32e1e16b-61eb-4a67-9e7a-7d2d268ca05a · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-606/2020 Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39430-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Blinstrubienei, Raimundui Galdikui, nukentėjusiajam R.

E., jo atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, nuteistajam A. G., gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. E. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų trejų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir toliau per visÄ bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

IÅ¡ A. G. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 239,09 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniam ieÅ¡kovui R. E. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ A. G. priteista civiliniam ieÅ¡kovui R. E. 1000 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 20 val., prie poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vienÄ kartÄ smogė nukentėjusiajam R.

E. į deÅ¡inę kaklo pusę, po to jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, smogė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostikaulį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajam R. E. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė apatinio žandikaulio lūžimÄ kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. E. praÅ¡o baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį – A.

G. veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį bei paskirti subendrintÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ , per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas turtinę ir neturtinę žalas, priteisti iÅ¡ nuteistojo A.

G. nukentėjusiajam R. E. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 21483,20 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, taip pat 4641,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu bei iÅ¡laidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. 2.1. Apelianto teigimu, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A.

G. turėjo bÅ«ti teisiamas ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. 2.2. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. jis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu prašė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, jog A. G. įtarimas bÅ«tų perkvalifikuotas iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį. Apelianto teigimu, A.

G. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ciniÅ¡ku fizinio smurto pavartojimu į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, t. y. į galvÄ . Pati smÅ«gių lokalizacija, smÅ«gių intensyvumas ir sužalojimų padarymo mechanizmas rodo, jog be aiÅ¡kios priežasties A. G. siekė sukelti dar sunkesnius padarinius jo sveikatai. Teismas nevertino, jog smÅ«giuota buvo į galvÄ , gerokai vyresniam asmeniui, todėl buvo iÅ¡kilusi rimta grėsmė netgi jo gyvybei. Todėl pagal teismų praktikÄ pirmosios instancijos teismas turėjo perkvalifikuoti A.

G. veikÄ Ä¯ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382/2013). 2.3. Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas nurodo, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiÅ¡kos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-408/2013).

BÅ«tent tokie neadekvatÅ«s ir buvo nuteistojo A. G. veiksmai. 2.4. Apelianto tvirtinimu, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. G. su savo drauge L. B. iÅ¡sinuomojo iÅ¡ jo poilsio namelį. Kadangi buvo nuolat girtaujama, keliamas triukÅ¡mas, jis pirmiausia paprašė, kad A. G. su savo drauge netriukÅ¡mautų, kadangi kiti poilsiaujantys asmenys norėjo ramybės. Jam teko kviesti policijos pareigÅ«nus, kadangi A. G. su savo drauge nenusiramino, ir netgi jam matant iÅ¡laužė medinio poilsio namelio terasos lentÄ .

Po to, kai A. G. buvo iÅ¡kviesta policija, jis eidamas takeliu pasitikti policijos ekipažo, iÅ¡ už nugaros pajuto iÅ¡ A. G. smÅ«gį į galvos deÅ¡inę pusę, kaklÄ , po suduoto smÅ«gio apsvaigęs nukrito, bandydamas keltis pajuto smÅ«gį į kairės pusės skruostikaulį, žandikaulį. Dėl laikino trauminio visiÅ¡ko klausos ir regėjimo praradimo jis net negalėjo tiksliai pasakyti, kuo buvo smÅ«giuojama, tačiau iÅ¡ patirtų sužalojimų, t. y. kaklo nubrozdinimo deÅ¡inėje, padarė iÅ¡vadÄ , jog galėjo bÅ«ti smÅ«giuota ir su minėta A.

G. iÅ¡laužta terasos lenta, kuri buvo numesta Å¡alia užpuolimo vietos. Nukentėjusiojo R. E. teigimu, teismas neatsižvelgė į A. G. veiksmų eigÄ , į tai, jog nebuvo jokios pateisinamos priežasties, A. G. bÅ«nant jauno amžiaus, smurtauti prieÅ¡ vyresnio amžiaus nukentėjusįjį. Be to, teismas neįvertino ir A. G. veiksmų intensyvumo, nors nuosprendyje ir nustatė, kad A. G. „vienÄ kartÄ smogė nukentėjusiajam R. E. į deÅ¡inę kaklo pusę, po ko jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, kaltinamasis A.

G. smogė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostikaulį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį apatinį žandikaulį“. Taigi A. G. atliko kelis smurtinio pobÅ«džio veiksmus. Teismas taip pat nevertino ir to, kad jis niekaip nesiprieÅ¡ino prieÅ¡ A. G., kadangi buvo užpultas iÅ¡ nugaros, o toks A. G. veikimas, kai suduodami keli smÅ«giai nesiprieÅ¡inusiam nukentėjusiajam, ir parodo, kad A. G., veikdamas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, buvo visiÅ¡kai apatiÅ¡kas kilsiantiems padariniams. Teismas neįvertino ir to, kad A.

G. visus smurtinio pobÅ«džio veiksmus atliko į gyvybiÅ¡kai svarbiausiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ , t. y. galvÄ ir kaklÄ . Tai dar kartÄ parodo, kad A. G. veiksmai buvo ypatingai pavojingi. Nors teismas ir patvirtino, jog A. G. sukėlė jam sužalojimÄ ir deÅ¡inėje kaklo pusėje, tačiau visiÅ¡kai nevertino to BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio numatytų nusikalstamų veikų sudėties kontekste. Teisme liudytoja S. Z. T. parodė, kad nors ji nematė, kada ir kaip A. G. panaudojo lentÄ užpuolant R.

E., liudytoja teigė, kad po įvykio lenta gulėjo Å¡alia R. E., todėl ji ir padarė iÅ¡vadÄ , kad A. G. R. E. sudavė per galvÄ su lenta. Liudytoja taipogi patvirtino, kad po sumuÅ¡imo ji ant R. E. veido matė mėlynes ant skruostikaulio tiek deÅ¡inėje, tiek ir kairėje pusėse. Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės yra labai svarbios, kadangi rodo A. G. tyčios turinį, kad jis veikė brutaliai, panaudodamas iÅ¡laužtÄ lentÄ kaip įrankį, ja suduodant smÅ«gius iÅ¡ nugaros į galvÄ . 2.5.

Apelianto tvirtinimu, tokiÄ A. G. veiksmų kvalifikacijÄ , apie kuriÄ jis ir jo atstovas minėjo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (baigiamosiose kalbose) lemia ne tik medicininiai dokumentai, patvirtinantys jo patirtus sužalojimus, tačiau ir sužalojimų lokalizacija, sužalojimo mechanizmas, panaudotas nusikaltimo įrankis ir be jokios priežasties panaudotas fizinis smurtas. Apelianto nuomone, tai, jog jis atėjo gražiuoju sudrausminti neblaivų ir agresyviai nusiteikusį nuomininkÄ A.

G., negali lemti aplinkybės, kad bÅ«tų eliminuotos chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismas net nevertino, kad baudžiamojoje byloje yra 2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. G. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo“, jame, be kita ko, nurodyta ir tyrimÄ atlikusios ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės L. G. pozicija dėl įtarimo perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ garso įrašų girdėti, jog jis primygtinai prašė A. G. nusiraminti ir netrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, tačiau nepaisant to, A. G. panaudojo prieÅ¡ jį fizinę prievartÄ . A. G. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, kur bet kada galėjo bÅ«ti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais vieÅ¡ojoje vietoje A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Garso įraÅ¡ai net nebuvo iÅ¡tirti, jie nebuvo iÅ¡klausyti, todėl galbÅ«t dėl to A.

G. veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai. Apelianto įsitikinimu, pagal byloje surinktus duomenis ir susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , A. G. privalėjo bÅ«ti nuteistas ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei BK 284 straipsnį. 2.6. Nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo civilinio ieÅ¡kinio, taip Å¡iurkščiai pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, interesus, kadangi, bÅ«damas nusikaltimo auka, jis bus priverstas gaiÅ¡ti laikÄ , samdyti advokatÄ tam, jog įrodinėtų savo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ civilinio proceso tvarka.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti turtinė ir neturtinė žalos buvo visiÅ¡kai pagrįstos. Teismas net nevertino, jog praÅ¡oma turtinės žalos suma buvo pagrįsta objektyviais bylos duomenimis, t. y. civilinio ieÅ¡kinio priedais. Todėl visiÅ¡kai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo atliekamų odontologinių paslaugų kainų realumÄ ir pagrįstumÄ . Byloje buvo pateikti tikslÅ«s duomenys dėl medicininių paslaugų įkainių.

Tačiau teismas, neturėdamas jokių civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas kainas paneigiančių objektyvių duomenų, vis tiek jomis abejojo. Tokie nuosprendžio argumentai nėra teisiniai, o kaip tik rodo teisėjos iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir tai jis juto iÅ¡ užduodamų klausimų, taip pat prokuroro daromo psichologinio spaudimo. Nukentėjusiojo teigimu, teismas nevertino objektyvių įrodymų, jog jo patirtas žandikaulio lūžis sukėlė neigiamus padarinius bei bÅ«tinybę atlikti dantų protezavimÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini) “ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad dėl A. G. sukelto sveikatos sutrikdymo jam buvo paÅ¡alinti 35 ir 42 dantys, kartu buvo sudarytas preliminarus gydymo planas, kad dėl patirto sužalojimo, tęsiant medicininį gydymÄ , jis patirs 15525 Eur iÅ¡laidų. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė patikslintÄ preliminaraus gydymo planÄ , iÅ¡ jo matyti, kad Å¡iÄ dienÄ numatyta, jog jis patirs 18276 Eur gydymo iÅ¡laidų. UAB „(duomenys neskelbtini) “ iÅ¡raÅ¡e nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. jis dėl gydymo jau patyrė 2052 Eur faktinių iÅ¡laidų.

Apelianto teigimu, teismas visiÅ¡kai nevertino, jog civiliniame ieÅ¡kinyje jo patirta turtinė žala buvo įvertinta konkrečiai ir viskÄ pagrindžiant medicininiuose dokumentuose esančia informacija. Be to, kartu su 2019 m. liepos 8 d. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu jis pateikė teismui 2019 m. gegužės 21 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡Ä apie pradėtÄ ir atliekamÄ gydymÄ , mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) “ preliminaraus gydymo plano 18276 Eur iÅ¡laidų, jis jau yra sumokėjęs 852 Eur už atliktÄ ir vis dar tęsiamÄ medicininį gydymÄ . 2.7.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po patirto fizinio smurto jam sutriko ir klausa, ja prieÅ¡ tai niekada nesiskundė. Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu buvo teikiama ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įausinio klausos aparato užsakymo sutartis bei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duoto kasos pajamų orderio kvito kopija, iÅ¡ kurių matyti, kad jam po sukelto sveikatos sutrikdymo yra reikalingas klausos aparatas, jo kaina yra 1900 Eur, bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis už aparatÄ yra sumokėjęs. Be to, su 2019 m. kovo 28 d. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu buvo teikiama UAB „(duomenys neskelbtini) “ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog jis patyrė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su pablogėjusia sveikata.

Jis pirko ne tik klausos aparatÄ , tačiau klausai atstatyti reikalingÄ ir kitÄ Ä¯rangÄ , t. y. džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėjÄ . Tai, jog minėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo visiÅ¡kai apmokėta, patvirtina ne tik bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as, tačiau ir kasos pajamų orderio kvito Nr. KPOBIO-K1573 kopija, kad jis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 107,20 Eur už džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėjÄ . Taigi dėl A. G. tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryto jo sveikatos sutrikdymo jam iÅ¡ viso padaryta turtinė žala yra įvertinta 21483,20 Eur (1900+107,20+18276+1200=21483,20 Eur), jÄ ir prašė priteisti iÅ¡ A.

G.. 2.8. Apelianto teigimu, nuosprendyje neatsižvelgta į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes. ŽalÄ patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos iÅ¡laidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).

IÅ¡ pateikto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnį, žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Å ioje vietoje svarbi ir precedentinė 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 85/2011 bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-458/2015.

IeÅ¡kinys apkaltinamajame nuosprendyje gali bÅ«ti paliktas nenagrinėtas tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. 2.9. Apelianto tvirtinimu, teismas absoliučiai nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių paliko nenagrinėtÄ netgi neturtinės žalos, kuri buvo įvertina 5000 Eur, atlyginimo klausimÄ Å¡ioje byloje. Nukentėjusysis R. E. nurodo, kad jis patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , kadangi jam lūžo žandikaulis.

Po patirto sveikatos sutrikdymo, kai buvo imobilizuotas jo sulaužytas žandikaulis, teko gydytis stacionaro sÄ lygomis ligoninėje. Jam buvo apribotos galimybės kalbėti, buvo ir dar lyg Å¡iol yra sudėtinga maitintis. Teismas net neatsižvelgė į tai, jog jis vykdė individualiÄ veiklÄ , užsiėmė gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, ir nors neteikė A. G. reikalavimo atlyginti negautas turtines pajamas, kurias jis prarado bÅ«damas sužalotas ir pilnavertiÅ¡kai negalėdamas vykdyti savo verslo piko metu, bÅ«tent prarastas nukentėjusiojo darbingumas taipogi turėjo bÅ«ti įvertintas priteisiant jam praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė.

Nukentėjusysis nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog neturtinė žala pasireiÅ¡kia kaip dvasinio pobÅ«džio skriaudos, kurias tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Akcentuoja, kad jo praÅ¡oma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis nėra iÅ¡skirtinis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo priteisiamos panaÅ¡ios pinigų, kaip antai 4000 Eur ir 5000 Eur, neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-377-222/2017). Apelianto teigimu, jis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, vyko iÅ¡ savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į teismo posėdžius, vykusius (duomenys neskelbtini) mieste, teikė civilinį ieÅ¡kinį pagrindžiančius įrodymus, o teismas nepagrįstai viso to nenagrinėjo ir buvo nepagrįstai pasyvus sprendžiant nuteistajam kylančios civilinės atsakomybės klausimÄ .

Todėl buvo pažeistos jo kaip nukentėjusiojo teisės, numatytos BPK 28 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 10 dalyje, 110 straipsnio 2 dalyje. 2.10. Be to, nukentėjusiojo R. E. nuomone, teismas nuteistajam A. G. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Tai nulėmė svarbiausias faktorius, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir netinkamai kvalifikavo A. G. veiksmus ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį. BK 138 straipsnio 2 dalis numato griežtesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, t. y. laisvės atėmimÄ iki penkerių metų.

Nors jis kaip nukentėjusysis nesiekia, kad nuteistajam bÅ«tų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pavojingumÄ ir sukeltus neigiamus padarinius nukentėjusiajam, A. G. turėjo bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jÄ atidedant bei paskiriant BPK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu. 2.11. Apelianto nuomone, teismas tik deklaratyviai įvertino ir nustatytÄ A.

G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. jÄ tik paminėjo, bet neatsižvelgė į jÄ ir paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, paskirdamas per Å¡velniÄ bausmės rūšį, netinkamai įvertino ir BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo kriterijus. TÄ rodo netinkama A. G. veiksmų kvalifikacija. Teismas neįvertino, jog A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, o ne vienÄ , neatlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalų nors iÅ¡ dalies. 2.12.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir priteistinų proceso iÅ¡laidų dydį. Nors teismas deklaratyviai iÅ¡vardijo nukentėjusiojo atstovo suteiktas paslaugas nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje, tačiau jų iÅ¡ viso neįvertino arba įvertino visiÅ¡kai neteisingai, priteisdamas tik 1000 Eur iÅ¡ praÅ¡ytų 4641,60 Eur. Toks neįvertinimas nukentėjusiojo interesų atstovavimo prisideda prie neteisingumo principo, kadangi nukentėjusysis ne tik, jog patyrė fizinę ir psichologinę prievartÄ dėl A.

G. veiksmų, tačiau dar ir pats baudžiamasis procesas jam buvo nuostolingas. Tokia teismo pozicija, kai priimamas apkaltinamasis, o ne iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis, o civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ viso nenagrinėjamas bei bylinėjimosi (proceso) iÅ¡laidos mažinamos daugiau negu keturis kartus, yra nesuderinama su teisinės valstybės principo įgyvendinimu Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Taigi tenkinus nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , atsižvelgiant į teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411-942/2016, 2K-38-1073/2018 ir kt.), turėtų bÅ«ti priteistos nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos ir apeliacinės instancijos procese, jų pagrindimas bus pateiktas teismo posėdžio metu.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis, jo gynėja, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

6. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo praÅ¡ymų – nuteistojo A. G. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. G. veiksmų eigÄ , į tai, jog nebuvo jokios pateisinamos priežasties jam smurtauti prieÅ¡ vyresnio amžiaus nukentėjusįjį, be to, neįvertino ir nuteistojo A. G. veiksmų intensyvumo, kad nukentėjusysis nesiprieÅ¡ino prieÅ¡ A. G., jis buvo užpultas iÅ¡ nugaros, ir parodo, kad nuteistasis A.

G. veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, buvo visiÅ¡kai apatiÅ¡kas kilsiantiems padariniams. Nuteistojo A. G. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, kur bet kada galėjo bÅ«ti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais vieÅ¡ojoje vietoje A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Perkvalifikavus nuteistojo A. G. veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį, praÅ¡oma paskirti jam subendrintÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ , per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas turtinę ir neturtinę žalas.

7. Dėl kaltinimo pakeitimo į sunkesnį, t. y. nuteistojo A. G. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei BK 284 straipsnį apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas ir praÅ¡ymas, jį motyvuojant tais pačiais argumentais kaip ir apeliaciniame skunde. Å is praÅ¡ymas dėl kaltinimo pakeitimo į sunkesnį apeliaciniame teismo posėdyje buvo priimtas. IV. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas 8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse.

BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , bÅ«tina nustatyti motyvÄ â€“ chuliganiÅ¡kas paskatas. 9.1. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). 9.2.

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir panaÅ¡iai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykiams spręsti pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).

10. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardytas teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017). 10.1.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, iÅ¡vadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. 10.2.

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013).

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam A. G. nebuvo jokios pateisinamos priežasties smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį R. E., jis buvo užpultas iÅ¡ nugaros, smurtiniams veiksmams buvo panaudota iÅ¡laužta lenta, A. G. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, jis savo veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 12. 2018 m. spalio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1721/2018 (03) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje. Sužalojimas padarytas paveikus R. E. veidÄ kietu buku daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. NustatytÄ sužalojimÄ R. E. galėjo patirti 2018 m. liepos 29 d. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 37).

13. Aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam R. E. sudavė smÅ«gius į veidÄ , neneigė ir nuteistasis A. G.. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. G. parodė, kad sukonfliktavo nukentėjusiojo draugė S. Z. T. ir jo draugė L. B., S. Z. T. griebė jo draugei L. B. už kaklo ar plaukų. Jis norėjo iÅ¡skirti moteris, tada nukentėjusysis R. E. sudavė jam smÅ«gį ir jis nukrito, o atsistojęs, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam R. E., dėl to Å¡is parkrito, tada jam sudavė dar vienÄ smÅ«gį.

SmÅ«gius sudavė deÅ¡ine ranka du kartus į kairę pusę, skruostikaulį. Nukentėjusiajam į deÅ¡inę pusę nesudavė. Jis jokios lentos iÅ¡ namelio nelaužė, ja nesimosikavo ir nukentėjusiajam lenta nesudavė. Sužalojimai nukentėjusiajam deÅ¡inėje pusėje galėjo atsirasti jam krentant (t. 2, b. l. 185–186, t. 3, b. l. 49–50). Nuteistasis A. G. analogiÅ¡kus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121–122). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgus į naujai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir atlikus įrodymų tyrimÄ , nuteistasis A.

G. taip pat parodė analogiÅ¡kai, patvirtino, kad pirmasis jam smÅ«gį sudavė nukentėjusysis R. E., kai jis norėjo iÅ¡skirti konfliktuojančias S. Z. T. ir L. B. ir žengė link jų. Ir tik po jam suduoto smÅ«gio, kai atsikėlė nuo žemės, jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, o jam stojantis, sudavė dar vienÄ smÅ«gį.

14. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo R. E. parodymų nustatyta, kad jis neigė sudavęs smÅ«gį nuteistajam A. G., tvirtino, kad A. G. sudavė jam smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ nugaros, kai jis ėjo prie Å¡aligatvio laukti policijos pareigÅ«nų, kuriuos iÅ¡kvietė dėl netinkamo A. G. ir jo draugės elgesio. Kuo buvo suduotas smÅ«gis, nematė, daro prielaidÄ , kad su lenta, nes matė numestÄ lentÄ , o nukritęs pajuto smÅ«gį į skruostikaulį. Juto tris smÅ«gius. Nukentėjusysis R. E. nepaneigė aplinkybės, kad S. Z. T. riktelėjo ant L. B. (t. 2, b. l. 186–188). Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis R. E. teigė, kad nematė, ar tarp merginų kažkas įvyko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. E. taip pat nepaneigė, kad tarp S. Z. T. ir L. B. įvyko konfliktas, jo teigimu, L. B. Å¡okinėjo prieÅ¡ais S. Z. T. (t. 1, b. l. 25–26).

15. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Z. T. parodė, kad ji nematė, kÄ jai už nugaros darė nukentėjusysis R. E. ir nuteistasis A. G., ar buvo panaudota lenta, vėliau pamatė, jog R. E. gulėjo ant žemės. Ji patvirtino, kad R. E. matė, kaip iÅ¡ pradžių L. B. iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ jÄ ir puolė (t. 2, b. l. 189–190).

16. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad ji nematė, kuris pirmas – nukentėjusysis R. E. ar nuteistasis A. G. – pradėjo muÅ¡tynes. Ji pati konfliktavo su S. Z. T., nes S. Z. T. jÄ užpuolė (t. 2, b. l. 190–191).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė aplinkybės, jog nuteistasis A. G. nukentėjusiajam R. E. iš nugaros trenkė su išlaužta balkono terasos lenta. Kad nukentėjusiajam R. E. buvo suduota lenta, įvertinęs pateiktas byloje nuotraukas, kurios buvo apžiūrėtos ir apeliaciniame teismo posėdyje, atsižvelgęs į padarytus nukentėjusiajam sužalojimus, teisiamajame posėdyje kategoriškai nepatvirtino ir teismo med. ekspertas R.

P. P., nurodydamas, kad nuotraukose nukentėjusiajam R. E. užfiksuotos kraujosruvos su nubrozdinimais dešinėje pusėje galėjo būti padaryti lenta, tačiau galėjo būti padaryti ir su koja ar kažkur atsitrenkiant (t. 2, b. l. 188). Tokie teismo med. eksperto R. P. P. paaiškinimai iš esmės nepaneigia nuteistojo A. G. parodymų dėl to, kad sužalojimai nukentėjusiajam dešinėje pusėje galėjo atsirasti jam krentant. Aplinkybės, kad buvo suduota lenta, nepatvirtino ir pats nukentėjusysis R.

E., jis to nematė, padarė tik prielaidÄ , nes matė numestÄ lentÄ . Liudytoja S. Z. T. taip pat nematė, kad nuteistasis A. G. nukentėjusiajam R. E. sudavė lenta. Å ios aplinkybės nematė ir liudytoja L. B..

18. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta nuteistojo A. G. nurodyta aplinkybė, jog konflikto iniciatorės, po to, kai R. E. iÅ¡kvietė policijÄ ir jos laukė atvykstant, buvo moterys. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino liudytojos S. Z. T. ir L. B., tik skirtingai nurodydamos kuri kuriÄ užpuolė. Liudytoja S. Z. T. patvirtino ir tai, kad R. E. matė tarp jos ir L. B. įvykusį konfliktÄ . Å i nustatyta aplinkybė kartu nepaneigia nuteistojo A. G. parodymų dėl to, kad jis norėjo iÅ¡skirti tarpusavyje sukonfliktavusias S. Z.

T. ir L. B.. Visų apklausų metų jis nuosekliai tvirtino, kad jam einant link moterų tam, kad jas iÅ¡skirtų, pirmasis smÅ«gį jam sudavė nukentėjusysis R. E., o jis tik po jam suduoto smÅ«gio, kai atsikėlė nuo žemės, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, o nukentėjusiajam stojantis, sudavė dar vienÄ smÅ«gį. Kad tarp S. Z. T. ir L. B. įvyko konfliktas, iÅ¡ esmės pripažino ir nukentėjusysis R. E., tačiau neigė sudavęs smÅ«gį nuteistajam A. G..

19. IÅ¡ aptartų nuteistojo A. G. parodymų matyti, kad jis nuosekliai ir labai konkrečiai nurodė priežastį, dėl kurios sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. E., t. y. akcentavo, jog smÅ«gius nukentėjusiajam R. E. sudavė kaip atsakÄ Ä¯ nukentėjusiojo jam suduotÄ smÅ«gį. Tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, ar nukentėjusysis R. E. sudavė smÅ«gį nuteistajam A. G., nepaÅ¡alina nuteistojo A. G. veiksmų motyvo prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. Å¡iuo atveju nuteistasis manė, kad nukentėjusysis pirmasis sudavė jam smÅ«gį, kai Å¡is ėjo iÅ¡skirti konfliktuojančių moterų.

Kad konflikto iniciatorius buvo ne nuteistasis A. G., akivaizdu ir iš teisiamajame posėdyje ištirto bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir išklausyto garso įrašo, kur girdimi L. B. ir R. E. balsai, R. E. kalba ramiu tonu, prašo ramintis, L. B. šaukia. Nukentėjusysis R. E. ir nuteistasis A. G. patvirtino, kad garso įraše girdimi R. E. ir L. B. balsai. Be to, remiantis aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad ir pats konfliktas iš esmės ne tik prasidėjo, bet vyko ir tęsėsi dėl S. Z.

T. ir L. B. veiksmų.

20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis A. G. sudavė nukentėjusiajam R. E. smÅ«gius ne dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, bet dėl asmeninių priežasčių. Vien tai, kad pavojingÄ elgesį nuteistasis A. G. pasirinko neiÅ¡siaiÅ¡kinęs tikrųjų aplinkybių, kad nukentėjusysis jam smÅ«gio galbÅ«t ir nesudavė, nesudaro pagrindo A. G. veiksmų vertinti kaip padarytų iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytÄ ir aptartÄ Ä¯vykio eigÄ ir motyvÄ A.

G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam R. E. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. nėra bÅ«tinojo subjektyviojo požymio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. veikÄ pagal pavartoto smurto padarinius – nukentėjusiajam R. E. sukeltÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. G. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, kur bet kada galėjo bÅ«ti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau, įvertinęs nuteistojo A. G. elgesio motyvus ir tikslus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nenustatyta ir tai, jog nuteistasis A. G. bÅ«tų veikęs turėdamas tyčiÄ ne tik nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį, bet ir aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbÄ .

Kaip jau aptarta, bylos duomenimis nenustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo nuteistasis A. G., tarpusavyje konfliktavo S. Z. T. ir L. B., jo tikslas buvo jas iÅ¡skirti, o jam einant link moterų, jo teigimu, nukentėjusysis R. E. jam sudavė smÅ«gį pirmasis, t. y. Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad konfliktas reiÅ¡kėsi abipusiu santykių aiÅ¡kinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu ir vyko neilgÄ laiko tarpÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, jog įvykį bÅ«tų matę paÅ¡aliniai asmenys.

Netgi ir įvykio metu buvusi liudytoja S. Z. T. parodė, kad ji pati pamatė tik tai, kad nukentėjusysis R. E. jau gulėjo ant žemės, o liudytoja L. B. parodė, kad ji nematė, kuris pirmas – nukentėjusysis R. E. ar nuteistasis A. G. – pradėjo muÅ¡tynes, nes ji pati konfliktavo su S. Z. T.. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytÄ situacijÄ , nuteistojo A. G. smurtinius veiksmus nulėmė ne siekis sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o asmeninio pobÅ«džio priežastys.

Be to, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų sutrikdytas kitų žmonių poilsis poilsio zonoje, ir taip pažeista vieÅ¡oji tvarka. Nustatytos ir aptartos aplinkybės nepatvirtina nuteistojo A. G. veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl kvalifikuoti A. G. veikÄ ir pagal BK 284 straipsnį nėra jokio pagrindo.

22. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo E. E. atstovas advokatas A. Andriukaitis pareiÅ¡kė nuomonę ir dėl L. B. veiksmų, t. y. kad jai turėtų bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį, siÅ«lė apeliacinės instancijos teismui apie tai informuoti prokuratÅ«rÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina įrodymus dėl nuteistojo A. G. veiksmų, ir Å¡iuo atveju ne apeliacinės instancijos teismo prerogatyva inicijuoti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . V. Dėl bausmės nuteistajam A. G.

23. Apeliaciniame skunde nuteistajam A. G. buvo praÅ¡oma skirti griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, perkvalifikavus nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį, t. y. bausmės skyrimo klausimas buvo tiesiogiai susijęs su praÅ¡ymu perkvalifikuoti nuteistojo veikÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

G. bausmę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliaciniame skunde jokių argumentų, reikšmingų nuteistajam A. G. skirtinos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį individualizavimui ir bausmės dydžio nustatymui, į kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs, nenurodė. VI. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalų išsprendimo 24.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo civilinio ieÅ¡kinio, taip Å¡iurkščiai pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, interesus, nes papildomai turėtų įrodinėti savo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ civilinio proceso tvarka. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti turtinė žala buvo visiÅ¡kai pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ nuteistojo A.

G. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).

Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

27. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. dėl A. G. tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryto jo sveikatos sutrikdymo jam padarytÄ turtinę žalÄ Ä¯vertino 21483,20 Eur (1900+107,20+18276+1200=21483,20 Eur), jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. G.. Padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad jo patirtas žandikaulio lūžis sukėlė neigiamus padarinius bei bÅ«tinybę atlikti dantų protezavimÄ . UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad dėl A.

G. sukelto sveikatos sutrikdymo jam buvo paÅ¡alinti 35 ir 42 dantys, kartu buvo sudarytas preliminarus gydymo planas, kad dėl patirto sužalojimo, tęsiant medicininį gydymÄ , jis patirs 15525 Eur iÅ¡laidų. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengė patikslintÄ preliminaraus gydymo planÄ , iÅ¡ jo matyti, kad Å¡iÄ dienÄ numatyta, jog jis patirs 18276 Eur gydymo iÅ¡laidų. UAB „(duomenys neskelbtini) “ iÅ¡raÅ¡e nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. jis dėl gydymo jau patyrė 2052 Eur faktinių iÅ¡laidų.

Kartu su 2019 m. liepos 8 d. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu jis pateikė teismui 2019 m. gegužės 21 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡Ä apie pradėtÄ ir atliekamÄ gydymÄ , mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas, jog iÅ¡ UAB „ (duomenys neskelbtini)“ preliminaraus gydymo plano 18276 Eur iÅ¡laidų, jis jau yra sumokėjęs 852 Eur už atliktÄ ir vis dar tęsiamÄ medicininį gydymÄ . Apelianto tvirtinimu, po patirto fizinio smurto jam sutriko ir klausa, ja prieÅ¡ tai niekada nesiskundė, jam po sukelto sveikatos sutrikdymo yra reikalingas klausos aparatas, jo kaina yra 1900 Eur, bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis už aparatÄ yra sumokėjęs. Be to, su 2019 m. kovo 28 d. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu buvo teikiama UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog jis patyrė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su pablogėjusia sveikata.

Jis pirko ne tik klausos aparatÄ , tačiau klausai atstatyti reikalingÄ ir kitÄ Ä¯rangÄ , t. y. džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėjÄ . Tai, jog minėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo visiÅ¡kai apmokėta, patvirtina ne tik bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as, tačiau ir kasos pajamų orderio kvito Nr. KPOBIO-K1573 kopija, kad jis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 107,20 Eur už džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėjÄ .

28. Kaip jau buvo aptarta, 2018 m. spalio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1721/2018 (03) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 37).

29. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje nepakanka duomenų, ar visa nukentėjusiojo R. E. ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti ir su iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių, atkreiptina visų nukentėjusiajam pagal gydymo įstaigos parengtÄ preliminarų gydymo planÄ atliekamų odontologinių paslaugų pagrįstumÄ , be kita ko, ir kainų realumÄ .

30. Pagal UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parengtame ir vėliau patikslintame preliminariame gydymo plane nurodytus duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiajam R. E. dantų gydymas ir protezavimas iÅ¡ esmės yra reikalingas. Juolab esant konstatuotam nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kurį sÄ lygojo apatinio žandikaulio lūžimas. Tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parengtame ir patikslintame preliminariame gydymo plane nurodyti duomenys savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad R. E. pagal sudarytÄ planÄ atliekamas ir numatomas atlikti dantų gydymas ir protezavimas tiesiogiai susijęs bÅ«tent dėl įvykio metu patirto sužalojimo.

31. Remiantis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u bei ekspertizės aktu EG 1040/2019 (03) byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 30 d. R. E. apžiÅ«ros metu intraoraliai užfiksuota – „sÄ kandis gilus, nepakitęs“, „2018 m. rugpjūčio 1 d. atlikus kontrolines rentgenogramas – matomas apatinio žandikaulio lūžimas kairiame kampe per 38 dantį, lūžgalių padėtis gera. R. E. operuotas vietinėje nejautroje, atlikta lūžgalių fiksacija vieliniais įtvarais.

Lūžgalių padėtis po repozicijos, bendra ligonio bÅ«klė gera“ (t. 1, b. l. 76, t. 3, b. l. 20–22). Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P., patvirtindamas tiek specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1721/2018 (03), tiek ekspertizės akte EG 1040/2019 (03) pateiktas iÅ¡vadas, atkreiptina, prieÅ¡ingai, nei nurodė nukentėjusysis R. E., kad po sužalojimo pakito jo sÄ kandis, paaiÅ¡kino, kad, ar sÄ kandis sueina, matoma žiÅ«rint vizualiai, R. E. lūžio linija matėsi, bet poslinkio nebuvo, sÄ kandžio pakreipimo jis nematė, be to pažymėjo, kad jeigu sužalojimas gyja, blogėti negali.

Taip pat teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad žandikaulio lūžio linija ėjo per 38 dantį, todėl jį reiktų Å¡alinti, 35 dantis yra gretimai, 15, 16 dantys yra visai kitoje pusėje (t. 2, b. l. 188–189). Pagal byloje pateiktÄ UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo R. E. preliminarų gydymo planÄ matyti, jog nukentėjusiojo dantų gydymo planas numatytas dėl 15, 16, 36, 35 dantų gydymo (t. 2, b. l. 114, t. 3, b. l. 31). Tai nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog vertinant UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parengtÄ preliminarų gydymo planÄ , akivaizdu, jog nukentėjusiojo gydymas numatytas dėl visai kitų dantų nei buvo padarytas sužalojimas.

Å iuo atveju atkreiptinas ir dėmesys į teismo medicinos eksperto R. P. P. teisiamojo posėdžio nurodytÄ aplinkybę, jog 15, 16 dantys, kuriuos pagal UAB „ (duomenys neskelbtini)“ preliminarų gydymo planÄ numatyta implantuoti, yra visai kitoje pusėje. Å ių aplinkybių visuma logiÅ¡kai kelia abejonių, ar visas nukentėjusiajam atliekamas ir numatomas atlikti dantų gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu.

32. Pažymėtina, kad iš aptartų teismo medicinos eksperto R. P. P. paaiškinimų, kaip minėta, nustatyta, kad žandikaulio lūžio linija eina per 38 dantį, 35 dantis yra gretimai, todėl yra pagrindo manyti, kad R. E. galbūt reikalinga pašalinti ir 35 dantį, kuris galbūt buvo pažeistas dėl nagrinėjamo įvykio metu jam padaryto sužalojimo. Tačiau ir ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių. Byloje iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ medicininių dokumentų išrašo neginčytinai nustatyta, kad R.

E. diagnozuotas periodontitas (Periodontitis apicalis chronica) (t. 2, b. l. 112). Esant tokiems duomenims apie R. E. nustatytÄ diagnozę, yra pagrindo manyti, kad 35 danties paÅ¡alinimas, kaip ir kitų dantų (42) paÅ¡alinimas ar jų gydymas (15, 16, 36), dėl kurių ir sudarytas gydymo planas, gali bÅ«ti susijęs su jam diagnozuota liga. Pažymėtina ir tai, jog Å¡iame baudžiamojo proceso etape nėra galimybės atriboti ir kiekvieno danties gydymÄ (Å¡alinimÄ , implantavimÄ ) atskirai. Taip pat, kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parengtame ir vėliau patikslintame preliminariame gydymo plane numatytas R.

E. dantų, tai yra 15, 16, 35, 36, gydymas bei protezavimas yra tiesiogiai susijęs bÅ«tent dėl įvykio metu patirto sužalojimo. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P. nurodė, jog tam, kad bÅ«tų galima įvertinti situacijÄ dėl R. E. dantų, reikalinga įvertinti R. E. gydymo kortelę (t. 2, b. l. 188). Todėl esant nustatytiems duomenims akivaizdu, kad tam, jog bÅ«tų galima įvertinti R. E. padarytÄ turtinę žalÄ ir nustatyti jos dydį, reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.

33. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. taip pat tvirtino, kad po sukelto sveikatos sutrikdymo jam yra reikalingas klausos aparatas ir su juo susijusi įranga – aparatÄ Ä¯sigijo už 1900 Eur, džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėjÄ Ä¯sigijo už 107,20 Eur, tai patvirtina bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. E. sumokėjo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už klausos aparatÄ 1900 Eur bei už papildomÄ Ä¯rangÄ â€“ 107,20 Eur (t. 2, b. l. 115, 116, 136, 137). Tačiau papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2040/2018 (03) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) ausų-nosies-gerklės ligų gydytojų atlikti R. E. klausos audiometriniai tyrimai jo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui įtakos neturi – jo klausos funkcija fiziologinio amžiaus ribose (t. 1, b. l. 42–43). Ekspertizės akte EG 1040/2019 (03) konstatuota, kad atsižvelgiant į R. E. susirgimus, 2018 m. liepos 29 d. patirtos traumos sunkumÄ , sužalojimų lokalizacijÄ , neįtikima, kad jo suprastėjusi klausa gali kilti po patirto sužalojimo. Tikėtina, kad R. E. klausos suprastėjimÄ deÅ¡ine ausimi sÄ lygojo persirgtos smegenų ligos, diagnozuotas slankstelinių arterijų nepakankamas iÅ¡sivystymas bei stenozė (t. 3, b. l. 20–22).

35. Kaip matyti, aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. E. teiginio, kad jam klausa pablogėjo bÅ«tent po patirto sužalojimo. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P. patvirtino byloje pateiktas iÅ¡vadas dėl R. E. klausos sutrikimų, papildomai paaiÅ¡kino, kad galima apkursti dėl ausies sraigės uždegimo, insulto, bet reikėtų įvertinti ligos istorijÄ . Kartu nurodė, kad jis, atlikdamas ekspertizę, ankstesnių R. E. sveikatos duomenų neturėjo, todėl iÅ¡vadÄ galėtų patikslinti gavęs visas sveikatos korteles.

36. Esant aptartiems duomenims akivaizdu, kad tam, jog bÅ«tų galima patikslinti ir įvertinti priežastis dėl R. E. klausos pablogėjimo bei padaryti galutinę objektyviÄ iÅ¡vadÄ , reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.

37. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. E. yra pareiškęs civilinį ieškinį ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

38. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis).

Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Å¡iame baudžiamojo proceso etape nėra galimybės objektyviai įvertinti R. E. padarytÄ turtinę žalÄ ir nustatyti jos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, neiÅ¡sprendus klausimo dėl turtinės žalos, t. y., ar R. E. tolimesnis gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir patirtos neturtinės žalos dydį, kadangi bÅ«tina įvertinti visus patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, susijusius su padarytu sužalojimu nagrinėjamo įvykio metu.

Juolab, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiama neturtinė žala ir jos dydis, tiesiogiai siejami ir su klausos pablogėjimu bei reikalingumu atlikti dantų protezavimÄ . Kaip minėta, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam padarytos neturtinė ir turtinė žalos glaudžiai tarpusavyje susijusios.

40. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡ioje byloje tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio, negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl pagrįstai pripažino civiliniam ieÅ¡kovui R. E. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). VII. Dėl proceso iÅ¡laidų 41.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

42. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ padavė nukentėjusysis R. E., prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo A. G. 1189,34 Eur turėtų iÅ¡laidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese.

43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, praÅ¡omos priteisti iÅ¡ nuteistojo A. G. 1189,34 Eur turėtos nukentėjusiojo iÅ¡laidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo R. E. turėtas iÅ¡laidas už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme.

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai iÅ¡samiai ir nuosekliai aptarė visas nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Priteisdamas ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , advokato atliktų veiksmų apimtį, vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu iÅ¡laidų dydžiu, dar kartÄ tų pačių sprendimo motyvų nekartoja bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omo priteisti 4641,60 Eur iÅ¡laidų dydį iki 1000 Eur.

Kartu dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

46. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumÄ , Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nukentėjusiojo R. E. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiajam R. E. 1189,34 Eur turėtų iÅ¡laidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteisti. Teisėjai Edita Lapinskienė Kristina BaÅ¡kienė Dalia Kursevičienė