32d8f3fa-be2a-4e97-b400-dfbe89026076 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2284-601/2014;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02206-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5.; 42.11.5.; 63.1.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ ,,Finansinės strategijos“ ir atsakovo J.

M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal VÅ¡Ä® ,,Finansinės strategijos“ ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo R. V.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. jos naudai 97 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2012-09-14 su R.

V. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria VÅ¡Ä® „Finansinės strategijos“ perėmė R. V. kreditorinį 97 000 Lt dydžio reikalavimÄ atsakovui. 2007 m. atsakovas su trečiuoju asmeniu žodžiu susitarė, kad atsakovas iÅ¡ Å«kininkų supirks žemės sklypus, o nupirktus sklypus vėliau parduos trečiajam asmeniui R. V.. Tuo tikslu trečiasis asmuo 2007-2008 m. laikotarpiu 7 bankiniais pavedimais kaip avansÄ už siekiamus įsigyti žemės sklypus pervedė atsakovui iÅ¡ viso 97 000 Lt.

Atsakovas, iÅ¡ trečiojo asmens pinigus priėmęs, be jokio objektyvaus pagrindo bei paaiÅ¡kinimo, supirktus žemės sklypus pardavė kitiems asmenims. R. V. ne tik kad negavo žemės sklypų, kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti, tačiau ir be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovui pirmiau minėtÄ 97 000 Lt sumÄ . Atsakovas priėmė visus trečiojo asmens atliktus 7 banko pavedimus, todėl R. V. turėjo pakankamÄ ir neabejotinÄ pagrindÄ manyti, kad su juo bus sudaryta žemės sklypų pirkimo –pardavimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Finansinės strategijos“ naudai iÅ¡ atsakovo J. M. priteisė 85 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (nuo 85 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-09-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 5 656,42 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo J.

M. trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovės pusėje R. V., 26,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo J. M. valstybei 41,69 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu .Teismo 2012-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-2588-217/2012 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių 97 000 Lt mastÄ sumažinant iki 85 000 Lt sumos. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl 97 000 Lt, trečiojo asmens R.

V. iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos 7 bankiniais pavedimais pervestų į atsakovo sÄ skaitÄ , sumokėjimo pagrindo.Teismas pirmiausiai vertino atsakovo atsikirtimus, kad ginčo lėšos R. V. jam buvo pervestos ryÅ¡ium su jo darbo santykiais bendrovėse UAB „Agrokuras“ ir ŽŪB „Pagirių sodai“, tokiu bÅ«du mokėjo atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas lėšas iÅ¡laidoms, patirtoms jam vykdant darbines pareigas, padengti. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2009-02-03 atsakovui dirbant UAB „Agrokuras“ direktoriaus pavaduotoju, tarp trečiojo asmens ieÅ¡kovės pusėje, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip darbuotojo, buvo susiklostę oficialÅ«s darbo santykiai, 2007-05-02 Darbo sutartimi Nr. 12 atsakovui buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis.

Teismas laikė nepagrįstais argumetus, kad darbo užmokestis nuo 2007 m. lapkričio mėnesio siekė 2 000 Lt, kadangi jokie pakeitimai darbo sutartyse nebuvo atlikti. Jonavos rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-548-217/2013 medžiaga neįrodo aplinkybių, kad ginčo lėšos į jo sÄ skaitÄ buvo pervedamos taip pat ir dėl jį bei ŽŪB „Pagirių sodai“ siejančių darbo santykių (2007-06-04 jie su R. V. bendrai suderino, kad Å¡is jį priima dirbti į ŽŪB „Pagirių sodai“ už papildomÄ 400 Lt).

Nesant jokių įrodymų, galinčių patvirtinti Å¡ių darbo santykių oficialumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad oficialÅ«s darbo santykiai tarp ŽŪB ,,Pagirių sodai“ ir atsakovo nebuvo susiklostę. KritiÅ¡kai vertino atsakovo argumentus, dėl jo nurodyto galimo su R. V. suderinimo dėl jo įdarbinimo į ŽŪB „Pagirių sodai“, kur jis tikėjosi, kad tai yra įteisinta darbo sutartimi. Nenustačius, buvus oficialius darbo santykius ŽŪB „Pagirių sodai“, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, ŽŪB „Pagirių sodai“ vardu pasiraÅ¡ydamas 2007-10-04 Tiekimo sutartį, veikė kaip Å¡ios žemės Å«kio bendrovės darbuotojas (direktoriaus pavaduotojas).Tikėtinas trečiojo asmens aiÅ¡kinimas, kad minėta sutartis atsakovo buvo pasiraÅ¡yta jam veikiant kaip ŽŪB „Pagirių sodai“ vadovo įgaliotam asmeniui.

Tačiau teismas laikė, kad įgaliojimo pagrindu atsakovo pasiraÅ¡yta 2007-10-04 Tiekimo sutartis, atsakovui nepateikus tarp jo ir ŽŪB „Pagirių sodai“ pasiraÅ¡ytos darbo sutarties apie tai informuojant VSDFV, negali duoti jokios teisinės vados legaliems, darbo įstatymus atitinkantiems atsakovo įrodinėjamiems darbo santykiams pripažinti. Tačiau vertino, kad įrodymai, galintys patvirtinti atsakovÄ turėjus asmeninių lėšų vykdant darbines pareigas, iÅ¡ esmės teismui nepateikti. Atsakovas nurodė, kad visos jo asmeninės iÅ¡laidos, patirtos jam vykdant darbines pareigas, atsispindėjo jo kas mėnesį rengtose avansinėse apyskaitose, kurios buvo atiduodamos tiek UAB „Agrokuras“, tiek ŽŪB „Pagirių sodai“ buhalterijai, tačiau minėtos avansinės apyskaitos teismui nepateiktos.

Tarp perduotų BUAB „Agrokuras“ dokumentų nėra J. M. avansinės apyskaitos dokumentų, šie duomenys buvo neišsaugoti anksčiau dirbusių vadovų. Atsakovas taip pat nurodo, kad avansines savo išlaidų apyskaitas jis teikė ir ŽŪB „Pagirių sodai“ buhalterijai, tačiau tai, kad jis, esant galimiems nelegaliems darbo santykiams, būtų teikęs šios žemės ūkio bendrovės buhalterijai minėto pobūžio kasmėnesines apyskaitas, atsakovas teismui įrodymų taip pat nepateikė.

Teismas laikė, jog mažai tikėtina, kad atsakovas, darbdavio plėtojamam verslui leisdamas neproporcingai savo gaunamam darbo užmokesčiui savo lėšas, galėjo elgtis taip neapdairiai ir savo rizika, sau nepasilikdamas jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovas niekaip nepagrindė ir tokio dydžio asmeninių lėšų turėjimo. Jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad dalis ginčo lėšų atsakovui buvo pervedamos ir kaip jo lėšos, išleistos rūpinantis ir prižiūrint asmenius R.

V. namus, esančius atsakovo darbo marÅ¡rute. Nustačius, kad atsakovo oficialus darbo užmokestis UAB „Agrokuras“ buvo 800 Lt, atsižvelgiant į trečiojo asmens pervestų sumų dydį, teismas sprendė, jog pilnai tikėtina, kad jei trečiasis asmuo ir pervedinėjo atsakovui darbo užmokestį pavedimais, tai galėjo sudaryti tik maÅ¾Ä jÄ dalį pervestų pinigų sumų. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad jo įmonėje dirbantis atsakovas be kita ko dar verčiasi ir nekilnojamojo turto verslu, tuo tarpu trečiasis asmuo turėjo tikslÄ didinti ŽŪB „Pagirių sodai“ iÅ¡ valstybės nuomojamÄ ir norimÄ iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ , esantį Kėdainių r. sav., o trečiajam asmeniui atsakovui 2007-09-24, 2008-09-11, 2008-09-30 ir 2008-10-17 bankiniais pavedimais pervedus lėšas pastarasis beveik keleto dienų laikotarpyje įsigijo žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone vienoje kadastrinėje vietoje (Pagirių k. v.).

Atsakovas gyveno gretimame su Kėdainių Jonavos rajone. Tarp trečiojo asmens ir atsakovo Å¡alia darbinių buvo susiklostę ir asmeninio pobÅ«džio ikisutartiniai žemės pirkimo-pardavimo santykiai, derybos vyko žodžiu, preliminarioji sutartis ir susitarimas dėl netesybų sudarytas nebuvo, jų pagrindu trečiasis asmuo į atsakovo sÄ skaitÄ pervedinėjo įvairaus dydžio su įvairiomis paskirtimis (ar jų nenurodant) pinigų sumas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 7 ginčo pavedimus 97 000 Lt sumai traktuoja kaip avansinius mokėjimus ikisutartiniuose santykiuose.

Vertino, kad 5 iÅ¡ ginčo pavedimų nurodyta paskirtis – paskola, tačiau sprendė, jog pripažinti, kad lėšos pagal 5 ginčo pavedimus, kuriuose yra nurodyta bendra paskirtis – paskola, į atsakovo sÄ skaitÄ buvo pervedamos tikslu trečiajam asmeniui jas paskolinti atsakovui, pagrindo nėra. Lėšos buvo pervedamos pagal atsakovo ir trečiojo asmens žodinį susitarimÄ supirkti žemės sklypus, tikslu juos trečiajam asmeniui vėliau iÅ¡ atsakovo perpirkti, taip didinant norimÄ Å¾emės masyvÄ .

Teismas laikė, kad trečiojo asmens nurodytus ginčo pavedimus su paskirtimi ,,Paskola žemės pirkimui‘ ir ,,Paskola“ pervestos 85 000 Lt dydžio lėšos yra laikytinos avansu, nesudarius pagrindinės sutarties. Ginčo 2007-09-24, 2008- 04-29, 2008-09-10, 2008-09-30 ir 2008-10-17 bankiniais pavedimus trečiojo asmens atsakovui pervestas lėšas kvalifikavus kaip avansÄ , nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir privalo jas (85 000 Lt) grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui kaip be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ .

Kvalifikuoti, kokiu tikslu be mokėjimo paskirties 2008-05-19 ir 2008-08-07 ginčo pavedimais trečiasis asmuo atsakovui atitinkamai pervedė 2 000 Lt ir 10 000 Lt sumas, galimybės nėra. Atitinkamai ieÅ¡kovės reikalavimus patenkintus 88 proc., teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Jonavos rajono apylinkes teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-28-490/2014, dalyje dėl 12 000 Lt avanso priteisimo.

Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ((t. 3, b. l. 1-7). Motyvuose nurodė:Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai trečiojo asmens atsakovui pervestų 2 000 Lt (2008-05-19) ir 10 000 Lt (2008-08-07) sumų nepripažino avansu, nenurodė, kaip jie turėtų bÅ«ti vertinami. Nurodyti mokėjimai buvo atlikti tarp kitų 5 mokėjimų. Trečiojo asmens veiksmuose buvo tam tikra tÄ sa, t. y. trečiasis asmuo pervedinėjo pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su atsakovu, kad Å¡is už pervestus pinigus įsigys žemės sklypų.

NelogiÅ¡ka, jog iÅ¡ 7 atliktų avansinių mokėjimų trečiasis asmuo 2 pavedimus bÅ«tų atlikęs be jokio tikslo. Tai, kad atliktuose mokėjimo pavedimuose trečiasis asmuo nenurodė mokėjimo paskirties, nereiÅ¡kia, jog pasikeitė mokėjimo paskirtis ir tikslas ar, kad atsakovas nežinojo, už kÄ jam buvo pervesti pinigai. Pervedant pinigus neprivaloma nurodyti mokėjimo paskirties. Teismas suabsoliutino mokėjimo nurodymuose pavartotų sÄ vokÄ reikÅ¡mę, neatsižvelgdamas, kad Å¡alis siejo asmeniniai santykiai.

Atsakovas neįrodė, kad trečiasis asmuo turėjo jam tam tikrÄ konkrečiÄ ar iÅ¡ viso kokiÄ nors piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo bÅ«ti pervesta ginčo suma arba iÅ¡ kur galėtų turėti tokio dydžio lėšų. Trečiasis asmuo, duodamas paaiÅ¡kinimus dėl to, kad praėjo nemažas laiko tarpas, tiksliai neatsiminė, kokiÄ pinigų sumÄ jam yra skolingas atsakovas, tačiau svarbu, kokiu tikslu pinigų sumos pervestos – žemės sklypams įsigyti. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu be mokėjimo paskirties buvo atlikti trečiojo asmens 2 mokėjimai atsakovui, nes iÅ¡ bylos įrodymų visumos akivaizdu, jog 2 mokėjimai, atlikti 2008-05-19 ir 2008-08-07 yra tuo pačiu tikslu kaip ir kiti 5 mokėjimai.

PrieÅ¡ingai, tai bÅ«tų laikytina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas. Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens įrodinėjamas faktas buvo nei jo nebuvo. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-28-490/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 12-26).Motyvuose nurodė:Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, pažeidė CPK 12 str., 13 str., 14 str., 17 str. nustatytus principus, įrodymų vertinimo taisykles.Nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo, perleidęs reikalavimus pagal preliminarius žemės sklypų pardavimo susitarimus, nepateikė teismui jokių įrodymų apie preliminarius žemės sklypų pirkimo–pardavimo susitarimų sudarymus.

Nėra įrodymų, kad R. V. kada nors siekė iÅ¡ atsakovo pirkti kokį nors turtÄ ir mokėjimuose nurodyta mokėjimo paskirtis atitinka faktines aplinkybes. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus dėl įstatymo nustatyta tvarka neegzistuojančių susitarimų. Teismas neteisingai taikė CPK 178 str. Teismas nenurodydamas pagrindų nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, nepagrįstai R. V. paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius kitiems įrodymams, vertino kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintį įrodymÄ .

Teismas be pagrindo netaikė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančių procesinių teisės normų, įrodinėjimo procese atsakovÄ (buvusį darbuotojÄ ) laikydamas vienodas įrodinėjimo galimybes turinčia proceso Å¡alimi. Teismas, užkirsdamas galimybę įrodinėti darbo santykius ir su jais susijusias aplinkybes, ieÅ¡kinio pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovui.Teismui pateikta visa eilė įrodymų apie atsakovo darbo santykius su R. V. vadovaujama UAB „Agrokuras“.

Neteisėtas teismo įrodymų vertinimas, kad atsakovas nepateikė darbo sutarties pakeitimų raÅ¡ytinės formos, kadangi 2009-02-03 nutraukus darbo sutartį su UAB ,,Agrokuras“ atsakovas darbo sutarties pakeitimų ir nutraukimo nesaugojo, nes tokios pareigos neturi. Teismas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo saugoti ir pateikti darbo sutarties pakeitimus, tokiÄ pareigÄ turi darbdavys, kuris Å¡iuo atveju taip pat jų neiÅ¡saugojo. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas privalėjo vertinti įrodymų, susijusių su UAB „Agrokuras“ iÅ¡mokomis, visetÄ .

VisiÅ¡kai nevertino fakto, kad bylos raÅ¡ytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad darbo sutartis su UAB „Agrokuras“ buvo keičiama. Atlyginimo padidinimo faktÄ patvirtina 2008-03-07 UAB „Agrokuras“ direktoriaus R. V. pasiraÅ¡yta pažyma, kurioje patvirtinama, jog atsakovo darbo užmokestis sudaro 2 000 Lt, kurios teismas nepagrįstai nevertino, pažymėdamas, kad trečiasis asmuo jÄ iÅ¡rašė atsakovui praÅ¡ant tikslu Å¡iÄ pažymÄ panaudoti santykyje su kitais asmenimis (pateikti bankui).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turėjo poreikį kreiptis į bankÄ ar į jį kreipėsi. Teismas nenurodo, kokiais motyvais ir įrodymais remiantis jis nustatė įrodyta aplinkybę, kad pažymoje nurodyti duomenys neatitinka darbo Å¡alių susitarimo.R. V., kuris buvo UAB „Agrokuras“ savininkas ir direktorius, darbo užmokestį atsakovui mokėjo iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos. UAB „Agrokuras“ apskaitoje mokėjimai su nurodomomis paskirtimis „alga“ ir pan., kurie aiÅ¡kiai identifikuotini kaip darbo teisinių santykių pagrindu atliekami mokėjimai, neapskaityti.Teismas nepagrįstai nevertino R.

V. parodymų apie sumų pervedimus į atsakovo sÄ skaitÄ už darbÄ , duotų 2013-07-23 civilinėje byloje Nr. 2-548-217/2013. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir kitos UAB „Agrokuras“ 2007-12-07 pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Darbo užmokesčio dalis, kuriÄ darbdaviai turėjo atsakovui iÅ¡mokėti iki 2007-12-07, buvo sumokėta 2007-09-25 mokėjimo pavedimu, nurodant tikrovės neatitinkančiÄ paskirtį – už perkamÄ Å¾emę.Teismas nepagrįstai vertino nebuvus atsakovo darbo santykių su ŽŪB ,,Pagirių sodai“.

ŽŪB ,,Pagirių sodai“ 2007-10-07 pasirašė Tiekimo sutartis su UAB „Bionovus“, ŽŪB,,Pagirių sodai“ vardu sudarė direktoriaus pavaduotojas J. M.. Kad atsakovas veikė ŽŪB „Pagirių sodai“ vardu patvirtino A. V.. Nepagrįstai atsakovo ŽŪB „Pagirių sodai“ atliktos darbo funkcijos pirmosios instancijos teismo laikytos neoficialiu darbu tik todėl, kad atsakovas neiÅ¡saugojo ir teismui nepateikė raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ŽŪB „Pagirių sodai“ apie darbo sutarties sudarymÄ nėra informavęs VSDFV.

Darbdavio pareigos praneÅ¡ti apie darbo sutarties sudarymÄ nevykdymas negali bÅ«ti motyvu, kad darbuotojas neturi teisės įrodinėti su darbo santykiais gautų iÅ¡mokų buvimo fakto. Tikėtina, kad R. V., siekdamas nuslėpti mokesčius, neinformavo VSDFV apie UAB „Agrokuras“ padidintÄ darbo užmokestį bei darbo sutarties sudarymÄ su ŽŪB „Pagirių sodai“, darbo užmokestį ir su tuo susijusias iÅ¡mokas mokėjo iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos, dėl ko bendrovių apskaitoje Å¡ios iÅ¡mokos neatspindėtos.

Nėra duomenų, kad su ŽŪB „Pagirių sodai“ sudaryta darbo sutartis nebuvo įregistruota bendrovėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ŽŪB „Pagirių sodai“ buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ atsakovui, A. V. teigimu, sudarydamas sutartis atsakovas veikė kaip įgaliotas asmuo, todėl teismas nepagrįstai pripažino su ŽŪB „Pagirių sodai“ nebuvus darbo santykių. Teismas užkirto keliÄ atsakovui laisvai disponuoti CPK 42 str. numatyta teise. Teismas savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų ir nepaneigė galimybės, kad R.

V., iÅ¡mokėjęs atsakovui iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, Å¡ių piniginių lėšų neįformino kaip dalyvio paskolų juridiniam asmeniui ir jų nesusigrÄ Å¾ino iÅ¡ darbdavių. Darbo santykiai susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu, todėl teismas privalo veikti aktyviai. PrieÅ¡ingai teismas veikė pasyviai, o visus prieÅ¡taravimus tarp įrodymų vertino iÅ¡imtinai ne darbuotojo, o darbdavio naudai.Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad VÄ® ,,Registrų centras“ duomenimis R.

V. turėjo galimybių pirkti tiesiogiai be atsakovo tarpininkavimo žemės sklypus ir, kad atsakovas kaip tarpininkas jam nebuvo reikalingas, tačiau teismas Å¡ių vieÅ¡ai skelbiamų duomenų ir įrodymų neįvertino, atsakovui pateikti nepasiÅ«lė (kaip tai pasiÅ«lė ieÅ¡kovui). Tarp Å¡alių susiklostė teisinis paprotys, jog ieÅ¡kovas veikdamas juridinio asmens interesais ir įgyvendindamas priskirtas darbo funkcijas iÅ¡ savo asmeninių lėšų apmokėdavo patirtas iÅ¡laidas. Atsakovo banko sÄ skaitos neabejotinai patvirtina, kad į atsakovo sÄ skaitÄ iÅ¡ R.

V. sÄ skaitos, o ne iÅ¡ darbdavių, buvo mokamos piniginės lėšos, susijusios su darbo santykiais. Atsakovas nežinojo, kad darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos į atsakovo sÄ skaitÄ yra mokamas ne iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos. Ä® asmeninę sÄ skaitÄ atsakovui buvo pervedami ir kitiems darbuotojams skirti darbo užmokesčiai, kuriuos neretai pagal algalapius atsakovas mokėjo iÅ¡ savo asmeninių santaupų.Tikėtina, kad nurodant paskirtį „paskola“ ar „paskola žemės pirkimui“, R.

V. nurodė, kad jis suteikia paskolÄ ne atsakovui, o bendrovei, tačiau lėšas pervedė atsakovui ne per bendrovės sÄ skaitÄ (kuri areÅ¡tuota), o tiesiogiai. Žodis „paskola“ reiÅ¡kė ir tai, jog R. V. grÄ Å¾ina atsakovui pinigus už iÅ¡ jo asmeninių santaupų sumokėtus atlyginimus darbuotojams, patirtas iÅ¡laidas, kurias R. V. galėjo laikyti kaip atsakovo paskolÄ bendrovei. Jas grÄ Å¾indamas darbdavys nurodė neteisingÄ paskirtį. Atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su R.

V., kad Å¡iam parduos ar ketina parduoti žemės sklypÄ ar skolintis pinigų sklypų įsigijimui, nes atsakovas turėjo pakankamai savo lėšų savo individualiai veiklai plėtoti.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, dėl jo iÅ¡ asmeninių lėšų vykdytų atsiskaitymų su kitais įmonės darbuotojais, patirtų iÅ¡laidų vykdant darbo funkcijas. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti kas mėnesį įmonei teiktų avansinių apyskaitų, kadangi jos gali bÅ«ti tik UAB ,,Agrokuras“ ir ŽŪB ,,Pagirių sodai“ buhalterinėje apskaitoje.

Teismas turėjo imtis aktyvaus vaidmens padedant rinkti įrodymus. Byloje esant akivaizdiems įrodymams, kad R. V. savo asmeninę banko sÄ skaitÄ naudojo savo vadovaujamų įmonių atsiskaitymams atlikti; kad į atsakovo sÄ skaitÄ R. V. mokėjo su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas už trečiuosius asmenis, R. V. be pagrindo perleido reikalavimo teises (teises į asmenį, kuris neturi R. V. prievolių) ir ieÅ¡kovas reikalavimus be pagrindo pareiÅ¡kė reikalavimus ne asmeniui, už kurį įvykdyta prievolė, o asmeniui, kuriam įvykdyta prievolė.Jokių avansinių mokėjimų (rankpinigių) nebuvo galima atlikti.

Avansas gali bÅ«ti mokamas tik parduoti daiktÄ Ä¯pareigojusiam asmeniui. Atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į sklypÄ , kurį neva jis turi nupirkti, o vėliau perduoti R. V., todėl negalima parduoti to daikto, į kurį pardavėjas neturi nuosavybės teisės. Tokie nesÄ Å¾iningi A. V. veiksmai rodo nebuvus jokių ikisutartinių santykių. Preliminarios sutartys turi bÅ«ti sudaromos raÅ¡tu, tačiau jokių sutarčių teismui nepateikta. IÅ¡skyrus mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimų paskirties, ieÅ¡kinio pagrindo nepagrindžia absoliučiai jokie įrodymai.

R. V. nėra pareiÅ¡kęs jokių reikalavimų dėl atsakovui į sÄ skaitÄ pervestų piniginių lėšų, nereikalavo sudaryti jokių sutarčių. R. V. taip pat negalėjo nurodyti, kokius sklypus jis ketino iÅ¡ atsakovo įsigyti, nenurodė, kodėl jų neįsigijo 2008 metais. R. V. atsakovas neįsipareigojo ir nepardavė nei vieno žemės sklypo. 2007-09-24 sumokėjęs 24.000 Lt už tariamai ketintÄ pirkti žemės sklypÄ ir jo negavęs, R. V. ir toliau, daugiau kaip metus, atsakovui į sÄ skaitÄ mokėjo pinigus (dar 86.000 Lt), nereikalaudamas preliminarios sutarties sudarymo raÅ¡tu dėl sklypų pardavimo.

R. V. mokėjimo pavedimus atliko ne savo asmeninių susitarimų su atsakovu ar prievolių pagrindu, o kaip darbdavio administracijos vadovas ir savininkas, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių jo valdomoms įmonėms. Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti (t. 3, b. l. 30-32). Motyvuose nurodė, kad R. V. ir atsakovo nesiejo jokie kiti santykiai, iÅ¡skyrus kaip darbuotojo (atsakovas) ir darbdavio atstovÄ . Kitokių santykių (pavedimas, įgaliojimas ar pan.) tarp R. V. ir atsakovo nebuvo.

Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas tarėsi su R. V. dėl žemės sklypų pastarajam pardavimo, už kuriuos R. V. ir mokėjo pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ . Duodamas parodymus R. V. negalėjo nurodyti nei kur, nei kada, nei kiek kartų tarėsi su atsakovui dėl žemės sklypų pirkimo ir t.t. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad R. V. kada nors, kur nors ar kokiu nors bÅ«du bÅ«tų reikalavęs, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę parduoti žemės sklypus, kas reiÅ¡kia, kad byloje neįrodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ne tik kad dėl 12 000 Lt sumos, tačiau ir dėl viso ieÅ¡kinio reikalavimo.

IeÅ¡kovas pats pripažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 12 000 Lt suma sumokėta bÅ«tent tuo pagrindu, kuris nurodomas ieÅ¡kinyje – užmokestis už perkamus žemės sklypus. 12 000 Lt atsakovas gavo už savo darbo funkcijų, atlikimÄ R. V. vadovaujamose įmonėse, tačiau R. V. pinigus mokėjo ne iÅ¡ vadovaujamų įmonių, o iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos. neįrodyta, kad 12 000 Lt (ir likę mokėjimai) atlikti be pagrindo.IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-29 sprendimÄ , dalyje dėl 12 000 Lt avanso priteisimo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 34-40).Motyvuose nurodė:PreliminarÅ«s žemės sklypų pirkimo–pardavimo susitarimai buvo sudaryti žodžiu, todėl jokių raÅ¡ytinių įrodymų nėra, o aplinkybę, jog ieÅ¡kovas pervedė pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ Ä¯rodo byloje pateikti bankinių mokėjimo pavedimu iÅ¡raÅ¡ai.Teismas pagrįstai netaikė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančių normų, sprendime iÅ¡samiai pasisakė dėl proceso Å¡alis siejusių darbo santykių ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu trečiÄ jį asmenį ir atsakovÄ siejo oficialÅ«s darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja 2013-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-548-217/2013 bei remiasi jos medžiaga, tačiau Å¡iuo sprendimu buvo atmestas atsakovo pareiÅ¡kimas suinteresuotiems asmenims ŽŪB „Pagirių sodai“, UAB „Agrokuras“, R. V. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl faktinių darbo teisinių santykių ir su tuo susijusių faktų nustatymo. Nenustačius, jog proceso Å¡alis siejo darbiniai santykiai, nėra pagrindo atsakovÄ laikyti Å¡iame ginče darbuotoju – silpnesne teisinio santykio Å¡alimi, o teismÄ laikyti pasyviu.

Teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog teismas aplinkybes vertintų ne pagai raÅ¡ytinius įrodymus, o vien tik pagal trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus. Teismas priėmė sprendimÄ Ä¯vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne remdamasis pavieniais įrodymais ar paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu.Atsakovas netinkamai naudoja sÄ vokÄ â€žteisinis paprotys“, apibrėždamas tarp Å¡alių buvus asmeninio pobÅ«džio, o ne darbinius santykius. Vadovaujantis teisės teorija tarp dviejų Å¡alių susiklosčiusios tam tikros praktikos negalima laikyti teisiniu papročiu.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nepateikė pagrįstų argumentų, jog bÅ«tų kuo nors nelygios jo ir ieÅ¡kovo procesinės teisės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).        Nustatyta, kad ginčas vyksta dėl Å¡ių trečiojo asmens R. V., iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teises į atsakovÄ , padarytų bankinių pavedimų iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į atsakovo banko sÄ skaitÄ :1) 2007 m. rugsėjo 24 d. pavedimu pervesta 24 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola žemės pirkimui“.

Å iuos pinigus (22 000 Lt) atsakovas 2007 m. rugsėjo 25 d. pervedė Č. B., nurodant mokėjimo paskirtį – „už perkamÄ Å¾emę“; 2) 2008 m. balandžio 29 d. pavedimu pervesta 3 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola žemės pirkimui“;3) 2008 m. gegužės 19 d. pavedimu pervesta 2 000 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties;4) 2008 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu pervesta 10 000 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties;5) 2008 m. rugsėjo 10 d. pavedimu pervesta 36 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“.

Šiuos pinigus (10 000 Lt ir 24 000 Lt) atsakovas 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė atitinkamai K. K. ir J. P., nurodant mokėjimo paskirtį – „už žemės ūkio paskirties žemę mokėtojas M. J., (duomenys neskelbtini)6) 2008 m. rugsėjo 30 d. pavedimu pervesta 20 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“. Šiuos pinigus (9 000 Lt ir 1 560 Lt) atsakovas 2008 m. spalio 1 d. pervedė atitinkamai V. M. ir M. A., nurodant mokėjimo paskirtį – „už žemę“; 7) 2008 m. spalio 17 d. pavedimu pervesta 2 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“ (toliau – ginčo pavedimai).Trečiasis asmuo nurodo, jog pinigai buvo pervedami tam, kad atsakovas nupirktų žemės sklypus ir juos parduotų jam, tačiau atsakovas nupirktus žemės sklypus pardavė ne jam, o kitiems asmenims.

Atsakovas nurodo, kad tokio susitarimo tarp jų nebuvo, pinigai buvo pervesti jam kaip darbo užmokestis bei su darbo santykiais susijusios sumos.        Ginčo esmė – kokia gi ginčo pavedimų paskirtis ir pagrindas.         Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).        Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog jam pervesti pinigai turėjo bÅ«ti vertinami kaip gauti iÅ¡ darbo teisinių santykių, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, spręsdamas, jog ginčo pavedimai nėra susiję su atsakovo ir trečiojo asmens darbiniais santykiais.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas su tuo susijusias (nurodytas) aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).        Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas dirbo UAB „Agrokuras“, kurios direktoriumi buvo trečiasis asmuo R.

V. ir, kad trečiasis asmuo iÅ¡ savo asmeninės sÄ kaitos kartais pervesdavo jam darbo užmokestį arba kitas iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais. TÄ patvirtina trečiais asmuo, pasiraÅ¡yta darbo sutartis, VSDFV duomenys bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo didesnį negu 800 Lt gautÄ atlyginimÄ ar jo darbÄ UAB „Pagirių sodai“, byloje nėra pateikta. Be to, net ir esant tokiems duomenims nebÅ«tų jokio pagrindo teigti, kad ginčo pavedimai yra susiję su atsakovo darbiniais santykiais.

Trečiasis asmuo, vykdydamas savo mokėjimus aiÅ¡kiai nurodydavo jų paskirtį (skola, sÄ skaitos papildymas, alga, paskola ir pan.), atsakovas ginčo pavedimais gautus pinigus naudojo žemės pirkimui (t. y. tam, kam jie buvo skirti), atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pavedimuose nurodytas sumas jis gavo arba iÅ¡leido ryÅ¡ium su darbo santykiais, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog ginčo pavedimais buvo dengiami mokėjimai, kilę iÅ¡ darbo teisinių santykių.         Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (priteisdamas 85 000 Lt), mokėjimus ginčo pavedimais, kuriuose yra nurodyta mokėjimo paskirtis, įvertino kaip avansinius mokėjimus atsakovui už tai, kad Å¡is nupirktų žemės sklypus ir parduotų juos trečiajam asmeniui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui priteisė 85 000 Lt skolos iÅ¡ atsakovo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tarp trečiojo asmens ir atsakovo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimu, t. y. kad buvo atlikti avansiniai mokėjimai. Pirma, atsakovas neigia buvus susitarimui, jog jis turi nupirkti ir perparduoti žemės sklypus trečiajam asmeniui R. V.. Antra, avansinis mokėjimas yra pinigų sumos, kaip dalies kainos, sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui (CK 6.309 str. 2 d.).

Å iuo atveju atsakovas nebuvo žemės sklypų savininkas, todėl jam pervesti pinigai žemės pirkimui negali bÅ«ti laikomi avansu, juo labiau, kad nėra byloje įrodymų apie susitarimÄ - atsakovo nupirktÄ Å¾emę parduoti trečiajam asmeniui. Trečia, trečiasis asmuo ginčo pavedimuose nurodė mokėjimo paskirtį – paskola žemės pirkimui arba paskola, o ne avansas.         Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.), tačiau raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp trečiojo asmens R. V. ir atsakovo J. M. ginčo pavedimų, kuriuose nurodyta jų mokėjimo paskirtis, pagrindu atsirado paskolos teisiniai santykiai. Ginčo, kad pinigai atsakovui buvo perduoti nėra. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 56-61) matyti, jog atsakovas iÅ¡ karto po pinigų gavimo (tÄ pačiÄ dienÄ arba kitÄ dienÄ ) juos panaudojo žemės pirkimui, kas neabejotinai patvirtina buvus susitarimÄ dėl paskolos santykių.

Atsakovas pinigų negrÄ Å¾ino, motyvuodamas, jog Å¡ie pinigai jam buvo sumokėti kaip iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais. Å i atsakovo nurodoma aplinkybė, kaip jau minėta, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, trečiasis asmuo R. V. atliktamas pavedimus nurodydavo jų mokėjimo paskirtį, t. y. jeigu mokėdavo su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, taip ir nurodydavo (alga, sÄ skaitos papildymas), todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog ginčo pavedimais, kuriuose nurodyta jų paskirtis (paskola), buvo suteikta atsakovui paskola nupirkti žemės sklypus.

        Nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo pavedimais, kuriuose nėra nurodyta jų mokėjimo paskirtis (2 000 Lt ir 10 000 Lt), pervestos sumos tap pat turi būti priteistos iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šių sumų nepriteisė kaip neįrodytų, nes:

1) ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog Å¡ios sumos buvo pervestos kaip paskola (ar avansas) žemės sklypų pirkimui (Å¡iuo atveju trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai nėra pakankami), 2) atsakovas ginčija ieÅ¡kovės nurodomÄ pinigų paskirtį, 3) Å¡iuose ginčo pavedimuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, 4) ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo R. V. atsakovui pervesdavo pinigus nurodydamas įvairias paskirtis (alga, skola, sÄ skaitos papildymas, paskola ir pan.), todėl tikėtina, kad Å¡ių pinigų paskirtis taip pat kita, negu nurodo ieÅ¡kovė (pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, tarp ginčo pavedimų su nurodyta mokėjimo paskirtimi, yra ne tik ginčo pavedimai be nurodytos mokėjimo paskirties, bet ir kiti pavedimai su įvairiomis mokėjimo paskirtimis – sÄ skaitos papildymas, algos (t. 1, b. l. 56-61)), 5) iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nematyti, kad Å¡ie pinigai bÅ«tų panaudoti žemės įsigijimui.

        Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.        Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

               Apeliacinius skundus atmesti.        Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Evaldas Burzdikas                                                                                                                            Virginija Gudynienė                                                                                                                             Izolda Nėnienė