2024-07-31 Nr. AB-11378-3-64-3-01857-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01857-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Šiaulių kalėjime, kameroje Nr. 93, kurioje nebuvo sudarytos sąlygos bausmei atlikti, nes trūko ploto. Tualeto sienos nesiekė lubų, dėl ko kameroje laikėsi nemalonūs kvapai.

2.2. Pareiškėjas maudytis į dušą buvo vedamas per lauką, dėl ko vakarais jam sukildavo temperatūra, atsirasdavo sloga.

2.3. Kamerų lovose nebuvo įmontuota kopėtėlių, buvo sunku įlipti į savo miegamąją vietą.

2.4. Kameroje buvo per mažai vietos, trūko laisvo ploto, nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, jei iškiltų pavojus.

2.5. Rankšluosčiai buvo akivaizdžiai per maži ir prastos būklės, paklodė, užvalkalai – susidėvėję. Atvykus naujiems nuteistiesiems turi būti išduodama nauja patalynė, bet pareiškėjui nebuvo išduota. Pareiškėjas rašė prašymą išduoti rūbus pagal sezoną, bet gavo atsakymą, kad turėjo 10 Eur, už kuriuos pirko tabako gaminių, todėl rūbų jam neskirs. Pareiškėjas, neturėdamas tinkamų rūbų, pasivaikščiojimų metu turėjo kęsti šaltį arba atsisakyti pasivaikščiojimų.

2.6. Kamerose pavalgyti 5 žmonėms trūko taburečių, nebuvo kur laikyti rūbų, nebuvo spintelių asmeniniams daiktams sudėti. Kameroje Nr. 93 grindys betoninės, nelygios, langai nesandarūs, nuo lubų byrėjo tinkas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis) kamerose Nr. 93 ir Nr. 26, kur vienam asmeniui teko nuo 3,64 kv. m iki 16,96 kv. m. Pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

4.2. Visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti esamas kameras, kadangi, įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

4.3. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas, vėdinant patalpas per langus, neturėjo užsistovėti. Gyvenamosiose kamerose Nr. 26 ir Nr. 93 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytini tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

4.4. Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. 2021 metais gyvenamojoje kameroje Nr. 93 buvo atliktas lubų, sienų, pertvaros bei baldų remontas. Kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2023 m. birželio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA-3734 (toliau – ir Patikrinimo aktas) matyti, kad jokių pažeidimų gyvenamojoje kameroje Nr. 26, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užfiksuota. Kamera Nr. 93, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinama. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

4.5. Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių, ir jokie teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos – kiekvienoje kameroje yra suolas bei kėdė, visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės, t. y. spintelių nebuvimas kompensuotas papildomomis lentynomis, ir tai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.

4.6. Antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai buvo atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems į įstaigą atvykusiems nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje. Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkindavo. Iš Patikrinimo akto matyti, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog Šiaulių kalėjime išduodama patalynė švari ir nėra dėmėta.

4.7. Rūbai išduodami tik nemokiems asmenims, o pareiškėjas pirko tabako gaminių, todėl nėra laikomas nemokiu.

4.8. Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis, tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Pareiškėjo pretenzijos dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Iškvietimo mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

4.9. Pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos, byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo D. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo tekti ne mažiau, nei 3,6 kv. m kameros ploto. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,64 kv. m iki 9,11 kv. m kameros ploto, t. y. visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teismas vertino, ar kalinamas asmuo (pareiškėjas) turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

8. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui teko 3,19 kv. m kameros ploto, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Teismas, įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis ir kamerų nuotraukas, pažymėjo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

9. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą (Patikrinimo aktą; atsakovo atstovo duomenis apie atliktus remonto darbus; kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 93, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

10. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad kameroje Nr. 93 tualeto sienos nesiekė lubų, dėl ko kameroje laikėsi nemalonūs kvapai, teismas apžvelgė Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (2 p., 12.5 p.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatas (17 p.), atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimą, Patikrinimo aktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas konstatavo, kad Šiaulių kalėjimas pastatytas iki Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, langai atsidaro ir užsidaro, įrengtos veikiančios mechaninės patalpų vėdinimo sistemos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinių mazgų atitvėrimo ir nemalonaus kvapo kamerose nėra.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam (pareiškėjui) trūko inventoriaus (kamerų lovose nebuvo įmontuota kopėtėlių, todėl buvo sunku įlipti į savo miegamąją vietą, trūko taburečių, nebuvo kur laikyti rūbų, nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti), teismas apžvelgė Aprūpinimo normas, atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą ir nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles, be to, pareiškėjas dėl kopėtėlių nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad būtent jis miegojo antrame gulto aukšte ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrą gulto aukštą.

12. Teismas konstatavo, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, nes jose nebuvo tokio taburečių arba suoliukų kiekio, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (kamerose buvo laikomi 4–5 asmenys), taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, teismas apžvelgė Taisyklių nuostatas (12.11 p., 2 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodė, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginys nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

14. Teismas nustatė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio dydžio rankšluosčiai turi būti išduodami, taip pat nenumato, kad naujai atvykusiam asmeniui turi būti išduodama nauja patalynė, pareiškėjas turėjo galimybę išduotą minkštąjį inventorių pasitikrinti bei prašyti jį pakeisti, jeigu manė, kad inventorius netinkamas, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl rankšluosčių ir patalynės būklės atmetė.

15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jis maudytis į dušą buvo vedamas per lauką, dėl ko vakarais jam sukildavo temperatūra, atsirasdavo sloga, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl jo vedimo į dušą per lauką deklaratyvus, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai dėl jo vedimo į dušą per lauką jis sušalo, susirgo, o jo Asmens sveikatos istorijoje nėra jokio įrašo apie nusiskundimus sveikatos būkle ir peršalimo ligas, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo vedimo į dušo patalpą per lauką ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas pirko tabako gaminių, nes yra rūkantis, todėl Šiaulių kalėjimo administracija pagrįstai nelaikė pareiškėjo nemokiu ir atsisakė išduoti jam jo prašomus rūbus.

17. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, teismas nurodė, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 18. Pareiškėjas D. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo plotą. Atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko 3,19 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m kameros ploto norma.

19.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo galimybės judėti tarp baldų nebuvo suvaržytos, neatsižvelgė į tai, kad reikia judėti ne tik tarp baldų, bet ir tarp kameroje esančių asmenų, dėl ko kildavo konfliktai.

19.3. Sanitarinio mazgo plotas turėtų būti ne mažesnis, nei 100 cm x 142 cm, o sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 93 buvo 1,18 m aukščio, todėl neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą.

19.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos inventoriumi – kameroje nepakako taburečių ir suoliukų, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai pavalgyti prie stalo, taip pat trūko spintų asmeniniams daiktams susidėti.

19.5. Pareiškėjui buvo reikalingas iškvietimo mygtukas, kai jis buvo kameroje Nr. 93, nes ten kildavo konfliktinės situacijos, kurios susidarydavo dėl vietos trūkumo ir neįrengtų kopėčių iš antro aukšto gulto.

19.6. Pareiškėjo teisės buvo nuolat pažeidžiamos, dėl to jis patyrė neigiamas pasekmes ir neturtinę žalą už patirtus sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, psichologinį smurtą ir privatumo bei orumo pažeidimus.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Tarnyba pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė.

22. Tarnyba nurodo, kad apeliacinis skundas yra neišsamus ir nepagrįstas jokiais naujais faktais ar atsikirtimais, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjo teisės dėl laikymo sąlygų buvo tikrai pažeistos. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą išreiškia konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Bylos dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. balandžio 26 d., atlyginimo priteisimas pareiškėjui D. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo aprūpintos privalomu inventoriumi (trūko taburečių ir / ar suoliukų, spintelės asmeniniams daiktams susidėti), neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau dėl šio pažeidimo pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytą pažeidimą ir atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jam (pareiškėjui) buvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, nepagrįstai neįvertino aplinkybių, dėl kurių buvo būtinas iškvietimo mygtuko įrengimas, todėl nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su jam tekusio ploto apskaičiavimu, su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimu, su iškvietimo mygtuko neįrengimu ir su inventoriaus trūkumu, patirta neturtine žala, neginčydamas kitų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skunde ir patikslintame skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų.

28. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 93 buvo 1,18 m aukščio, per mažas sanitarinio mazgo plotas, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo nurodęs skunde ir patikslintame skunde, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo nenagrinėja.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).

31. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis). Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį bausmę atliko uždaro tipo sąlygomis.

32. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-51-815/2024; kt.).

33. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių (b. l. 31–35), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kameroje Nr. 93 teko nuo 3,64 kv. m iki 9,11 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu, o pareiškėjo teiginiai, kad jam trukdė judėti kiti asmenys, atmestini kaip deklaratyvūs.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su iškvietimo mygtuko neįrengimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; kt.). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai teiginiai, kad konfliktai buvo išsprendžiami taikiai ir jokių pasekmių pareiškėjas dėl to nepatyrė, patvirtina, kad realus pavojus ar žala pareiškėjo sveikatai nebuvo kilę, be to, pareiškėjas nenurodo, kada jis konkrečiai kvietė pareigūnus ir šie neatėjo.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai dėl pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimo būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių, nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalą. Kadangi nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra detalizuotų argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos neturtinės žalos, ši apeliacinio skundo dalis nepripažintina pagrįsta ir įrodyta.

36. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo įrengtos kopėtėlės, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, o pareiškėjas neįrodė, kad dėl to, jog nebuvo kopėtėlių, jis patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas naudojosi antro aukšto gultu, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su skundu, jog, naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių, kyla pareiškėjo nurodomi nepatogumai, ir / ar prašymu įrengti užlipimo / nulipimo nuo gultų konstrukcijas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl kopėtėlių neįrengimo patyrė neturtinę žalą.

37. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas Aprūpinimo normose nustatytas sėdimų vietų skaičius kamerose.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)).

40. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (nepriklausomai nuo įstaigos tipo) (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; kt.).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Šiaulių kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas Aprūpinimo normose nustatytas sėdimų vietų skaičius kamerose), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija laikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui ir suderinamu su teismų praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-636-602/2021; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-662/2024; kt.).

42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė