32ecf05d-9c2b-44cd-b958-efd5401d0058 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1679-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00326-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : G. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–12), kurį vėliau patikslino (b. l. 68-85), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki skundo teismui pateikimo dienos jis buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu garantuojama teisės aktuose.

Baldai ir tualetas dar labiau sumažino kameros plotÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad su juo nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose neveikė pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, trÅ«ko Å¡ilumos. Pasak pareiÅ¡kėjo, tiekiamas maistas buvo nekaloringas, neatitinkantis fiziologinių normų, atÅ¡alęs. Dėl visų Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ â€“ neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, kančias, baimę, Å¡iÄ Å¾alÄ jis vertina 3 600 Eur.

Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27–34).Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2017 m. gegužės 2 d., pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Vilniaus PN, jis ne kartÄ buvo etapuotas į kitas įstaigas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kuriose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas minėtose patalpose.

Ginčo laikotarpiu, pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų bei atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 1K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D. Kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,35 kv. m ploto ir tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D plotas – 31,47 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos.

Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,93 kv. m. ploto ir tai visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų durys turi tik vienÄ išėjimÄ , t. y. išėjimÄ Ä¯ bendrÄ jį sektoriaus koridorių.

Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, neturėtų būti teismo įvertintas kaip atskira patalpa.Taip pat nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos šios socialinės reabilitacijos priemonės:

1) tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programa;

2) nuteistųjų pataisos programa;

3) tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa;

4) nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa;

5) kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa;

6) asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programa. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitacijÄ ir pan. PareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja adaptacijos, nuteistojo pataisos programose. Dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriÅ¡kumo principu, t. y., nuteistasis turi savanoriÅ¡kai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose.Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimo paaiÅ¡kino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniÅ¡kai gadina Å¡ias sistemas.

Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Pabrėžė, jog drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolat atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsdami atitinkamai reaguoja į tokius reiÅ¡kinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumÄ .Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė higienos reikalavimų trÅ«kumus, nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose jie tariamai buvo.

Be to, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl galimai pažeidžiamų higienos normų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

Nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal pataisos įstaigoje pavirtintÄ dienotvarkę. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu ir sudaromi 31 dienai. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai turi bÅ«ti gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų maitinimo grafikÄ .

Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.Vilniaus PN nuomone, nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais (b. l. 22–29, 94–95).Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 102).

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis taip pat nustato nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusiskundimų – ploto kamerose trÅ«kumas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. (patikslinto skundo suraÅ¡ymo data).

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, netinkamas kalinimo sÄ lygas jis sieja su laikymu kamerų tipo patalpose. Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kurių 111.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovo duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D. Kamerų tipo patalpos Nr. 1K bendras plotas – 13,05 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka 4,35 kv. m ploto. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D plotas – bendras 31,47 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka 3,93 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai ploto trūkumu kamerose yra nepagrįsti.

Nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.IÅ¡ Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, kad net ir atskaičius kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , kamerų plotas nėra mažesnis nei 3 kv. m.

Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ . Kaip minėta, tokio aiÅ¡kinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.

Taigi pareiÅ¡kėjo nurodomas pažeidimas dėl ploto trÅ«kumo Å¡iuo atveju nenustatytas. Dėl signalinių mygtuko įrengimo teismas pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktÄ kamerose, be kita ko, įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Vilniaus PN nurodo, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema buvo įrengta visose kamerose, tačiau pripažįsta, kad ji ne visada veikia, nes yra nuolat gadinama.

Tačiau teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad dėl galimai neveikusios prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemos jam kilo neturtinė žala. Net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose yra laikomas kalinamasis, esantis signalinis mygtukas prižiÅ«rėtojui iÅ¡kviesti bÅ«tų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pabrėžtina, jog minėta sistema skirta praneÅ¡ti apie realų pavojų gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui, bet ne iÅ¡sikviesti prižiÅ«rėtojÄ bet kokiu klausimu.

Pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo prisikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba. Pareiškėjo teiginiai apie galimus pavojus kamerose yra tik hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kilo koks nors pavojus, dėl kurio jam buvo būtinybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir jis šia galimybe negalėjo pasinaudoti. Taigi šiuo atveju neturtinės žalos kilimo faktas nenustatytas.

Dėl socialinės reabilitacijos programų teismas pažymi, kad Vilniaus PN vykdo 7 socialinės reabilitacijos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvauja 2 iš jų (b. l. 57), taigi pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus PN nevykdo socialinės reabilitacijos programų vertintini kritiškai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių renginių jis negalėjo lankyti, kokiais būdais buvo ribojamas jo noras sportuoti. Vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams pagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatÅ«ra, ventiliacija, apÅ¡vietimas. Å ių savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) sÄ lygos galimai neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų per daug abstraktÅ«s, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai.

Pabrėžtina, kad tik pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai higienos sÄ lygomis Vilniaus PN kamerose laikytini neįrodytais. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad gaunamo maisto energetinė vertė, jo nuomone, buvo nepakankama, maistas tiekiamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, atÅ¡alęs, neskanus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1 300– 1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pagrįstu, tuo labiau, kad Vilniaus PN nurodė, jog matinimas vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei pareiškėjui nepakako maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo Vilniaus PN parduotuvėje.

Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui ir jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė