2020-09-09 Nr. AB-16236-3-62-3-02436-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1568-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02436-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 4-ojo lokalinio sektoriaus 5-o būrio 2-oje brigadoje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpose buvo netinkamas apšvietimas, vėdinimas, veisėsi pelėsis ir parazitai, lovos senos ir sulūžusios, patalpos neremontuotos, nuo sienų byrėjo tinkas, elektros instaliacija netvarkinga, atsarginių išėjimų nėra, dėl ko kilo pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Pravieniškių PN-AK tiekiamas maistas nekokybiškas, jame kiekvieną dieną trūko kilokolorijų.

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nerimą, stresą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teisės aktai nenumato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

3.2. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri patalpose atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama darbų ataskaitoje. Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų atsirasti pelėsis. Pravieniškių PN-AK yra numatyti evakuaciniai išėjimai, o gaisrinės instrukcijos paskelbtos visuose būriuose. Maistas pataisos namuose gaminamas ir išduodamas vadovaujantis teisės aktais. Pravieniškių PN-AK periodiškai laboratorijose tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę.

3.3. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo paskirtas į 1-ojo lokalinio sektoriaus 5-o būrio 2-ąją gyvenamąją patalpą, kurios plotas 58,75 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamosios ploto norma nebuvo pažeista (pareiškėjui teko 3,26 kv. m).

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tada, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Nustatęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, patalpose veisėsi pelėsis ir parazitai, sienos buvo suskilinėję, nuo sienų krito tinkas, patalpos nebuvo dezinfekuojamos, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 17, 20, 39 punktais. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikta 2018 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 77-1611 patvirtina, jog 1-ojo sektoriaus 5-o būrio 2-oji gyvenamoji patalpa vėdinama per langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose atliekami nariuotakojų ir graužikų stebėjimo ir naikinimo darbai, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

8. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimams, informaciniuose stenduose paskelbtus evakavimo planus ir gaisrinės instrukcijas, todėl jais remdamasis atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo ir neįrengto evakuacinio išėjimo.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, įskaitant ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų patikrinimo aktų, apie ginčo laikotarpiu atliktus Pravieniškių PN-AK 5-o būrio 2-osios gyvenamosios patalpos patikrinimus. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamo apšvietimo, ventiliacijos, ar kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, pareiškėjas apsiribojo itin trumpu ir apibendrintu apibūdinimu.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl sulūžusios, pasenusios, netinkamos naudoti lovos, gyvenamųjų patalpų būklės neatitikimo teisės aktų reikalavimų, nepilnaverčio, nekokybiško maisto kaip deklaratyvius, nepagrįstus objektyviais ir patikimais įrodymais.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir žalos padarymo faktas nenustatyti, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo gyvenamųjų patalpų fotonuotraukas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pareiškėjas bausmę atliko perpildytoje gyvenamosiose patalpose, kurių plotą dar labiau mažino jose esantys baldai, todėl baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas turi būti išskaičiuotas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto arba turi būti į jį atsižvelgta, vertinant pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą.

12.2. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, šildymo, oro kiekio.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas pagal pateiktus įrodymus tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.2. Nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pateikti įrodymai turėtų būti atmestini ir nevertintini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

16. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 1-o lokalinio sektoriaus 5-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą, kurios plotas 58,75 kv. m, įrengta 18 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto; pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, be to, jo nuomone jam turėjo būti paskirtas 5 kv. m plotas.

17. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apelianto teiginiai, jog jam turėjo būti paskirtas 5 kv. m plotas nėra pagrįsti Lietuvos Respublikoje galiojančia teise. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė.

18. Apeliantas taip pat abstrakčiai teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, šildymo, oro kiekio.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

20. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

21. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apeliacinis skundas turi būti grindžiamas konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuotas.

22. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl ginčo esmės turėtų būti pripažintos neteisėtomis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs, taip pat, kad Pravieniškių PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, atitinka byloje esančius įrodymus.

23. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus dėl tiekiamo maisto. Pareiškėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė