32eb2aed-192d-409a-bcdb-c2b939a10a7e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-299/2011Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.1.; 44.2.2.; 44.2.3.; 44.2.4.2.; 44.5.2.2.; 121.19.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,Sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui A.

G. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naradava“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-481-212/2010 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naradava“, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje A. G. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl darbdavio civilinės atsakomybės vienos iÅ¡ sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io - už nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojui kilusiÄ neturtinę žalÄ , padarytÄ asmens gyvybės atėmimu, dėl miÅ¡rios kaltės proporcijų ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.IeÅ¡kovės R. M. buvęs sutuoktinis V. M. nuo 1996 m. dirbo UAB „Naradava“ vairuotoju – traktorininku.

V. M. 2007 m. sausio 17 d. 4 valandÄ ryte vežė į Vilnių krovinį. Maždaug 102 autostrados kilometre atsipalaidavo automobilio MAN 14 192 kairės pusės užpakalinių sudvejintų ratų varžtai ir vienas ratas nuriedėjo nuo autostrados Å¡laito. Sustabdęs automobilį, V. M. ėjo rato ieÅ¡koti, lipo per automagistralės atitvarÄ , tamsiu paros metu nepastebėjo autostradoje esančio tunelio, iÅ¡ 5,3 m. aukščio krito ant betoninių grindų ir žuvo.VSDFV Pasvalio skyrius 2010 m. vasario 3 d. iÅ¡mokėjo žuvusiojo V.

M. Å¡eimos nariams (sutuoktinei ir dviem vaikams) po 40 400 Lt vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus (b. l. 137-139). VSDFV Pasvalio skyrius žuvusiojo V. M. vaikams moka po 290,16 Lt/mėn. periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam mirus bei po 322,12 Lt/mėn. naÅ¡laičių pensijÄ (b. l. 134-135).Atsakovas UAB „Naradava“ 2006 m. rugsėjo 26 d. sutartimi, sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“, buvo apdraudęs visus įmonės darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. 2007 m. sausio 17 d.

įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo UAB „Naradava“ 50 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovė R. M. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 4-5), praÅ¡ydama priteisti [žuvusiojo nepilnamečiams vaikams M. M. ir A. M. ] iÅ¡ atsakovo 23 650 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtins žalos atlyginimo.Atsakovas UAB „Naradava“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pasak atsakovo, nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog nebuvo patikrinta automobilio techninė bÅ«klė. Tačiau tarp automobilio techninės bÅ«klės (nepakankamai pritvirtinto rato) ir darbuotojo žūties tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nėra. V. M. , kaip vairuotojas, turėjo stebėti, ar automobilio techninė bÅ«klė tinkama, bet to nepadarė. Darbdavys negalėjo numatyti, kad darbuotojas savavaliÅ¡kai lips per autostrados atitvarÄ ir, nebÅ«damas atsargus, nukris.

Be to, jeigu autostrada buvo nepakankamai apÅ¡viesta, nebuvo pakankamai informacinių ženklų apie tunelį, tunelis neaptvertas ir V. M. į tunelį nukrito, už tai atsakinga autostradÄ prižiÅ«rinti organizacija. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 186-188) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė žuvusiojo vaikams M. M. bei A. M. iÅ¡ atsakovo po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. M. – 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe darbdavio kaltė preziumuojama. IÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. vasario 14 d. akto teismas sprendė, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004 m. kovo 4 d., 2.4 punkto ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, patvirtinto 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. IX-16, 19 straipsnio 2 punkto 2 dalies pažeidimas. Nelaimingo atsitikimo darbe akto atsakovas neginčijo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra.

Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėtas neveikimas priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už V. M. vaikams padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ . Ä®vertinęs įvykio aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ir paties žuvusiojo V. M. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Ä®vykus avarijai, jis galėjo kviesti avarinę tarnybÄ , laukti pagalbos, o eidamas ieÅ¡koti nuriedėjusio rato tamsoje nežinomoje vietoje V.

M. buvo neapdairus ir neatsargus. Teismas pripažino, kad dėl žūties 70 % kaltas darbuotojas, 30 % - darbdavys, todėl iš atsakovo žuvusiojo vaikams priteisė po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas sudaro 30 % nuo prašomos priteisti sumos (100 000 Lt).Ieškinį patenkinęs iš dalies (50 %), teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei; 900 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai Atsakovas UAB „Naradava“ apeliaciniu skundu (b. l. 190-192) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; jei skundžiama sprendimo dalis nebus panaikinta ar pakeista, praÅ¡o perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, t. y. atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 80 % iÅ¡laidų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – 20 %, taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti paÅ¡to iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl V. M. žūties bendrovė kalta 30 %, V. M. - 70 %. V. M. žūtis tiesiogiai nesusijusi su vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų pažeidimu. Vyriausiojo mechaniko netinkamai prieÅ¡ V. M. iÅ¡vykstant į kelionę atlikta transporto priemonės, kuriÄ mirusysis vairavo, apžiÅ«ra neturėjo tiesioginės įtakos žalingoms pasekmėms (mirčiai) dėl dviejų priežasčių. Pirma, V.

M. buvo atsakingas už jam patikėto automobilio techninę bÅ«klę. Automobilis priskirtas jam vienam, kiti asmenys automobilio nevairavo ir nenaudojo. Antra, remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. V. M. buvo supažindintas su saugos darbe reikalavimais.

Jeigu ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, reikia vertinti, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Darbdavys nenumatė ir negalėjo numatyti, kad darbuotojas bus neapdairus ir nerÅ«pestingas, tamsiu paros metu lips per magistralinio kelio turėklus ir nukris. V. M. neturėjo nei teisės, nei pareigos lipti per magistralinio kelio atitvarÄ . Žuvusysis nesilaikė elementarių saugos reikalavimų, kurių neįmanoma apraÅ¡yti saugos darbe instrukcijose. Nelaimingų atsitikimų darbe akte nustatyta, kad automobilio ratas nukrito, bet tarp darbuotojo žūties ir nukritusio automobilio rato nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

Tas ryÅ¡ys yra toks tolimas, kad nesudaro pagrindo teigti, jog darbuotojo mirtis susijusi su nukritusiu ratu.2. Atsižvelgiant į teismo sprendimu nuspręstos priteisti neturtinės žalos dydį (po 15 000 Lt) ir nustatytÄ kaltės dydį (30 %), turi bÅ«ti mažintina 70 % kaltės dydžiu, todėl iÅ¡ apelianto galėjo bÅ«ti priteista kiekvienam vaikai po 4 500 Lt (15 000 Lt x 30 %) neturtinės žalos atlyginimo.3. Jeigu skundžiama sprendimo dalis liks nepanaikinta ar nepakeista, turi bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovė R. M. ir trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje A. G. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ neteikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimÄ Å¡i proceso teisės norma apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯pareigoja tikrinti ex officio.Vienu iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

CPK 266 straipsnis draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Å i draudžiančioji norma sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, pažymėta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

SÄ voka ,,teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.Ä®statymai gali nustatyti, kad žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d.). Vienas iÅ¡ netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.264 str.).

Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d.). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi norminių, lokalių teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos.

Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos yra kaltas darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jeigu už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sÄ lygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas.

Be to, samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryÅ¡ys yra dvejopo pobÅ«džio – jis turi bÅ«ti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Žalos padaręs (galėjęs padaryti) darbuotojas į bylÄ Ä¯traukiamas trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Jei žalos atlyginimas iÅ¡ darbdavio bus priteistas, jis taps trečiojo asmens kreditoriumi ir ateityje gali reikÅ¡ti tiesiogiai žalÄ padarusiam asmeniui regresinį reikalavimÄ (CK 6.111 str.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, kaip neįrodytÄ , o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies. Nustatydamas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. vasario 14 d. aktu (b. l. 35-36).

Akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pažeidus vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004 m. kovo 4 d., 2.4 punktÄ . Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 2.4 punktas reikalauja, kad vyriausiasis mechanikas tikrintų transporto priemonių techninę bÅ«klę (b. l. 14-16). Atsakovo teigimu, prižiÅ«rėti, ar automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas, įskaitant tai, ar gerai pritvirtinti ratai, turėjo vairuotojas (Vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovo 2004 m. kovo 1 d., 2.3 p., Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 05, patvirtintų atsakovo 2003 m. liepos 14 d., 3.2.4.3 p.) (b. l. 73-81).

Pirmosios instancijos teismas nustatė miÅ¡riÄ darbdavio (už žalÄ atsakingo asmens) ir žuvusio darbuotojo kaltę, pripažinęs, kad įmonės vyriausiojo mechaniko (asmens, už kurį atsako darbdavys) pažeidžiantys teisę (nustatytÄ pareigÄ ) veiksmai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Teisėjų kolegija tam nepritaria, sutinka su atsakovo argumentu, kad V. M. žūtis negali bÅ«ti tiesiogiai susijusi su vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų pažeidimu, nes nėra duomenų, jog atsilaisvinus ir nukritus ratui vairuotojas bÅ«tų nesuvaldęs automobilio ir dėl to žuvęs.CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teorijoje vadinama lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali bÅ«ti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama, kad atsirastų nuostolių. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R.

L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).Teismai turi nustatyti, įvertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių sÄ sajumÄ . Priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymas kartu reiÅ¡kia teismo diskrecijÄ svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu atveju nustatydamas priežastinį ryšį teismas neturi neprotingai iÅ¡plėsti atsakomybės ribų.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės bÅ«tų atsiradusios, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, sprendžiama, ar pasekmės teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija).

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. R. ir kt. v.

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).Aptariamu atveju netiesioginis faktinis priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kė tuo, kad automobilio techninė bÅ«klė nebuvo reikiamai patikrinta (kitas klausimas, kas, kokiu bÅ«du, kaip dažnai turėjo tai atlikti), todėl kelyje atsipalaidavo kairės pusės sudvejintų galinių ratų varžtai, vairuotojas turėjo neplanuotai sustoti (o sustojęs ėjo ieÅ¡koti nuriedėjusio rato ir per neapdairumÄ tamsoje nukrito).

Netiesioginio teisinio priežastinio ryšio ribos nustatomos vertinant abiejų atsakovo darbuotojų – V. M. (vairuotojo) ir vyriausiojo mechaniko – pareigų tikrinti automobilio techninę būklę santykį. Vairuotoju apibūdinamas asmuo, užsiimantis keleivių, krovinių pervežimu; pagrindinė vairuotojo pareiga – vairuoti automobilį, vežti keleivius, krovinius (t. y. valdyti didesnio pavojaus šaltinį). Mechanikas - mašinų prižiūrėtojas, meistras, remontuotojas; pagrindinė mechaniko pareiga – rūpintis mašinų saugiu eksploatavimu.

Vairuotojo pareiginių nuostatų 1.3 punkte nustatyta, kad vairuotojas pavaldus vyriausiajam mechanikui. Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 4.1.3 punkte nurodyta, kad vyriausiasis mechanikas atsako už nelaimingus atsitikimus, avarijas, kurie įvyko dėl jo ar jam pavaldžių darbuotojų kaltės. Vadinasi, pagal šį teisinį reguliavimÄ V. M. , kaip vairuotojui, teko bendro pobÅ«džio pareiga tikrinti automobilio techninę bÅ«klę: tikrinti pavirÅ¡utiniÅ¡kai (iÅ¡oriÅ¡kai), tikrinti nuolat (pvz., apie važiuojant pastebėtus automobilio veikimo nesklandumus praneÅ¡ti vyriausiajam mechanikui), t. t.

Dirbtuvių vedėjas (vyriausiasis mechanikas) 2007 m. sausio 24 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2007 m. sausio 16 d. apie 19 val. (nelaimingo atsitikimo iÅ¡vakarėse) V. M. užpildė automaÅ¡inÄ MAN 14-192 dyzeliu, tepalais, patikrino vizualiai ir paruošė kitam važiavimui (b. l. 46). Ä®monės vyriausiajam mechanikui tenka specialaus pobÅ«džio pareiga tikrinti automobilio techninę bÅ«klę: tikrinti reguliariai (nustatytais intervalais), detaliai, nuodugniai, naudojant tam skirtÄ Ä¯rangÄ ir priemones.Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad nors iÅ¡samiai ir/ar laiku nepatikrinta automobilio techninė bÅ«klė avarijos nesukėlė, tai turėjo netiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui, nes kitų tarpinių, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksnių tarp automobilio techninės bÅ«klės nepatikrinimo, privertusio vairuotojÄ sustoti, ir vairuotojo nukritimo, kurie bÅ«tų nutraukę Å¡iÄ priežasčių-pasekmių grandinę, nenustatyta.

Taigi atsakovo civilinė atsakomybė, taikant netiesioginį priežastinį ryšį, nėra pernelyg iÅ¡plėsta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kad apeliacinės instancijos teismas negali suinteresuotų asmenų įtraukti į bylÄ , t. y. Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso pradžios.

CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiÅ¡kia, kad tinkamo teismo proceso (ang. due process of law) pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kad civilinis procesas bÅ«tų pakartotas dalyvaujant įtrauktam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003).Nagrinėjamu atveju atsakovo darbuotojas vyriausiasis mechanikas, kuriam atsakovas, jeigu iÅ¡ jo bus priteistas žalos atlyginimas, galės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ , nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi bylos dalis perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kitų skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.              CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad panaikinus sprendimÄ dėl absoliučių negaliojimo pagrindų grÄ Å¾inamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundÄ . Å i norma įtvirtina taisyklę, kad sprendimÄ panaikinus dėl teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimo žyminis mokestis už skundÄ grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, taip ginant jo teisinį interesÄ , nes asmuo neturi mokėti už teismo padarytus pažeidimus ir padengti iÅ¡laidų.

Nagrinėjamoje byloje už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 900 Lt žyminį mokestį (b. l. 193), kuris jam grÄ Å¾inamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.GrÄ Å¾inti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naradava“ 900 Lt (devynis Å¡imtus litų) dydžio žyminį mokestį, 2010 m. birželio 11 d. sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                                Danutė Gasiūnienė                                                                                                                             Danutė Milašienė                                                                                                                             Donatas Šernas