2022-10-12 Nr. AB-24544-3-61-3-03334-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-693-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diena Media News“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 12R-8 (toliau – ir Nutarimas) visa apimtimi arba panaikinti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta bauda (baudą panaikinant arba ženkliai sumažinant).

Taip pat pareiškėjas skunde prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Nutarimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas teigė, jog šiuo atveju nėra pagrindo Nutarimą vykdyti nedelsiant, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas to daryti imperatyviai neįpareigoja ir suteikia teismui įgaliojimus stabdyti jo vykdymą. Neatidėliotinas Nutarimo vykdymas šiuo atveju pareiškėjui sukels sunkius neigiamus padarinius, kadangi reikšmingai pablogės įmonės finansinė padėtis (paskirta bauda sudaro net 22,38 proc. įmonės mėnesinių pajamų), baudos sumokėjimas lems neigiamą pareiškėjo pinigų likutį, todėl gali sutrikti atsiskaitymai su kreditoriaus ir darbuotojais, kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui (įmonė vykdo žiniasklaidos veiklą). Nutarimo vykdymo sustabdymas neigiamų padarinių niekam nesukels. Be to, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas nesugebės įvykdyti Nutarimo, jei jo skundas būtų atmestas, kadangi Bendrovės veikla yra pelninga ir buvo pelninga net pandemijos laikotarpiu. Taigi sustabdžius Nutarimo vykdymą Bendrovė nepatirtų neigiamų finansinių pasekmių, galinčių sukelti ilgalaikius padarinius ir pažeisti viešąjį interesą, o priėmus sprendimą palikti galioti Nutarimą – pareiškėjas būtų pakankamai pajėgus jį įvykdyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Diena Media News“ skundą, bet netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad Tarnyba Nutarimu padarė išvadą, jog UAB „Diena Media News“ leidinių „Kauno diena“ bei „Klaipėdos diena“ šeštadieniniame priede „TV diena“ skleista reklama apie siūlomas įsigyti prekes („Binokulinis akies asistentas“, „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“) ne tik nebuvo teisinga, išsami, tinkamai pateikta, bet galėjo klaidinti vartotojus ir iškreipti jų ekonominį elgesį, todėl konstatavo Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ir skyrė pareiškėjui 56 885 Eur baudą.

Bendrovės teiginius, kad dėl paskirtos baudos sumokėjimo jai ateityje kils sunkumų su įsipareigojimais, susijusiais su darbo užmokesčiu bei atsiskaitymu su tiekėjais, laikė abstrakčiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė prognozuojamomis pajamomis, susietomis su 2022 m. I pusmečio gautomis pajamomis, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismo įsitikinimu, nėra tikslo vertinti prognozuojamus piniginius srautus, nes gali susidaryti ir priešinga situacija nei prognozuoja pareiškėjas.

Teismas pažymėjo, jog vien paskirtos baudos dydis negali būti motyvas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes baudų dydis įstatymų leidėjo yra susietas su objektyviomis ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėms bei veiksniais, todėl pati baudos dydžio nustatymo sistema (mechanizmas) sudaro sąlygas tinkamai individualizuoti baudos dydį, atsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę padėtį bei jo galimybes sumokėti skiriamą baudą. Įvertinęs kriterijus, pagal kuriuos analizuojami asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad Bendrovės finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad ji galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme įvykdyti galutinį teismo sprendimą.

Taip pat teismas pažymėjo, kad Bendrovei palankaus sprendimo atveju, jos sumokėta bauda ar jos dalis būtų jai grąžinta.

III. Pareiškėjas UAB „Diena Media News“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kurie netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtina pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė esamą finansinę būklę, jam kilsiančias pasekmes (atsižvelgiant į baudos sumokėjimą) ir vykdomos veiklos tolimesnio vystymosi perspektyvos po šių pasekmių pagrindžiančius dokumentus, kurie aiškiai ir konkrečiai įrodo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindą (dėl baudos sumokėjimo Bendrovė privalės imtis veiksmų, sukelsiančių ilgalaikes pasekmes jos veiklai). Jeigu teismas nelaikytų Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus pakankamai įrodymais, pareiškėjas teikia papildomus įrodymus – Bendrovės finansinius duomenis (įsipareigojimus, pajamas, pinigų likutį) apibendrinanti tarptautinės auditorių kompanijos auditorės ataskaita su ją patvirtinančiais Bendrovės finansiniais dokumentais, kuri patvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, kadangi iš ataskaitos matyti, jog nedelsiant sumokėjus Nutarimu skirtą baudą Bendrovei 2022 m. rugsėjo 5 d. nustatytas 34 205, 04 Eur pinigų trūkumas. Tai reiškia, kad Bendrovė nebeturės galimybių vykdyti savo įsipareigojimus ir tęsti savo veiklą vienu metu.

Pagrįsdamas antrosios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvimą, pareiškėjas nurodo, jog nesustabdžius Nutarimo vykdymo yra numatomos ilgalaikės neigiamos pasekmės, galinčios pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui (Bendrovė vykdo žiniasklaidos (visuomenės informavimo) veiklą).

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Bendrovė prašymą taikyti Nutarimo laikiną sustabdymą grindžia tuo, kad, netenkinus prašymo, jai gali kilti materialiniai sunkumai (prognozuoja, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. jai gali būtų nustatytas 34 205,04 Eur pinigų trūkumas), todėl sumokėjusi paskirtą baudą, ji nebeturės galimybių vykdyti savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir tuo pačiu, vykdyti savo veiklą. Atsakovo vertinimu, šie argumentai yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybėmis, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis. Atsakovas pažymi, kad galimi finansiniai praradimai per se nesuteikia pagrindo visais atvejais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Nutarimui, nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Argumentai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, privalo būti pagrįsti atitinkamais įrodymais. Bendrovės teiginiai apie galimus nuostolius, iš esmės yra paremti tik prognozėmis, todėl tokie pareiškėjo argumentai, negali būti pakankamu pagrindu takyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nors Bendrovė šiuo atveju įrodinėja, kad netenkinus jos prašymo gali kilti materialiniai sunkumai, tačiau taip pat teigia, jog teismui atmetus jos skundą, ji bus pakankamai pajėgi jį įvykdyti, kadangi jos veikla yra pelninga.

Atsakovas pažymi, kad pagal Reklamos įstatymą skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 proc. reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. VS-22-055 (reg. Nr. 5-3421) pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad jo metinės pardavimų pajamos už 2021 m. buvo 2 917 192 Eur. Todėl, Tarnybos nuomone, šiame kontekste pareiškėjui paskirtos baudos dydis, nelaikytinas reikšmingu, o jos sumokėjimas nelaikytinas esminiu, pareiškėjo finansinę padėtį galinčiu įtakoti, veiksniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, nėra pagrindo spręsti, kad Bendrovės finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad ji galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme įvykdyti galutinį teismo sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, jog jis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jam sumokėjus baudą Bendrovė nebeturės galimybių vykdyti savo įsipareigojimus ir tęsti savo veiklą vienu metu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Bendrovei kils sunkus neigiami padariniai, kadangi reikšmingai pablogės įmonės finansinė padėtis (paskirta bauda sudaro net 22,38 proc. įmonės mėnesinių pajamų). Pareiškėjo teiginiai dėl finansinių sunkumų ateityje yra hipotetinio pobūdžio, kurie šiuo atveju, nustačius, kad nėra šiuos teiginius patvirtinančių konkrečių faktinių aplinkybių ir jas įrodančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aptariamą žalą pagrindžiančiu įrodymu nelaikytina ir pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikta 2022 m. rugpjūčio 23 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Diena Media News“ mokėtinų sumų, kadangi minėtoje ataskaitoje vertintas labai trumpas Bendrovės lėšų laikotarpis (nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.), o, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, baudos dydis paskiriamas atsižvelgus į reklaminės veiklos subjekto metines pajamas praėjusiais finansiniais metais (Reklamos įstatymo 24 str.), todėl nėra pagrindo vertinti, kokią procentinę dalį Bendrovės mėnesinių pajamų sudaro paskirta bauda. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas skunde teigė, jog nėra pagrindo manyti, kad jis nesugebės įvykdyti Nutarimo, jei jo skundas būtų atmestas, kadangi Bendrovės veikla yra pelninga ir buvo pelninga net pandemijos laikotarpiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė