32ed0b3f-eef4-4202-903a-e191b86baa7e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1054-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19252-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės J. S. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. P. ir H. A. ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir J. S. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė J. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.e2-859-925/2022 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1.1. Teismas, nagrinėdami bylÄ , neturėjo duomenų ir jų neiÅ¡reikalavo iÅ¡ archyvo (VÄ® „Registrų centras“) apie namo (duomenys neskelbtini), realiÄ padėtį 1959-1963 metais, kai buvo nustatytos įsigytos namo dalys ir kurios nuo to laikotarpio nesikeitė, o tik atsirado priestatai (verandos), kurias savo darbu sukÅ«rė (pastatė) ginčo Å¡alys ir kurios neturėjo bÅ«ti dalinamos, o atidalinus dar 1959-1963 metais įgytÄ namÄ pridedamos kaip namo priestatai tiems bendraturčiams, kurie faktiÅ¡kai tas dalis pastatė.

1.2. Teismas nepagrįstai minėtas dalis priskyrė prie namo bendro ploto, kas nepagrįstai padidino ir neteisingai buvo priteista Å¡alims didesnė turto dalis, nei faktiÅ¡kai įgytos idealiosios dalys. Verandos buvo naujai sukurtas objektas po turto įsigijimo ir dėl to negalėjo bÅ«ti įtrauktos į bendrÄ namo plotÄ .

1.3. Be to, teismai turėdami informacijÄ , kad po namu yra rÅ«sys, jo nepadalino ir nepasisakė dėl jo, nors sprendė savo procesiniais sprendimais viso namo atidalinimo tarp bendraturčių klausimÄ .

1.4. Atsakovė nurodo, kad naujai pridedamų dokumentų byloje nėra, o VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡tas nurodo, kad archyve minimų dokumentų neturi, nors vėliau vis dėl to, dokumentai „atsirado“. Tokiu bÅ«du teismai neturėjo galimybės, tame tarpe atsakovė J. S., gauti duomenų/dokumentų ir žinoti, kad tokie dokumentai archyve egzistuoja, kas turi ženkliÄ Ä¯takÄ teisingo teismo sprendimo priėmimui dėl namo atidalinimo tarp bendraturčių.

2. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė netenkinti praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

2.1. Namo kadastrinių matavimų byla su patalpų planu buvo pateikta teismui ir atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinomos aplinkybės, kaip Å¡alys įsigijo, naudojo ir savo lėšomis gerino ginčo turtÄ , t. y. kada ir kieno lėšomis atsirado priestatai (verandos). Taigi, Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos nežinomomis atsakovei. Pateiktais iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ įrodymais atsakovė siekia įrodyti aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas „visada buvo tributis“, kad įrodymai „netikėtai“ buvo gauti pabaigus iÅ¡nagrinėti bylÄ . Byloje nėra duomenų, kad Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti gautas ir pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė nenurodė objektyvių kliūčių, kodėl bylos nagrinėjimo metu Å¡ių įrodymų negalėjo pareikalauti ir gauti.

2.2. Atsakovė praÅ¡yme nepagrįstai teigia, kad teismai nepadalijo rÅ«sio ir/ar naujai sukurtas turtas (verandos) negalėjo bÅ«ti įtrauktas į bendrÄ namo plotÄ .

2.2.1. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuo 1964 m. besitęsiančius tarp Å¡alių teisminius ginčus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiÅ¡kumo kriterijais, iÅ¡sprendė naudojimosi ginčo turtu tvarkÄ ir 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė, kad:

· ieÅ¡kovams R. P. ir H. A. bei atsakovėms J. S. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vieno aukÅ¡to vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); bendraturčiams priklauso po 1/4 dalį namo (bendras namo plotas – 154,76 kv. m: 142,55 kv. gyvenamosios patalpos ir 21,21 kv. rÅ«sys). Å iuo metu atsakovė J. S. naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1.2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, iÅ¡ viso – 43,09 kv. m, atsakovė A. K. – 2-1, 2-2, 2-3, 2-3, 2-4, 2-5, iÅ¡ viso – 40,99 kv. m, ieÅ¡kovai bendrai – 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6; iÅ¡ viso – 57,47 kv. m. nurodytos bendraturčių namo dalys (gyvenamosios patalpos) atskirtos vienos nuo kitų ir bendraturčiai nustatytomis dalimis naudojasi atskirai; nėra bendrų patalpų, kurias bendraturčiai naudotų bendrai; po namo dalimi, kuria naudojasi tik atsakovės, yra rÅ«sys, kuriuo bendrai naudojasi atsakovės.

· Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismas 1964 m. sausio 9 d. sprendimu be kita ko, nustatė tokiÄ naudojimosi namu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : V. N. A. skyrė kambarius, plane pažymėtus nuo 3-1 iki 3-5, A. I. D. – 2-1 ir 2-2, J. F. S. - nuo 1-1 iki 1-4; rÅ«sį, esantį po butais 2-1 ir 1-4 skirti bendrai naudotis J. F. S. ir A. I. D. lygiomis dalimis, bet D. turi padaryti įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį iÅ¡ savo buto savo sÄ skaita.

· teismo vykdytoja V. I. N. 1964 m. gruodžio 18 d. akte konstatavo, kad rÅ«sį, esantį po patalpomis 2-1 ir 1-4, teismo vykdytoja paskyrė naudotis bendrai bendraturtėms J. F. S. ir J. J. K..

2.2.2. Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra aiškiai nustatyti juridiniai faktai ir dėl šalių valdomų priestatų:

· Lietuvos TSR Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. liepos 2 d. raÅ¡tu V. N. A., J. I. K., J. F. O. pranešė, kad Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 235 nurodytiems asmenims asmeninės nuosavybės teise skyrė priestatus 2a I/P, 3a I/M ir daržinę I, 2J IM. Nurodytame raÅ¡te įraÅ¡yti gyvenamojo namo priestatai atitinka atsakovės A. K. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-4 ir 2-5 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtÄ 2a I/P; ieÅ¡kovų pateiktame plane pažymėtÄ indeksu 2a 1/ž), bei ieÅ¡kovų naudojamÄ patalpÄ 3-6 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtÄ 3a I/M; ieÅ¡kovų pateiktame plane pažymėtÄ indeksu 3a 1/ž) (techninės inventorizacijos bylos 1984 m. birželio mėn. planas, su 1988 m. sausio 7 d. įregistruotais pakeitimais; ieÅ¡kovų pateiktas planas). Aptariamame plane taip pat pažymėtas trečias namo priestatas 1a I/P, kurio patalpų indeksai atitinka atsakovės J. S. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-6.

· Kadastrinių matavimų byloje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovų naudojamas priestatas pastatytas 1976 metais (priestatas 3a 1/ž), atsakovės A. K. naudojamas priestatas – 1981 metais (priestatas 2a 1/ž), atsakovės J. S. naudojamas priestatas – 1980 metais (priestatas 1a I/P) ir kt.

2.2.3. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad padidinus namÄ , pasikeitė idealiosios bendraturčių namo dalys:

· Pastačius priestatus, ir perskaičiavus bendraturčių idealiÄ sias dalis, kiekvieno priestato plotÄ , priskiriant tik priestatÄ atskirai pastačiusiam ir savarankiÅ¡kai naudojančiam bendraturčiui, ieÅ¡kovų idealioji dalis sumažėjo nuo 50 proc. (1/2 dalis) iki 44,39 proc., atsakovės A. K. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 30,18 proc., atsakovės J. S. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 25,43 proc, dėl ko, teismas sprendė, kad atsakovės turi kompensuoti ieÅ¡kovams jų ploto sumažėjimÄ (netekimÄ ) tokiomis dalimis: atsakovė A. K. – 54 proc. (7,9725 kv. m x 100 proc. : 14,805 kv. m = 54 proc.); atsakovė J. S. – 46 proc. (6,8325 kv. m x 100 proc. : 14,805 = 46 proc.).

2.2.4. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pasikeitus gyvenamojo ploto dalims, taip pat pasikeitė ir bendraturčių dalys į rūsį.

· Teisėjų kolegija sprendė, kad rÅ«sys paskirtinas atsakovėms. O pasikeitus idealiosioms dalims, ieÅ¡kovai turi 44,39 proc. rÅ«sio, kurio plotas yra 12,21 kv. m, atsakovė A. K. – 30,18 proc., atsakovė J. S. – 25,43 proc., todėl už netenkamÄ rÅ«sio dalį atsakovės ieÅ¡kovams turi kompensuoti tokiomis proporcijomis: atsakovė A. K. – už 2,96 kv. m; atsakovė J. S. – už 2,46 kv. m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė atsakovės J. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

4. Teismas sprendė, kad atsakovės praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė – teismai, nagrinėję Å¡iÄ civilinę bylÄ , neturėjo duomenų apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), realiÄ padėtį 1959 - 1963 metais (kai buvo nustatytos įsigytos mano dalys ir kurios nuo to laikotarpio nesikeitė) ir jų neiÅ¡reikalavo iÅ¡ archyvo (VÄ® „Registrų centras“), dėl ko priestatai (verandos), pastatyti ginčo Å¡alių, neturėjo bÅ«ti traukiami į dalinamÄ plotÄ , o turėjo bÅ«ti palikti tiems bendraturčiams, kurie faktiÅ¡kai tas dalis pastatė - nelaikytina naujai paaiÅ¡kėjusia, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas jÄ nagrinėjo ir įvertino priimdami procesinius sprendimus.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ prie praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pridedamo VÄ® „Registrų centras“ 2022 m. rugsėjo 19 d. lydraščio matyti, kad prie jo pridedamas dokumentas, nurodytas registro įraÅ¡as Nr. 10/111494, o ne 1964 m. žemės sklypo ir dvibučio gyvenamojo namo planai. Be to, atsakovė dėl byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ kreipėsi tik 2022 m. liepos 14 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu neatliko jokių su Å¡ių įrodymų iÅ¡reikalavimu susijusių veiksmų, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodyti įrodymai ir jais įrodinėtinos aplinkybės atsakovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

6. Teismas nurodė, kad kadastrinių matavimų byla su patalpų planu bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta teismui ir šioje byloje esančiais dokumentais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vadovavosi, priimdami procesinius sprendimus.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog teismai nepadalijo rÅ«sio ir/ar naujai sukurtas turtas (verandos) negalėjo bÅ«ti įtrauktas į bendrÄ namo plotÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo, kuris iÅ¡sprendė naudojimosi ginčo turtu tvarkÄ , 2020 m. vasario 11 d. nutarties 16 ir 17 punktuose yra pateikti motyvai dėl Å¡alių valdomų priestatų, t. y. kad atsakovių pateiktoje 2013 m. rugsėjo 25 d. kadastrinių matavimų byloje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovų naudojamas priestatas pastatytas 1976 metais (priestatas 3a 1/ž), atsakovės A. K. naudojamas priestatas – 1981 metais (priestatas 2a 1/ž), atsakovės J. S. naudojamas priestatas – 1980 metais (priestatas 1a I/P) ir kt. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad padidinus namÄ , pasikeitė idealiosios bendraturčių namo dalys - pastačius priestatus, ir perskaičiavus bendraturčių idealiÄ sias dalis, kiekvieno priestato plotÄ , priskiriant tik priestatÄ atskirai pastačiusiam ir savarankiÅ¡kai naudojančiam bendraturčiui, ieÅ¡kovų idealioji dalis sumažėjo nuo 50 proc. (1/2 dalis) iki 44,39 proc., atsakovės A. K. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 30,18 proc., atsakovės J. S. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 25,43 proc, dėl ko, teismas sprendė, kad atsakovės turi kompensuoti ieÅ¡kovams jų ploto sumažėjimÄ (netekimÄ ) tokiomis dalimis: atsakovė A. K. – 54 proc. (7,9725 kv. m x 100 proc. : 14,805 kv. m = 54 proc.); atsakovė J. S. – 46 proc. (6,8325 kv. m x 100 proc. : 14,805 = 46 proc.). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pasikeitus gyvenamojo ploto dalims, taip pat pasikeitė ir bendraturčių dalys į rÅ«sį – rÅ«sį priskyrė atsakovėms, o pasikeitus idealiosioms dalims, ieÅ¡kovai turi 44,39 proc. rÅ«sio, kurio plotas yra 12,21 kv. m, atsakovė A. K. – 30,18 proc., atsakovė J. S. – 25,43 proc., todėl už netenkamÄ rÅ«sio dalį atsakovės ieÅ¡kovams turi kompensuoti tokiomis proporcijomis: atsakovė A. K. – už 2,96 kv. m; atsakovė J. S. – už 2,46 kv. m.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto raÅ¡ytinio įrodymo įrodomÄ jÄ galiÄ , laikė, jog atsakovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas neturi esminės įtakos teismo sprendimo iÅ¡vadoms dėl ginčo dalyko, o atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės atsakovei buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir buvo teismų įvertintos priimtais procesiniais sprendimais, todėl nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

9. Atmetęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atsakovei A. K. priteisė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas, taip pat valstybei 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) J. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 27 d. priimta nutartimi, praÅ¡o nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl proceso atnaujinimo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nagrinėjant ginÄÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nebuvo žinomos aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir patvirtintos iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ 2022 m. rugsėjo 19 d. gauta informacija apie statinio, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę padėtį dar nuo 1959 metų, kuri buvo atspindėta VÄ® „Registrų centras“ namo techninėje dokumentacijoje, kuri buvo VÄ® „Registrų centras“ archyve ir nebuvo iÅ¡reikalauta teismų. Å i informacija yra svarbi vykdant dalinės nuosavybės teise valdomos nuosavybės atidalinimo procedÅ«ras. IÅ¡ techninės dokumentacijos matyti, kad buvo nustatytos įsigytos namo dalys, kurios nuo to laikotarpio nesikeitė, o tik atsirado priestatai (verandos), kuriuos savo darbu sukÅ«rė (pastatė) ginčo Å¡alys ir kurios neturėjo bÅ«ti įtraukiamos į atidalinimÄ , o pridedamos kaip namo priestatai (verandos) tiems bendraturčiams, kurie praktiÅ¡kai tas dalis pastatė. Tuo tarpu teismas tas dalis (verandas) be pagrindo pridėjo į bendrÄ namo plotÄ .

10.2. Teismas, turėdamas informacijÄ , kad po namu yra rÅ«sys, jo visiÅ¡kai nepadalino ir nepasisakė dėl jo, nors vykdė savo procesiniais sprendimais viso namo atidalinimo tarp bendraturčių, klausimÄ .

10.3. Teismas nepagrįstai namÄ atidalino į du butus, nors namas nuo jo bendraturčiais įsigijimo dienos yra tributis, kÄ patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡tas. Atsakovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io argumento pagrįstumÄ , gavo Vilniaus miesto savivaldybės paaiÅ¡kinimÄ , kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo jo pastatymo momento yra tributis ir niekad nekito jo butų skaičius.

11. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su atskiruoju skundu ir jame nurodytais argumentais, praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina iÅ¡vada, jog „PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai ir aplinkybės atsakovei galėjo bÅ«ti žinomos iki teismo sprendimo priėmimo“ yra absoliučiai pagrįsta, nes pareiÅ¡kėja viso ginčo laikotarpiu turtÄ valdė nuosavybės teise, žinojo visas faktines aplinkybes, susijusias su priestatų pastatymu ir naudojimu, rÅ«sio naudojimu, matė kadastrinių matavimų bylÄ , iki tol dalyvavo ne viename teisminiame procese, davė parodymus apie tas pačias faktines aplinkybes kitose bylose, turėjo visada visas galimybes kreiptis į VÄ® „Registrų centras“ ir pateikti raÅ¡ytinius įrodymus į bylÄ bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o nepasibaigus procesui.

11.2. Atsakovė net nedalyvavo apeliacinėje instancijoje ir neatliko įstatyminės privalomos pareigos – pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

11.3. Apeliantės nesutikimas su Vilniaus apygardos teismo nutarties skaičiavimais nėra ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos dalykas, jei atsakovė, nagrinėjant bylÄ , nesutiko su skaičiavimais jį turėjo teisę į apeliacijÄ , kuria nepasinaudojo. O Å¡ios bylos dalykas – neva naujai pateikti į bylÄ atsakovės raÅ¡ytiniai įrodymai, nesudaro pagrindo kelti klausimo dėl idealiųjų dalių perskaičiavimo teisingumo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės (atsakovės) praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo turinio, apeliantė (atsakovė) J. S. savo atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-859-925/2019 turi bÅ«ti atnaujintas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių), kadangi, anot apeliantės, teismai, nagrinėję Å¡iÄ bylÄ , neturėjo duomenų ir jų neiÅ¡reikalavo iÅ¡ archyvo apie namo, esančio (duomenys neskelbtini) realiÄ padėtį 1959 – 1963 metais, kuomet buvo nustatytos įsigytos namo dalys ir kurios nuo to laikotarpio nesikeitė, o tik atsirado priestatai (verandos), kuriuos savo darbu sukÅ«rė (pastatė) ginčo Å¡alys ir kurios neturėjo bÅ«ti įtraukiamos į atidalinimÄ kaip atidalytinos, o pridedamos kaip namo priestatai tiems bendraturčiams, kurie faktiÅ¡kai tas dalis pastatė. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į bendrÄ namo plotÄ Ä¯skaičiavo verandas, kas padidino ir neteisingai buvo priteista Å¡alims didesnė turto dalis, atsižvelgiant į faktiÅ¡kai įgytÄ idealiomis dalimis, nors tai jau buvo naujai sukurtas turtas (verandos), kuris neturėjo bÅ«ti įtrauktas į bendrÄ namo plotÄ .

16. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

17. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos Å¡ios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

18. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Å is institutas – tai ekstraordinarinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ iÅ¡ jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

19. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; 2) pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; 3) pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktÄ ).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apeliantės (atsakovės) argumentus, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iÅ¡ esmės remiasi tuo, jog teismai, nagrinėdami ginÄÄ iÅ¡ esmės dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, neturėjo duomenų apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), realiÄ padėtį 1959 – 1963 metais, kuomet buvo nustatytos įsigytos namo dalys ir kurios nuo to laikotarpio nesikeitė, o tik atsirado priestatai (verandos), kuriuos savo darbu sukÅ«rė (pastatė) ginčo Å¡alys ir kurios neturėjo bÅ«ti įtraukiamos į atidalinimÄ , ir jų neiÅ¡reikalavo iÅ¡ archyvo.

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad bÅ«tent teismas turėjo pareigÄ tokius duomenis reikalauti iÅ¡ tam tikrų institucijų, Å¡iuo atveju - VÄ® „Registrų centras“. Pažymėtina, kad civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

23. Taigi, remiantis nurodytais teisės aktais, bÅ«tent apeliantė (atsakovė) J. S. turėjo bÅ«ti aktyvi byloje ir rinkti bei teikti teismui tuos įrodymus, kurie, jos manymu, yra reikÅ¡mingi ginant savo pozicijÄ (tame tarpe ir tuos, kuriuos pateikė nagrinėjamu atveju, kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę), o neturėdama galimybės įrodymų gauti, turėjo teisę praÅ¡yti teismo įrodymus iÅ¡reikalauti. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad toks praÅ¡ymas (dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo) bÅ«tų teiktas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės arba toks praÅ¡ymas teismo bÅ«tų atmestas. Kita vertus, apeliantė naujus dokumentus, kuriais remiasi kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybe, teikia dabar, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė Å¡ių dokumentų negalėjo gauti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė dėl byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ kreipėsi tik 2022 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodyti įrodymai ir jais įrodinėtinos aplinkybės atsakovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog apeliantės teikiami įrodymai neturi esminės įtakos priimtiems teismo sprendimams. Apeliantė įrodinėja, jog 1959 – 1963 metais, kai buvo nustatytos namo dalys, priestatų (verandų) nebuvo ir kad tie priestatai (verandos) atsirado vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje toks ginčas ir nebuvo kilęs. Vilniaus apygardos teismas, kuris iÅ¡sprendė atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , 2020 m. vasario 11 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-59-912/2020, 16 ir 17 punktuose aiÅ¡kiai nustatė juridinius faktus dėl Å¡alių valdomų priestatų „Lietuvos TSR Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. liepos 2 d. raÅ¡tu V.

N. A., J. I. K., J. F. O. pranešė, kad Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 235 nurodytiems asmenims asmeninės nuosavybės teise skyrė priestatus 2a I/P, 3a I/M ir daržinę I, J. N. raÅ¡te įraÅ¡yti gyvenamojo namo priestatai atitinka atsakovės A. K. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-4 ir 2-5 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtÄ 2a I/P; ieÅ¡kovų pateiktame plane pažymėtÄ indeksu 2a 1/ž), bei ieÅ¡kovų naudojamÄ patalpÄ 3-6 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtÄ 3a I/M; ieÅ¡kovų pateiktame plane pažymėtÄ indeksu 3a 1/ž) (techninės inventorizacijos bylos 1984 m. birželio mėn. planas, su 1988 m. sausio 7 d.

įregistruotais pakeitimais; ieškovų pateiktas planas). Aptariamame plane taip pat pažymėtas trečias namo priestatas 1a I/P, kurio patalpų indeksai atitinka atsakovės J. S. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-6. Atsakovių pateiktoje 2013 m. rugsėjo 25 d. kadastrinių matavimų byloje, Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelėje užfiksuota, kad ieškovų naudojamas priestatas pastatytas 1976 metais (priestatas 3a 1/ž), atsakovės A. K. naudojamas priestatas – 1981 metais (priestatas 2a 1/ž), atsakovės J.

S. naudojamas priestatas – 1980 metais (priestatas 1a I/P) ir kt.“. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas minėtoje 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, atsižvelgęs į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir nurodomas aplinkybes, jog rÅ«siu naudojasi tik atsakovės, rÅ«sį paskyrė atsakovėms.

25. Nors apeliantė teikdama praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo bei pateikdama savo argumentus pagrindžiančius įrodymus, teigia, jog atsirado naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, o bÅ«tent – priestatai (verandos) atsirado vėliau, nei buvo nustatytos įsigyto namo dalys, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka (kvestionuoja) su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e2A-59-912/2020) skaičiavimus (perskaičiuojant bendraturčių idealiÄ sias dalis), nurodydama, jog priestatai (verandos), kurie atsirado vėliau nei nustatytos įgyto namo dalys (ir kurios nuo to momento nesikeitė), neturėjo bÅ«ti traukiami į dalinamÄ plotÄ , o turėjo bÅ«ti palikti tiems bendraturčiams, kurie faktiÅ¡kai tas dalis pastatė. Tačiau Å¡iuo atveju, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties skaičiavimai nėra ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos dalyku. Atsakovė, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nesutikus su tokiais skaičiavimais, turėjo teisę teikti apeliacinį skundÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ procesinės bylos eigos, savo teise nepasinaudojo. Atsakovės į bylÄ dėl proceso atnaujinimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo kelti klausimo dėl idealių dalių perskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės grindžiamos ne naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, o jau žinomomis aplinkybėmis (dėl kurių ginčas iÅ¡ esmės nebuvo kilęs) nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo. Todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliantės atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ apeliantės (atsakovės) J. S. atsakovės A. K. naudai priteistinos pastarosios apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. K. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , kurios, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės (atsakovės) J. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko