2022-05-11 Nr. AB-12156-3-62-3-03420-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2419-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03420-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. J. J. J., M. A. J. J. ir (duomenys neskelbtini) S. A. F. F. ir S. A. F. F., atstovaujamos pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) M. A. J. J., (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21M42241 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 6K-2151 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų vertinimu, atsakovas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo jiems suteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

3. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, kad būtų užtikrinamos jų teisės būti išklausytiems principo taikymas. Komisija sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti jiems teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Pareiškėjų vertinimu, prašymuose suteikti prieglobstį jie nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis – jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresiantį pavojų dėl kilmės šalyje vykstančių karinių konfliktų, blogos ekonominės situacijos, medicinos paslaugų neprieinamumo, valstybės institucijų neveiklumo. Atsakovas šių aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai jų prašymai buvo netenkinti. Komisija nepasisakė dėl Sprendime išdėstytų argumentų, susijusių su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai nurodė, jog jie neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuva. Toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas susijęs su prieglobsčio prašymu.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų. Pareiškėjai prieglobsčio prašymus grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pagrįstai nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlių statuso, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinęs padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m.

Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) yra reali ir individualaus pobūdžio grėsmė. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas, teisės aktai nenumato privalomo žodinio skundų nagrinėjimo. Pareiškėjai iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jiems asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjams nustatytas, nes jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija. Deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, nesant jokių juos galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo šiuos sprendimus pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos sprendimo dalis dėl Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų, kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pėsčiomis kirto Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų. Pareiškėjai asmens dokumentų, kurie patvirtintų jų tapatybę ar pilietybę nepateikė. 2022 m. lapkričio 8 d. buvo atlikta pareiškėjo A. J. J. J. apklausa, kurios metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad pirminės apklausos metu pareiškėja M. A. J. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

9. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimu pareiškėjams nesuteikė pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimu nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į (duomenys neskelbtini), jiems uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai apskundė Sprendimą ikiteismine tvarka. Komisija 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas aptarė Konvencijos, Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas bei teismų praktiką.

11. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į faktinę situaciją jų kilmės valstybėje. Pareiškėjų apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų suteikti jiems prieglobstį, buvo remtasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl sutiktina, kad remdamasis pateikta medžiaga, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjų atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, todėl darytina išvada, kad jų baimė dėl pavojaus gyvybei yra lemta tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodomos priežastys, privertusios juos išvykti iš kilmės valstybės, negali būti vertinamos kaip persekiojimas, nes pareiškėjų įvardintas faktas, kad (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, nedetalus, tam tikros pasakojimo detalės nesutampa. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

13. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, jog nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai Sprendimu jiems pabėgėlio statusas nesuteiktas, o neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų, nesuteikta papildoma apsauga.

14. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. J. J. J. savanoriškai išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybės, jog šis asmuo priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, šios bylos kontekste nebeaktualios.

15. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjų pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjams atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo, pareiškėjai gali pasislėpti, todėl Sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

16. Teismas, aptaręs Įstatymo, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.), nuostatas, pažymėjo, kad nors prieita išvados, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką du metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra VSAT ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjų gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl taikytinas Tvarkos 44.3.1 punktas ir pareiškėjams nustatomas dviejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

17. Teismas aptarė Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) nuostatas ir sprendė, jog Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažinant iki dviejų metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

19. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 20. Pareiškėjai A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

21. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

22. Pareiškėjai teigia, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjai teigia, kad negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

25. Pareiškėjų nuomone, jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, o Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

26. Pareiškėjai teigia, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti jiems neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti išklausyti.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovo teigimu, pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją bei remiantis teisės aktų nuostatomis ir pabėgėlių teisės principais. Sprendimas išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas pagrįstai, nes pareiškėjai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

30. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas A. J. J. J. teigė, jog (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21M42241, Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 6K-2151 ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jie norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

33. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

34. Įvertinusi bylos medžiagą, teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja M. A. J. J. dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjai kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo tenkinti ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

35. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose numatytas pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas siejamas su visiškai pagrįsta asmens baime būti persekiojamam, kankinamam, nubaustam žiauriomis bausmėmis ar orumo pažeminimu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

38. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais .

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais pažymi, kad atsakovas Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytos asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai ir kt.

41. Pagal Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Nuostatai), 3 punktą, Užsieniečių registro (toliau – ir Registras) paskirtis – registruoti Nuostatų 19 punkte nurodytus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Nuostatų 19 punkte nurodyta, kad Registro objektai – užsieniečiai, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis. Pagal Nuostatų 21 punktą, į Registrą įrašomi bendrieji užsieniečių duomenys – vardas, pavardė ir kt. Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad Registre nurodomi užsieniečių duomenys, susiję su prieglobsčio suteikimo procedūromis, sprendimo įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi rekvizitai, duomenų saugojimo C. SIS II terminas ir kt.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamento priimami sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir prieglobsčio prašytojo išsiuntimo į kilmės šalį (Įstatymo 126 str.), draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str.), yra fiksuojami įvairiuose registruose (Užsieniečių registre), informacinėse sistemose (pvz., Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, Šengeno informacinėje sistemoje), į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedami perspėjimai dėl draudimo asmenims atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad užsieniečių atžvilgiu priimami Migracijos departamento sprendimai nekeltų abejonių dėl jų adresatų ir jiems nustatomų pareigų ar suteikiamų teisių.

43. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Sprendime bei Komisijos sprendime vyriausiojo pareiškėjo ((duomenys neskelbtini)) vardas ir pavardė nurodyti A. J. J. J., tačiau iš byloje esančio jo (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopijos matyti, kad jame nurodyti to paties asmens vardas ir pavardė: A. J. J. J.. Pažymėtina, kad kituose bylos dokumentuose, įskaitant ir 2021 m. lapkričio 8 d. apklausos Migracijos departamente transkripciją, nurodytas to paties pareiškėjo vardas ir pavardė: A. J. J.. To paties pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prieglobsčio prašymo vertime nurodyti jau kitokie vardas ir pavardė: A. J. J.. Taip pat byloje yra pateikti ir kitos pareiškėjo, Sprendime įvardyto A. J. J. J., asmens dokumentų kopijos, tačiau nėra pateikta šių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Be to, iš byloje esančio Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S-41410 dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę matyti, kad minėto asmens vardas ir pavardė taip pat nurodyti: A. J. J. J.. Be to, pareiškėjos M. A. J. apklausos transkripcijoje nurodyta, kad apklausa atlikta 2021 m. lapkričio 28 d., tačiau skundžiamas Sprendimas priimtas 2021 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas bei Komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinių sprendimų turinio reikalavimų, ir šie nustatyti pažeidimai yra pakankamai reikšmingi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nurodytus neatitikimus ištaisė atlikęs administracinių aktų klaidų ištaisymo procedūrą (Viešojo administravimo įstatymo 15 str.).

44. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas. Panaikinus šį Sprendimą, atitinkamai naikintinas ir Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas ir Sprendimas paliktas galioti, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas.

45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21M42241, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 6K-2151, įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. J. J. J., M. A. J. J., S. A. F. F., S. A. F. F. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė