32ea0920-3f41-4fe2-8043-34abdf72726d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-426-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02518-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, trečias asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pripažįstant terminuoto indėlio sutartimis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A.

G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia su atsakovu bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku Snoras 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 5 d. sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110601V990003, Nr. FO20110708V990007 ir Nr. 20110715V990005; taikyti vienaÅ¡alę restitucija – pagal sutartį sumokėtÄ sumÄ laikyti ieÅ¡kovo lėšomis banko sÄ skaitoje ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimus grindė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad sudarius su atsakovu ginčijamas sutartis, bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir 2016 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje pasklidusios informacijos sužinojo apie tai, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimÄ Nr. 03-2 dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui Snoras.

3. Vertybiniai popieriai pagal Vertybinių popierių įstatymÄ (toliau – VPÄ®) galėjo bÅ«ti vieÅ¡ai siÅ«lomi tik po to, kai paskelbtas prospektas. Prospektas yra visuomenei ir investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentÄ ir jo siÅ«lomas ar į prekybÄ reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius, t. y. pateikiama visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo iÅ¡leistų vertybinių popierių ypatumus, yra bÅ«tina, kad investuotojai, remdamiesi Å¡ia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklos perspektyvas, vertybinių popierių suteikiamas teises.

4. Aktuali Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. direktyva 2003/71/EB, keičianti DirektyvÄ Nr. 2001/34/EB (toliau – Direktyva) bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Direktyvos nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos (ir kitų reikalavimų). Prospekto direktyvos 10 punkte nustatyta, jog direktyvos ir jÄ Ä¯gyvendinančių priemonių tikslas yra užtikrinti investuotojo apsaugÄ ir rinkos veiksmingumÄ , laikantis atitinkamuose tarptautiniuose forumuose priimtų aukÅ¡tų reguliavimo standartų (preambulė).

Pilnas informavimas skatina investuotojų apsaugÄ ir prisideda prie tinkamo vertybinių popierių rinkų veikimo ir plėtros. Tinkamas bÅ«das tokiai informacijai pateikti yra prospekto paskelbimas. Tokia informacija, kuri turi bÅ«ti pakankama ir kiek galima objektyvesnė, apie emitento finansines aplinkybes ir vertybiniams popieriams priklausančias teises, kurios tikslas – leisti asmenims atlikti motyvuotÄ tokios rizikos įvertinimÄ ir priimti sprendimus dėl investavimo gerai susipažinus su faktais.

5. Vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 16 d. pažymomis Nr. 4R-11 ir Nr. 4R-10 patvirtino 300 000 000 Lt bei 500 000 000 Lt obligacijų emisijų bazinį prospektÄ su galutinių sÄ lygų apraÅ¡ymu (toliau – Prospektas), atsakovas jį paskelbė. IeÅ¡kovas susipažino su atsakovo paskelbtais prospektais ir sudarė ginčo sutartį.

6. Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarime buvo nustatyti atsakovo veiklos apribojimai. Atsakovui nustatytas individualaus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis (ne mažesnis kaip 10 proc.), nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, o taip pat konstatuota, jog atsakovas neiÅ¡taisė ir nepaÅ¡alino 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nustatytų veiklos trÅ«kumų. Lietuvos bankas raÅ¡te (atsakyme advokatui) nurodė, jog viena iÅ¡ moratoriumo paskelbimo bankui bei administratoriaus paskyrimo priežasčių yra ta, kad bankas ignoravo, ar tik formaliai vykdė Lietuvos banko nurodymus mažinti veiklos rizikÄ .

7. Prospekte buvo nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ , nebuvo. Vadovaujantis VPÄ® 2 straipsnio 10 dalimi esminio įvykio sÄ vokos apibrėžimu, esminiu įvykiu laikoma net ir tokia informacija, kuri tik potencialiai gali turėti neigiamÄ poveikį vertybinių popierių kainai. Vadovaujantis VPÄ® 6 straipsnio 1 dalimi, prospekte turi bÅ«ti pateikta visa bÅ«tina informacija, kuria remdamiesi investuotojai galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklas.

Nutarime minimi draudimai bankui reiÅ¡kia, jog atsakovas turėjo ypač rimtų ir įsisenėjusių finansinių problemų, kurios buvo vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų skelbti atsakovo moratoriumÄ ir inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ . Nutarimas ir jo pagrindu taikomos poveikio priemonės laikytinos esminiu įvykiu, kuris turėjo bÅ«ti tinkamai atskleistas Prospekte. Nutarime esanti konkreti informacija vieÅ¡ai skelbiama nebuvo, skelbta tik formaliai (neatskleidžiant viso nutarimo turinio) ir ne teisės aktams skelbti nustatyta tvarka.

Atsakovas, žinodamas apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sÄ moningai turėdamas tikslÄ suklaidinti, parengė teisės aktų neatitinkantį ProspektÄ , skelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ėmėsi apeiti Lietuvos banko taikomÄ poveikio priemonę – draudimÄ priimti indėlius didesnėmis nei vidutinėmis palÅ«kanomis – iÅ¡leido obligacijas.

8. Atsakovo apgaulė pasireiÅ¡kė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu Prospekte, bet ir aktyviais atsakovo veiksmais, nes atsakovo darbuotojai teikė informacijÄ , kad atsakovo finansinė bÅ«klė gera, kad jam netaikomi jokie apribojimai, kad su investuotojų lėšomis elgiasi apdairiai. IeÅ¡kovas, kaip neprofesionalus investuotojas, bÅ«damas vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo, žinodamas iÅ¡dėstytas aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį, ginčo sutarties su atsakovu nebÅ«tų sudaręs. IeÅ¡kovas prieÅ¡ sudarydamas sutartis konsultavosi su atsakovo darbuotojais, susipažino su Prospektu, buvo apdairus ir pagrįstai tikėjosi, kad jam suteikiama informacija yra teisinga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, iki kurios iÅ¡nagrinėjimo Å¡i byla Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi buvo sustabdyta. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodydamas, kad tyčia buvo suklaidintas banko.

12. Teismas sprendė, kad Prospektai yra pakankamai didelės apimties dokumentas, suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus, tačiau ieÅ¡kovas neiÅ¡dėstė jokių aplinkybių, kada ir kokiu bÅ«du jis Prospektus perskaitė ir kÄ suprato. Teismui kilo abejonės dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovo argumentų, nes ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, pats į posėdį neatvyko ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiÅ¡kino, be to, apie Prospekto reikÅ¡mę savo valia sudaryti ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tai yra tada, kai vienoje civilinėje byloje (kurioje ieÅ¡kovÄ atstovavo tas pats atstovas) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

13. Teismas ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ vertino kaip neatsitiktinį, leidžianti abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo atstovas negalėjo nurodyti ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimo, investavimo bei gyvenimiÅ¡kos patirties, iÅ¡ ko teismas galėtų vertinti, ar iÅ¡ tiesų Prospekto turinys ieÅ¡kovui buvo žinomas ir suprastas, kokiÄ Ä¯takÄ turėjo jo valios formavimuisi. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys prieÅ¡taringas, o paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s.

14. Teismas, įvertinęs, kad apie inspektavimÄ ir nutarimÄ Lietuvos banko tinklapyje buvo skelbta 2011 m. sausio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje, bei ieÅ¡kovui nepateikus konkrečių paaiÅ¡kinimų, kad apie ProspektÄ sužinojo tik 2016 m., vertino, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimosi aplinkybių nepatikimi.

15. Teismas konstatavo, kad informacija apie atsakovo veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki ieÅ¡kovui sudarant ginčijamus sandorius, ji buvo prieinama ir po bankui bankroto bylos iÅ¡kėlimo, archyvuose ji yra dabar. Aplinkybė, kad informacija ieÅ¡kovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje 2016 m. lapkričio 3 d. priimto kitam ieÅ¡kovui palankaus sprendimo (kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-164-611/2018), leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie banko veiklÄ formavo ieÅ¡kovo apsisprendimÄ dėl ginčo sandorių sudarymo.

16. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog atsakovas tyčia klaidino tiek Prospekte, tiek vieÅ¡ai skelbta informacija apie obligacijų saugumÄ , dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį, nėra įrodyti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovui sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiÅ¡kia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir ieÅ¡kovÄ .

17. Teismas konstatavo, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieÅ¡kovas nurodo, kad jis pagal savo savybes atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ ) turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

18. Teismas sprendė, kad neigiamo pobÅ«džio praneÅ¡imai apie atsakovo veiklÄ vieÅ¡oje erdvėje, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinomi. Teismo vertinimu, nelogiÅ¡ki ieÅ¡kovo teiginiai, kad sudarydamas sandorį jis vadovavosi vien tik Prospektu, o visÄ kitÄ vieÅ¡oje buvusiÄ informacijÄ ignoravo.

19. Aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ yra melagingi. Tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. – 2011 m. lapkričio 11 d. buvo atliekamas atsakovo inspektavimas, nereiÅ¡kia, kad bankas 2011 m. spalio 27 d. buvo nemokus.

20. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo teigimÄ apie apgaulę ar apie blogÄ banko finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovÄ dėl banko finansinės padėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog banko inspektavimas galėtų bÅ«ti laikomas tokiu įvykiu, apie kurį informacijos atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį atsakovo iÅ¡leistų vertybinių popierių rinkos kainai.

21. Teismas nustatė, kad Prospektų, jų sudedamųjų dalių formÄ , turinį ir sudarymo tvarkÄ nustato Vertybinių popierių komisija (VPÄ® 6 straipsnio 5 dalis) ir jie pagal VPÄ® buvo Komisijos partvirtinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Prospektai neatitinka VPÄ® normų.

22. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. atsakymas Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896 advokatei K. B. į jos 2016 m. balandžio 26 d. raÅ¡tÄ (paklausimÄ ) laikytinas oficialiu įrodymu, kuris patvirtina ieÅ¡kinio aplinkybes, nes minima advokatė ieÅ¡kovui neatstovauja; į bylÄ nėra pateiktas pats paklausimas ir nežinomi formuluojami klausimai; Lietuvos banko atsakyme nurodyta aplinkybė, jog vieÅ¡ai jau buvo skelbta, kad viena iÅ¡ Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo bankui Snoras paskelbti veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskirti laikinÄ jį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos rizikÄ buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, tačiau atsakyme Å¡i priežastis jokiu bÅ«du nėra įvardinta kaip vienintelė ar esminė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 23. IeÅ¡kovas A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2- 231-464/2018) prijungimo. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp BAB bankas Snoras ir Bank Julius Baer & Co.

Ltd dėl 306 296 694,75 Eur nuostolių atlyginimo. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo pozicijÄ , kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimas ir jame nustatyti banko veiklos ribojimai neturėjo įtakos banko nemokumui. Nutartyje iÅ¡dėstytos aplinkybės turi įtakos aiÅ¡kinant emitento pareigÄ atskleisti informacijos Prospekte turinį bei ieÅ¡kinyje keliamų teisės klausimų aiÅ¡kinimui, patvirtina banko nemokumo atsiradimÄ . 23.2. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad informacija apie atsakovo veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki ieÅ¡kovui sudarant ginčijamÄ sandorį.

Nurodo, kad iš 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko tinklapyje paskelbtame pranešime pateiktos informacijos nėra aišku, nei kokio pobūdžio trūkumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti. 23.3. Ieškinyje ieškovas nurodė konkrečias Prospekto nuostatas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčijamas obligacijų sutartis (Prospekto 2.1 ir 4.4.5 punktai). Šios nuostatos nėra sudėtingos ir yra suprantamos vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui.

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismo proceso metu nereiÅ¡kė jokių abejonių dėl ieÅ¡kovo gebėjimo suprasti Prospekto turinį, todėl atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Prospektas suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus ir tai yra viena iÅ¡ aplinkybių kodėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ieÅ¡kovas suvokė perskaitęs ProspektÄ . 23.4. IeÅ¡kovas su Prospektu susipažino prieÅ¡ sudarant obligacijų sutartis ir tai patvirtino pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ sutartį. Ginčo Å¡alys nekėlė jokių abejonių dėl Å¡ios sutarties sÄ lygos pagrįstumo.

Prospekto viešas paskelbimas reiškia, kad jis tapo visuotinai žinomu. Prospektas yra įstatymų leidėjo valia skirtas neprofesionaliems investuotojams, vadinasi yra preziumuotina, jog jo turinys yra suprantamas vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Prospekto nuostatos, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, yra nesudėtingos ir aiškios. Nurodo, kad obligacijos pagal savo esmę yra nesudėtingas vertybinis popierius, kuriam įsigyti nebūtina turėti profesionaliam klientui būdingos kvalifikacijos. 23.5.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir jo įtakÄ ieÅ¡kovui priimant sprendimÄ kreiptis į teismÄ , yra nepagrįsta byloje esančia medžiaga, bei prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo atvirai deklaruotai pozicijai. IeÅ¡kovas nusprendė kreiptis į teismÄ 2016 m. lapkričio 14 d., sužinojęs iÅ¡ žinių portalo „Delfi“, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimÄ Nr. 03-2 dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo atsakovui.

IeÅ¡kovui susisiekus su straipsnio autoriumi, tapo žinoma apie 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos atsakymÄ Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896. 23.6. IeÅ¡kovas neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje neprašė pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir teismas, vadinasi neegzistuoja jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo abejoti ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad jis su Prospektu susipažino ir jo turinį suvokė. 23.7.

Nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018), nes ji yra neaktuali ir nepagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. 23.8. Dėl apgaulės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant sandorio negaliojimo klausimus dėl apgaulės turi bÅ«ti vertinami ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios civilinio proceso principams.

24. Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 24.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylÄ apelianto teikiamÄ nutartį, nes Å¡iÄ nutartį apelianto atstovas siekė pateikti įvykusio 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu (nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės), t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po sužinojimo apie nutartį.

Toks įrodymo pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , be to, minėtos civilinės bylos nagrinėjimas nėra baigtas, o bylos medžiaga yra nevieÅ¡a, su ja negali susipažinti net teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi atsisakyti priimti šį naujÄ Ä¯rodymÄ , nes prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ Nr. 03-2 buvo atskleista ir turėjo bÅ«ti žinoma apeliantui dar iki Prospekto patvirtinimo ir paskelbimo bei ginčijamų sandorių sudarymo. 24.2.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, nors apeliantas teigia, jog apie nutarimÄ ir atsakymÄ sužinojo tik iÅ¡ žinių portale paskelbto straipsnio, tačiau apie inspektavimÄ Lietuvos banko tinklalapyje buvo skelbta 2011 m. lapkričio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad informacija apie atsakovo veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki ieÅ¡kovui sudarant ginčijamus sandorius. 24.3. Apeliantas teigė, kad iÅ¡ praneÅ¡imo Lietuvos banko tinklalapyje nėra aiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio trÅ«kumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti.

Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (argumentų dėl Prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus) įrodo, kad informacijÄ apie nutarimÄ ieÅ¡kovui apskritai nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. priimto sprendimo. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad iki 2016 m. lapkričio 14 d. žinių portale paskelbto straipsnio jis domėjosi nutarimo turiniu ir / ar kreipėsi į Lietuvos bankÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie nutarimÄ . 24.4.

Apelianto teiginys, neva nutarimo reikalavimų nevykdymas lėmė banko nemokumÄ , vertintinas kaip prielaida, todėl atmestinas. Nei nutarimas, nei Lietuvos banko 2016 m. gegužės 2 d. atsakymas advokatei K. B. Nr. S 2016/(21.16-2102J-12-1896 nepatvirtina banko faktinio nemokumo bÅ«senos ginčijamų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo metu. 24.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų. 24.6.

Lietuvos banko nutarimas galimai bÅ«tų vertinamas kaip turėjęs esminę įtakÄ apelianto apsisprendimui sudaryti ginčijamas sutartis tik tuo atveju, jei bankas apskritai neatskleistų investavimo į obligacijas rizikų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas informavo apeliantÄ apie rizikas. 24.7. Apelianto nurodomas straipsnis žinių portale buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. iÅ¡ karto po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto 2016 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016.

Minėto straipsnio autorius, citavo Prospekto punktus (2.1 ir 4.4.5), tarsi sufleruodamas, kokiomis neva apgaulingomis Prospekto nuostatomis turi bÅ«ti grindžiami ieÅ¡kiniai dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Netrukus (2016 m. lapkričio 24 d.) prieÅ¡ atsakovÄ buvo pateikta net 18 identiÅ¡ko turinio ieÅ¡kinių (visų ieÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas V. B.) dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir ieÅ¡kovų pagal jas sumokėtų sumų pripažinimo ieÅ¡kovų lėšomis banko sÄ skaitose.

Tačiau kasaciniam teismui priėmus civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 galutinį procesinį sprendimÄ , penki ieÅ¡kiniai (civilinės bylos: Nr. e2-1860-614/2018, Nr. e2-1555-614/2018, Nr. e2-1861-614/2018, e2-1549-614/2018, Nr. e2-1865-614/2018) buvo atsiimti. 24.8. Atsakovo teigimu, apelianto pozicija byloje yra dirbtinė ir neatitinka realių ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ kaip neatsitiktinį ir leidžiantį abejoti apelianto paaiÅ¡kinimų patikimumu kaip formavosi jo valia sudarant ginčijamus sandorius. 24.9.

Nurodo, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio buvo apgautas, svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesÄ . Atsakovas nekvestionuoja apelianto teisės vesti bylÄ per atstovÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas visų bylos aplinkybių kontekste negalėjo vertinti fakto, kad apeliantas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė neatvykimo priežasčių, taip pat nepaaiÅ¡kino aplinkybių, kaip formavosi jo valia sudaryti ginčijamus sandorius. 24.10.

Nesutiko su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo aptarta teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Nurodo, kad kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, yra aktuali nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovo indėlių sertifikatus ir obligacijas, kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes įgydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ , kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

Be to, apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018. PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad tarp Å¡ios bylos ir kitos bylos egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys; sustabdžius nagrinėjamÄ bylÄ bÅ«tų iÅ¡vengta galimų prieÅ¡taringų teismų sprendimų tuo pačiu klausimu; Å¡ios bylos sustabdymas lemtų tinkamÄ proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Taigi, pats apeliantas patvirtino, kad tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys. 24.11. Apeliantas neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų ir apie tai, kad banko būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinio Prospekto paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos informacijos. Apelianto teiginiai dėl Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 03-2 yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

25. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atsisakydamas tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl nutarties prijungimo, nes apeliantas 2018 m. kovo 1 d. priimtÄ nutartį teikė teismui tik 2018 m. rugpjūčio 17d. vykusio teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-231-464/2018 medžiaga nėra vieÅ¡a. 25.2.

Informacija apie priimtÄ Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ Nr. 03-2 apeliantui buvo prieinama, todėl nėra pagrindo teigti, kad informacija apie atsakovo veikios trÅ«kumus ir ribojimus nebuvo vieÅ¡ai prieinama iki sudarant ginčijamas sutartis. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad esminis atsakovo apgaulės elementas buvo tai, jog informacija apie nutarimÄ neva buvo tyčia slepiama. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie priimtÄ nutarimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai.

Pažymėjo, kad pačiame Prospekte yra nurodyta, kad informacija apie atsakovo esminius įvykius pateikiama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. 25.3. Informacija, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo konstatuoti atsakovo veiklos trÅ«kumai, buvo plačiai skelbiama vieÅ¡ai spaudoje, dienraÅ¡tyje „Verslo žinios“. Tačiau Å¡i informacija apeliantui nebuvo aktuali ir nekėlė poreikio kreiptis į Lietuvos bankÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie bet kokius sprendimus atsakovo atžvilgiu.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prieÅ¡ ginčijamų sutarčių sudarymÄ jis domėjosi atsakovo finansine padėtimi, gilinosi į ProspektÄ ir bÅ«tent jame pateikta informacija jam bÅ«tų turėjusi esminės reikÅ¡mės apsisprendžiant ar sudaryti ginčijamas sutartis. 25.4. Apelianto faktinis elgesys (pasirinkta pozicija bylos nagrinėjimo metu) patvirtina, kad jo valia sudaryti ginčo sutartis nepriklausė nuo to, ar Prospekte buvo paskelbta informacija apie nutarimÄ , ar ne. Siekiant nustatyti ar apeliantas buvo apgautas, bÅ«tina nustatyti ar nutarime pateikta informacija buvo esminė, kuriÄ apeliantas sužinojęs nebÅ«tų sudaręs ginčo sutarčių.

Nutarime pateikta informacija neatitinka esminės informacijos kriterijaus, numatyto VPÄ® 2 straipsnio 12 punkte, nes byloje nėra įrodyta, kad nutarime pateikta informacija buvo esminė apeliantui, Prospekto iÅ¡leidimo metu. 25.5. Nutarime nebuvo numatyta jokių ribojimų, kurie bÅ«tų susiję konkrečiai su atsakovo platinamomis obligacijomis pagal ProspektÄ . Tai, kad obligacijų platinimas nebuvo niekaip ribojamas patvirtina ir ta aplinkybė, kad Prospektas buvo patvirtintas priežiÅ«ros institucijos. Taip pat, nutarime nėra pateikta pastabų, jog atsakovas neteisingai ar netiksliai atspindėtų savo finansinę atskaitomybę.

Apeliantas neįrodė, kad bent vienas konkretus finansinės atskaitomybės kriterijus ar duomuo bÅ«tų netiksliai atspindėtas Prospekte ir, kad neatitiktų faktinės atsakovo situacijos Prospekto parengimo dienai. 25.6. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba nuolat vieÅ¡ai skelbia praneÅ¡imus apie kredito įstaigų inspektavimus, tam tikrais atvejais ir apie pritaikytas poveikio priemones, tačiau tai savaime nelemia iÅ¡vados apie tokios įstaigos nemokumÄ ar blogÄ finansinę padėtį. Nutarime buvo įvardinti tik su atsakovo veiklos organizavimu susiję trÅ«kumai, kurie nėra susiję su finansine situacija.

Apeliantas, teigdamas, kad nutarimas turėjo jam esminę įtakÄ , turėjo įrodyti, kuri konkrečiai nutarime nurodyta informacija jam buvo tokia esminė, kad bÅ«tų nulėmusi apsisprendimÄ nesudaryti ginčijamų sutarčių. 25.7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino ProspektÄ su galutinėmis sÄ lygomis, o atsakovas šį ProspektÄ paskelbė. Todėl daroma iÅ¡vada, kad Komisija, patvirtindama ProspektÄ , taip pat nenustatė, jog nutarime pateikta informacija yra tokia esminė, jog jÄ bÅ«tų privaloma įvardinti Prospekte ar, kad ji bÅ«tų galėjusi įtakoti investuotojų pasirinkimÄ dėl investavimo į iÅ¡leidžiamas obligacijas. 25.8.

Apeliantui buvo tinkamai atskleistos su sutarčių sudarymu susijusios rizikos. Ginčijamų sutarčių 1.22 punktu apeliantas pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su Prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutiko. Taip pat apeliantas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. 25.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, įvertinęs ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ kaip neatsitiktinį, o taip pat ir kaip aplinkybę, kuri leidžia abejoti apelianto paaiÅ¡kinimų apie taip kaip formavosi jo valia, patikimumu.

Apeliantas į teismo posėdį neatvyko ir paaiÅ¡kinimų dėl valios formavimosi pasiraÅ¡ant obligacijų sutartis, nedavė. Apelianto atstovas negalėjo nurodyti jo iÅ¡silavinimo, investavimo bei gyvenimiÅ¡kos patirties, o taip pat kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys ir t. t. Apelianto procesinis elgesys buvo prieÅ¡taringas, o paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s. 25.10. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018.

Apeliantas praÅ¡ymo turiniu pripažino, kad tarp Å¡ių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys. 25.11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar ieÅ¡kovas buvo apgautas, turi bÅ«ti įvertinta, kokiu bÅ«du formavosi jo valia sudaryti sutartis. Nagrinėjamu atveju, faktinis apelianto elgesys (pasirinkta pozicija bylos nagrinėjimo metu) patvirtina, kad jo valia sudaryti sutartis priklausė nuo to, ar Prospekte buvo paskelbta informacija apie NutarimÄ , ar ne. Pažymėjo, kad apeliantas nurodo, jog esminę reikÅ¡mę sprendimui įsigyti ginčo obligacijų turėjo ne obligacijų draustumo aplinkybė, o atsakovo finansinė padėtis.

Apeliantas sudarė net tris obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, vadinasi diversifikavo rizikas, todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliantas galėjo ir privalėjo suprasti, kad obligacijos, kaip vertybinis popierius, turi jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo rizikÄ , ir negalėjo bÅ«ti apgautas. 25.12. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovo darbuotojai įtikinėjo jį, jog atsakovo finansinė padėtis gera, kad jokie ribojimai atsakovui netaikomi ir pan. Apeliantas neprašė apklausti atsakovo darbuotojų, kurie bendravo su juo prieÅ¡ sudarant sutartis.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iki sutarčių sudarymo arba vėliau bÅ«tų siekęs gauti kokios nors informacijos apie atsakovo finansinę padėtį, jo mokumÄ bei veiklos perspektyvas, o atsakovas bÅ«tų atsisakęs jÄ pateikti arba pateikęs aiÅ¡kiai klaidinančius duomenis. Teigiama, kad apsisprendimÄ sudaryti sutartis lėmė didesnė jų finansinė grÄ Å¾a, nei terminuotų indėlių sutarčių sudarymo / pratęsimo atveju, atitinkamai, buvo prisiimta ir didesnė rizika, kad tokie lÅ«kesčiai gali ir neiÅ¡sipildyti. 25.13.

Nurodo, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, o tokia (nemokumo) rizika apeliantui buvo įvardinta. Jeigu atsakovas nebÅ«tų tapęs nemokiu, apeliantas nebÅ«tų ginčijęs sutarčių, nes iÅ¡ jų įvykdymo bÅ«tų gavęs naudÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

27. IeÅ¡kovas (apeliantas) ir atsakovas 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 5 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110601V990003, Nr. FO20110708V990007 ir Nr. 20110715V990005. Atsakovo veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla (įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.). 2016 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 5 d. sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110601V990003, Nr. FO20110708V990007 ir Nr. 20110715V990005 bei taikyti vienaÅ¡alę restitucija – pagal sutartis sumokėtÄ sumÄ laikyti ieÅ¡kovo lėšomis banko sÄ skaitoje.

Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 28. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, nes ši nutartis susijusi su nagrinėjama byla, joje yra kalbama apie BAB bankas Snoras nemokumo atsiradimo esminiu padidėjimu.

29. CPK 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visa iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 231-464/2018, nes ši byla buvo pripažinta nevieša. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėta Lietuvos apeliacinio teismo byla yra pripažinta nevieša, buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose ir priėjimas prie šios bylos kortelės yra apribotas.

Be to, sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ dėstomais argumentais, kad minėtÄ nutartį apelianto atstovas pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu (nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės), praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po sužinojimo apie nutartį, todėl toks įrodymo pateikimas pripažintinas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas (CPK 181 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atsisakyti prijungti byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 231-464/2018.

31. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu teigia, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog bankas jį apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų, patikimumo. Apeliantas tÄ sieja su Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarime nustatytais banko veiklos trÅ«kumais ir apribojimais, kurie jam, kaip banko klientui, turėjo, bet nebuvo atskleisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti, kad apeliantas buvo klaidinamas ir (ar) tyčia apgaudinėjamas.

32. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatė banko veiklos trÅ«kumus, nereiÅ¡kia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus. Aplinkybė, kad bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir apeliantÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad informacija apie atsakovo veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki apeliantui sudarant ginčijamus sandorius, informacija buvo prieinama ir po banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pačiame Prospekte nurodyta, jog informacija apie atsakovo esminius įvykius pateikta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. Å ios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad informacijÄ apie Lietuvos banko nutarimu nustatytus veiklos trÅ«kumus atsakovas tyčia slėpė ir jų neatskleidė apeliantui, tokiu bÅ«du jį apgaudamas.

36. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, informacija, susijusi su banko veiklos trÅ«kumais ir apribojimais, nebuvo slepiama, ji buvo prieinama. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas Å¡ia informacija bÅ«tų domėjęsi, kaip ir nėra duomenų, kad bÅ«tų domėjęsis ir informacija apie banko finansinę padėtį. Kadangi apeliantas tokia informacija nesidomėjo, darytina iÅ¡vada, kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie banko veiklÄ formavo apelianto apsisprendimÄ dėl sandorių sudarymo. Tai, kad bankas vieÅ¡ojoje erdvėje save reklamavo kaip patikimÄ finansų įstaigÄ , savaime nelemia, jog bankas apgavo apeliantÄ ir atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus skatindamas įsigyti bÅ«tent obligacijas. Banko tyčinių, nesÄ Å¾iningų veiksmų apeliantui sudarant ginčo sandorius nepatvirtina ir skunde nurodoma aplinkybė, kad bankas ignoravo jį prižiÅ«rinčios institucijos nurodymus arba kad juos vykdė formaliai.

37. Byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad bankas, iÅ¡leisdamas obligacijų emisijÄ bei jÄ iÅ¡platindamas ir sudarydamas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, turėjo tikslÄ apgauti obligacijų pirkėjus, neiÅ¡pirkti obligacijų, tyčia klaidinti apeliantÄ dėl su obligacijomis susijusios rizikos egzistavimo ar jos pobÅ«džio. Apeliantas galėjo už obligacijas sumokėtas lėšas panaudoti terminuotojo indėlio sutarčiai sudaryti, tačiau pasirinko finansinį produktÄ , galintį suteikti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä . Kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad banko finansinė padėtis bÅ«tų buvusi apeliantui svarbi ginčo sutarčių sudarymo momentu. Bankas negalėjo apgauti dėl aplinkybių, kurios nebuvo svarbios apelianto valios formavimosi procese.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent apeliantui kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi apeliantas įrodinėdamas apgaulės faktÄ , buvo melagingi (CPK 178 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ yra akivaizdžiai melagingi.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas nepasinaudojo teise duoti paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nes į posėdį neatvyko ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiÅ¡kino, yra nesuderinama su CPK 51 straipsnio nuostatomis. Apeliantas nurodė, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes praÅ¡ymo pripažinti apelianto dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu neteikė nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, taip pat tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir pirmosios instancijos teismas.

41. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

42. Sutiktina su apeliantu, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis susipažino su Prospektu, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esantis pakankamai didelės apimties, suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų, kad suprato visus specifinius terminus, vartojamus Prospekte. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, pagrįstai sprendė, kad juose nėra nurodyta aplinkybių, kada apeliantas susipažino su visomis Prospekto sÄ lygomis ir kaip jis jas suprato. Taigi spręstina, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo valios formavimosi, sudarant ginčijamas sutartis.

43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018) yra neaktuali ir nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. tenkino ieÅ¡kovo (apelianto) praÅ¡ymÄ ir sustabdė civilinę bylÄ iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinės civilinę bylÄ Nr. e3K-3-164-611/2018. Apeliantas savo praÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad tarp bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, kasacinio teismo byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ galiÄ Å¡iai bylai ir bus iÅ¡vengta galimų prieÅ¡taringų teismų sprendimų tuo pačiu klausimu. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apelianto pozicija yra prieÅ¡taringa ir nenuosekli, nes jis pats, praÅ¡ydamas bylÄ sustabdyti, praÅ¡yme teigė, jog bylos yra susijusios.

Be to, kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl su BAB banku Snoras sudarytų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis esant apgaulei, tyčia nuslėpus esminį įvykį (Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytų banko veiklos trÅ«kumų neatskleidimas), t. y. abiejuose bylose ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo pačiu pagrindu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas jais rėmėsi ir vadovavosi nagrinėjant bylÄ .

45. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali ir kita kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nes iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovo indėlių sertifikatus ir obligacijas, kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes įgydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ , kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

46. Taigi abiejuose bylose pateikti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra svarbÅ«s, siekiant įvertinti apelianto elgesį iki ginčijamų sandorių sudarymo ir po jų, taip pat kaip formavosi apelianto valia. Dėl procesinės bylos baigties 47. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė