2022-07-05 Nr. AB-18192-3-62-3-00625-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3158-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00625-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 22S5117 ( toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis), (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, jog ji yra (duomenys neskelbtini), todėl jai gyventi savo kilmės šalyje nesaugu. Dėl seksualinės orientacijos iš jos buvo tyčiojamasi, jos atžvilgiu demonstruojama neapykanta, jai buvo grasinama mirtimi, ji buvo mušama ir prievartaujama. Po brolio mirties, 2019 m., pareiškėjos gyvenimas (duomenys neskelbtini) pasidarė nebepakeliamas, teta jos nepalaikė, todėl pareiškėja nusprendė palikti kilmės šalį.

4. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, mano, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) yra išgalvotas. Atsakovas išvadą, kad pareiškėja nėra (duomenys neskelbtini), padarė remdamasis vien pareiškėjos atsakymais į užduodamus klausimus. Pareiškėja nurodė konkrečias detalias individualias aplinkybes, patvirtinančias jos seksualinę orientaciją, dėl kurios ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą dėl (duomenys neskelbtini) patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes kilmės šalyje vyrauja diskriminacinis požiūris į (duomenys neskelbtini) asmenis ir jų santykius. Visuomenėje LGBT priklausantys asmenys dažnai patiria diskriminuojamus veiksmus, įskaitant ir fizinį smurtą. Valstybėje egzistuoja teisinės prielaidos (duomenys neskelbtini) asmenis bausti laisvės atėmimu. Taigi, visais aspektais (duomenys neskelbtini) asmeniui yra nesaugu. Pareiškėja atsakovui pateikė nuotraukas, pagrindžiančias jos pasakojimą, t. y. pateikė nuotraukas su partnerėmis, nuorodą į straipsnį apie kilmės valstybės informaciją dėl (duomenys neskelbtini) asmenų nuteisimo laisvės atėmimo bausme, įrodymus apie brolio mirtį, vaikų gimimo liudijimą, tačiau atsakovas pasisakė tik dėl keleto pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, neužtikrindamas objektyvaus ir nešališko tyrimo dėl pareiškėjos atitikties tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams.

5. Pareiškėja pažymėjo, jog ji teikė paaiškinimus tiek dėl seksualinio ir emocinio potraukio moterims, tiek dėl kertino lūžio, kada pareiškėja suvokė esanti (duomenys neskelbtini), taip pat, dėl savo išvaizdos kitoniškumo supratimo, papasakojo apie turėtas partneres, su kuriomis ją siejo emocinis ir seksualinis ryšys. Apie pareiškėjos seksualinę orientaciją žinojo nedidelis ratas žmonių, vėliau, tetai papasakojus vietiniams apie pareiškėjos orientaciją, ji patyrė užgauliojimus, smurtą, grasinimus, teta ją laikė šeimos gėda. Santykius su partnerėmis pareiškėja slėpė, bijodama tokių santykių išviešinimo pasekmių.

6. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, remdamasis Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros (toliau – ir JTPA) parengtu DSSH modeliu, netinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo patikimumą. Iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad pareiškėjos kilmės valstybė yra viena iš homofobiškiausių šalių pasaulyje, LGBT bendruomenės asmenys susiduria su diskriminacija, jiems grasinama, prieš juos smurtaujama, baudžiami laisvės atėmimo bausme arba pinigine bauda. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog pateikė detalius ir išsamius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus dėl savo seksualinės orientacijos ir jos pasakojimas bei baimė patirti persekiojimo veiksmus suderinama su kilmės valstybės informacija, todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjai nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos pasakojimas dėl jai kilmės valstybėje kylančios grėsmės pasižymėjo esminiais trūkumais, todėl nebuvo pripažintas patikimu įrodymu. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu Migracijos departamentas taip pat nenustatė ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad pareiškėjai galėtų kilti reali rimta žala. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos byloje pateiktų nuotraukų ir kitų rašytinių įrodymų, pažymėjo, jog tyrimo metu jos nebuvo vertinamos dėl to, kad nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo patikimumo ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Didžioji dalis pareiškėjos atsiųstų nuotraukų yra seksualinio pobūdžio (jose užfiksuota pusnuogė pareiškėja, apsikabinusi kitą moterį arba ją bučiuojanti), tačiau šios nuotraukos neįrodo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Be to, prieglobsčio prašymų, kurie grindžiami priklausymu LGBT bendruomenei, vertinimas papildomai remiasi JTPA parengtu DSSH modeliu, kuriuo siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į jo seksualinę praktiką. Kiti pareiškėjos pateikti duomenys – nuoroda į straipsnį apie kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) asmenų nuteisimą laisvės atėmimo bausme – neginčijami, t. y. atsakovas tyrimo metu surinko kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) santykiai (duomenys neskelbtini) yra kriminalizuoti, tačiau pareiškėjos pateiktas straipsnis arba kita bendra informacija apie (duomenys neskelbtini) asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) neatspindi individualios pareiškėjos situacijos. Pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai kilmės valstybėje būtų pareikšti kaltinimai dėl jos seksualinės orientacijos, ir kad dėl to pareiškėjai gresia baudžiamoji atsakomybė. Nėra ginčijami pareiškėjos pateikti įrodymai apie brolio mirtį, tačiau jie niekaip nepagrindžia pareiškėjos pasakojimo dėl jai asmeniškai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, todėl jie ir nebuvo vertinami.

10. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad remdamasis DSSH modeliu atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo patikimumą ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjos paklausus, kaip ji suprato esanti kitokios seksualinės orientacijos, nurodė, kad tai įvyko, kai pirmą kartą pabučiavo draugę licėjuje ir lytiškai santykiavo. Pareiškėja nurodė, kad jai labiau patinka būti tarp moterų. Atsakovas vertino, kad nors pareiškėja pripažįsta save kitos seksualinės orientacijos, tačiau jos abstraktūs paaiškinimai, kaip ji suvokė savo kitoniškumą ir kaip tai paveikė jos elgesį, iš esmės neišeina už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų. Pareiškėjos pasakojimo patikimumu atsakovą privertė suabejoti ir tokie pareiškėjos argumentai, kad jos trauka moterims dar labiau išryškėjo, kai ją 2015 m. išprievartavo grupė vyrų. Migracijos departamentas suabejojo, ar pareiškėjos seksualinę orientaciją galėjo suformuoti prieš ją tariamai panaudotas seksualinis smurtas ir vaikų gimimas.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pasakojimo kontekste įvertinus kitoniškumo, stigmos, gėdos bei žalos elementus, nustatyti prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumai. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės narės, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas bei grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjos pasakojimas apie su kitoniškumu bei stigma susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti pareiškėjai atskleisti savo vidines patirtis. Jos, kaip neva (duomenys neskelbtini) moters, suvokimas grindžiamas stereotipais apie išvaizdą, kad (duomenys neskelbtini) – tai vyriško stiliaus moterys. Pareiškėjos atsakymai apsiribojo bendro pobūdžio informacija, buvo lakoniški ir neišsamūs, pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, todėl pareiškėjos pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei pagrįstai buvo vertinamas kritiškai ir nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį. Įvertinęs prieglobsčio prašytojos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Migracijos departamentas padarė pagrįstą prielaidą, kad jos deklaruojamas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienos, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į ta, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie, atsakovo nuomone, yra proporcingi.

13. Atsakovo teigimu, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai pritaikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos tinkamai.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. iš Baltarusijos teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas taip pat nustatė, kad: pareiškėja 2021 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamente vykusioje apklausoje nurodė, kad išvyko iš kilmės valstybės dėl savo seksualinės orientacijos. Besimokydama licėjuje pajuto potraukį moterims. Vieną dieną ją ir kitą jos klasės merginą gydytoja pakvietė medicininei apžiūrai, jos turėjo nusirengti, viena kitai pajuto jausmus, pradėjo artimai draugauti. Su paminėta drauge pareiškėja draugavo 2 metus nuo 2012 m. iki 2014 m., susitikinėjo slapčia. Kadangi draugės tėvai buvo išvykę, jos susitikinėdavo draugės namuose. Vieną dieną draugės brolis grįžo namo ir jas užtiko, pranešė tėvams. Jie atėmė iš pareiškėjos telefoną, o kai po keleto dienų atėjo pas draugę, draugė su šeima buvo išsikrausčiusi. Nuo to laiko apie draugę jokių žinių neturi. Pareiškėja taip pat papasakojo, jog 2015 m. grupė vyrų ją išprievartavo, jai 2016 m. gimė dvynukės, tačiau ši prievarta niekaip nėra susijusi su jos seksualine orientacija. Po šio įvykio, pareiškėjos potraukis moterims dar labiau sustiprėjo. Po tėvų mirties, ji su vyresniu broliu apsigyveno pas tetą. Apie savo seksualinę orientaciją buvo papasakojusi broliui ir tetai. Teta kaimynams ir aplinkiniams gyventojams papasakojo, kad pareiškėja yra kitos seksualinės orientacijos (duomenys neskelbtini). Vieną dieną pareiškėjai einant iš turgaus žmonės ją sumušė. Dėl seksualinės orientacijos iš jos buvo nuolat tyčiojamasi, demonstruojama neapykanta, grasinama mirtimi, ji buvo mušama, apmėtoma akmenimis. Po kažkiek laiko pareiškėja susipažino su antra partnere, susitikinėjo, tačiau ši partnerė buvo iš (duomenys neskelbtini) ir turėjo išvažiuoti, 2016 m. pradžioje jos išsiskyrė. Mirus pareiškėjos broliui, jos gyvenimas pasunkėjo, teta jos nepalaikė. Vieną dieną nuėjusi į turgų verkė, tai pastebėjęs kaimynas nusprendė jai padėti, pasirūpino dokumentais jai išvykti iš kilmės šalies. Pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) išvyko į Turkiją, o iš Turkijos į Minską. Jos tikslas nuvykti į Prancūziją. Pareiškėja nurodė, kad su antrąja drauge iš (duomenys neskelbtini) susitiko stovykloje, kurioje buvo apgyvendinta atvykusi į Lietuvą.

17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašymų, kurie yra grindžiami priklausymu LGBT bendruomenei, patikimumo vertinimas papildomai atliekamas remiantis DSSH modeliu. Šiuo modeliu siekiama įvertinti prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Migracijos departamentas, įvertinęs šio modelio elementus, nustatė pareiškėjos pasakojimo trūkumus. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės narės, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra išgalvotas, siekiant tinkamai pagrįsti prašymą suteikti jai prieglobstį, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos byloje pateiktų rašytinių įrodymų (nuotraukų, publikacijos ir kt.) konstatavo, kad didžioji dalis pareiškėjos atsiųstų nuotraukų yra seksualinio pobūdžio, tačiau jos neįrodo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos užfiksuotos. Pareiškėja atsiuntė dvi nuotraukas, kuriomis siekė įrodyti, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas, tačiau iš šių nuotraukų negalima nustatyti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis jos buvo padarytos, nei kad prieš pareiškėją buvo smurtaujama. Vienoje nuotraukoje pavaizduotas pareiškėjos veidas, tačiau jokių smurto požymių jame nematyti, o kitoje nuotraukoje pavaizduota pilvo sritis su tvarsčiu, tačiau neaišku, ar šioje nuotraukoje iš tiesų yra pareiškėja ir, ar joje matyti smurtinis pažeidimas. Jokių medicininių išrašų ar pareiškimo policijai, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad prieš pareiškėją dėl tam tikrų priežasčių buvo smurtaujama, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė.

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje. Nei pareiškėjos argumentai, nei bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kils grėsmė, kad jos, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėjo išvados, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo į kilmės valstybę, ji gali pasislėpti. Teismas vertino, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

22. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai aktai nenustato imperatyvių kriterijų konkrečiam draudimo terminui apibrėžti. Nors šio laikotarpio nustatymą Įstatymas priskiria atsakovo diskrecijai bei pagal byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į individualią pareiškėjos situaciją, sprendė, jog būtų proporcinga jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šios išvados teismas priėjo įvertinęs tai, jog pareiškėja praeityje nebuvo pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarkos, padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pakeista ir sumažintas terminas nuo 5 iki 2 metų, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metus.

III. 23. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde palaiko argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės pakartojo atsakovo argumentus, kad pateiktos nuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir jai kilmės šalyje gresia pavojus. Atsakovas netinkamai pritaikė DSSH modelį, neužtikrino abejonės privilegijos principo pritaikymo. Apklausos, vykusios Migracijos departamente metu pareiškėja atsakovui teikė detalius ir išsamius paaiškinimus tiek dėl pirminių savęs išskirtinumo požymių, tiek dėl laipsniško savo seksualinės orientacijos ir emocinio ryšio progreso tos pačios lyties partnerėms, tiek dėl kertinio lūžio, leidusio suprasti, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad priešingai, nei konstatavo atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nuosekliai, išsamiai ir detaliai paaiškino susiklosčiusią situaciją, papasakojo apie pažintis su partnerėmis, santykių eigą bei puoselėjamus jausmus. Taigi, tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas netenkina kitoniškumo elemento dėl pasakojimo paviršutiniškumo ir nedetalumo.

25. Pareiškėjos teigimu, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėja dėl priklausymo LGBT gali būti įkalinta, visuomenėje plačiai paplitusi LGBT bendruomenės narių diskriminacija, LGBT asmenys užgauliojami, prieš juos smurtaujama, o apsauga tokių veiksmų užkardymui neskiriama, kadangi pati valstybė kriminalizuoja (duomenys neskelbtini) santykius. Pareiškėjos pasakojimas apie jos seksualinę orientaciją, jos patirtus persekiojimo veiksmus buvo patvirtintas kilmės valstybės informacija bei jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Pripažinus pareiškėjos pasakojimą dėl buvimo (duomenys neskelbtini)asmeniu nustatytu, jos baimė patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažinta pagrįsta. Akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir nepagrįstai nesuteikė jai tarptautinės apsaugos, o pirmosios instancijos teismas nurodytų pažeidimų neištaisė.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, jog draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, todėl pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė skundžiamą sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą terminus iki 2 metų.

29. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo jos nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, susijusius su jos seksualine orientacija, LGBT priklausančių žmonių padėtimi (duomenys neskelbtini), jos atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis ir motyvus, papasakotą persekiojimo istoriją.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).‏‏‎ Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

31. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

32. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

33. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

36. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Šio aprašo 99 punkte numatyta, kad atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

37. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė priklausymu LGBT bendruomenei. Pareiškėja nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to jai yra grasinama, ji mušama, persekiojama. Kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) asmeniui gyventi nesaugu, nes (duomenys neskelbtini) santykiai kilmės valstybėje kriminalizuoti ir už juos gresia net laisvės atėmimo bausmė.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas, įvertinę pareiškėjos pasakojimą apie jos seksualinę orientaciją, pagrįstai jį pripažino nepatikimu. Iš pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą, pasakojimo patikimumą remdamasis DSSH modeliu. Atsakovas, įvertinęs visus šio modelio elementus (kitoniškumą, stigmą, gėdą ir žalą) pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus, nedetalus ir neišsamus. Pareiškėja savo jausmus ir mintis, kuriuos išgyveno supratusi, kad jaučia trauką moterims, apibūdino lakoniškai ir paviršutiniškai. Pareiškėjos pasakojimas apie santykius su moterimis nėra detalus, o teikiami paaiškinimai apie įvykius kelia pagrįstų abejonių jo tikrumu. Pareiškėja vadovavosi stereotipais ir (duomenys neskelbtini) tapatino su išvaizda. Ji nuolat pabrėždavo savo vyrišką aprangos stilių, kaip elementą, įrodantį jos (duomenys neskelbtini). Be to, pagrįstą įtarimą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ar tariamas (duomenys neskelbtini) nėra tikrasis pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas, kelia tai, kad pareiškėja taip pat nesidomėjo ir kitų LGBT asmenų gyvenimu (duomenys neskelbtini), teigdama, kad jokių LGBT bendruomenių ten nėra, nors Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, jog (duomenys neskelbtini) yra dvi organizacijos, ginančios LGBT bendruomenės narių teises. Taigi, nepaisant deklaruojamos baimės, prieglobsčio prašytojos žinios apie (duomenys neskelbtini) LGBT asmenims kylančias grėsmes yra ribotos ir paviršutiniškos. Taigi, pareiškėjos pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei pagrįstai buvo įvertintas kritiškai ir nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį.

39. Nors pareiškėja teigia pateikusi rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos pasakojimą ir jos seksualinę orientaciją, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateiktos nuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai neįrodo fakto, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos padarytos. Pareiškėja pateikė dvi nuotraukas, kuriomis siekia įrodyti, kad prieš ją buvo smurtaujama, tačiau iš šių nuotraukų nėra galimybės nustatyti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis jos užfiksuotos. Vienoje nuotraukoje užfiksuotas pareiškėjos veidas, tačiau jokių smurto žymių nematyti, o kitoje nuotraukoje pavaizduota aptvarstyta pilvo sritis, tačiau neaišku, ar šioje nuotraukoje iš tikrųjų yra pareiškėja ir, ar joje matyti patirto smurto požymiai. Jokių medicininių išrašų arba duomenų, patvirtinančių kreipimąsi į medicinos ar teisėsaugos įstaigas, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos deklaruojama baimė sugrįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais ir patikimais įrodymais. Pareiškėjos pasakojimas neinformatyvus, nėra informacijos, leidžiančios spręsti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia realus pavojus. Pareiškėja nepagrindė tariamos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę jai kiltų grėsmė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kitus byloje esančius ir atsakovo surinktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

41. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso jai suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Šis miestas randasi vakariniame regione, kuriame įvyko 9 incidentai ir kurių metu žuvo 1 žmogus. Nors vakarinis regionas, kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai minimi visose 2019-2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius nesuteikia pagrindo teigti, kad šiame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas yra toks žemas, kad rizika pareiškėjai patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Įvertinęs pareiškėjai gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, padidinančių riziką bei sąlygojančių tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjai. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos individualią situaciją ir priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais įrodymais, bet ir kilmės valstybės informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, kaip nepagrįstas, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė ją į užkardą, pareiškėja neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėja, vengdama grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjos priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jai atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo teismo priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė