Legislator Case Law & Legislation
2025-01-29 Nr. AB-1792-3-62-3-01226-2022-1 AI generated

2025-01-29 Nr. AB-1792-3-62-3-01226-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-01-29 Nr. AB-1792-3-62-3-01226-2022-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2025-01-29 Nr. AB-1792-3-62-3-01226-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. M. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-35368; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (10.8E)DV_S- 37028; 3) panaikinti VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-5854; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pareiškėjai perskaičiuoti senatvės pensiją, pridedant kompensaciją už kenksmingą darbą prie pajamų apskaičiuojant pensiją ir išmokėti negautą kompensaciją už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-38-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01226-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. M. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-35368; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (10.8E)DV_S- 37028; 3) panaikinti VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-5854; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pareiškėjai perskaičiuoti senatvės pensiją, pridedant kompensaciją už kenksmingą darbą prie pajamų apskaičiuojant pensiją ir išmokėti negautą kompensaciją už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjos teigimu, apskaičiuojant senatvės pensiją, nebuvo atsižvelgta į jos gautą kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas. Gautos pajamos už kompensaciją nebuvo įskaičiuotos nustatant senatvės pensijos dydį. Tiek kompensacija, tiek darbo užmokestis yra pajamos, todėl jos turėjo būti draudžiamos ir į jas atsižvelgta apskaičiuojant senatvės pensiją. Dėl to atsakovas privalo perskaičiuoti jos senatvės pensiją nuo 2009 m. gruodžio 11 d. ir išmokėti padidintą senatvės pensiją.

3. Taip pat pareiškėja nurodė, jog jai nebuvo išmokėta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. Ji neturėjo indėlininko knygelės, į kurios sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo mokama kompensacija ir negalėjo tuo laikotarpiu pasiimti kompensacijos išmokų iš banko. Pareiškėja nežino, kas naudojosi jos indėlininko knygele. Neteisėtai disponuojant jos indėlininko knygele, buvo pažeistos pareiškėjos teisės, negalėjo privatizuoti buto, todėl buvo priversta iš savivaldybės nuomotis būstą, jos šeima socialiai skriaudžiama.

4. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir į VSDFV dėl negautos kompensacijos už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. ir dėl senatvės pensijos nuo 2009 m. gruodžio 11 d. perskaičiavimo ir išmokėjimo, tačiau skundžiamais sprendimais jos prašymai nepagrįstai buvo atmesti.

5. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta nuo 2009 m. gruodžio 11 d. VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 50 straipsnio 1 dalį asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Pareiškėja nepateikė jokių papildomų stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenų už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo. Pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) kompensacija nėra darbo užmokestis, tai yra kompensacinė išmoka, kuri Pensijų įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis. Atsakovo teigimu, kompensacija nėra asmens draudžiamosios pajamos, nuo jos neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos gautą kompensaciją apskaičiuojant (perskaičiuojant) senatvės pensiją. Kompensacijos mokėjimo laikotarpiai ir sumos negali būti vertinama kaip asmens stažas ar darbo užmokestis, todėl VSDFV Kauno skyriaus skundžiamu 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-35368 buvo pagrįstai atsisakyta į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas įskaityti gautą Kompensaciją ir nebuvo pagrindo perskaičiuoti senatvės pensijos.

7. Pareiškėja 2000 m. liepos 18 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė 2000 m. liepos 17 d. prašymą „pervesti pensijos pinigus į Lietuvos Taupomojo Banko Centro Nr. 6763/05 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).“ VSDFV Kauno skyrius į pareiškėjos prašyme nurodytą sąskaitą nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio (Kompensacija mokama už praėjusį mėnesį) iki 2002 m. gegužės mėn. kas mėnesį mokėjo kompensaciją. Pareiškėja su skundu teismui pateikė tai patvirtančius dokumentus. Pervestos išmokos iš banko VSDFV Kauno skyriui nebuvo sugrąžintos, todėl atsakovas neturi pagrindo pareiškėjai kompensaciją už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. mokėti antrą kartą. Skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (10.8E)DV_S-37028, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai antrą kartą išmokėti kompensaciją už minėtą laikotarpį, yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

9.1. pareiškėja 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu (skundu) pridėti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas prie jos gautų pajamų apskaičiuojant senatvės pensiją.

9.2. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio mėn. Ji nurodė, jog neturėjo indėlininko knygelės ir negalėjo tuo laikotarpiu pasiimti pensijos iš banko. Prašė išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal šiuo metu galiojančius įkainius ir pragyvenimo lygį.

9.3. Byloje skundžiamais sprendimais VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos prašymus atsisakė tenkinti. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, 2022 m. gegužės 15 d. pateikė du skundus VSDFV. Skunde dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368 ji prašė: 1) perskaičiuoti senatvės pensiją, pridedant kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas prie pajamų; 2) sugrąžinti neišmokėtą sumą nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki to mėnesio, kurį gauna senatvės pensiją su perskaičiuota pensija, pridėjus kompensaciją. Skunde nurodė, jog kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas mokėjo VSDFV, todėl jos turėjo būti apdraustos, juolab, kad institucijose jos laikomos pajamomis. Kitame gegužės 15 d. skunde prašė išmokėti kompensaciją (pensiją) nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį 730 Eur, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu VSDFV Kauno skyrius jai priklausančią kompensaciją mokėjo į banko sąskaitą, apie kurią pareiškėja sužinojo tik 2017 m., tos sąskaitos ji neatidarė, indėlininko knygelės neturėjo, todėl disponuoti pinigais negalėjo. Pareiškėjos teigimu, pinigus pasiėmė tas, kas disponavo indėlininko knygele. Pareiškėjos teigimu, III pensijų poskyris pasisavino indėlininko knygelę ir pinigus, dėl to ji ir jos sūnus nukentėjo, buvo priversti badauti, sūnus susirgo psichine liga, pareiškėja negalėjo privatizuoti buto. VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-5854 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus.

9.4. Pareiškėjai VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839 nuo 2009 m. gruodžio 11 d. buvo paskirta senatvės pensija, kuri sudarė 890,07 Lt.

9.5. Pensijos bylos Nr. 58778 duomenimis nustatyta, jog 2000 m. liepos 24 d. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų poskyrio sprendimu Nr. 58778 nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kuri sudarė 207 Lt. Pareiškėja Santakos pensijų poskyrio sprendimą Nr. 58778 ginčijo teismine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-362-756/2019 buvo panaikintas VSDFV Kauno skyriaus 2000 m. liepos 24 d. sprendimas ir VSDFV Kauno skyrius įpareigotas įtraukti į V. M. bendrą darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis išdirbtą laiką nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. bei perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį ir jį išmokėti.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausė mokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėja siekia, jog kompensacija už ypatingas darbo sąlygas (toliau – ir Kompensacija) būtų įskaityta į jos draudžiamąsias pajamas ir dėl to perskaičiuotas senatvės pensijos dydis, taip pat siekia Kompensacijos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d.

11. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, nurodė, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėja būtų priklausiusi asmenų sąrašui pagal Nuostatų 1 priedą. Pensijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asmens draudžiamąsias pajamas, numatyta, jog draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmenų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prie draudžiamų pajamų priskiriamos ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, tačiau kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra priskirta prie draudžiamųjų ir jiems prilygintų pajamų, todėl, teismo vertinimu, atsakovui nebuvo pagrindo Kompensacijos įskaityti į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir dėl to perskaičiuoti senatvės pensijos dydį.

12. Senatvės pensija pareiškėjai paskirta VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839, atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytą pareiškėjos įgytą 40,4773 m. stažą ir 1998–2008 m. laikotarpiu turėtas draudžiamąsias(joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai (1,5879 ir 0,7431), turintys įtakos senatvės pensijos apskaičiavimui. Sprendimas dėl senatvės pensijos paskyrimo nenuginčytas, todėl nėra pagrindo abejoti jame nurodytais stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenimis. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė papildomų stažo ir (ar) darbo užmokesčio (jam prilyginamų pajamų) duomenų už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo. Dėl to nėra pagrindo Kompensacijos prilyginti įstatymo numatytoms draudžiamosioms pajamoms, todėl pareiškėjos skundas dėl VSDF Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368 ir VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854 dalys dėl Kompensacijos neįskaitymo į jos draudžiamąsias pajamas ir atsisakymo perskaičiuoti senatvės pensiją nepagrįstas.

13. VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (10.8E)DV_S-37028 atsakovas atsisakė pareiškėjai išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., nurodydamas, jog kompensacija pareiškėjai buvo išmokėta. Kompensacija pareiškėjai buvo paskirta 2000 m. liepos 24 d. VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu Nr. 58778 nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjos teigimu, Kompensacija nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. jai nebuvo išmokėta. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2000 m. liepos 19 d.) 56 straipsnio, reglamentuojančio Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, 8 dalis numatė, jog Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 buvo patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 1999 m. vasario 20 d., minėtas nutarimas neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.). Tačiau teismas pažymėjo, jog nei Pensijų įstatyme, nei minėtame Apraše konkreti Kompensacijos mokėjimo tvarka nebuvo nustatyta.

14. Pareiškėja 2000 m. sausio 17 d. pateikė prašymą Santakos pensijų poskyriui, prašydama pervesti pensijos pinigus į Lietuvos Taupomojo banko Centro skyrių, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėja tvirtino, jog atsakovas kompensacijos už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. jai nepervedė, tačiau byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Kompensacijos išmokos už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pareiškėjai buvo išmokėtos, pinigus pervedant į jos prašyme nurodyto banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes įrodė į bylą pateikti duomenys, t. y. Swedbank (buvęs AB bankas Hansabankas, perėmęs teises iš Lietuvos Taupomojo banko) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 4 d. iki 2000 m. gruodžio 2 d., sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 2 d. iki 2003 m. sausio 1 d., kuriame nurodyta, kad į šias sąskaitas nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. iki 2002 m. balandžio 10 d. periodiškai kas mėnesį (išskyrus 2000 m. gruodį, kadangi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo pabaiga yra 2000 m. gruodžio 2 d., o sąskaitos (duomenys neskelbtini) pradžia – 2001 m. sausio 2 d.) buvo pervedama 207 Lt dydžio Kompensacija, o 2002 m. gegužės 10 d. – 213 Lt dydžio Kompensacija. Šias aplinkybes taip pat patvirtino Pensijos byloje pateikti Išmokos gavėjo asmeninės kortelės (Dalis 3) Duomenys apie sumas, išmokėtas per laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., iš kurių matyti, jog per banką nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. buvo pervedama kas mėnesį ginčo laikotarpiu po 207 Lt, o nuo 2002 m. gegužės mėnesio – po 213 Lt. Kadangi pagal byloje esamus duomenis buvo nustatyta, jog Kompensacija už ginčo laikotarpį buvo išmokėta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (10.8E)DV_S- 37028, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, panaikinimo ir dėl VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854 toje apimtyje panaikinimo.

15. Netenkinęs pagrindinių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensiją, išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas).

III. 16. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jai nebuvo išmokėta kompensacija už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. Jos teigimu, 2000 m. liepos 17 d. prašymas yra sufabrikuotas, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra indėlininko knygelės sąskaitą ir į ją jokios pensijos negalėjo būti padedamos bei išimamos. Pareiškėja iki 2002 m. balandžio 5 d. neturėjo banko sąskaitos ir tai patvirtina banko išrašas. Pareiškėja nėra mačiusi indėlininko knygelės. Apie indėlininko knygelę ji sužinojo 2018 m. kai VSDFV nurodė išmokėjusi jai Kompensaciją.

18. Pareiškėja pažymi, kad gauna mažą pensiją, nes apskaičiuojant senatvės pensiją prie pajamų nebuvo priskaičiuota kompensacija už kenksmingą darbą, o tai yra pajamos ir turi būti pridedamos prie kitų pajamų. Pareiškėja prašė VSDFV išmokėti Kompensacija iki 2002 m. balandžio 10 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo minimumą.

19. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai senatvės pensija nuo 2009 m. gruodžio 11 d. buvo paskirta VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839. Pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis.

21. Atsakovas pažymi, kad kompensacija nėra darbo užmokestis, tai yra kompensacinė išmoka, kuri Pensijų įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis. Taip pat kompensacija nėra asmens draudžiamos pajamos, nuo jos nebuvo ir neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į asmens gautą kompensaciją apskaičiuojant (perskaičiuojant) senatvės pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad Kompensacijos mokėjimo laikotarpiai ir sumos negali būti vertinami kaip asmens stažas ar darbo užmokestis, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Kompensacijos neįskaitymo į jos draudžiamąsias pajamas ir atsisakymo perskaičiuoti senatvės pensiją.

22. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos 2000 m. liepos 17 d. buvo sufabrikuotas, tačiau teismo posėdžio metu neginčijo savo parašo tikrumo, neprašė skirti ekspertizės ar kitais būdais neįrodinėjo, jog 2000 m. liepos 17 d. prašymą pasirašė ne ji. VSDFV Kauno skyrius į pareiškėjos prašyme nurodytą sąskaitą nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. kas mėnesį mokėjo Kompensaciją. Šią aplinkybę įrodo ir pačios pareiškėjos pateikti banko sąskaitos išrašai. Taip pat atsakovas yra pateikęs išmokos gavėjo asmeninės kortelės duomenis apie sumas, išmokėtas nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gegužės 31 d., kurios sutampa su banko sąskaitų išrašuose nurodytomis sumomis.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nėra duomenų ar įrodymų, kad jis būtų disponavęs pareiškėjos indėlininko knygele ir (ar) susigrąžinęs į jos sąskaitą pervestas lėšas. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nežino, kas paėmė į jos sąskaitą pervestą Kompensaciją ir spėja, tai galėtų būti VSDFV ar banko darbuotojai.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. VSDFV nurodo, kad kompensacija nėra asmens draudžiamosios pajamos ir nuo jos nebuvo ir neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl pareiškėjai išmokėtų kompensacijos sumų nėra ir negali būti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, kurio duomenimis yra įrodomi asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai nuo 1994 m, sausio 1 d. ir nuo 1994 m. sausio 1 d. asmens turėtos draudžiamosios pajamos.

26. Pareiškėja, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tik apeliaciniame skunde, teigia, kad nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. jai nebuvo išmokėta kompensacija. Tačiau teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (pačios pareiškėjos teismui pateikti asmeninės sąskaitos banke išrašai, VSDFV Kauno skyriaus pateikti Duomenys apie sumas, išmokėtas pareiškėjai nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.) patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2000 m. rugpjūčio buvo pervedama 207 Lt dydžio Kompensacija, o nuo 2002 m. gegužės mėnesio – 213 Lt.

27. VSDFV nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. kovo 23 d. prašymas pridėti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas prie jos gautų pajamų apskaičiuojant senatvės pensiją, VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (10.8E)DV_S- 37028, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. kovo 31 d. prašymas išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio mėn., ir VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854, kuriuo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 16 d. skundai, teisėtumo ir pagrįstumo, taip dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių jai perskaičiuoti senatvės pensiją, pridedant kompensaciją už kenksmingą darbą prie pajamų apskaičiuojant pensiją ir išmokėti negautą kompensaciją už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra priskirta prie draudžiamųjų ir jiems prilygintų pajamų, todėl atsakovui nebuvo pagrindo Kompensaciją įskaityti į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir dėl to perskaičiuoti senatvės pensijos dydį. Be to, pareiškėja nepateikė papildomų stažo ir (ar) darbo užmokesčio (jam prilyginamų pajamų) duomenų už iki pensijos paskyrimo buvusius laikotarpius, dėl to pagrįstai atsisakyta perskaičiuoti senatvės pensiją. Nors pareiškėja teigė, kad jai nebuvo išmokėta Kompensacija nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtino, jog Kompensacijos išmokos nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pareiškėjai buvo išmokėtos, pinigus pervedant į jos prašyme nurodyto banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog jai nebuvo išmokėta kompensacija už kenksmingą darbą nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., o jos 2000 m. liepos 17 d. prašymas yra sufabrikuotas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pareiškėja teigia, kad ji negavo kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2000 m. sausio 17 d. pateikė prašymą Kauno miesto Santakos pensijų poskyriui, prašydama: „pervesti pensijos pinigus į Lietuvos Taupomojo Banko Centro Nr. 6763/05 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2000 m. liepos 24 d. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų poskyrio sprendimu Nr. 58778 nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kurią sudarė 207 Lt.

Pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki gyvos galvos buvo paskirta vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. M.“. Todėl, įvertinus minėto 2000 m. sausio 17 d. prašymo turinį, jo datą, jame nurodytus tikslius asmens duomenis, laikytina, jog šiuo prašymu buvo siekiama, kad į minėto banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pervedama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas.

Pažymėtina, kad prašymas pasirašytas pačios pareiškėjos. Tai, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas buvo išmokėta, patvirtina ir pačios pareiškėjos į bylą pateikti duomenys – banko išrašai, iš kurių matyti, jog į sąskaitas nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. iki 2002 m. balandžio 10 d. periodiškai kas mėnesį (išskyrus 2000 m. gruodį, kadangi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo pabaiga yra 2000 m. gruodžio 2 d., o sąskaitos (duomenys neskelbtini) pradžia – 2001 m. sausio 2 d.) buvo pervedama 207 Lt dydžio suma, o 2002 m. gegužės 10 d.– 213 Lt.

Šias aplinkybes taip pat patvirtina Pensijos byloje pateikti Išmokos gavėjo asmeninės kortelės (Dalis 3) Duomenys apie sumas, išmokėtas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., iš kurių matyti, jog nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. per banką kas mėnesį ginčo laikotarpiu buvo pervedama po 207 Lt, o nuo 2002 m. gegužės mėn. – po 213 Lt. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai vis dėlto nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. iki 2002 m. balandžio 10 d. buvo išmokėta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, todėl atsakovas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (10.8E)DV_S-37028 pagrįstai atsisakė pareiškėjai antrą kartą išmokėti Kompensaciją.

33. Senatvės pensijos skiriamos, perskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“.

34. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.

35. Pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis.

36. Pagal Nuostatų, galiojusių iki 2017 m. gruodžio 31 d., 14 punktą, jei asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. Nuostatų 15 punkte įtvirtinta, jog Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede.

37. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Stažui prilyginti laikotarpiai yra išvardinti Pensijų įstatymo 2 priede, kuriame nenurodyta, jog stažui prilyginami kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavimo laikotarpiai.

38. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos.

39. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra darbo užmokestis, t. y. kompensacinė išmoka, kuri Pensijų įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis. Taip pat kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra asmens draudžiamos pajamos, nuo jos nebuvo ir neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į asmens gautą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuojant ar perskaičiuojant senatvės pensiją. Atsižvelgus į tai, VSDFV Kauno skyrius 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-35368 pagrįstai atsisakė į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas įskaityti jos gautą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir neperskaičiavo jai mokamos senatvės pensijos.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė