2022-03-16 Nr. AB-6327-3-61-3-04196-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1645-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04196-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33533 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1361 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo išpažįstama religija – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu, pareiškėjas bijo būti nužudytas Islamo valstybės (toliau – ir ISIS) kovotojų, jo religiją išpažįstantiems asmenims sunku kilmės valstybėje, nėra pinigų. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė, sprendimą paliko galioti.

2.2. Pareiškėjui dėl religinių įsitikinimų kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Tai patvirtina ir atsakovo atliktas tyrimas bei surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas pats nustatė, kad 2019–2020 m. saugumo situacija provincijos, kurioje gyveno pareiškėjas, pasienio rajonuose pablogėjo. Kariniai išpuoliai pasiekė civilių apgyvendintas teritorijas ir lėmė pareiškėjo kaimo evakuaciją. Vykstant jo gyvenamojoje vietoje kariniams veiksmams ir kilmės valstybei nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį, bijodamas tiek vykstančių karo veiksmų, tiek persekiojimo dėl savo tikėjimo. Migracijos departamentas neįvertino jo pateiktų faktų.

2.3. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento sprendimu jam nepagrįstai nurodyta išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nebuvo būtinas žodinis skundo nagrinėjimas. Pareiškėjas prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų įgyvendintas teisės būti išklausytam principas.

2.4. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nesaugu dėl ISIS vykdomų išpuolių. Asmeniškai grėsmės nepatyrė, bet visa (duomenys neskelbtini) grupė yra ISIS taikiniai. Po ISIS išpuolių 2014 metais daug žmonių bėgo į kaimynines valstybes, kiti pabėgti negalėjo, nes neturėjo pasų. Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvykti anksčiau negalėjo. Taip pat pripažino, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau jo prieglobsčio prašymas nebuvo patenkintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, jis gyvena gubernijoje, kurioje ISIS nevaldo jokių teritorijų, pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), pažįsta vietinius papročius ir kultūrą, tad pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėjas galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi. Iš surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas teigė, kad kovojančios grupės niekada nebuvo atvykusios į jo gyvenamąją vietą, tad jo kaimas nenukentėjo nei per 2014 m. vykdytą (duomenys neskelbtini) genocidą, nei iki šiol. Nei vienas pareiškėjo šeimos narys kovų metu nenukentėjo. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.3. Pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, o nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminai yra proporcingi. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Komisija neprivalėjo atsižvelgti į pareiškėjo norą, kad jo skundas Komisijoje būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33533 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) bijo būti nužudytas ISIS dėl išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Pažymėjo, kad kilmės valstybėje nėra galimybių saugiai gyventi, nėra pinigų, darbo, nuolat vyksta kovos. Jam asmeniškai grasinama nebuvo, tačiau jaučia nuolatinę baimę gyvendamas kilmės valstybėje. Pareiškėjas 2016 m. prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau jo negavo.

5.2. 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini) kaimų rajone, (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Kilmės valstybėje vyksta neramumai, priklausydamas (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei jaučiasi nesaugus. 2014 m. dėl ISIS išpuolių žuvo daug (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo šeimos nariai nenukentėjo. Pareiškėjas bijo, kad atsinaujins konfliktai ir smurtas prieš (duomenys neskelbtini), todėl mano, jog (duomenys neskelbtini) nėra saugu. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui prieglobstis (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktas.

5.3. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos): 2) išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra patyręs prievartos ar kitų smurto veiksmų dėl išpažįstamo tikėjimo, tačiau jam gręsiantį pavojų siejo su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu.

Teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių, dėl kurių iš kilmės valstybės išvyko ne 2014 m. vykusių išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) metu, kai grėsmė buvo reali, bet praėjus beveik septyneriems metais. Nors pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad anksčiau iš kilmės valstybės išvykti negalėjo, tačiau neneigė, kad 2017 m. prieglobsčio prašė ir (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobstis jam nebuvo suteiktas, o pareiškėjas grąžintas į kilmės šalį. Taigi, pareiškėjas jau keletą metų gyveno kilmės valstybėje ir jokių grasinimų susidorojimu nepatyrė.

Be to, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė ir ekonominio pobūdžio priežastimis – sunkumais ieškant darbo, pinigų pragyvenimui stygiumi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę buvo grindžiama tik pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nėra patyręs persekiojimo, nėra susidūręs su ISIS asmeniškai.

Teismo įsitikinimu, nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su ISIS, persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu, ar asmeniškai su pareiškėju. Be to, 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas ISIS pralaimėjimas ir nors 2020 m. ISIS vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, ši organizacija siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose ir 2019–2020 metais jų veikla apibūdinama jau daugiau kaip atsitiktinė.

Pareiškėjas gyveno gubernijoje, kurioje, pagal EPPB duomenis, beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę saugumui, gyvybei ar laisvei. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, o tai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Atsakovas, teismo manymu, įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus bei atliko išsamų ir visapusišką tyrimą bei priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjo hipotetinio pobūdžio teiginių pagrindu.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio kriterijų – byloje nenustatyta, kad grįžimo atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Be to, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

8. Pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos teismas laikė tinkama, motyvuota priemone, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad nustatytas maksimalus (5 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl jį sutrumpino iki 2 metų. Atitinkamai teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl įspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, sutrumpinant nustatytą 3 metų laikotarpį iki 2 metų. Teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

10.1. Remiantis 2021 m. EPPB ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, visgi, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįstai. Reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Nors kilmės valstybė siekia užtikrinti (duomenys neskelbtini) saugų gyvenimą, 2021 m. kovo 30 d. informacija iš publikacijų apie kilmės valstybę patvirtina, kad valstybės pastangos yra nepakankamos, o grėsmė (duomenys neskelbtini) patirti persekiojimą yra padidėjusi. Taigi, Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

10.2. ISIS grėsmė nėra visiškai išnykusi, yra tik sumažėjęs grupuotės aktyvumas ir strateginis pajėgumas, ISIS degino kaimus, atakavo genčių lyderius, naikino kultivuojamas žemes, žudė gyventojus.

10.3. Taip pat pareiškėjui buvo nepagrįstai nesuteikta papildoma apsauga, kadangi jam kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl to beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo bei yra nesaugu, vyksta gyventojų migracija.

10.4. EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje pateikta informacija yra pasenusi.

10.5. Sprendimu išsiusti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepimą grindžia atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

11.1. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir savo skunde. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

11.2. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o ISIS, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių. Nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pareiškėjas nepaneigė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

11.3. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino atsakovo nustatytus draudimo atvykti terminus.

11.4. Atsakovas rėmėsi aktualia ir tinkama informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tyrimą atliko išsamiai ir visapusiškai, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33533 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1361 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

14. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini), kuris yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) kyla pavojus (duomenys neskelbtini), jis bijo būti nužudytas, ypač ISIS kovotojų. Be to, (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas normalus gyvenimas, nėra pinigų.

19. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, o pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Pareiškėjo Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu pateiktas pasakojimas yra bendro pobūdžio, nesusietas su jo asmeniu. Pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) negali grįžti, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams. Teigė, kad bijo gyventi savo šalyje, nors asmeniškai persekiojimo nepatyrė ir tiek jam, tiek jo šeimai nekilo jokių problemų dėl išpažįstamos religijos, atsakydamas į klausimą „Ar iš jūsų šeimos narių kas nors nukentėjo nuo kovotojų“ pareiškėjas atsakė, kad „Ne, nepatyrėme, tiesiog mes bijojome. Mums tai buvo baimė.“. Migracijos departamentas sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo prašymo argumentus nurodytu aspektu, vadovaudamasis kilmės valstybės informacija ir 2021 m. EPPB duomenimis, vertino ISIS grėsmę, (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) bei jų atžvilgiu taikomas apsaugos priemones ir padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę – Nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad persekiojimo (duomenys neskelbtini) nepatyrė. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, gyvena jo šeima.

22. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir neneigia, jog su persekiojimu, pavojumi jo sveikatai ir gyvybei kilmės valstybėje nebuvo susidūręs. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl jo priklausimo (duomenys neskelbtini) bendruomenei galėjo baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės. Be to, prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „nėra gyvenimo, nėra pinigų“. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio priežastys, be kita ko, ekonominės, nėra tapačios persekiojimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017), o bendra saugumo padėtis, kaip minėta, nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindų daryti išvadą, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių.

24. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Savo ruožtu Migracijos departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija nustatyta ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigta, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taigi, pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

25. Skundžiamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumo nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai – citata iš jo nurodytos (tačiau į bylą nepateiktos) 2021 m. kovo 30 d. publikacijos, kuri, esą, patvirtina (duomenys neskelbtini) kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini). Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas teisingai sprendė, jog pareiškėjas nenurodė individualių aplinkybių, patvirtinančių, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) grupei priskiriam asmeniui, kyla grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į šioje byloje aptartus pareiškėjo paaiškinimus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento ir Komisijos sprendimuose nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos iki dvejų metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas EPPB skelbiamos aktualios informacijos kontekste įvertino situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietovėje), vertinimas atsispindi skundžiamame sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijai sprendimai yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrindu.

28. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė