32ebd2fb-4c8e-4579-94be-0c6e645d2aab · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-130-148/2015Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00231-2014-0Procesinio sprendimo kategorija:           2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo T. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam T.

J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo ankstesne teismo nutartimi nustatyto suėmimo termino pasibaigimo pabaigos.Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Tautvydas J. P. apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., vieÅ¡oje vietoje – parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarkÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, suduodamas ne mažiau kaip 10 smÅ«gių kumščiais, kojomis nukentėjusiajam A.

B. į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, deÅ¡inėje ausyje, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva kairėje ausyje, odos nubrozdinimÄ veido kairėje pusėje, kraujosruvas galvos plaukuotos dalies minkÅ¡tuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, dėl galvos sumuÅ¡imo įvyko A. B. mirtis, tokiais veiksmais tyčia nužudė A. B. ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .K.

T. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2014 m. birželio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis iki 2015 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad T. J. kaltinamas dviejų tyčinių, tarp jų ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymu, už kurį numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikoje tvirtais socialiniais ryÅ¡iais nesaistomas, turi ryÅ¡ių užsienyje, todėl yra pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).K. T. J.gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .Skunde gynėjas nurodo, kad nutartis, kuria pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas, grindžiama abstrakčiais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais.

Atkreipia dėmesį, kad laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatų bei BPK 11 straipsnyje įtvirtino proporcingumo principo, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tuo atveju, jei be jų neįmanoma pasiekti įstatyme numatytų tikslų. Tuo tarpu, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas nevertino, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bÅ«tų pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Be to, gynėjo teigimu, teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ , iÅ¡ anksto neigiamai vertina bylos aplinkybes, pažymi, kad T.

J. kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal teismų praktikÄ , Å¡i aplinkybė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti asmeniui griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, o skundžiamoje nutartyje nenurodomi objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys, kad T. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad T. J. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, o tai, kad jo mama ir sesuo gyvena bei dirba Anglijoje, negali nusverti aplinkybės, kad T.

J. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, gyvena su močiute. Ikiteisminio tyrimo gauti duomenys, jog seniÅ«nijoje dėl T. J. elgesio negauta nusiskundimų, jis gyvena pas močiutę, močiutė turi Å«kį, jis padeda močiutei Å«kyje, todėl T. J. turi ir pragyvenimo Å¡altinį. Taip pat T. J. padeda ir tėvas, kuris rÅ«pinasi sÅ«numi. Tai bÅ«tent ir pažymi tvirtus socialinius saitus Lietuvoje. IÅ¡ nagrinėjamo įvykio aplinkybių taip pat matyti, kad T. J. užsidirbdavo pinigų padėdamas Å«kininkams, reiÅ¡kia jam nereikia daryti nusikalstamų veikų pragyvenimui.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis piktybiÅ¡kai darytų teisės pažeidimus. Kaltinamasis neturi racionalaus pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo, tokį pagrindÄ patvirtinančių aplinkybių nėra, nėra duomenų apie tokį jo tariamÄ ketinimÄ . T. J. nėra atsakingas už tai, jog jo mama ir sesuo gyvena, dirba užsienyje, bet ne Lietuvoje.Baudžiamojoje byloje baigtas įrodymų tyrimas ir iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos, posėdžių protokoluose fiksuoti asmenų paaiÅ¡kinimai, kad T.

J. gyvena su močiute, dirbo ir padėdavo jai ūkio reikaluose, buvo saistomas tvirtais socialiniais saitais būtent savo pastovioje gyvenamojoje vietoje, tad nagrinėti paaiškinimai taip pat nesuteikia prielaidų manyti, kad jis ketintų bėgti (slėptis) nuo teismo. Nebuvo įvertinta ir tai, kad šiuo metu didžiulis darbymetis ūkio darbuose, anūkas T. J. pagrindinis pagalbininkas močiutės G. J. ūkyje, vienai močiutei per sunku tvarkytis ūkyje.Svarbu ir tai, jog bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka net iki 2015 m. spalio 5 d., sekantis teisiamasis posėdis įvyks po šios skundžiamos nutarties praėjus labai ilgam laikotarpiui - po keturių su puse mėnesių.

Tai ypač traumuoja jaunÄ Å¾mogų psichologiÅ¡kai. Ä®prastai griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas taikoma recidyvistams bei pavojingiems recidyvistams, tačiau T. J. neteistas, anksčiau nepadaręs nusikalstamų veikų. Asmuo jauno amžiaus ir jau laikomas suimtas metus laiko net be apkaltinamojo įsiteisėjusio nuosprendžio, tai nepadės formuoti teigiamo požiÅ«rio į teisingumo vykdymÄ . Kardomųjų priemonių yra kelios rÅ«Å¡ys, net galima skirti kelias Å¡velnesnes. Neapsvarstyta galimybė dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiÅ«ros taikymo, kuomet asmuo bÅ«tų pastovioje kontrolėje.Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.K.

T. J. gynėjo E. J. Grigaravičiaus skundas atmestinas.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria T. J. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sÄ lygos pratęsti kaltinamajam T. J. suėmimo terminÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.Privaloma suėmimo taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį (arba iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio kaltinamojo akto, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T.

J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (L. L., S. Å . ir kt.) parodymuose, iÅ¡ dalies paties suimtojo T. J. parodymuose, nukentėjusiosios S. B. parodymuose, liudytojo A. P. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto iÅ¡vadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami iÅ¡ esmės ir įrodymai nevertinami, nes tai bus padaryta baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

PrieÅ¡ingai negu teigiama gynėjo skunde, teismo iÅ¡vada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad T. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžia.Panevėžio apygardos teismas pratęsė T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y., kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant suėmimÄ ar tęsiant jo terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ Å¡ių pagrindų.BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. T. J. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už Å¡iÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo skunde teisingai pažymima, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau byloje yra ir kitų įstatyme numatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad T. J. Lietuvos Respublikoje nėra saistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių. Bylos duomenimis, jis nedirbo ir nesimokė, motina ir sesuo gyvena užsienyje. Pastaroji aplinkybė rodo, kad užsienyje jis turi ryÅ¡ių, kuriais gali pasinaudoti, norėdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės apie suimtojo turimus socialinius ryÅ¡ius (su močiute, tėvu, gyvenamÄ ja vieta) nepatvirtina, kad Å¡ie ryÅ¡iai sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis) ir neÅ¡alina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.K.

T. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje T.

J. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones galimybės nėra.Gynėjas skunde nurodo, kad paprastai kardomoji priemonė – suėmimas taikoma recidyvistams bei pavojingiems recidyvistams, o T. J. praeityje neteistas. Ä®statymas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo nesieja tik su nusikalstamų veikų recidyvu (kas galbÅ«t, esant aplinkybių visumai, galėtų pagrįsti kitÄ suėmimo pagrindÄ â€“ bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas), o suėmimo termino pratęsimo sÄ lygos ir pagrindas (bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo), numatyti įstatyme, yra aptarti Å¡ioje nutartyje.

Kita vertus, nors T. J. ir nėra recidyvistas, tačiau jis yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymu.Skunde gynėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimas teisme jau beveik baigtas, kitas teismo posėdis numatytas tik spalio mėnesį, o tai traumuoja jaunÄ Å¾mogų psichologiÅ¡kai. Teismas pažymi, kad tačiau toks laisvės suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, neprieÅ¡tarauja nacionalinės teisės normoms.

Kita vertus, natÅ«ralu, kad nusikalstamų veikų padarymu kaltinamam asmeniui dėl to kyla tam tikrų pasekmių, vienokiu ar kitokiu bÅ«du varžančių kaltinamojo tam tikras teises bei laisves. Be to, nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų, ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir bylÄ perduota nagrinėti teismui, kuris Å¡ių terminų nėra saistomas. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. AukÅ¡tesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, Å¡ioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę keisti į Å¡velnesnes.

Akivaizdu, jog pripažinęs esant neiÅ¡nykusį suėmimo taikymo pagrindÄ , apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti Å¡velnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo skundžiamÄ nutartį vertinti kaip Å¡aliÅ¡kÄ ar pažeidžiančiÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.S. P. apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieÅ¡taraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl jÄ naikinti gynėjo skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,             n u t a r i a:

K. T. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                        Regina Gaudutienė