32eab3c8-bafd-4b3d-aa41-ed017c2e338f · Jurbarko rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-28-670/2013proceso Nr. 2-19-3-00752-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.; 21.4.2.7.; 42.8.; 113.1.; 116.4. JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Giedrei JaruÅ¡aitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. J., jos atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, atsakovui D. J. jo įstatyminiam atstovui Ž. J., atsakovo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

J. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl dovanojimo sutartis panaikinimo, n u s t a t ė :IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. J., jo įstatyminiam atstovui Ž. J. dėl 2009-05-20 nekilnojamojo turto sutarties panaikinimo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ji nuosavybės teise valdė 48/100 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir nuomavo 240/1605 dalį valstybinės žemės 0,1605 sklype. Nuo 2009 metų pradžios sÅ«nus Žilvinas su žmona Jurgita pradėjo jÄ Ä¯kalbinėti, kad jų nepilnamečiui sÅ«nui D. perleistų turimÄ namų valdos dalį, tai jie prižiÅ«rės jÄ iki gyvos galvos. 2009-05-20 jie nuvyko pas notarÄ ir sudarė dovanojimo sutartį.

Ji dėl savo psichinės ligos ir menko iÅ¡silavinimo nesuvokė skirtumo tarp dovanojimo sutarties ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties. Pasirašė sutartį jos neskaičius. SÅ«nus jos neprižiÅ«ri, ji pasijuto apgauta. IeÅ¡kovė teismo posėdžiu metu patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad ji pasitikėjo sÅ«numi, kad jÄ prižiÅ«rės. RemontÄ bute, kurį padovanojo, daryti padėjo ir Žilvinas, bet ji jam už tai sumokėjo. Žemė yra jos iki mirties, už žemę ji pinigus mokėjo pagal sudarytÄ sutartį.

Dabar jis moka už žemę, ji gyvena bute, kurį padovanojo, su kitu sergančiu sÅ«numi. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Aleksandras Uščiauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ir ieÅ¡kovė ir jos visi kiti vaikai iÅ¡skyrus Ž. iÅ¡sivaizdavo, kad turtas pereis motinai, jie tikėjosi, kad Žilvinas prižiÅ«rės motinÄ . Atsakovas D. J. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, atsiliepime nurodė, kad po A. J. mirties jis dovanojo ieÅ¡kovei paveldėjimo teises, kad ji galėtų viena susitvarkyti paveldėjimÄ .

Jokių praÅ¡ymų ar įtikinėjimų iÅ¡ jų pusės nebuvo, ieÅ¡kovė pati sugalvojo visÄ turtÄ padovanoti anÅ«kui. Jie niekada nepastebėjo, kad ieÅ¡kovė anksčiau bÅ«tų elgusis įtartinai, apie psichinę savo negaliÄ ji niekada nekalbėjo. Ji derino visus paruoÅ¡iamuosius darbus kontoroje. Notaras labai aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡aiÅ¡kino dovanojimo sutarties esmę, ne kartÄ klausė ieÅ¡kovės ar ji supranta kas vyksta. IeÅ¡kovė jokių pastabų nepareiÅ¡kė ir laisva valia sutartį pasirašė.

Po sutarties sudarymo niekas nepasikeitė, jie ir toliau rÅ«pinosi mama. Kad ieÅ¡kovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis nežinojo. IeÅ¡kovė supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti.Teismo posėdžio metu atsakovo įstatyminis atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jis savo dalies į palikimÄ atsisakė, kai mama sugalvojo viskÄ padovanoti anÅ«kui. Pas notarÄ Ä—jo ne vienÄ kartÄ . Dokumentus tvarkė jis su žmona. Jis žadėjo mama rÅ«pintis ir jai padėti, tik iÅ¡laikyti nežadėjo.

Nesutarimai prasidėjo du metai po sutarties sudarymo. Jis lankydavo mamÄ . Mama butÄ dovanojo, nes sesuo žadėjo jÄ iÅ¡ buto iÅ¡mesti, nes jos buvo susipykę. Tėvelio palikimÄ tvarkė jis, skolas jie mokėjo. IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2009-05-20 dienÄ , kuria ieÅ¡kovė B. J. padovanojo atsakovui D. J. 48/100 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir nuomininko teises ir pareigas pagal 2008-01-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N94/08-12 į 0,1605 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), Å¡ia sutartimi apdovanotojo atstovas Ž.

J. sutiko, kad ieÅ¡kovė iki mirties gyventų dovanojamose patalpose uzufrukto teise (b.l. 5-6, 88-89, 94). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 48/100 dalis gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini),. priklauso D. J. dovanojimo sutarties pagrindu, ieÅ¡kovei nustatytas uzufruktas (b.l. 7-8), pagal 2011-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯ 409/1605 dalį 0,1605 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini),, turi Lietuvos Respublika (b.l. 9-11). 2008-01-22 B.

J. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (b.l. 12-13, 94-95). 2008-12-24 mirė ieÅ¡kovės vyras ir atsakovo įstatyminio atstovo tėvas A. J. (b.l. 48; 49; 56, 57, 74-75, 77), 2009-04-08 atsakovas padovanojo ieÅ¡kovei savo paveldėjimo teises likusias po tėvo A. J. mirties (b.l. 22, 73), o kiti ieÅ¡kovės vaikai: D. J., A. J., J. J., A. J. palikimo po tėvo mirties atsisakė (b.l. 69-72, 78-82, 96), palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė (b.l. 67, 83, 85-86, 91-92) ir atsakovo atstovas (b.l. 68). 2009-05-08 Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono Žemėtvarkos skyrius sutiko, kad B.

J. nuomos teisės dėl valstybinės žemės nuomos bÅ«tų pereitų naujam buto ir Å«kinių statinių savininkui (b.l. 93). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ .

Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (2011-11-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-85/2011).LR CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai, kurie aktualÅ«s sprendžiant nagrinėjamos bylos Å¡alių ginÄÄ .

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Antrasis reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai ir nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus) lemia bÅ«tinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti Å¡alių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties Å¡alių tikrosios valios, aiÅ¡kinamasi, kokia buvo jų valia bÅ«tent sutarties sudarymo metu (2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-532/2011).             Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notaras Antanas Grumuldis, nors ir patvirtino, kad sandoris vyko pagal visas standartines procedÅ«ras, ieÅ¡kovė ne kartÄ pas jį lankėsi, pažįsta jÄ apie 15 metų dėl jos psichinės bÅ«klės kam abejonių nekilo, ji sveika.

Po A. J. mirties visi vaikai sutarė, kad visa atiteks ieÅ¡kovei ir bus padovanota anÅ«kui. Sutarties turinys buvo iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡alims (b.l. 105), tačiau liudytojas J. J. nurodė, kad po tėvo mirties 2008 metų gruodį su mama apie butÄ nebuvo kalbėta, Ž. mama nesirÅ«pina, liudytojas A. J. nurodė, kad Ž. pas mamÄ neužeina, liudytojas A. J. nurodė, kad mama apgauta, dokumentai pasiraÅ¡yti ne taip kaip turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti, tėvo skolas sumokėjo jis su D. J., jis savo turto dalies po tėvo mirties atsisakė, kad Žilvinas mamÄ prižiÅ«rėtų ir ja rÅ«pintųsi, po trijų metų atsitiktinai sužinojo iÅ¡ tetos, kad butas padovanotas.

Pas notarÄ visi tarėsi, kad tėvo turto atsisako tam, kad Ž. prižiÅ«rėtų mamÄ iki mirties (b.l. 52-53), nustačius tokias aplinkybes iki sutartie sudarymo, kad visi ieÅ¡kovės vaikai po tėvo A. J. mirties savo palikimo dalies atsisakė su tikslu, kad jis vėliau pereis atsakovui už ieÅ¡kovės priežiÅ«rÄ ir rÅ«pinimÄ si ja iki mirties, tačiau po sutarties sudarymo atsakovo įstatyminis atstovas Ž. J. mama nesirÅ«pina. Visos aplinkybės iki sutarties sudarymo patvirtina, kad ieÅ¡kovė perleisdama turtÄ savo anÅ«kui, tikėjosi, kad jÄ sÅ«nus prižiÅ«rės,.

Tai ji nuosekliai tvirtino visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , taip pat tai, kad ieÅ¡kovei reikalinga priežiÅ«ra patvirtina ir byloje esanti specialiojo nuolatinio priežiÅ«ros poreikio nustatymo pažyma (b.l. 14), bei duomenys ieÅ¡kovės asmens sveikatos duomenų istorijoje: 2011-06-27 ji kreipėsi pas daktarus dėl miego sutrikimų, anksčiau savo problemas ignoruodavo, pas daktarus nesilankydavo, skundėsi psichologui, kad jaučia nerimÄ ir įtampÄ , kad sÅ«nus mažai ja rÅ«pinasi, jai nustatyta sutrikusi orientacija laike, trumpalaikės atminties sugebėjimai nepakankami, mÄ stymas sulėtėjęs. Liudytojas S. M. nurodė, kad Å¡is susirgimas negali iÅ¡sivystyti staigia, nes B.

J. neturėjo galvos traumų ir nepersirgo insultu. Susirgimas vystėsi ilgÄ laikÄ . IÅ¡ turimų medicininių dokumentų matyti, kad pirmieji ligos požymiai pasireiÅ¡kė akivaizdžiai 2002 metais. IÅ¡ teismo iÅ¡tirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad 2009-05-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje užfiksuotas iÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas neatitinka vidinio - tikrosios ieÅ¡kovės valios turinio, ji sudarydama sutartį tikėjosi turtÄ perleisti už jos priežiÅ«rÄ ir rÅ«pinimÄ si ja iki mirties, kas atitinka sutarties iÅ¡laikymo iki gyvos galvos turinį CK 6.461 str. 1 d.

IeÅ¡kovė nors bylos eigoje ir neįrodė, kad sandorio sudarymo metu buvo aplinkybės nurodytos CK 1.89 str., tačiau akivaizdu, kad sandoris sudarytas su valios trÅ«kumu, ieÅ¡kovė neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes, t.y. dovanoji sutartis sudaryta suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), o atsakovai ir jo įstatyminis ieÅ¡kovas žinojo sandorio sudarymo metu tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės valiÄ , tačiau vis tiek sudarė sau naudingesnę sutartį (CK 1.91 str. 1, 5 d.) Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

             Esant ieškovės ieškiniui tenkintinam, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovei buvo suteikta 50 proc. garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 4; 102), 200 Lt už advokato paslaugas ir 71 Lt žyminio mokesčio, 23 Lt (dvidešimt tris litus) dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.)             Iš atsakovo ieškovei priteistina 71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 30), 200 Lt už advokato paslaugas (CPK 93 str. 1 d.).Remdamasis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78. str. 2 d., 1.90 str., teismasn u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti visiškai.             Panaikinti 2009-05-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2237.             Priteisti iš atsakovo D.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 71 Lt (septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio.             Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 71 Lt (septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio, 23 Lt (dvideÅ¡imt tris litus) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų ir 200 Lt (du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų už antinę teisinę pagalbÄ (sumokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir paÅ¡to iÅ¡laidoms 5660, įmokos kodas iÅ¡laidoms už antinę teisinę pagalbÄ 5630).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                        Raimundas Klimaitis