2021-03-26 Nr. CB-2870-2-06-3-04472-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1483

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04472-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 15 d. gautu ieškovo V. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei UAB „TP Logistics“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 183, 185 ir 414 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą darbo ginčuose. Teismai, vertindami paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės. Atsakovei inicijavus darbo sutarties nutraukimą dėl ją netenkinusio ieškovo darbo rezultatyvumo, tačiau šalims nesusitarus dėl darbo santykių pasibaigimo atsakovės nurodytomis sąlygomis, ji pradėjo kurti prielaidas darbo sutarties nutraukimui dėl darbuotojo kaltės, tyčia, kryptingai ir sistemiškai modeliuodama fiktyvius darbo drausmės pažeidimus. Teismai, neįvertinę šių dėsningumų, padarė neteisingas išvadas apie darbo tvarkos pažeidimo realumą ir griežčiausios drausminės nuobaudos taikymo pagrįstumą; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas ir DK 58 straipsnio 1-5 dalyse įtvirtintas materialiosios teisės normas. Ieškovui ginčijant drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, teko atsakovei, kaip darbdaviui, kuri, be kita ko, privalėjo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas apsiribojo darbo drausmės pažeidimų faktų konstatavimu, betarpiškai nevertino su tariamais pažeidimais susijusių aplinkybių ir padarinių, pripažindamas darbo drausmės pažeidimais ir tas aplinkybes, kurios nebuvo darbo sutarties nutraukimo priežastimi, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos pažeidimų vertinimo ir drausminės atsakomybės taikymo praktikos; 3) ginčą nagrinėję teismai neatskleidė darbo drausmės pažeidimų realumo ir jų turinio. To nepadarius, nebuvo galimybės spręsti dėl pažeidimo buvimo bei jo sunkumo laipsnio, dėl taikytos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, jos parinkimo kriterijų. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius teisinę reikšmę turinčių faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo iš esmės susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas