2019-12-11 Nr. AB-23389-3-61-3-03407-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-711-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras): 1) nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą-teikimą; 2) panaikinti prokuroro R. Š. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą; 3) skubos tvarka įpareigoti Švenčionių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą paimti iš pareiškėjo karvę savo priežiūrai; 4) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro R. Š. pareigų neatlikimo, įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nusikalstamų veikų nuslėpimą, pareiškėjo garbės ir orumo žeminimą. Pareiškėjas taip pat prašė pranešti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai apie skunde paminėtų teisėjų neteisėtas veikas.

II. Vilniaus apygardos administracinis 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nurodė, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, teismas akcentavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.

Įvertinęs skundo ir prie jo pridėto prokuroro R. Š. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą, turinį, teismas pažymėjo, kad šiame nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o būtent su prokurorų veiksmais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu, t. y. grindžiami iš esmės BPK nuostatomis. Teismas sprendė, kad nėra kilusio ginčo viešojo administravimo srityje.

III. Pareiškėjas A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir šią bylą sujungti su byla Nr. I-4913-426/2019.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis skundė Generalinio prokuroro vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nes jis pavedė neturinčiam įgaliojimų prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinis prokuroras nevykdydamas jam teisės aktais deleguotų funkcijų pažeidė pareiškėjo teises.

ABTĮ neįtvirtinta pareiga pagrįsti, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja siekė bylą vilkinti. Palikti skundą nenagrinėtu draudžiama, o ABTĮ teisėjui nustato pareigą nurodyti, į kokią instituciją turi kreiptis pareiškėjas, kad būtų apgintos pažeistos teisės. Atskirajame skunde pastebima, kad dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų turi būti reaguojama teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Pareiškėjas skunde reikalavo, kad teismas įpareigotų Generalinį prokurorą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus – pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo konkretų skundą, nurodytų kitai institucijai paimti iš pareiškėjo karvę, pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro R. Š. netinkamo pareigų atlikimo, įgaliojimų viršijimo. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su prokuroro R. Š. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, civilinės bylos, kurioje ginčo šalimi yra ir pareiškėjas, nagrinėjimu ir teisėjo procesiniais veiksmais bei sprendimais šioje civilinėje byloje. Tai patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės kreipėsi į administracinį teismą dėl prokuroro, kitų teisėjų procesinių veiksmų, vykdant atitinkamai ikiteisminio tyrimo ir teisingumo vykdymo funkcijas, tačiau jokio savarankiško reikalavimo dėl Generalino prokuroro veiksmų (neveikimo), vilkinimo atlikti veiksmus, kurie nesusiję su baudžiamąja procesine veikla, pareiškėjas skunde nekėlė. Priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kaip jis turi elgtis jeigu, nesutinka su prokuroro R. Š. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo apskundimo tvarka aiškiai nurodyta tame pačiame dokumente.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Kaip jau buvo nurodyta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinis teismas netiria prokurorų atliekamos ikiteisminio tyrimo veiklos, be kita ko, ir Generalinio prokuroro, kaip Lietuvos Respublikos prokuratūros vadovo, procesinės veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo kreipimusi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl konkrečių teisėjų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad ši komisija yra teismų savivaldos institucija ir viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl šios komisijos veiksmų teisinis vertinimas taip pat nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, todėl vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, bylos nevilkino, nes pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė nepažeisdama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius