÅ¡kovė galimai sudarė su trečiuoju asmeniui susitarimus, kuriais yra siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ pirkimuose, ir galimai pateikė melagingÄ informacijÄ EBVPD, deklaruodama, kad nėra sudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais tokio pobÅ«džio susitarimų.

16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė kelia klausimus dėl VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų tiekėjo paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimo, VPÄ® 45 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovės pareigos praÅ¡yti tiekėjÄ paaiÅ¡kinti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinimo, VPÄ® 46 straipsnio 8 dalyje nustatytų sÄ lygų (ne)taikymo ieÅ¡kovei. Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar pagrįstai ieÅ¡kovė buvo paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovės vykdomo pirkimo, t. y. ar vadovaujantis byloje esančiais duomenimis yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė susitarimÄ , kuriuo yra siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ pirkime ir (ar) pateikė melagingÄ informacijÄ apie atitiktį nustatytiems reikalavimams, taip pat ar atsakovė, paÅ¡alindama ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų, nepažeidė VPÄ® nustatytų procedÅ«rinių reikalavimų ir sudarė ieÅ¡kovei galimybę paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ .

Dėl ieÅ¡kovės paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimų pagrįstumo 17. Vadovaujantis VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija paÅ¡alina tiekėjÄ iÅ¡ pirkimo procedÅ«ros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte reglamentuota, kad tiekėjas paÅ¡alinamas iÅ¡ pirkimo procedÅ«rų tuo atveju, jeigu jis pirkimo procedÅ«rų metu nuslėpė informacijÄ ar pateikė melagingÄ informacijÄ apie atitiktį Å¡iame straipsnyje ir Å¡io įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

18. Pagal atsakovės vykdytų pirkimų sÄ lygų 21 punktÄ , įgaliotoji organizacija paÅ¡alina tiekėjÄ iÅ¡ pirkimo procedÅ«ros bet kuriame pirkimo procedÅ«ros etape, jeigu paaiÅ¡kėja, kad dėl savo veiksmų arba neveikimo prieÅ¡ pirkimo procedÅ«rÄ ar jos metu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ pirkimo dokumentuose nustatytų paÅ¡alinimo pagrindų. PaÅ¡alinimo pagrindai ir jų nebuvimÄ patvirtinantys dokumentai yra nurodyti pirkimo sÄ lygų 6 priede (pirkimo sÄ lygų 25 punktas). Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „Tiekėjų paÅ¡alinimo pagrindai“ 3 punkte nustatyta, kad tiekėjas paÅ¡alinamas iÅ¡ pirkimo, jeigu jis, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas Å«kio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, o 6 punkte nustatyta, kad tiekėjas paÅ¡alinamas iÅ¡ pirkimo, jeigu tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas Å«kio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, pirkimo procedÅ«rų metu nuslėpė informacijÄ ar pateikė melagingÄ informacijÄ apie atitiktį VPÄ® 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

19. Kaip minėta, atsakovė priėmė sprendimus paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ penkių jos vykdytų pirkimų remdamasi Å¡ios nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytais paÅ¡alinimo pagrindais – atsakovė nustatė, kad ieÅ¡kovė galimai yra sudariusi susitarimus, kuriais yra siekiama iÅ¡kreipti konkurencijÄ pirkimuose, ir galimai yra pateikusi melagingÄ informacijÄ , kai pildydama EBVPD deklaravo, kad nėra sudariusi tokio pobÅ«džio susitarimų su kitais Å«kio subjektais. Taigi, abiejų ieÅ¡kovės atžvilgiu pritaikytų paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimo pagrindų taikymo galimybė Å¡iuo atveju yra sÄ lygojama aplinkybių, susijusių su konkurencijÄ ribojančių susitarimų (ne)buvimu – teismui nenustačius pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovę ir kitÄ pirkimų dalyvę galimai siejo konkurencijÄ ribojantys susitarimai, kartu nebÅ«tų pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, pildydama EBVPD, pateikė melagingÄ informacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti, ar ieÅ¡kovė buvo pagrįstai paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovės vykdytų pirkimų, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kovė sudarė konkurencijÄ ribojančius susitarimus pirkimuose.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, siekiant Å«kio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamÄ susitarimÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek raÅ¡ytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito Å«kio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktÄ ).

Suderintų veiksmų egzistavimo faktÄ , be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kai tam tikras Å«kio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sÄ lygas ir kitus rinkos parametrus, negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos SÄ jungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieÅ¡ KomisijÄ , C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, ECLI:EU:C:1988: 447, 61–72 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įtikinami duomenys VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyviÄ , patikrinamÄ informacijÄ , kuriÄ galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijama, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pirkimuose pateikti pasiÅ«lymai pasižymėjo akivaizdžiais panaÅ¡umais. Atsakovė nustatė, kad abi dalyvės pateiktose pasiÅ«lymų formose vienodai pakeitė datos raÅ¡ymo formatÄ (pasiÅ«lymų formose data turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta yyyy-mm-dd formatu, savo ruožtu dalyvės datÄ nurodė yyyy,mm,dd formatu), kartu su pasiÅ«lymais pateikė tuos pačius dokumentus (EBVPD, sutarčių sÄ raÅ¡us, tiekėjo deklaracijas), pasiÅ«lymų formose nepateikė informacijos apie pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ .

Kartu su pasiÅ«lymais ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pateikė identiÅ¡kai patvirtintus EBVPD (įgalioti asmenys patvirtino kiekvienÄ dokumento lapÄ , paskutiniame lape antspaudai ir paraÅ¡as iÅ¡dėstyti tokia pačia tvarka), kuriuose abi pastarosios dalyvės, raÅ¡ydamos savo pavadinimus, naudojo angliÅ¡kÄ kabučių raÅ¡ymo formÄ . Abi dalyvės kartu su pasiÅ«lymais taip pat pateikė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sÄ raÅ¡us, kuriuose yra vienodai perkelti žodžiai, nurodyti vienodi skilčių pavadinimai, kiekvienas sÄ raÅ¡o lapas patvirtintas įgalioto asmens paraÅ¡u.

IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens pateiktos tiekėjų deklaracijos yra identiÅ¡kos – abi dalyvės taip pat sulygiavo tekstÄ , perkėlė į naujÄ eilutę tuos pačius žodžius, padarė vienodas klaidas (prieÅ¡ nurodydamos pirkimo numerį padėjo taÅ¡kÄ , tiekėjų deklaracijos 2 punkte nurodė nuostatÄ iÅ¡ neaktualios VPÄ® redakcijos).

23. Be pirmiau minėtų sutapimų pildant pasiÅ«lymus ir kitus pirkimo dokumentus, atsakovė nustatė, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasiÅ«lymai pasižymi ir kitais panaÅ¡umais. Nepaisant to, kad pirkimo dokumentuose su pasiÅ«lymais buvo praÅ¡oma pateikti pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ patvirtinančius dokumentus, nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo tokių dokumentų nepateikė, o atsakovei papraÅ¡ius juos pateikti, abi pastarosios dalyvės pateikė juos iÅ¡ esmės tuo pačiu metu (dokumentai buvo pateikti 4 minučių skirtumu). Abi dalyvės, nepateikusios minėtų atsakovės reikalautų pasiÅ«lymų galiojimÄ užtikrinančių dokumentų, pateikė perteklinius dokumentus – tiekėjo deklaracijas, kurių atsakovė pirkimo dokumentuose nereikalavo pateikti. Kaip minėta, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pateiktos tiekėjų deklaracijos buvo vienodos.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad du Å«kio subjektai, teikdami pasiÅ«lymus pirkimuose, analogiÅ¡kai užpildė tam tikras teikiamų pasiÅ«lymų formų skiltis (be kita ko, neįprastai pakeisdamos datos raÅ¡ymo formatÄ ), visiÅ¡kai identiÅ¡kai patvirtino teikiamus EBVPD, parengė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sÄ raÅ¡us ir identiÅ¡kas tiekėjo deklaracijas, kuriose padaryti tokie patys apsirikimai, taip pat vienodai suklydo dėl reikalaujamų pateikti dokumentų, t. y. pateikė tuos pačius perteklinius, pirkimo dokumentuose neparaÅ¡omus pateikti dokumentus (tiekėjo deklaracijas), ir nepateikė dokumentų, kuriuos prašė pateikti atsakovė (pasiÅ«lymų galiojimÄ užtikrinančių dokumentų), vertinant jas visas kartu, objektyviai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas atsakovės vykdytuose pirkimuose buvo parengtas nesavarankiÅ¡kai, tačiau jai derinant savo veiksmus su trečiuoju asmeniui.

Ieškovei veikiant pirkimuose savarankiškai, negalėjo atsirasti tiek sutapimų, bendrų klaidų ir neatitikimų, siejančių jos ir kitos pirkimo dalyvės pateiktus pasiūlymus.

25. Nors, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėti atsakovės nustatyti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų sutapimai yra akivaizdÅ«s ir sukelia objektyviai pagrįstų abejonių dėl Å¡ių tiekėjų tarpusavio susitarimo buvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė veikė pirkimuose ne savarankiÅ¡kai, bet derindama savo veiksmus su kitu subjektu, papildomai patvirtina kitos atsakovės nustatytos aplinkybės, nurodytos nagrinėjant bylÄ teisme.

Pavyzdžiui, atsakovė papildomai nustatė, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek trečiojo asmens elektroninių paÅ¡tų adresai yra sukurti visiÅ¡kai tokiu pačiu principu, pradžioje nurodant bendrovės pavadinimÄ , o vėliau – jos teisinę formÄ . IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens galimas sÄ sajas patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pateikė savo pasiÅ«lymus pirkimuose beveik tuo pačiu metu, 5–6 minučių skirtumu. Abi pirkimų dalyvės, pateikusios teisme ieÅ¡kinius dėl atsakovės priimtų sprendimų panaikinimo, tÄ pačiÄ dienÄ ir panaÅ¡iu laiku (laiko skirtumas sudarė tik apie 1 valandÄ ) pateikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti pasiÅ«lymų galiojimo užstatus, be to, tik Å¡ios abi tiekėjos, atsakovei pateikus praÅ¡ymus pratęsti pasiÅ«lymų galiojimo terminus, pasielgė analogiÅ¡kai ir neatsakė į pateiktus praÅ¡ymus.

26. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad iÅ¡vadÄ apie suderintus veiksmus ar susitarimÄ reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, gali bÅ«ti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016), teigia, jog Å¡iuo atveju byloje nėra konstatuotas pakankamas kiekis sutapimų tam, kad jos ir trečiojo asmens veiksmus bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip konkurencijos teisės draudžiamÄ susitarimÄ .

Ieškovės teigimu, byloje nustatyti sutapimai yra vienarūšiai ir turėtų būti vertinami kaip vienas sutapimas. Be to, anot ieškovės, ji tinkamai pagrindė, kad atsakovės nustatyti pasiūlymų sutapimai atsirado ne dėl jos ir trečiojo asmens tarpusavio veiksmų derinimo, bet dėl to, kad ieškovė įgijo pirkimo dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas iš advokatų kontoros „Eres“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta ir nepaneigia atsakovės padarytų išvadų.

27. Pažymėtina, kad nei VPÄ®, nei teismų praktikoje, įskaitant ir ieÅ¡kovės nurodytÄ nutartį, nėra suformuluota taisyklė, kiek ir kokio pobÅ«džio sutapimų (vienarÅ«Å¡ių ar kitokių) turi bÅ«ti nustatyta tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti tiekėjų draudžiamÄ susitarimÄ pirkimuose. Å ioje nutartyje jau minėta, kad draudžiamam tiekėjų susitarimui konstatuoti pakanka nustatyti neįprastÄ Å«kio subjektų elgesį, tam tikrus jų veiksmų sutapimus, pagrįstus objektyvia, patikrinama informacija, kurie, vertinant juos kartu, negali bÅ«ti paaiÅ¡kinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu.

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė analogiÅ¡kai užpildė ir (ar) patvirtino tam tikras pirkimuose teikiamų dokumentų formas, pildydamos dokumentus padarė tapačias klaidas, pateikė tuos pačius perteklinius dokumentus ir prieÅ¡ingai, nepateikė dokumentų, kuriuos pirkimų sÄ lygose buvo reikalaujama pateikti. Byloje taip pat nustatyti tam tikri kitokie ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens elgesio pirkimuose sutapimai, be kita ko, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo iÅ¡ esmės tuo pačiu metu pateikė pasiÅ«lymus pirkimuose, atsakovei papraÅ¡ius pateikti pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ patvirtinančius dokumentus, abi tiekėjos pateikė juos beveik tuo pačiu metu ir, galiausiai, abi jos, pateikusios teisme ieÅ¡kinius, panaÅ¡iu laiku paprašė grÄ Å¾inti pasiÅ«lymų galiojimo užstatus.

Taigi, byloje yra nustatyti skirtingi, savarankiÅ¡ki ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens galimus suderintus veiksmus patvirtinantys požymiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad visi nustatyti sutapimai – tai vienas (vienarÅ«Å¡is) sutapimas, kuris, nesant kitų ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens tarpusavio sÄ sajas pagrindžiančių aplinkybių, nepatvirtina pastarųjų tiekėjų susitarimų pirkimuose.

28. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, kad atsakovės nustatyti sutapimai, kuriais yra grindžiama jos išvada dėl ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų neleistinų susitarimų egzistavimo, gali būti logiškai paaiškinami tapačių dokumentų šablonų ir jų pildymo rekomendacijų, įgytų iš teisines paslaugas teikiančio subjekto (advokatų kontoros „Eres“), panaudojimu.

29. Visų pirma, ieÅ¡kovė neįrodė, kad įgijo iÅ¡ jos nurodytos advokatų kontoros bÅ«tent pirkimuose pateiktų dokumentų Å¡ablonus ir jų pildymo rekomendacijas. Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teikiant pasiÅ«lymus pirkimuose nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, prašė ieÅ¡kovės pateikti iÅ¡samius duomenis apie advokatų kontoros suteiktas paslaugas, susijusias su atsakovės vykdomais pirkimais. Atsakovė prašė, kad ieÅ¡kovė pateiktų jai su advokatų kontora „Eres“ sudarytÄ paslaugų pirkimo sutartį, paslaugų priėmimo–perdavimo faktÄ Ä¯rodančius dokumentus, sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad už paslaugas buvo sumokėta, užsakymÄ parengti Å¡ablonus patvirtinančius dokumentus, elektroninius laiÅ¡kus ar kitokius susiraÅ¡inėjimus, kuriais ieÅ¡kovei buvo pateikti dokumentų Å¡ablonai ir rekomendacijos, kaip rengti pasiÅ«lymus.

Tačiau ieÅ¡kovė, nepaisydama atsakovės praÅ¡ymo, pateikė tik advokatų kontoros „Eres“ 2019 m. kovo 22 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , kurioje abstrakčiai nurodyta, kad ieÅ¡kovė už Å¡ablonų rengimo paslaugas ir teisines konsultacijas, suteiktas pagal 2018 m. lapkričio 26 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2018/1103, turi sumokėti pastarajai advokatų kontorai 1 450 Eur, ir mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad sÄ skaitoje nurodyta suma buvo sumokėta. IeÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitoje ir mokėjimo nurodyme nėra detalizuota, kokie konkretÅ«s Å¡ablonai buvo parengti ieÅ¡kovei ir kokio pobÅ«džio teisinės konsultacijos jai buvo suteiktos, todėl Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti dokumentai nepatvirtina jos iÅ¡dėstytos pozicijos, kad pirkimo dokumentų sutapimai atsirado dėl tapačių dokumentų Å¡ablonų panaudojimo.

Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė įgijo iš advokatų kontoros „Eres“ pirkimo dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas, byloje nėra pateikta.

30. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė atsisakė pateikti iÅ¡ esmės visus atsakovės praÅ¡ytus pateikti duomenis, kadangi, jos vertinimu, jie yra pertekliniai, be to, anot ieÅ¡kovės, juose esanti informacija yra konfidenciali. Tačiau ieÅ¡kovė nei susiraÅ¡inėdama su atsakove, nei nagrinėjant bylÄ teisme visiÅ¡kai nepagrindė, kokio pobÅ«džio konfidenciali informacija, kurios ji negali pateikti perkančiajai organizacijai, yra užfiksuota minėtuose atsakovės praÅ¡ytuose pateikti dokumentuose.

Be to, nors klausimas dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pakankamumo buvo keliamas ir nagrinėjant bylÄ teisme, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nurodė, kad ieÅ¡kovė, nepateikusi minėtų duomenų, neįvykdė jai tenkančios pareigos paneigti atsakovės nustatytų tiekėjų pasiÅ«lymų sutapimų buvimÄ , ieÅ¡kovė nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui minėtų duomenų ir, tuo atveju, jeigu, jos vertinimu, jie yra konfidencialÅ«s, neprašė teismo pripažinti juos nevieÅ¡a bylos medžiaga (CPK 9, 10 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nedisponuoja atsakovės praÅ¡ytais pateikti dokumentais, pagrindžiančiais, kad ieÅ¡kovė įgijo pirkimo dokumentų Å¡ablonus ir jų pildymo rekomendacijas iÅ¡ advokatų kontoros „Eres“.

31. Antra vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne visi atsakovės nurodyti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų sutapimai gali bÅ«ti protingai paaiÅ¡kinti aplinkybėmis, susijusiomis su vienodų dokumentų Å¡ablonų panaudojimu. AnalogiÅ¡kų Å¡ablonų naudojimas galėtų patesinti tik tokius ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens dokumentų sutapimus, kaip datos raÅ¡ymo formato pakeitimas, angliÅ¡kų kabučių panaudojimas raÅ¡ant bendrovių pavadinimus, vizualiai tapačių įvykdytų sutarčių sÄ rašų sudarymas ar identiÅ¡kų tiekėjo deklaracijų pateikimas.

Tačiau minėtos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės negali protingai paaiÅ¡kinti kitų konstatuotų sutapimų atsiradimo. Pavyzdžiui, Å¡ios aplinkybės nepagrindžia, kodėl bÅ«tent tik Å¡ios dvi tiekėjos suklydo dėl kartu su pasiÅ«lymais turimų pateikti dokumentų ir vietoje pirkimų dokumentuose praÅ¡omų pateikti pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimÄ patvirtinančių dokumentų pateikė tiekėjų deklaracijas, o vėliau, atsakovei papraÅ¡ius pateikti pasiÅ«lymų galiojimÄ užtikrinančius dokumentus, pateikė juos beveik tuo pačiu metu;

šios aplinkybės taip pat nepagrindžia, kodėl ieškovė ir trečiasis asmuo visiškai taip pat patvirtino savo teikiamus EBVPD ir pan.

32. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos taryba, preliminariai įvertinusi atsakovės pateiktÄ informacijÄ , taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį galimai sieja draudžiami konkurencijÄ ribojantys susitarimai ir nutarė pradėti tyrimÄ dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovės vykdomuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018), kad net ir preliminari Konkurencijos tarybos pozicija turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip įtikinami duomenys VPÄ® 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme.

Aplinkybė, kad Konkurencijos taryba pateikė tik preliminariÄ specialistų iÅ¡vadÄ , pagal kasacinio teismo praktikÄ , per se (savaime) nereiÅ¡kia, kad Å¡ios specializuotos institucijos iÅ¡reikÅ¡ta pozicija yra teisiÅ¡kai nesvarbi. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokiu atveju, jei perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybÄ , gavusi jos vertinimÄ , ji negali jo ignoruoti.

33. Teismui nustačius, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamai įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės vykdytuose pirkimuose ieÅ¡kovė veikė ne savarankiÅ¡kai, bet suderinusi savo veiksmus su kita pirkimų dalyve, turi bÅ«ti įvertinta, ar pagrįstai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pritaikytas VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir pirkimo sÄ lygų 6 priedo 6 punkte įtvirtintas paÅ¡alinimo pagrindas, susijęs su melagingos informacijos pateikimu.

34. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai, kuri yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobÅ«džio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslÄ suklaidinti jos adresatÄ ) elementų kumuliatyvų egzistavimÄ . Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad toks įrodinėjimo modelis, kai yra įrodinėjamas objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, o subjektyviojo elemento buvimas yra preziumuojamas, iÅ¡ principo yra galimas; bet kokiu atveju besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, kad duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (galėjo žinoti) ir nesiekė suklaidinti informacijos adresato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).

35. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė, pildydama EBVPD, deklaravo nesudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais susitarimų, kuriais siekta iÅ¡kreipti konkurencijÄ pirkimuose. Tačiau Å¡ioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė nurodė pakankamai įtikinamų duomenų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovė dalyvavo pirkimuose sudariusi neleistinÄ susitarimÄ su kita pirkimų dalyve, o ieÅ¡kovė nepajėgė logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kad atsakovės nustatytos aplinkybės atsidaro ne dėl jos suderintų veiksmų pirkimuose, bet dėl kitokių priežasčių.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovės EBVPD pateikti duomenys, jog ji nėra sudariusi konkurencijÄ iÅ¡kreipiančių susitarimų pirkimuose, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovei nepaneigus atsakovės nustatytų aplinkybių dėl galimo ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens neleistinų susitarimų buvimo, ir neįrodžius, kad jos ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų sutapimai atsirado ne dėl draudžiamų susitarimų sudarymo, o dėl kitų jos nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė, pildydama EBVPD, nesuvokė ar negalėjo suvokti, kad ji teikia atsakovei tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pateikė atsakovei melagingus duomenis pirkime ir kad atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų vadovaudamasi VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

36. IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl aptariamo paÅ¡alinimo pagrindo taikymo, nurodo, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta duomenų atitiktis tikrovei. Anot ieÅ¡kovės, atsakovė, konstatuodama, esÄ ieÅ¡kovė pateikė melagingÄ informacijÄ , rėmėsi tik prielaida dėl jo susitarimų su trečiuoju asmeniu (pati atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė tik galimai pateikė melagingÄ informacijÄ ), o teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad bÅ«tų nustatyta objektyvioji tiesa. IeÅ¡kovės teigimu, teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad melagingos informacijos egzistavimas gali bÅ«ti nustatomas neįrodžius informacijos neatitikties tikrovei, kai iÅ¡ tikrųjų minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog pats bylÄ nagrinėjantis teismas turi imtis iniciatyvos ir nustatyti tokių duomenų tikrumÄ .

37. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad pagal pirmiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas, vertindamas, ar tiekėjas nėra pateikęs tikrovės neatitinkančių duomenų pirkimuose, privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir motyvuotai patvirtinti arba atmesti argumentus, kuriais remiantis yra įrodinėjama pateiktų duomenų neatitiktis tikrovei. Nagrinėdamas bylÄ , teismas pagal byloje pateiktus duomenis turi įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja duomenų pripažinimo melaginga informacija subjektyvusis ir objektyvusis elementai.

Kita vertus, ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino atsakovės pateiktų duomenų atitikties tikrovei. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (žr. sprendimo 11–14, 19 punktus), teismas įvertino atsakovės nurodytų sutapimų, pagrindžiančių galimų ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimų egzistavimÄ , visumÄ , taip pat ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jos teigimu, logiÅ¡kai pagrindžiančias Å¡ių sutapimų atsiradimÄ , ir sutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovės nustatyti pasiÅ«lymų sutapimai kelia pagrįstų abejonių dėl tiekėjos sÄ Å¾iningumo pirkimuose.

Tai, kad teismas konkrečias aplinkybes vertino kitaip, nei jas vertina ieškovė, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo išvados yra nepagrįstos.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar netinkamo motyvavimo nepagrindžia ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad teismas neįvertino jos argumentų, jog skundžiamuose sprendimuose atsakovė, vadovaudamasi VPÄ® 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nurodė atmetanti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus, o ne paÅ¡alinanti jÄ iÅ¡ pirkimų. IÅ¡ atsakovės sprendimų turinio (pavadinimo, taikytų teisės normų) akivaizdžiai matyti, kad atsakovė siekė paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ pirkimų procedÅ«rų, o ne atmesti jos pasiÅ«lymÄ .

Sprendimuose nurodytas teiginys dėl pasiÅ«lymų atmetimo vertintinas kaip paprastas apsirikimas ir pats savaime neturi reikÅ¡mės vertinant atsakovės priimtų sprendimų teisėtumÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad grįsdamas sprendimÄ teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ byloje nurodytÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016), todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepateikė argumentų dėl minėto ieÅ¡kovės teiginio, neturinčio reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, teismui iÅ¡samiai įvertinus esmines byloje nustatytas aplinkybes, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas neiÅ¡tyrus reikÅ¡mingų bylai aplinkybių.

Dėl procedÅ«rinių VPÄ® nuostatų pažeidimo 39. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, priimdama sprendimus dėl jos paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimo procedÅ«rų, nesilaikė imperatyvių VPÄ® nuostatų, įpareigojančių perkančiÄ jÄ organizacijÄ sudaryti tiekėjui galimybę pateikti paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovė nurodo, kad nei viename iÅ¡ jai adresuotų raÅ¡tų atsakovė nenurodė konkrečių VPÄ® nuostatų, kurių pagrindu ketino paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ pirkimų, ir nesuteikė jai galimybės pateikti argumentus dėl konkrečių paÅ¡alinimo pagrindų buvimo.

Be to, anot ieÅ¡kovės, atsakovė nepagrįstai nesuteikė jai galimybės paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ vadovaujantis VPÄ® 46 straipsnio 8 dalimi.

40. VPÄ® 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neiÅ¡samius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba Å¡ių dokumentų ar duomenų trÅ«ksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų praÅ¡yti kandidatÄ ar dalyvį Å¡iuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiÅ¡kinti per jos nustatytÄ protingÄ terminÄ . Tikslinami, papildomi, paaiÅ¡kinami ir pateikiami nauji gali bÅ«ti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasiraÅ¡yti paraiÅ¡kÄ ar pasiÅ«lymÄ , jungtinės veiklos sutartis, pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sÄ lygomis ar pasiÅ«lymo kaina.

Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

41. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė paneigti nustatytų paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ . Atsakovė, nustačiusi tam tikrus pirkimuose pateiktų ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų sutapimus, kurių visuma kėlė jai abejonių dėl to, ar Å¡ios tiekėjos nėra sudariusios draudžiamų susitarimų, net keturis kartus prašė ieÅ¡kovės pateikti paaiÅ¡kinimus ir (ar) papildomus įrodymus dėl atsakovės nustatytų sutapimų.

IeÅ¡kovei adresuotuose raÅ¡tuose atsakovė iÅ¡samiai iÅ¡vardino savo nustatytus tiekėjų pasiÅ«lymų pirkimuose sutapimus, nurodė, kad praÅ¡oma pateikti informacija ir (ar) dokumentai yra reikalingi siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar teikdama pasiÅ«lymus ieÅ¡kovė ir kita pirkimuose dalyvaujanti tiekėja nėra sudariusios draudžiamų susitarimų, ir paprašė paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių atsirado minėti sutapimai, o vėliau – ir pateikti konkrečius duomenis (įrodymus), pagrindžiančius ieÅ¡kovės pozicijÄ .

Pažymėtina, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę, nenurodė konkrečių VPĮ nustatytų pašalinimo pagrindų, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovei nebuvo žinoma, kokie įtarimai kilo atsakovei. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė, kaip profesionali ir nuolatinė viešųjų pirkimų dalyvė (pagal atsakovės pateiktus duomenis, kurių ieškovė neginčijo, ieškovė daugiau nei 550 kartų dalyvavo viešuosiuose pirkimuose), gavusi atsakovės raštus, kuriuose buvo prašoma paaiškinti pasiūlymų sutapimus ir pateikti papildomus įrodymus, reikalingus siekiant išsiaiškinti, ar teikiant pasiūlymus nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, neabejotinai turėjo suprasti, kokie pašalinimo pagrindai gali būti jai pritaikyti.

42. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai sudarė ieÅ¡kovei galimybę paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ ir ieÅ¡kovė suprato, kokiu pagrindu ji gali bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ pirkimų, patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės elgesys. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek gavusi minėtus, jos teigimu, neiÅ¡samius ir nepakankamai motyvuotus atsakovės raÅ¡tus, iÅ¡ kurių, anot ieÅ¡kovės, ji negalėjo nustatyti ketinamų pritaikyti paÅ¡alinimo pagrindų, tiek ir susipažinusi su sprendimais, kuriuose jau buvo iÅ¡samiai nurodyta, kokiu pagrindu ji buvo paÅ¡alinta iÅ¡ pirkimų, ar su atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovė paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimÄ grindė tomis pačiomis aplinkybėmis dėl dokumentų Å¡ablonų ir jų pildymo rekomendacijų įgijimo iÅ¡ advokatų kontoros „Eres“, kurias nurodė dar atsakydama į pirmÄ atsakovės kreipimÄ si dėl pasiÅ«lymų sutapimų paaiÅ¡kinimo.

Atsakovei nurodžius, kokie konkretÅ«s VPÄ® nustatyti paÅ¡alinimo pagrindai yra pritaikyti ieÅ¡kovės atžvilgiu, ieÅ¡kovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių Å¡ių konkrečiai įvardintų pagrindų buvimÄ , taip pat nepateikė jokių naujų Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės argumentai, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo ji nežinojo, kokie konkretÅ«s paÅ¡alinimo pagrindai gali bÅ«ti pritaikyti jos atžvilgiu ir neturėjo galimybės pateikti dėl jų paaiÅ¡kinimų, vertinami kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s.

43. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su VPÄ® 46 straipsnio 8 dalies taikymu, taip pat yra deklaratyvÅ«s ir nereikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos baigčiai. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , tuo atveju, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal Å¡io straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepaÅ¡alina iÅ¡ pirkimo procedÅ«ros, kai yra abi Å¡ios sÄ lygos kartu:

1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informacijÄ apie tai, kad ėmėsi Å¡ių priemonių:

a) savanoriÅ¡kai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensacijÄ už žalÄ , padarytÄ dėl Å¡io straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;

b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbÄ ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių iÅ¡tirti, iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar pažeidimÄ , jeigu taikytina;

c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informacijÄ , pateiktÄ pagal Å¡ios dalies 1 punktÄ , ir priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumÄ , yra pakankamos. Nors ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje ir teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė remiantis minėta VPÄ® nuostata paneigti paÅ¡alinimo pagrindų egzistavimÄ , tačiau ji nei teikdama atsakovei pretenzijas dėl jos priimtų sprendimų, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo, kad Å¡iuo atveju egzistuoja VPÄ® 46 straipsnio 8 dalyje nustatytos sÄ lygos.

Taigi, aptariama VPÄ® nuostata ieÅ¡kovė remiasi tik formaliai. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pritaikė teisės aktų nuostatas. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovės pusėje, pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymus atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias jie patyrė nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, jos ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė